Byla C‑351/12

OSA – Ochranný svaz autorský pro práva k dílům hudebním o.s.

prieš

Léčebné lázně Mariánské Lázně a.s.

(Krajský soud v Plzni prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2001/29/EB — Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje — Sąvoka „viešas paskelbimas“ — Kūrinių transliavimas SPA įstaigos kambariuose — Tiesioginis direktyvos nuostatų veikimas — SESV 56 ir 102 straipsniai — Direktyva 2006/123/EB — Laisvė teikti paslaugas — Konkurencija — Kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos išimtinė teisė“

Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Viešas paskelbimas – Sąvoka – Sąmoningas kūrinių skelbimas, sudarant sąlygas juos transliuoti per televizijos ar radijo imtuvus, esančius SPA įstaigos pacientų kambariuose – Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – 3 straipsnio 1 dalis – Galimybė remtis minėta nuostata prieš privatų asmenį – Nebuvimas – Nacionalinių teismų pareigos – Pareiga aiškinti nuosekliai – Ribos – Bendrųjų teisės principų laikymasis – Nacionalinės teisės aiškinimas „contra legem“

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

3. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas – Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai

   (SESV 267 straipsnis)

4. Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinio teismo jurisdikcija – Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba – Nacionalinio teismo atliekamas vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

5. Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Vidaus rinkoje teikiamos paslaugos – Direktyva 2006/123 – Papildomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo laisvės teikti paslaugas – Taikymo sritis – Paslaugos, kurias kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija teikia saugomų kūrinių naudotojui – Įtraukimas – Minėtos direktyvos 16 straipsnio netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123 16 straipsnis ir 17 straipsnio 11 punktas)

6. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė jos teritorijoje kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, suteikta tik vienai administravimo organizacijai – Viešuoju interesu grindžiamas pateisinimas – Intelektinės nuosavybės teisių apsauga – Leistinumas

   (SESV 56 straipsnis)

7. Konkurencija – Valstybės įmonės ir įmonės, kurioms valstybės narės suteikė specialias ar išimtines teises – Dominuojančios padėties sukūrimas – Nesuderinamumo „per se“ su SESV 102 straipsniu nebuvimas

   (SESV 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalis)

8. Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Autorių teisių administravimo organizacija, turinti teisės aktais nustatytą monopoliją – Piktnaudžiavimo įrodymai – Daug didesnių nei kitose valstybėse narėse mokesčių nustatymas – Per didelių kainų, kurių negalima pagrįsti teikiama paslauga, taikymas – Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

   (SESV 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalis)

1.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: ja draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias autoriai neturi teisės leisti ar drausti SPA įstaigai, veikiančiai kaip komercinė įmonė, sąmoningai skelbti jų kūrinių, sudarant sąlygas juos transliuoti per televizijos ar radijo imtuvus, esančius šios įstaigos pacientų kambariuose. Šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalies e punktas, 3 dalies b punktas ir 5 dalis negali turėti įtakos tokiam aiškinimui.

   Visų pirma sąvoką „paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, reikia aiškinti kaip apimančią bet kokį saugomų kūrinių perdavimą, nesvarbu, kokios naudojamos priemonės ar technologiniai procesai.

   Toliau reikia priminti, kad minėtoje nuostatoje vartojamas žodis „viešai“ apima neapibrėžtą potencialių kūrinio gavėjų skaičių, o tai reiškia ir pakankamai didelį žmonių skaičių. Kiek tai konkrečiai susiję su pastaruoju kriterijumi, reikia atsižvelgti į kumuliacinį kūrinių padarymo prieinamų potencialiems gavėjams poveikį. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, svarbu tai, kiek asmenų vienu metu ir paeiliui turi prieigą prie to paties kūrinio. SPA įstaigoje ir tuo pat metu, ir paeiliui gali būti neapibrėžtas, tačiau pakankamai didelis skaičius asmenų, kurie savo kambariuose gali žiūrėti transliacijas ir (arba) jų klausytis.

