Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai

(EB 43 ir 48 straipsniai)

2. Laisvas asmenų judėjimas – Įsisteigimo laisvė – Mokesčių teisės aktai

(EB 43 ir 48 straipsniai)

Summary

1. EB 43 ir 48 straipsniai turi būti aiškinami kaip draudžiantys nacionalinės teisės aktus, kurie, nustatydami tam tikrą mokestinę prievolę už dividendus patronuojančiai bendrovei ne rezidentei, nuo jos beveik visiškai atleidžia patronuojančias bendroves rezidentes, yra diskriminacinis įsisteigimo laisvės apribojimas.

Iš tiesų dėl tokio skirtingo dividendų mokestinio vertinimo atsižvelgiant į patronuojančių bendrovių buveinės vietą, naudojimasis įsisteigimo laisve tampa mažiau patrauklus kitose valstybėse narėse įsteigtoms bendrovėms, kurios dėl to gali atsisakyti šias nuostatas priėmusioje valstybėje narėje įsigyti, įsteigti dukterinę bendrovę arba pratęsti jos veiklą, ir jis yra įsisteigimo laisvės apribojimas, iš principo draudžiamas EB 43 ir 48 straipsniais.

Tiesa, valstybės narės priemonių, kuriomis siekiama išvengti bendrovės rezidentės paskirstytojo pelno apmokestinimo kelis kartus ar dvigubo apmokestinimo arba juos sušvelninti, atžvilgiu dividendus gaunančių akcininkų rezidentų padėtis nebūtinai yra panaši į dividendus gaunančių akcininkų, kurie yra kitos valstybės narės rezidentai, padėtį. Tačiau nuo tada, kai valstybė narė vienašališkai arba pagal susitarimą pajamų mokesčiu apmokestina ne tik akcininkų rezidentų, bet ir akcininkų ne rezidentų iš bendrovės rezidentės gaunamus dividendus, šių akcininkų ne rezidentų padėtis prilyginama akcininkų rezidentų padėčiai.

Jeigu valstybė narė pasirinko apsaugoti savo rezidentus nuo dukterinių bendrovių pelno, kuris jų patronuojančioms bendrovėms paskirstomas dividendų pavidalu, apmokestinimo kelis kartus, neapmokestindama šių dividendų, ji šią priemonę turi taikyti ir ne rezidentams tiek, kiek analogiškas šių ne rezidentų apmokestinimas kyla iš jos kompetencijos mokesčių srityje taikymo pastarųjų atžvilgiu.

(žr. 29–30, 34–35, 37, 41 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. EB 43 ir 48 straipsniai draudžia nacionalinės teisės aktus, kurie tik patronuojančioms bendrovėms ne rezidentėms numato mokestį prie šaltinio už dukterinių bendrovių rezidenčių išmokėtus dividendus, net jei šį mokestį prie šaltinio leidžianti mokesčių srities sutartis, nagrinėjamos valstybės narės sudaryta su kita valstybe nare, numato galimybę iš šioje kitoje valstybėje mokėtino mokesčio atskaityti taikant minėtus nacionalinės teisės aktus sumokėtą mokesčio sumą, jei patronuojanti bendrovė negali pasinaudoti minėtoje sutartyje numatytu atskaitymu šioje kitoje valstybėje narėje.

Taikant tokią sutartį ir tokius teisės aktus atsirandantis skirtingas mokestinis vertinimas, kad ir kokia būtų jo apimtis, diskriminuoja patronuojančias bendroves jų buveinės vietos pagrindu, o tai yra nesuderinama su Sutarties nuostatomis užtikrinama įsisteigimo laisve.

(žr. 49, 56 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)