Keywords
Summary

Keywords

1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai – Nemokamai perduoto įmonės turto paėmimas – Nedidelės vertės dovanoms ir pavyzdžiams taikoma išimtis

(Tarybos direktyvos 77/388 5 straipsnio 6 dalies antras sakinys)

2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai – Nemokamai perduoto įmonės turto paėmimas – Nedidelės vertės dovanoms ir pavyzdžiams taikoma išimtis

(Tarybos direktyvos 77/388 5 straipsnio 6 dalies antras sakinys)

3. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji sandoriai – Nemokamai perduoto įmonės turto paėmimas – Nedidelės vertės dovanoms ir pavyzdžiams taikoma išimtis

(Tarybos direktyvos 77/388 5 straipsnio 6 dalies antras sakinys)

Summary

1. Pavyzdys, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 5 straipsnio 6 dalies antrą sakinį, yra bandomasis prekės egzempliorius, skirtas jos pardavimui skatinti, kuris leidžia įvertinti šios prekės požymius ir ypatybes, nepateikiant jos galutiniam vartojimui, išskyrus atvejus, kai minėtas vartojimas yra neatsiejamas nuo tokių reklamos sandorių. Šios sąvokos nacionalinės teisės aktais negalima bendrai apriboti taip, kad ji apimtų tik bandomuosius egzempliorius, perduotus tokiu pavidalu, kokiu jie neparduodami, arba tik pirmą vienodų bandomųjų egzempliorių, kuriuos apmokestinamasis asmuo perduoda tam pačiam gavėjui, serijos egzempliorių, nebent šiais teisės aktais būtų leidžiama atsižvelgti į reprezentuojamos prekės pobūdį ir kiekvienam sandoriui būdingas komercines aplinkybes, kuriomis šie bandomieji egzemplioriai platinami. Pavyzdžių gavėjo mokestinis statusas šiuo atžvilgiu įtakos neturi.

Konkrečiai kalbant, reklamos tikslais nemokamai platinami muzikos įrašai gali būti vertinami kaip pavyzdžiai, net jeigu jie yra identiški į rinką pateikiamam galutiniam produktui. Tuo atveju, kai toks įrašas perduodamas asmeniui, kad jis, vykdydamas savo funkcijas, užtikrintų jo reklamą visuomenei, šis asmuo gali visapusiškai įvertinti tokio įrašo vertę tik turėdamas galimybę perklausyti visą tokio įrašo, koks bus platinamas rinkoje, turinį. Be to, Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 6 dalies antro sakinio tikslui neprieštarauja tai, kad prekes kaip pavyzdžius galima perduoti asmeniui, kuris nėra potencialus ar faktinis prekės, kurią jie reprezentuoja, pirkėjas, jei toks perdavimas suderinamas su tikslais, kurių siekiama pavyzdžių perdavimu. Šiuo atžvilgiu meno produktų srityje naujų kūrinių nemokamų egzempliorių perdavimas tarpininkui, kuris turi kritiškai įvertinti šių kūrinių kokybę ir todėl turi galimybę daryti įtaką produkto paplitimui rinkoje, pavyzdžiui, žurnalistui ar radijo laidos vedėjui, susijęs su reklamos metodu, pagal kurį pavyzdžio naudojimas yra neatsiejama reklamos ir vertinimo proceso dalis.

Be to, konkrečios su meno sritimi susijusios praktikos atveju, kai muzikos įrašai reklamuojami perduodant labai daug įrašo egzempliorių „plugger“, siekiant kritiško muzikos įrašo įvertinimo ir reklamos, gali prireikti perduoti tarpininkams daug šio muzikos įrašo egzempliorių, kad šie, skatindami muzikos įrašo pardavimą, vėliau galėtų juos perduoti pasirinktiems asmenims. Negalima manyti, kad vien tai, jog perduodamų egzempliorių skaičius gali pasiekti keletą šimtų vienetų, kai muzikos įrašų gamybos ir pardavimo bendrovė platindama naujų įrašų kopijas naudojasi „pluggers“ paslaugomis, savaime prieštarauja tikslui, kurio siekiama su pavyzdžiais susijusia išimtimi, jeigu šis egzempliorių skaičius susijęs su reprezentuojamos prekės pobūdžiu ir tuo, kaip „plugger“, atlikdamas tarpininko vaidmenį, turi ją panaudoti, o tai turi patikrinti nacionalinis teismas. Taip pat galimybė, kad „plugger“, užuot nemokamai platinęs jam perduotas muzikos įrašų kopijas, piktnaudžiauja, pavyzdžiui, pateikdamas jas į įprastą pardavimo grandinę, savaime negali turėti įtakos šių nemokamų kopijų pripažinimui pavyzdžiais. Tačiau siekdamos visiškai užtikrinti Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 6 dalies antrame sakinyje įtvirtintos išimties ribų laikymąsi valstybės narės pavyzdžius platinantiems apmokestinamiesiems asmenims gali nurodyti jų verslo tikslais imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo pavyzdžiais rizikos. Vis dėlto, kai pavyzdžiai platinami galutiniam vartojimui, kuris nesusijęs su prekės, kurią reprezentuoja šie pavyzdžiai, vertinimu, toks platinimas yra piktnaudžiavimas.

(žr. 29–31, 35–40, 53 punktus, rezoliucinės dalies 1, 4 punktus)

2. Nedidelės vertės dovanų sąvoka, kaip tai suprantama pagal Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 5 straipsnio 6 dalies antrą sakinį, turi būti aiškinama taip, jog ja nėra užkertamas kelias nacionalinės teisės aktuose nustatyti pinigine verte išreikštą 50 GBP viršutinę ribą dovanoms, kurios tam pačiam asmeniui perduodamos per dvylikos mėnesių laikotarpį, arba toms, kurios priklauso dovanų serijai ar sekai.

Iš tiesų valstybės narės turi tam tikrą diskreciją aiškindamos 5 straipsnio 6 dalies antrą sakinį, jei jos atsižvelgia į šios nuostatos tikslą ir vaidmenį Šeštojoje direktyvoje. Nacionalinės teisės aktuose nustatant tokią pinigine verte išreikštą viršutinę ribą nėra viršijama ši diskrecija. Tas pats pasakytina apie taisyklę, pagal kurią tokia viršutinė riba kumuliatyviai taikoma dovanoms, kurios tam pačiam asmeniui perduodamos per dvylikos mėnesių laikotarpį, arba toms, kurios priklauso dovanų serijai ar sekai. Tokios viršutinės ribos yra suderinamos su minėto 5 straipsnio 6 dalies tikslais ir dėl jų numatyta išimtis, susijusi su nedidelės vertės dovanomis, nepraranda veiksmingumo.

(žr. 42, 44–45 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 5 straipsnio 6 dalies antru sakiniu draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais įtvirtinama prielaida, kad prekės, kurios yra nedidelės vertės dovanos, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, ir kurias apmokestinamasis asmuo perduoda įvairiems asmenims, įdarbintiems to paties darbdavio, laikomos perduotomis tam pačiam asmeniui.

Perduodamos prekės pripažinimas nedidelės vertės dovana priklauso nuo to, kas yra galutinis dovanotojo numatytas dovanos gavėjas, o gavėjo ir jo darbdavio darbo santykiai ar tai, kad keli gavėjai yra įdarbinti to paties darbdavio, neturi įtakos šiam kvalifikavimui.

(žr. 49–50 punktus, rezoliucinės dalies 3 punktą)