Keywords
Summary

Keywords

1. Valstybių teikiama pagalba — Ketinimai suteikti pagalbą — Draudimas įgyvendinti iki galutinio Komisijos sprendimo — Apimtis — Nacionalinių teismų pareigos

(EB 87 straipsnio 1 dalis ir EB 88 straipsnio 3 dalis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Neteisėtos pagalbos susigrąžinimas

(EB 88 straipsnio 2 dalies pirmoji pastraipa)

Summary

1. Pagalbos priemonė EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, vykdoma pažeidžiant iš EB 88 straipsnio 3 dalies išplaukiančius įsipareigojimus, yra neteisėta. Nacionaliniai teismai turi apsaugoti teisės subjektų teises nuo draudimo įgyvendinti pagalbą pažeidimo, kurį gali įvykdyti nacionalinės valdžios institucijos, pagal savo nacionalinę teisę nuspręsdami dėl visų pasekmių, tiek dėl aktų, kuriais suteikiama atitinkama pagalbos priemonė, teisėtumo, tiek dėl suteiktos finansinės paramos išieškojimo.

Nors mokesčio mokėtojai negali remtis tuo, jog kitų įmonių atleidimas nuo mokesčio yra valstybės pagalba, siekdami išvengti šio mokesčio mokėjimo ar jį susigrąžinti, taip yra tik tuo atveju, kai kalbama apie tam tikrų subjektų atleidimą nuo bendrojo pobūdžio mokesčio. Visiškai kitokia situacija yra, kai kalbama apie mokestį, kuriuo apmokestinama tik viena iš dviejų konkuruojančių subjektų kategorija. Tokiu asimetrinio apmokestinimo atveju pagalba iš tikrųjų gali būti susijusi su tuo, kad kita ūkio subjektų kategorija, su kuria tiesiogiai konkuruoja apmokestinamoji kategorija, nėra apmokestinama šiuo mokesčiu.

Sistemoje, kurioje yra du tiesiogiai konkuruojantys vaistų platinimo tinklai: pirmas – didmeninių platintojų ir antras – farmacijos laboratorijų, užsiimančių tiesioginiu pardavimu, ir kurioje didmeninių platintojų neapmokestinimas tiesioginio pardavimo mokesčiu yra apgalvotas tikslas ar net pagrindinis šio mokesčio tikslas, nes tiesioginio pardavimo mokesčiu būtent siekiama sulyginti konkurencijos sąlygas tarp dviejų vaistų platinimo tinklų, kurios, įstatymo leidėjo manymu, yra iškraipytos dėl su viešąja paslauga susijusių įpareigojimų, nustatytų tik didmeniniams platintojams, buvimo, farmacijos laboratorijų apmokestinimas tokiu mokesčiu gali būti veiksmas, kuriuo vykdoma pagalbos priemonė, ir prireikus nacionalinis teismas vadovaudamasis savo nacionaline teise privalo nuspręsti dėl visų pasekmių, kiek tai susiję su tokio veiksmo galiojimu, jei dėl tiesioginio pardavimo neapmokestinimo didmeniniai platintojai gauna per didelę kompensaciją tiek, kiek dėl šio neapmokestinimo jų gauta nauda viršija papildomas sąnaudas, patirtas vykdant jiems nustatytus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus.

Tokiomis aplinkybėmis, kai pats tiesioginio pardavimo mokestis, o ne koks nors su juo nesusijęs atleidimas nuo mokesčio yra aptariama pagalbos priemonė, reikia pripažinti, kad tokiu mokesčiu apmokestinama farmacijos laboratorija, siekdama susigrąžinti dalį sumokėtų sumų, atitinkančių didmeninių platintojų neteisėtai gautą ekonominę naudą, turi teisę remtis tuo, jog didmeninių platintojų neapmokestinimas šiuo mokesčiu yra valstybės pagalba. Tai neleidžia nacionaliniam teismui leisti išplėsti pagalbos gavėjų skaičiaus. Priešingai, toks grąžinimas yra labai adekvati priemonė sumažinti ūkio subjektų, kuriems daromas poveikis pagalba laikoma priemone, skaičių ir apriboti jos antikonkurencinį poveikį. Teisės remtis mokesčio neteisėtumu panašiomis aplinkybėmis, siekiant susigrąžinti sumokėtas sumas, suteikimas ūkio subjektui atitinka principus, kuriais grindžiama Teisingumo Teismo praktika parafiskalinių mokesčių srityje.

(žr. 29–30, 32–41, 46, 48 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Nesant Bendrijos teisės nuostatų šioje srityje, kiekviena valstybė narė savo nacionalinėje teisinėje sistemoje turi paskirti kompetentingus teismus ir nustatyti ieškinių, skirtų užtikrinti teisės subjektų teisių, kylančių dėl tiesioginio Bendrijos teisės veikimo, apsaugą, procesines taisykles su sąlyga, kad, taikant lygiavertiškumo principą, šios taisyklės nebus mažiau palankios nei tos, kurios taikomos pareiškiant panašius ieškinius dėl vidaus teisės pažeidimo, ir kad, taikant veiksmingumo principą, jos nedarys Bendrijos teisinės sistemos suteiktų teisių įgyvendinimo praktiškai neįmanomo ar pernelyg sudėtingo.

Šiuo atžvilgiu Bendrijos teisė nedraudžia taikyti nacionalinės teisės taisyklių, pagal kurias tokio privalomo mokesčio, koks yra tiesioginio vaistų pardavimo mokestis, taikomas farmacijos laboratorijoms Prancūzijoje, grąžinimas priklauso nuo prašymą dėl grąžinimo pateikusio asmens įrodymo, jog dėl didmeninių platintojų neapmokestinimo šiuo mokesčiu patirta nauda viršija sąnaudas, kurias jie patiria įgyvendindami nacionalinės teisės aktais nustatytus su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, ir kad būtent bent viena iš vadinamųjų „Altmark“ sąlygų nėra įvykdyta.

Tačiau siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiksmingumo principo, nacionalinis teismas, jeigu jis nusprendžia, jog todėl, kad farmacijos laboratorijai tenka pareiga įrodyti didmeninių platintojų per didelės kompensacijos buvimą, taigi ir tiesioginio pardavimo mokesčio valstybės pagalbos pobūdį, gali būti neįmanoma arba pernelyg sudėtinga pateikti tokį įrodymą, nes būtent jis susijęs su duomenimis, kurių ši laboratorija negali turėti, privalo pasinaudoti visomis jam nacionaline teise suteiktomis procedūrinėmis priemonėmis, tarp kurių yra nurodymas taikyti reikiamas tyrimo priemones, įskaitant vienos iš ginčo šalių ar trečiojo asmens veiksmo atlikimą ar dokumento pateikimą.

(žr. 51, 56–57 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)