   Galiausiai tam, kad būtų taikoma sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, dar reikia, kad transliuojamas kūrinys būtų perduotas naujai visuomenės daliai, t. y. tai, į kurią neatsižvelgė saugomų kūrinių autoriai, suteikdami leidimą juos naudoti paskelbiant pirminei visuomenės daliai. Kaip ir viešbučio klientų atveju, SPA įstaigos pacientai yra tokia nauja visuomenės dalis. SPA įstaiga – tai subjektas, kuris, labai gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, imasi veiksmų ir suteikia savo pacientams prieigą prie saugomo kūrinio. Nesant tokių veiksmų, šie pacientai iš principo negalėtų žiūrėti ir (arba) klausytis transliuojamo kūrinio.

   (žr. 25, 27–29, 31, 32, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija negali ja remtis esant privačių asmenų tarpusavio ginčui, siekdama netaikyti šiai nuostatai prieštaraujančių valstybės narės teisės normų. Vis dėlto tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi aiškinti tokias teisės normas kuo labiau atsižvelgdamas į tos nuostatos tekstą ir paskirtį, kad pasiektų jos tikslą atitinkantį rezultatą.

   Tačiau nacionalinio teismo pareigą aiškinant ir taikant atitinkamas vidaus teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį riboja bendrieji teisės principai ir ja negalima grįsti nacionalinės teisės aiškinimo contra legem.

   (žr. 45, 48 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 50 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 56 punktą)

5.  Direktyvos 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsnio 11 punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį paslauga, kurią kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija teikia saugomų kūrinių naudotojui, nepatenka į šios direktyvos 16 straipsnio taikymo sritį.

   Taigi, kadangi Direktyvos 2006/123 16 straipsnis netaikomas, jis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija.

   (žr. 65, 66 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

6.  Valstybės narės teisės normomis, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija (praktikoje tai reiškia draudimą teikti tokią paslaugą), yra apribojama laisvė teikti paslaugas. Toks apribojimas negali būti pateisinamas, nebent jis atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, yra tinkamas garantuoti, kad bus įgyvendintas juo siekiamas bendrojo intereso tikslas, ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

   Šiuo atžvilgiu intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra toks privalomasis bendrojo intereso pagrindas. Be to, teisės normas, kuriomis autorių teisių, susijusių su tam tikra saugomų kūrinių kategorija, administravimo monopolis atitinkamos valstybės narės teritorijoje suteiktas administravimo organizacijai, reikia laikyti tinkamomis apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, nes jos suteikia galimybę šias teises veiksmingai administruoti ir veiksmingai kontroliuoti jų laikymąsi šioje teritorijoje.

   Kiek tai susiję su viešu kūrinių paskelbimu, negalima daryti išvados, kad dabartinėje Sąjungos teisėje yra numatytas kitas metodas, leidžiantis pasiekti tokį patį autorių teisių apsaugos lygį, be to, kuris grindžiamas šių teisių apsauga, taigi ir teritorine jų kontrole, nagrinėjamų teisės normų taikymo aplinkybėmis. Tokiomis aplinkybėmis negalima pripažinti, kad atsižvelgiant į tai, jog šiomis teisės normomis saugomų kūrinių naudotojui užkertamas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija, jos viršija tai, kas būtina autorių teisių apsaugos tikslui pasiekti.

   Taigi SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos tokios valstybės narės teisės normos.

   (žr. 69–72, 76, 78, 79 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

7.  Vien dominuojančios padėties sukūrimas suteikiant išimtines teises, kaip tai suprantama pagal SESV 106 straipsnio 1 dalį, savaime nėra nesuderinamas su SESV 102 straipsniu. Valstybė narė pažeidžia šiose dviejose nuostatose nustatytus draudimus tik tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis išimtinėmis teisėmis, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kai ši įmonė taip piktnaudžiauja.

