Vyberte si experimentálne prvky, ktoré chcete vyskúšať

Tento dokument je výňatok z webového sídla EUR-Lex

Dokument 62012CJ0382

MasterCard ir kt. prieš Komisiją

Byla C‑382/12 P

MasterCard Inc. ir kt.

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas — Papildomi apeliaciniai skundai — Priimtinumas — EB 81 straipsnis — Atvira mokėjimo debeto, atidėto debeto ir kredito kortelėmis sistema — Atsarginiai daugiašaliai tarpbankiniai mokesčiai — Įmonių asociacija — Konkurencijos ribojimas dėl poveikio — Teisminės kontrolės kriterijus — „Pagalbinio apribojimo“ sąvoka — Objektyvus būtinumas ir proporcingumas — Tinkamos „priešingos padėties prielaidos“ — Dvilypės sistemos — Ieškinio priedų tvarkymas pirmojoje instancijoje“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

  1. Apeliacinis skundas – Priešpriešinis apeliacinis skundas – Priimtinumas – Pareiga papildomą apeliacinį skundą pateikti atskiru dokumentu – Nauju Teisingumo Teismo procedūros reglamentu nustatyta taisyklė – Šios taisyklės netaikymas apeliaciniam skundui, pateiktam prieš šio reglamento įsigaliojimo datą – Atsiliepime į apeliacinį skundą iki šios datos pateiktas priešpriešinis apeliacinis skundas – Priimtinumas

    (Teisingumo Teismo procedūros reglamento 57 straipsnio 7 dalis ir 176 straipsnio 2 dalis; 1991 m. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 37 straipsnio 6 dalis)

  2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Ieškinyje nenurodyti teisiniai pagrindai – Nuoroda į priede esančią informaciją – Nepriimtinumas

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)

  3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Klaidingas faktinių aplinkybių vertinimas – Nepriimtinumas – Teisingumo Teismo atliekama faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį – Teisinis faktinių aplinkybių kvalifikavimas – Priimtinumas

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

  4. Karteliai – Įmonių asociacijų sprendimai – Sąvoka

    (EB 81 straipsnio 1 dalis)

  5. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis ribojimas – Sąvoka – Pagrindinei operacijai atlikti reikalingas ribojimas – Objektyvumas ir proporcingumas – Ribojimas, dėl kurio pagrindinė operacija tapo sunkiau įgyvendinama ir mažiau pelninga – Nepatekimas į sąvoką – Ribojimo, kuriam gali būti taikoma išimtis, būtinumo skirtingas pobūdis

    (EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys)

  6. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis ribojimas – Sąvoka – Pagrindinei operacijai atlikti reikalingas ribojimas – Objektyvumas ir proporcingumas – Proporcingumo vertinimas

    (EB 81 straipsnio 1 ir 3 dalys)

  7. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankamas motyvavimas – Bendrojo Teismo numanomas motyvavimas – Leistinumas – Sąlygos

    (SESV 256 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 81 straipsnis)

  8. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su Bendrojo Teismo atsakymo į pagrindą nepateikimu – Pateikimo tvarka

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; 1991 m. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

  9. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Būtinybė pateikti aiškią dalies Bendrojo Teismo argumentų kritiką – Miglotas pagrindas – Nepriimtinumas

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; 1991 m. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

  10. Konkurencija – Sprendimas, kuriuo taikomos konkurencijos taisyklės – Teisminė kontrolė – Apimtis – Teisės ir fakto teisėtumo kontrolė

    (EB 81 straipsnio 1 dalis; SESV 261 ir 263 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

  11. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimas atsižvelgiant į ekonominį ir teisinį kontekstą – Poveikio konkurencijai, jei nebūtų ginčijamo susitarimo, tyrimo nebuvimas – Nepriimtinumas

    (EB 81 straipsnio 1 dalis)

  12. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Sprendimo motyvai, kuriais pažeidžiama Sąjungos teisė – Rezoliucinė dalis, pagrįsta kitais teisiniais motyvais

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

  13. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Vertinimo kriterijai – Antikonkurencinis tikslas – Pakankamas konstatavimas

    (EB 81 straipsnio 1 dalis)

  14. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Paprastas pagrindų ir argumentų, pateiktų Bendrajame Teisme, pakartojimas – Teisės klaidos, kuria remiamasi, nenurodymas – Nepriimtinumas

    (SESV 256 straipsnio 1 dalis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa; 1991 m. Teisingumo Teismo procedūros reglamento 112 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punktas)

  15. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Prekių gamybos ir platinimo tobulinimas arba technikos ir ekonomikos pažangos skatinimas – Pastebima objektyvi nauda, galinti kompensuoti susitarimo neigiamą poveikį konkurencijai – Šių kriterijų taikymas dvilypei sistemai – Palankus poveikis vartotojams priešingoje susijusioje rinkoje – Nepakankamumas – Poreikis konstatuoti naudą susijusioje rinkoje

