Keywords
Summary

Keywords

1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas, susijęs su Bendrojo Teismo atliekamu institucijoms tenkančios pareigos elgtis rūpestingai vertinimu – Teisės klausimas

(EB 225 straipsnis; Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa)

2. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Komisijos diskrecija

3. Valstybių teikiama pagalba – Sąvoka – Privataus investuotojo kriterijaus taikymas – Komisijos diskrecija

4. Valstybių teikiama pagalba – Administracinė procedūra – Komisijos pareigos – Kruopštus ir nešališkas tyrimas

(EB 88 straipsnio 2 dalis)

5. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas – Teisėtumo vertinimas atsižvelgiant į priimant sprendimą žinomas aplinkybes

Summary

1. Klausimas, ar Bendrasis Teismas, remdamasis faktais, kuriuos turėjo įvertinti, pagrįstai galėjo nuspręsti, ar Bendrijos institucijos pažeidė rūpestingumo pareigą, yra teisės klausimas, kuriam taikoma apeliacinio skundo pagrindu atliekama Teisingumo Teismo peržiūra.

(žr. 62 punktą)

2. Valstybės pagalbos kontrolės srityje Komisija turi didelę diskreciją, kurios įgyvendinimas apima ekonominį vertinimą, privalomą atlikti Europos Sąjungoje. Tačiau tai nereiškia, kad Sąjungos teismas turi susilaikyti nuo Komisijos ekonominių duomenų aiškinimo peržiūros.

Iš tikrųjų Sąjungos teismas pirmiausia turi ne tik patikrinti nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

Tačiau, vykdydamas šią peržiūrą, Sąjungos teismas neturi pakeisti Komisijos ekonominio vertinimo savuoju. Iš tiesų Sąjungos teismų peržiūra, susijusi su Komisijos atliktais sudėtingais ekonominiais vertinimais, turi apsiriboti patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūrą ir motyvavimą nustatančių taisyklių, ar tiksliai nurodyti faktai, ir ar nebuvo akivaizdžios vertinimo klaidos bei piktnaudžiavimo įgaliojimais.

(žr. 64–66 punktus)

3. Vertindama, ar buvo suteikta valstybės pagalba valdžios institucijoms parduodant žemės sklypą privačiam asmeniui, Komisija turi taikyti privataus investuotojo, veikiančio rinkos ekonomikoje, testą, kad būtų galima nustatyti, ar kaina, kurią sumokėjo tariamas pagalbos gavėjas, atitinka kainą, kurią privatus investuotojas, veikiantis įprastomis konkurencijos sąlygomis, būtų nustatęs. Paprastai taikydama privataus investuotojo testą Komisija turi atlikti sudėtingą ekonominį vertinimą.

Tokiu atveju Bendrasis Teismas viršija teisminės peržiūros kompetenciją, jei paprasčiausiai nusprendžia, jog Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, tačiau neįrodo, jog elementai, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, galėjo lemti kitokį pagalbos dydžio vertinimą ir jeigu nenustato, kad taip elgdamasi Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

(žr. 68–72 punktus)

4. Komisija, siekdama gero EB sutarties pagrindinių taisyklių, susijusių su valstybės pagalba, administravimo, privalo rūpestingai ir nešališkai įvykdyti ginčijamų priemonių tyrimo procedūrą, kad priimdama galutinį sprendimą turėtų kuo išsamesnių ir patikimesnių įrodymų.

Komisija neprivalo nei atsižvelgti į dokumentus, kurie jai nebuvo pateikti per administracinę procedūrą, bet gauti per išimties tvarka papildomai pratęstą laikotarpį, arba net pasibaigus šiam laikotarpiui, ir kuriuose, beje, pateikti tik abstraktūs teiginiai, nei iš naujo pradėti tyrimo procedūrą.

(žr. 90, 95 punktus)

5. Sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą Sąjungos teismas turi vertinti atsižvelgdamas į informaciją, kurią Komisija turi priimdama sprendimą.

(žr. 91 punktą)