   (žr. 83 punktą)

8.  SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija.

   Vien tai, kad valstybė narė suteikia administravimo organizacijai autorių teisių, susijusių su tam tikra saugomų kūrinių kategorija, administravimo monopolį šios valstybės narės teritorijoje, savaime neprieštarauja SESV 102 straipsniui.

   Vis dėlto SESV 102 straipsnį reikia aiškinti taip: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi įrodymas yra tai, kad ši pirmoji kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija už savo paslaugas nustato mokesčius, kurie yra gerokai didesni už mokesčius kitose valstybėse narėse, su sąlyga, kad mokesčių dydžių palyginimas yra atliktas sistemingai, arba taiko pernelyg dideles kainas, kurių negalima pagrįsti teikiamos paslaugos ekonomine verte. Be to, jei būtų taip piktnaudžiaujama ir tai lemtų šiai administravimo organizacijai taikomos teisės normos, šios normos prieštarautų SESV 102 straipsniui ir 106 straipsnio 1 daliai.

   Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tokia situacija nėra susiklosčiusi pagrindinėje byloje.

   (žr. 84, 89–92 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

Byla C‑351/12

OSA – Ochranný svaz autorský pro práva k dílům hudebním o.s.

prieš

Léčebné lázně Mariánské Lázně a.s.

(Krajský soud v Plzni prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Direktyva 2001/29/EB — Autorių teisės ir gretutinės teisės informacinėje visuomenėje — Sąvoka „viešas paskelbimas“ — Kūrinių transliavimas SPA įstaigos kambariuose — Tiesioginis direktyvos nuostatų veikimas — SESV 56 ir 102 straipsniai — Direktyva 2006/123/EB — Laisvė teikti paslaugas — Konkurencija — Kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos išimtinė teisė“

Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29 — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — Viešas paskelbimas — Sąvoka — Sąmoningas kūrinių skelbimas, sudarant sąlygas juos transliuoti per televizijos ar radijo imtuvus, esančius SPA įstaigos pacientų kambariuose — Įtraukimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

2. Teisės aktų derinimas — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Direktyva 2001/29 — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — 3 straipsnio 1 dalis — Galimybė remtis minėta nuostata prieš privatų asmenį — Nebuvimas — Nacionalinių teismų pareigos — Pareiga aiškinti nuosekliai — Ribos — Bendrųjų teisės principų laikymasis — Nacionalinės teisės aiškinimas „contra legem“

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

3. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Akivaizdžiai su byla nesusiję klausimai ir hipotetiniai klausimai, užduoti aplinkybėmis, kuriomis naudingas atsakymas yra neįmanomas — Su pagrindinės bylos dalyku nesusiję klausimai

   (SESV 267 straipsnis)

4. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Nacionalinio teismo jurisdikcija — Būtinybė pateikti prejudicinį klausimą ir pateiktų klausimų svarba — Nacionalinio teismo atliekamas vertinimas

   (SESV 267 straipsnis)

5. Įsisteigimo laisvė — Laisvė teikti paslaugas — Vidaus rinkoje teikiamos paslaugos — Direktyva 2006/123 — Papildomos nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo laisvės teikti paslaugas — Taikymo sritis — Paslaugos, kurias kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija teikia saugomų kūrinių naudotojui — Įtraukimas — Minėtos direktyvos 16 straipsnio netaikymas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123 16 straipsnis ir 17 straipsnio 11 punktas)

6. Laisvė teikti paslaugas — Apribojimai — Valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė jos teritorijoje kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, suteikta tik vienai administravimo organizacijai — Viešuoju interesu grindžiamas pateisinimas — Intelektinės nuosavybės teisių apsauga — Leistinumas

   (SESV 56 straipsnis)

7. Konkurencija — Valstybės įmonės ir įmonės, kurioms valstybės narės suteikė specialias ar išimtines teises — Dominuojančios padėties sukūrimas — Nesuderinamumo „per se“ su SESV 102 straipsniu nebuvimas

   (SESV 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalis)