    (EB 81 straipsnio 3 dalis)

  16. Karteliai – Draudimas – Išimtis – Sąlygos – Įrodinėjimo pareiga – Apimtis

    (EB 81 straipsnio 3 dalis)

  1.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 23, 24 punktus)

  2.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 36–39 punktus)

  3.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 60, 113, 119 punktus)

  4.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 62, 63, 68, 71, 72, 76 punktus)

  5.  Siekiant nustatyti, ar antikonkurenciniam ribojimui galima netaikyti EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo dėl to, kad tas ribojimas yra pagalbinis dėl antikonkurencinio pobūdžio neturinčios pagrindinės operacijos, reikia išnagrinėti, ar atlikti tą operaciją būtų neįmanoma, nesant aptariamo ribojimo. Aplinkybė, kad ši operacija paprasčiausiai taptų sunkiau įgyvendinama ar būtų mažiau pelninga nesant aptariamo ribojimo, negali būti laikoma šiam ribojimui suteikiančia objektyvų būtinumą, kurio reikalaujama tam, kad tas ribojimas būtų laikomas pagalbiniu. Iš tikrųjų tokiu aiškinimu ši sąvoka būtų išplečiama ir taikoma ribojimams, kurie nėra neišvengiamai būtini vykdant pagrindinę operaciją. Toks rezultatas padarytų neigiamą įtaką EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo veiksmingumui.

    Tokiu aiškinimu nesukuriama painiava tarp, viena vertus, sąlygų, kurių laikantis ribojimas kvalifikuojamas kaip papildomas EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais, ir, kita vertus, pagal EB 81 straipsnio 3 dalį reikalaujamo būtinumo, kad būtų taikoma draudžiamo ribojimo išimtis. Iš tikrųjų šiomis dviem nuostatomis siekiama skirtingų tikslų, o pastarasis kriterijus susijęs su klausimu, ar įmonių veiksmų derinimas, kuriuo daromas didelis neigiamas poveikis konkurencijos parametrams, kaip antai prekių ar paslaugų kainai, kiekiui ir kokybei, ir kuriam dėl tos priežasties taikomas EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo principas, vis dėlto taikant EB 81 straipsnio 3 dalį gali būti laikomas būtinu tobulinant prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinant technikos ar ekonomikos pažangą, kartu sudarant sąlygas vartotojams sąžiningai dalytis gaunama nauda. Atvirkščiai, objektyvaus būtinumo kriterijus susijęs su klausimu, ar, nesant konkretaus komercinio savarankiškumo ribojimo, pagrindinė operacija ar veikla, kuriai netaikomas EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas ir kurios atžvilgiu minėtas ribojimas yra antraeilis, gali būti neįvykdyta arba nebesitęsti. Taigi tik pagrindinei operacijai veikti visais atvejais būtini apribojimai gali būti laikomi patenkančiais į pagalbinių apribojimų teorijos taikymo sritį, o aplinkybė, kad šių papildomų ribojimų nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių pagrindinei operacijai, dar nereiškia, kad papildomos operacijos turi būti laikomos objektyviai būtinomis, jei pagrindinė operacija vis tiek veiktų ir be jų.

    (žr. 91–94, 180 punktus)

  6.  EB 81 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais vertinant tam tikro komercinio savarankiškumo ribojimo pagalbinį pobūdį pagrindinės operacijos ar veiklos atžvilgiu, reikia išnagrinėti ne tik šio ribojimo reikalingumą pagrindinei operacijai ar veiklai įgyvendinti, bet ir to ribojimo proporcingumą atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama vykdant šią operaciją ar veiklą.

    Taigi tam, kad būtų paneigtas ribojimo pagalbinis pobūdis, galima remtis realiomis alternatyvomis, kurios mažiau ribotų konkurenciją nei nagrinėjamas ribojimas. Šiuo atveju alternatyvos, kuriomis galima remtis vertindama ribojimo objektyvų būtinumą, neapsiriboja situacija, kuri susidarytų netaikant aptariamo draudimo, bet taip pat gali apimti ir kitas priešingos padėties prielaidas, grindžiamas, be kita ko, realiomis situacijomis, kurios gali susiklostyti netaikant minėto draudimo.

