Keywords
Summary

Keywords

1. Teisės aktų derinimas – Statybos produktai – Direktyva 89/106 – Speciali procedūra nesant Bendrijos lygiu suderintų ar pripažintų techninių specifikacijų – Taikymas gaminančiajai valstybei narei neinformavus paskirties valstybės narės apie akredituotą patvirtinimo instituciją – Netaikymas – Speciali su EB 28 ir 30 straipsnių taikymu nesusijusi procedūra

(EB 28 ir 30 straipsniai; Tarybos direktyvos 89/106 16 straipsnis)

2. Laisvas prekių judėjimas – Kiekybiniai apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Nacionalinės teisės aktai, numatantys importuotiems polietileniniams vamzdžiams patvirtinimo procedūrą neatsižvelgiant į kilmės valstybių narių išduotus patvirtinimo sertifikatus – Neleistinumas – Pateisinimas – Nebuvimas – Proporcingumo principo pažeidimas – Pasikeitimo informacija apie laisvo prekių judėjimo principo neatitinkančias nacionalines priemones procedūros nesilaikymas

(EB 28 ir 30 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo 3052/95 1 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis)

Summary

1. Pagal Direktyvos 89/106 dėl statybos produktų 16 straipsnyje numatytą specialią procedūrą paskirties valstybė narė turi laikyti, kad valstybėje narėje pagamintas statybos produktas, kuriam nėra nustatyta Bendrijos lygiu suderintų ar pripažintų techninių specifikacijų, atitinka galiojančias nacionalines nuostatas, jeigu jis buvo patenkinamai įvertintas per bandymus ir patikrinimus, kuriuos atliko gaminančiosios valstybės narės patvirtinta institucija pagal paskirties valstybėje narėje galiojančius metodus arba tos valstybės narės lygiaverčiais pripažintus metodus.

Tačiau Direktyvos 89/106 16 straipsnis nereglamentuoja situacijos, kai rinkos dalyvis importuoja statybos produktą, kuriam nėra nustatyta Bendrijos lygiu suderintų ar pripažintų techninių specifikacijų, kai gaminančioji valstybė narė neinformuoja paskirties valstybės narės apie instituciją, kurią ji patvirtino arba ketino patvirtinti.

Be to, 16 straipsnyje numatyta speciali procedūra nekliudo tam, kad patvirtinimo institucijos atsisakymas patvirtinti kitos valstybės narės patvirtinimo institucijos išduoto sertifikato lygiavertiškumą būtų vertinamas atsižvelgiant į EB 28 ir 30 straipsnius.

(žr. 36, 38, 40 punktus)

2. Produkto išankstinio patvirtinimo reikalavimas, kad būtų patvirtintas to produkto tinkamumas tam tikram naudojimui, kaip ir atsisakymas šiuo atveju pripažinti patvirtinimo sertifikatų, išduotų kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumą, apriboja patekimą į importo valstybės narės rinką, todėl jie turėtų būti vertinami kaip kiekybiniam importo apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė EB 28 straipsnio prasme.

Todėl valstybė narė, kuri neatsižvelgia į patvirtinančius sertifikatus, išduotus kitų valstybių narių per iš šių valstybių narių importuojamų polietileninių vamzdžių patvirtinimo procedūrą, neįvykdo įsipareigojimų pagal EB 28 ir 30 straipsnius.

Iš tikrųjų, nors valstybė narė gali produktui, kurį kita valstybė narė pripažino, taikyti naują tyrimo ar patvirtinimo procedūrą, valstybių narių institucijos privalo prisidėti prie Bendrijos vidaus prekybos kontrolės palengvinimo. Iš to išplaukia, kad nacionalinės valdžios institucijos neturi teisės be reikalo reikalauti techninių ar cheminių tyrimų ar laboratorinių bandymų, kai tie patys tyrimai ar bandymai jau buvo atlikti kitoje valstybėje narėje ir jų rezultatai šioms institucijoms yra prieinami ar, pateikus prašymą, gali būti joms pateikti.

Griežtas šios pareigos laikymasis reikalauja, kad nacionalinės įstaigos, gavusios prašymą patvirtinti produktą arba pripažinti sertifikatų, išduotų patvirtinimo įstaigos kitoje valstybėje narėje, lygiavertiškumą, aktyviai veiktų. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad kompetentingos patvirtinimo institucijos abipusiškai bendradarbiautų siekdamos palengvinti patekimo į nacionalinę importo valstybės narės rinką procedūras.

Tačiau tokia valstybės narės taikoma priemonė negali būti laikoma neviršijančia to, kas yra būtina siekiamam tikslui pasiekti, jeigu ji dubliuoja kitose procedūrose taikytą kontrolę toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje.

Be to, apie tokią priemonę neinformuodama Komisijos per 45 dienas, kaip numato Sprendimas 3052/95, nustatantis pasikeitimo informacija apie nacionalines priemones, neatitinkančias laisvo prekių judėjimo principo, tvarką Bendrijoje, aptariama valstybė narė neįvykdo įsipareigojimų pagal minėto sprendimo 1 straipsnį ir 4 straipsnio 2 dalį.

(žr. 41, 45-47, 60, 62 punktus ir rezoliucinę dalį)