Byla C‑367/12

Susanne Sokoll-Seebacher

(Unabhängiger Verwaltungssenat des Landes Oberösterreich prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — Visuomenės sveikata — SESV 49 straipsnis — Vaistinės — Tinkamas gyventojų aprūpinimas vaistais — Licencija vykdyti veiklą — Vaistinių teritorinis pasiskirstymas — Iš esmės demografiniu kriterijumi pagrįstų apribojimų nustatymas — Minimalus atstumas tarp vaistinių“

Santrauka – 2014 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare – Įtraukimas atsižvelgiant į dėl nacionalinėje teisėje įtvirtinto diskriminacijos draudimo galimą šiame ginče Sąjungos teisės normos taikymą

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas – Priežasčių, pateisinančių atsakymo į prejudicinius klausimus reikalingumą, nurodymas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Įsisteigimo laisvė – Apribojimai – Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį naujoms vaistinėms įsteigti tam tikrame regione reikia išankstinio administracinio leidimo – Suteikimo sąlygos, susijusios su gyventojų tankumu ir mažiausiu atstumu tarp vaistinių – Nekintamas „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičius kaip pagrindinis kriterijus – Galimybės nukrypti nuo šio kriterijaus, siekiant atsižvelgti į geografinius vietovės ypatumus, nebuvimas – Nepriimtinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 10–12 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 15–17 punktus)

3.  SESV 49 straipsnis, pirmiausia reikalavimas nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kuriame kaip pagrindinis poreikio aprūpinti vaistais patikrinimo siekiant įsteigti naują vaistinę kriterijus nustatytas nekintamas „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičius, jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos negali nuo šio skaičiaus nukrypti, siekdamos atsižvelgti į geografinius vietovės ypatumus.

   Žinoma, nacionalinės teisės aktai, įtvirtinantys tam tikrus leidimų naujoms vaistinėms steigti išdavimo kriterijus, iš esmės tinkami tikslui užtikrinti patikimą ir kokybišką gyventojų aprūpinimą vaistais pasiekti.

   Tačiau tokie nacionalinės teisės aktai tinkami garantuoti siekiamo tikslo įgyvendinimą, tik jeigu jais iš tikrųjų jo siekiama nuosekliai ir sistemiškai.

   Nacionalinės teisės akte dėl naujų vaistinių steigimo nustatytas su demografiniu tankumu ir minimaliu atstumu tarp vaistinių susijusias sąlygas vienodai taikant visoje tam tikroje teritorijoje tam tikromis aplinkybėmis gali būti neužtikrinta tinkama farmacinių paslaugų prieiga vietovėse, kurioms būdingi kai kurie demografiniai ypatumai. Dėl su demografiniu tankumu susijusių sąlygų pažymėtina, kad dėl vienodo jų taikymo, nesant galimybės nuo jų nukrypti, galėtų susidaryti situacija, kada kai kuriose kaimo vietovėse, kur gyventojai paprastai būna išsisklaidę ir jų gyvena mažiau, tam tikri suinteresuotieji asmenys būtų pakankamai toli nuo vaistinės ir negalėtų tinkamai pasinaudoti farmacinėmis paslaugomis. Darytina išvada, kad taikant „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičiaus kriterijų yra rizika, jog nebus užtikrinta tam tikrų asmenų, gyvenančių kaimo ir nutolusiuose regionuose, galimybė tinkamai ir vienodomis sąlygomis gauti farmacines paslaugas.

   (žr. 25, 39, 41, 42, 50, 51 punktus ir rezoliucinę dalį)

Byla C‑367/12

Susanne Sokoll-Seebacher

(Unabhängiger Verwaltungssenat des Landes Oberösterreich prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Įsisteigimo laisvė — Visuomenės sveikata — SESV 49 straipsnis — Vaistinės — Tinkamas gyventojų aprūpinimas vaistais — Licencija vykdyti veiklą — Vaistinių teritorinis pasiskirstymas — Iš esmės demografiniu kriterijumi pagrįstų apribojimų nustatymas — Minimalus atstumas tarp vaistinių“

Santrauka – 2014 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Klausimas dėl ginčo, susijusio tik su viena valstybe nare — Įtraukimas atsižvelgiant į dėl nacionalinėje teisėje įtvirtinto diskriminacijos draudimo galimą šiame ginče Sąjungos teisės normos taikymą

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai — Priimtinumas — Būtinybė Teisingumo Teismui pakankamai patikslinti faktines aplinkybes ir teisės nuostatas — Priežasčių, pateisinančių atsakymo į prejudicinius klausimus reikalingumą, nurodymas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Įsisteigimo laisvė — Apribojimai — Nacionalinės teisės aktas, pagal kurį naujoms vaistinėms įsteigti tam tikrame regione reikia išankstinio administracinio leidimo — Suteikimo sąlygos, susijusios su gyventojų tankumu ir mažiausiu atstumu tarp vaistinių — Nekintamas „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičius kaip pagrindinis kriterijus — Galimybės nukrypti nuo šio kriterijaus, siekiant atsižvelgti į geografinius vietovės ypatumus, nebuvimas — Nepriimtinumas

   (SESV 49 straipsnis)

1.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 10–12 punktus)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 15–17 punktus)

3.  SESV 49 straipsnis, pirmiausia reikalavimas nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo, turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamas valstybės narės teisės aktas, kuriame kaip pagrindinis poreikio aprūpinti vaistais patikrinimo siekiant įsteigti naują vaistinę kriterijus nustatytas nekintamas „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičius, jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos negali nuo šio skaičiaus nukrypti, siekdamos atsižvelgti į geografinius vietovės ypatumus.

   Žinoma, nacionalinės teisės aktai, įtvirtinantys tam tikrus leidimų naujoms vaistinėms steigti išdavimo kriterijus, iš esmės tinkami tikslui užtikrinti patikimą ir kokybišką gyventojų aprūpinimą vaistais pasiekti.

   Tačiau tokie nacionalinės teisės aktai tinkami garantuoti siekiamo tikslo įgyvendinimą, tik jeigu jais iš tikrųjų jo siekiama nuosekliai ir sistemiškai.

   Nacionalinės teisės akte dėl naujų vaistinių steigimo nustatytas su demografiniu tankumu ir minimaliu atstumu tarp vaistinių susijusias sąlygas vienodai taikant visoje tam tikroje teritorijoje tam tikromis aplinkybėmis gali būti neužtikrinta tinkama farmacinių paslaugų prieiga vietovėse, kurioms būdingi kai kurie demografiniai ypatumai. Dėl su demografiniu tankumu susijusių sąlygų pažymėtina, kad dėl vienodo jų taikymo, nesant galimybės nuo jų nukrypti, galėtų susidaryti situacija, kada kai kuriose kaimo vietovėse, kur gyventojai paprastai būna išsisklaidę ir jų gyvena mažiau, tam tikri suinteresuotieji asmenys būtų pakankamai toli nuo vaistinės ir negalėtų tinkamai pasinaudoti farmacinėmis paslaugomis. Darytina išvada, kad taikant „vis dar aptarnautinų asmenų“ skaičiaus kriterijų yra rizika, jog nebus užtikrinta tam tikrų asmenų, gyvenančių kaimo ir nutolusiuose regionuose, galimybė tinkamai ir vienodomis sąlygomis gauti farmacines paslaugas.

   (žr. 25, 39, 41, 42, 50, 51 punktus ir rezoliucinę dalį)