    (žr. 107, 109, 111 punktus)

  7.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 112, 188, 189 punktus)

  8.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 148 punktą)

  9.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 151 punktą)

  10.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 155, 156 punktus)

  11.  Bendrasis Teismas daro teisės klaidą, nes analizuodamas tarptautinės mokėjimo organizacijos valdomos mokėjimų sistemos atsarginių daugiašalių tarpbankinių mokesčių, kurie visų pirma taikomi tarpvalstybiniams mokėjimams banko kortele Europos ekonominėje erdvėje arba euro zonoje, ribojamąjį poveikį konkurencijai jis visiškai nenagrinėja draudimo ex post nustatyti tarifus (t. y. tarifų nustatymas po to, kai vienas iš korteles išdavusio banko kortelių turėtojų atliko pirkimą su aptarnaujančiuoju banku sutartį sudariusio prekybininko prekybos vietoje ir kai sandoris buvo pateiktas apmokėti) tikimybės ar tikėtinumo, jei nebūtų šių mokesčių, o tik remiasi vieninteliu be šių mokesčių veikiančios sistemos ekonominio patikimumo kriterijumi ir vieninteliu draudimo ex post nustatyti tarifus pagrindu, kad pagrįstų atsižvelgimą į šį draudimą.

    (žr. 161, 165–167, 169, 173–175, 177 punktus)

  12.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 170, 174, 175, 190, 198 punktus)

  13.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 184, 185 punktus)

  14.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 215, 216, 218 punktus)

  15.  Bet kuriam įmonių asociacijos sprendimui, kuris prieštarauja EB 81 straipsnio 1 daliai, išimtis pagal šio straipsnio 3 dalį gali būti taikoma tik tuo atveju, jei tas sprendimas atitinka toje dalyje nustatytas sąlygas, įskaitant sąlygą dėl pagalbos tobulinti prekių gamybą ar paskirstymą arba skatinti technikos ar ekonomikos pažangą. Beje, galima teigti, kad kai negalima atsieti įmonių asociacijos sprendimo nuo pagrindinės operacijos ar veiklos, su kuria tas sprendimas susijęs, nepakenkiant jos buvimui ir tikslams, reikia išnagrinėti šio sprendimo suderinamumą su EB 81 straipsniu kartu su pagrindinės operacijos ar veiklos, dėl kurios tas ribojimas yra pagalbinis, suderinamumu.

    Atvirkščiai, kadangi konstatuota, jog toks sprendimas nėra objektyviai būtinas įgyvendinant konkrečią operaciją ar veiklą, taikant EB 81 straipsnio 3 dalį galima atsižvelgti tik į konkrečiai tuo sprendimu suteikiamą objektyvią naudą.

    Beje, tobulinimas, kaip jis suprantamas pagal EB 81 straipsnio 3 dalį, neturi būti siejamas su bet kokia partnerių gauta nauda iš aptariamo susitarimo dėl jų gamybos ar paskirstymo. Šis tobulinimas, be kita ko, turi suteikti didelės objektyvios naudos, kuria būtų kompensuojamas susitarimo daromas neigiamas poveikis konkurencijai.

    Tokiomis aplinkybėmis, kai susiduriama su dvilype sistema, vertinant, ar priemonė, kuria iš esmės pažeidžiamas EB 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas, nes ja sukuriamas ribojamasis poveikis vienai iš dviejų su šia sistema susijusių vartotojų grupei, gali tenkinti EB 81 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirmąją sąlygą, reikia atsižvelgti į sistemą, kurioje ši priemonė taikoma, įskaitant, jei reikia, į dėl tos priemonės gaunamos objektyvios naudos visumą, ne tik rinkoje, kurioje šis ribojimas konstatuotas, bet ir rinkoje, kuri apima kitą su šia sistema susijusių vartotojų grupę, ypač tuo atveju, kai dvi aptariamos sistemos dalys sąveikauja tarpusavyje. Šiuo tikslu būtina įvertinti, jei reikia, ar tokia nauda gali kompensuoti neigiamą poveikį, kurį ta pati priemonė daro konkurencijai. Konkrečiai kalbant, nagrinėjant EB 81 straipsnio 3 dalyje nustatytą pirmąją sąlygą iš esmės reikia atsižvelgti į visą objektyvią naudą ne tik atitinkamoje rinkoje, bet ir priešingoje susijusioje rinkoje.

    Tačiau tuo atveju, kai ribojamasis poveikis konstatuojamas tik vienoje dvilypės sistemos rinkoje, ribojamosios priemonės teikiama nauda kitoje su ta sistema taip pat susijusioje rinkoje negali viena kompensuoti tos priemonės sukelto neigiamo poveikio, nesant jokio įrodymo, kad egzistuoja tai priemonei priskirtina didelė objektyvi nauda atitinkamoje rinkoje, būtent kai tose rinkose esantys vartotojai iš esmės nėra tie patys.

    (žr. 230, 231, 234, 237, 240, 242 punktus)

  16.  Žr. sprendimo tekstą.

    (žr. 235, 236 punktus)

Začiatok