Sujungtos bylos C‑58/13 ir C‑59/13

Angelo Alberto Torresi

ir

Pierfrancesco Torresi

prieš

Consiglio dell’Ordine degli Avvocati di Macerata

(Consiglio Nazionale Forense prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Laisvas asmenų judėjimas — Galimybė verstis advokato praktika — Galimybė atsisakyti įtraukti į advokatų sąrašą valstybės narės piliečius, advokato profesinę kvalifikaciją įgijusius kitoje valstybėje narėje — Piktnaudžiavimas teise“

Santrauka – 2014 m. liepos 17 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Nacionalinis teismas pagal SESV 267 straipsnį – Sąvoka – Consiglio Nazionale Forense (Nacionalinė advokatų taryba) – Įtraukimas

   (SESV 267 straipsnis)

2. Prejudiciniai klausimai – Kreipimasis į Teisingumo Teismą – Aiškinimo klausimas, į kurį jau buvo atsakyta analogiškoje byloje – Kiekvieno nacionalinio teismo galimybė pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą – Naujo prašymo priimtinumas

   (SESV 267 straipsnis)

3. Europos Sąjungos teisė – Piktnaudžiavimas Sąjungos teisės nuostata įtvirtinta teise – Piktnaudžiavimą sudarantys veiksmai – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti

4. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Advokatai – Vertimasis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija – Direktyva 98/5 – Grįžimas į kilmės valstybę narę neilgai trukus po profesinės kvalifikacijos įgijimo kitoje valstybėje narėje – Piktnaudžiavimas – Nebuvimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5 1 straipsnio 1 ir 3 dalys)

5. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Advokatai – Vertimasis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija – Direktyva 98/5 – 3 straipsnis – Galiojimo vertinimas atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinio savitumo gerbimą – Galiojimas

   (ESS 4 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/5 3 straipsnis)

1.  Vertindamas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusi institucija yra teismas pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas atsižvelgia į visas aplinkybes, t. y. ar institucija įsteigta pagal įstatymą, ar ji yra veikianti nuolat, ar jos jurisdikcija yra privaloma, ar procesas šioje institucijoje pagrįstas rungimosi principu, ar ji taiko teisės normas ir yra nepriklausoma.

   Konkrečiau kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusios institucijos nepriklausomumą, šis reikalavimas reiškia tai, kad institucija turi būti apsaugota nuo išorės įtakos ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių sprendimų nepriklausomumui, kiek tai susiję su jiems nagrinėti pateikiamomis bylomis.

   Be to, siekiant nustatyti, ar nacionalinė institucija, kuriai įstatymo pavesta vykdyti skirtingas funkcijas, laikytina teismu pagal SESV 267 straipsnį, būtina patikrinti, kokio pobūdžio yra konkrečios jos funkcijos, kurias ji vykdo tam tikromis teisinėmis aplinkybėmis, kuriomis ji turi kreiptis į Teisingumo Teismą. Nacionaliniai teismai gali kreiptis į Teisingumo Teismą tik jeigu nagrinėja ginčą ir turi priimti sprendimą pagal teisminiam sprendimui priimti skirtą procedūrą.

   (žr. 17–19 punktus)

2.  Prejudicinio klausimo atveju, net jeigu esama Teisingumo Teismo praktikos, kuria išsprendžiamas nagrinėjamas teisės klausimas, nacionaliniai teismai išsaugo visišką laisvę kreiptis į Teisingumo Teismą, jei, jų manymu, to reikia, ir aplinkybė, kad prašomas išaiškinti nuostatas Teisingumo Teismas jau išaiškino, nesudaro kliūčių Teisingumo Teismui iš naujo priimti sprendimo.

   (žr. 32 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 42–46 punktus)

4.  Direktyvos 98/5, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 3 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog piktnaudžiavimu neturėtų būti laikoma situacija, kai vienos valstybės narės pilietis atvyksta į kitą valstybę narę tam, kad ten, išlaikęs universiteto egzaminus, įgytų advokato profesinę kvalifikaciją ir grįžtų į savo pilietybės valstybę narę, siekdamas ten verstis advokato praktika pagal valstybėje narėje, kurioje profesinė kvalifikacija buvo įgyta, suteiktą profesinį vardą.

   Iš tikrųjų, Direktyvos 98/5 tikslas yra padėti verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta profesinė kvalifikacija.

   Valstybės narės piliečių teisė pasirinkti, pirma, valstybę narę, kurioje jie nori įgyti savo profesinę kvalifikaciją ir, antra, valstybę narę, kurioje jie ketina vykdyti savo profesinę veiklą, yra neatskiriama nuo sutartimis užtikrinamų pagrindinių laisvių įgyvendinimo bendrojoje rinkoje.

   Taigi aplinkybė, kad valstybės narės pilietis, įgijęs universitetinį išsilavinimą toje valstybėje narėje, atvyksta į kitą valstybę narę siekdamas joje įgyti advokato profesinę kvalifikaciją ir vėliau grįžti į savo pilietybės valstybę narę, kad ten verstųsi advokato praktika pagal valstybėje narėje, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, suteiktą profesinį vardą, yra viena iš situacijų, kai pasiekiamas Direktyvos 98/5 tikslas ir pati savaime neturėtų būti laikoma piktnaudžiavimu Direktyvos 98/5 3 straipsnyje numatyta įsisteigimo teise.

   Be to, vien aplinkybės, jog vienos valstybės narės pilietis nusprendžia įgyti profesinę kvalifikaciją kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis gyvena, norėdamas pasinaudoti palankesniais teisės aktais, nepakanka piktnaudžiavimui teise konstatuoti.

   Beje, tokios išvados negalėtų paneigti aplinkybė, kad prašymas įtraukti į įsisteigusių advokatų sąrašą priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai buvo pateiktas tuoj pat po to, kai buvo įgytas profesinis vardas kilmės valstybėje narėje. Iš tikrųjų, Direktyvos 98/5 3 straipsnyje nenumatyta, kad advokatas, pageidaujantis vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jis įgijo savo profesinę kvalifikaciją, priimančiosios valstybės narės kompetentingoje institucijoje gali būti registruojamas su sąlyga, kad jis tam tikrą laiką vertėsi advokato praktika kilmės valstybėje narėje.

   (žr. 47–52 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

5.  Direktyvos 98/5, skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 3 straipsnis, kuriuo valstybės narės piliečiams, įgijusiems advokato profesinį vardą kitoje valstybėje narėje, leidžiama verstis advokato praktika jų pilietybės valstybėje narėje pagal kilmės valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją, negali paveikti nei priimančiosios valstybės narės pagrindinių politinių ir konstitucinių struktūrų, nei esminių funkcijų, kaip tai suprantama pagal ESS 4 straipsnio 2 dalį.

   Iš tikrųjų, Direktyvos 98/5 3 straipsnis susijęs tik su teise įsisteigti valstybėje narėje siekiant verstis joje advokato praktika pagal kilmės valstybėje narėje įgytą profesinę kvalifikaciją. Šia nuostata nereglamentuojama nei galimybė verstis advokato praktika, nei šios profesinės veiklos vykdymas pagal priimančiojoje valstybėje narėje suteiktą profesinį vardą. Tai reiškia, kad pagal Direktyvos 98/5 3 straipsnį pateikiant prašymą įtraukti į įsisteigusių advokatų sąrašą negali būti apeinami priimančiosios valstybės narės teisės aktai, susiję su galimybe verstis advokato praktika.

   (žr. 56–59 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)