Byla C-2/06

Willy Kempter KG

prieš

Hauptzollamt Hamburg-Jonas

(Finanzgericht Hamburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Galvijų eksportas — Eksporto grąžinamosios išmokos — Galutinis administracinis sprendimas — Teisingumo Teismo sprendimo aiškinimas — Vėliau, palyginti su šiuo sprendimu, priimto Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo poveikis — Persvarstymas ir atšaukimas — Apribojimai laiko atžvilgiu — Teisinis saugumas — Bendradarbiavimo principas — EB 10 straipsnis“

Generalinio advokato Y. Bot išvada, pateikta 2007 m. balandžio 24 d.   I - 414

2008 m. vasario 12 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I - 448

Sprendimo santrauka

1. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Pareiga bendradarbiauti – Administracijos įstaigos pareiga persvarstyti galutinį administracinį sprendimą siekiant atsižvelgti į vėliau Teisingumo Teismo pateiktą atitinkamos teisės nuostatos išaiškinimą

   (EB 10 straipsnis)

2. Valstybės narės – Įsipareigojimai – Pareiga bendradarbiauti – Administracijos įstaigos pareiga persvarstyti galutinį administracinį sprendimą siekiant atsižvelgti į vėliau Teisingumo Teismo pateiktą atitinkamos teisės nuostatos išaiškinimą

   (EB 10 straipsnis)

1.  Administracijos įstaigoje vykstant procesui dėl administracinio sprendimo, tapusio galutiniu pagal galutinės instancijos teismo sprendimą, kuris, atsižvelgiant į vėlesnę jo atžvilgiu Teisingumo Teismo praktiką, yra pagrįstas klaidingu Bendrijos teisės aiškinimu, persvarstymo, ši teisė nereikalauja, kad ieškovas pagrindinėje byloje Bendrijos teise remtųsi pagal nacionalinę teisę dėl šio administracinio sprendimo paduotame administraciniame skunde. Iš tiesų, nors Bendrijos teisė nenumato reikalavimo, iš principo įpareigojančio administracijos įstaigą persvarstyti tokį tapusį galutiniu administracinį sprendimą, tačiau dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių pagal EB 10 straipsnyje įtvirtintą bendradarbiavimo principą šiai įstaigai gali kilti pareiga persvarstyti administracinį sprendimą, kuris tapo galutinis, kad būtų atsižvelgta į vėliau Teisingumo Teismo pateiktą atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos išaiškinimą. Viena iš tokią pareigą persvarstyti pateisinančių sąlygų, pagal kurią galutinės instancijos teismo sprendimas, dėl kurio ginčijamas administracinis sprendimas tapo galutinis, atsižvelgiant į vėlesnę Teisingumo Teismo praktiką, buvo pagrįstas klaidingu Bendrijos teisės aiškinimu, o į Teisingumo Teismą nebuvo kreiptasi prejudicinio sprendimo, negali būti aiškinama taip, kad ji nustato šalims pareigą nacionaliniame teisme iškelti aptariamą Bendrijos teisės klausimą. Šiuo požiūriu pakanka, kad šis su Bendrijos teisės nuostata, kurios aiškinimas Teisingumo Teismui vėliau priėmus sprendimą pasirodė esąs klaidingas, susijęs klausimas būtų buvęs nagrinėtas nacionaliniame galutinės instancijos teisme arba šis teismas būtų galėjęs jį iškelti savo iniciatyva. Nors Bendrijos teisė nenumato nacionalinių teismų pareigos savo iniciatyva iškelti pagrindą dėl Bendrijos nuostatų pažeidimo, kai norėdami išnagrinėti šį pagrindą jie privalėtų peržengti šalių nustatytas ginčo ribas, šie teismai privalo savo iniciatyva iškelti privaloma Bendrijos norma grindžiamus pagrindus tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę jie turi pareigą ar įgaliojimus tai daryti privalomos nacionalinės taisyklės atžvilgiu.

   (žr. 37–39, 44–46 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Bendrijos teisė nenumato jokių apribojimų laiko atžvilgiu pateikti prašymą persvarstyti galutinį administracinį sprendimą. Tačiau valstybės narės, laikydamosi Bendrijos veiksmingumo ir ekvivalentiškumo principų, gali nustatyti protingus terminus administraciniam skundui paduoti.

   (žr. 60 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)