Keywords
Summary

Keywords

Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Ekonominė veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2006/112 12 straipsnį – Sąvoka

(Tarybos direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis ir 295 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

Summary

Statybai skirtos žemės tiekimas turi būti laikomas apmokestinamu pridėtinės vertės mokesčiu pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus, jeigu ši valstybė narė pasinaudojo Direktyvos 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 12 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, neatsižvelgiant į tai, ar sandoris yra nuolatinio pobūdžio, arba į tai, ar tiekimą atlikęs asmuo vykdo gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens veiklą, jeigu šis sandoris nėra tik savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas.

Fizinis asmuo, vykdęs žemės ūkio veiklą žemės sklype, kurio paskirtis pakeista į žemę statybai dėl nuo šio asmens valios nepriklausančių priežasčių pakeitus teritorijos plėtros planus, neturi būti laikomas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamuoju asmeniu pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį, kai mėgina parduoti šį sklypą, jeigu šis pardavimo sandoris patenka į šio asmens privataus turto valdymą.

Tačiau jeigu vykdydamas šiuos pardavimo sandorius šis asmuo imasi aktyvių prekybos žeme veiksmų, naudodamas priemones, panašias į gamintojo, prekybininko ar paslaugas teikiančio asmens, kaip jie suprantami pagal Direktyvos 2006/112 9 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, naudojamas priemones, šis asmuo turi būti laikomas vykdančiu „ekonominę veiklą“, kaip ji suprantama pagal šį straipsnį, todėl – laikomas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamuoju asmeniu.

Aplinkybė, kad šis asmuo yra „ūkininkas, kuriam taikomas vienodas tarifas“ pagal Direktyvos 2006/112 295 straipsnio 1 dalies 3 punktą, šiuo atžvilgiu nėra svarbi.

(žr. 49 punktą ir rezoliucinę dalį)