8. Konkurencija — Dominuojanti padėtis — Autorių teisių administravimo organizacija, turinti teisės aktais nustatytą monopoliją — Piktnaudžiavimo įrodymai — Daug didesnių nei kitose valstybėse narėse mokesčių nustatymas — Per didelių kainų, kurių negalima pagrįsti teikiama paslauga, taikymas — Nacionalinio teismo atliekamas tikrinimas

   (SESV 102 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalis)

1.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: ja draudžiamos valstybės narės teisės normos, pagal kurias autoriai neturi teisės leisti ar drausti SPA įstaigai, veikiančiai kaip komercinė įmonė, sąmoningai skelbti jų kūrinių, sudarant sąlygas juos transliuoti per televizijos ar radijo imtuvus, esančius šios įstaigos pacientų kambariuose. Šios direktyvos 5 straipsnio 2 dalies e punktas, 3 dalies b punktas ir 5 dalis negali turėti įtakos tokiam aiškinimui.

   Visų pirma sąvoką „paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal minėtą nuostatą, reikia aiškinti kaip apimančią bet kokį saugomų kūrinių perdavimą, nesvarbu, kokios naudojamos priemonės ar technologiniai procesai.

   Toliau reikia priminti, kad minėtoje nuostatoje vartojamas žodis „viešai“ apima neapibrėžtą potencialių kūrinio gavėjų skaičių, o tai reiškia ir pakankamai didelį žmonių skaičių. Kiek tai konkrečiai susiję su pastaruoju kriterijumi, reikia atsižvelgti į kumuliacinį kūrinių padarymo prieinamų potencialiems gavėjams poveikį. Šiuo atžvilgiu, be kita ko, svarbu tai, kiek asmenų vienu metu ir paeiliui turi prieigą prie to paties kūrinio. SPA įstaigoje ir tuo pat metu, ir paeiliui gali būti neapibrėžtas, tačiau pakankamai didelis skaičius asmenų, kurie savo kambariuose gali žiūrėti transliacijas ir (arba) jų klausytis.

   Galiausiai tam, kad būtų taikoma sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalį, dar reikia, kad transliuojamas kūrinys būtų perduotas naujai visuomenės daliai, t. y. tai, į kurią neatsižvelgė saugomų kūrinių autoriai, suteikdami leidimą juos naudoti paskelbiant pirminei visuomenės daliai. Kaip ir viešbučio klientų atveju, SPA įstaigos pacientai yra tokia nauja visuomenės dalis. SPA įstaiga – tai subjektas, kuris, labai gerai žinodamas savo elgesio pasekmes, imasi veiksmų ir suteikia savo pacientams prieigą prie saugomo kūrinio. Nesant tokių veiksmų, šie pacientai iš principo negalėtų žiūrėti ir (arba) klausytis transliuojamo kūrinio.

   (žr. 25, 27–29, 31, 32, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija negali ja remtis esant privačių asmenų tarpusavio ginčui, siekdama netaikyti šiai nuostatai prieštaraujančių valstybės narės teisės normų. Vis dėlto tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi aiškinti tokias teisės normas kuo labiau atsižvelgdamas į tos nuostatos tekstą ir paskirtį, kad pasiektų jos tikslą atitinkantį rezultatą.

   Tačiau nacionalinio teismo pareigą aiškinant ir taikant atitinkamas vidaus teisės normas atsižvelgti į direktyvos turinį riboja bendrieji teisės principai ir ja negalima grįsti nacionalinės teisės aiškinimo contra legem.

   (žr. 45, 48 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 50 punktą)

4.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 56 punktą)

5.  Direktyvos 2006/123 dėl paslaugų vidaus rinkoje 17 straipsnio 11 punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį paslauga, kurią kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija teikia saugomų kūrinių naudotojui, nepatenka į šios direktyvos 16 straipsnio taikymo sritį.

   Taigi, kadangi Direktyvos 2006/123 16 straipsnis netaikomas, jis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija.

   (žr. 65, 66 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

6.  Valstybės narės teisės normomis, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija (praktikoje tai reiškia draudimą teikti tokią paslaugą), yra apribojama laisvė teikti paslaugas. Toks apribojimas negali būti pateisinamas, nebent jis atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus, yra tinkamas garantuoti, kad bus įgyvendintas juo siekiamas bendrojo intereso tikslas, ir neviršija to, kas būtina tam tikslui pasiekti.

   Šiuo atžvilgiu intelektinės nuosavybės teisių apsauga yra toks privalomasis bendrojo intereso pagrindas. Be to, teisės normas, kuriomis autorių teisių, susijusių su tam tikra saugomų kūrinių kategorija, administravimo monopolis atitinkamos valstybės narės teritorijoje suteiktas administravimo organizacijai, reikia laikyti tinkamomis apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, nes jos suteikia galimybę šias teises veiksmingai administruoti ir veiksmingai kontroliuoti jų laikymąsi šioje teritorijoje.

   Kiek tai susiję su viešu kūrinių paskelbimu, negalima daryti išvados, kad dabartinėje Sąjungos teisėje yra numatytas kitas metodas, leidžiantis pasiekti tokį patį autorių teisių apsaugos lygį, be to, kuris grindžiamas šių teisių apsauga, taigi ir teritorine jų kontrole, nagrinėjamų teisės normų taikymo aplinkybėmis. Tokiomis aplinkybėmis negalima pripažinti, kad atsižvelgiant į tai, jog šiomis teisės normomis saugomų kūrinių naudotojui užkertamas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija, jos viršija tai, kas būtina autorių teisių apsaugos tikslui pasiekti.

   Taigi SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiamos tokios valstybės narės teisės normos.

   (žr. 69–72, 76, 78, 79 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)

7.  Vien dominuojančios padėties sukūrimas suteikiant išimtines teises, kaip tai suprantama pagal SESV 106 straipsnio 1 dalį, savaime nėra nesuderinamas su SESV 102 straipsniu. Valstybė narė pažeidžia šiose dviejose nuostatose nustatytus draudimus tik tuo atveju, kai atitinkama įmonė vien dėl to, kad naudojasi jai suteiktomis išimtinėmis teisėmis, piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi arba kai dėl šių teisių gali susidaryti situacija, kai ši įmonė taip piktnaudžiauja.

   (žr. 83 punktą)

8.  SESV 102 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiamos valstybės narės teisės normos, kuriomis teisė kolektyviai administruoti autorių teises, susijusias su tam tikrais saugomais kūriniais, tos valstybės narės teritorijoje suteikta tik vienai kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijai ir taip tokių kūrinių naudotojui užkirstas kelias gauti paslaugas, kurias teikia kitoje valstybėje narėje įsteigta administravimo organizacija.

   Vien tai, kad valstybė narė suteikia administravimo organizacijai autorių teisių, susijusių su tam tikra saugomų kūrinių kategorija, administravimo monopolį šios valstybės narės teritorijoje, savaime neprieštarauja SESV 102 straipsniui.

   Vis dėlto SESV 102 straipsnį reikia aiškinti taip: piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi įrodymas yra tai, kad ši pirmoji kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacija už savo paslaugas nustato mokesčius, kurie yra gerokai didesni už mokesčius kitose valstybėse narėse, su sąlyga, kad mokesčių dydžių palyginimas yra atliktas sistemingai, arba taiko pernelyg dideles kainas, kurių negalima pagrįsti teikiamos paslaugos ekonomine verte. Be to, jei būtų taip piktnaudžiaujama ir tai lemtų šiai administravimo organizacijai taikomos teisės normos, šios normos prieštarautų SESV 102 straipsniui ir 106 straipsnio 1 daliai.

   Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar tokia situacija nėra susiklosčiusi pagrindinėje byloje.

   (žr. 84, 89–92 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)