Keywords
Summary

Keywords

1. Tarptautiniai susitarimai – Susitarimas, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema – Išankstinė Teisingumo Teismo nuomonė – Prašymas dėl nuomonės, pateiktas per preliminarią derybų stadiją arba iki jų pradžios – Tarybos prašymas dėl nuomonės, pateiktas nepasikonsultavus su Parlamentu – Priimtinumas – Sąlygos

(SESV 218 straipsnio 11 dalis)

2. Tarptautiniai susitarimai – Susitarimas, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema – Europos patentų ir Bendrijos patentų teismo sukūrimas – Suderinamumas su Sutarties nuostatomis

(SESV 262 ir 344 straipsniai)

3. Tarptautiniai susitarimai – Susitarimas, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema – Europos patentų ir Bendrijos patentų teismo sukūrimas – Išimtinė šio teismo jurisdikcija nagrinėti privačių asmenų pateiktus ieškinius bei aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę Bendrijos patentų srityje – Nesuderinamumas su Sąjungos institucine ir teismine sistema

(ESS 4 straipsnio 3 dalis ir ESS 19 straipsnio 1 dalis; SESV 258–260 ir 267 straipsniai)

Summary

1. Pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį Parlamentas, Taryba, Komisija arba valstybė narė gali gauti Teisingumo Teismo nuomonę dėl to, ar numatytas sudaryti susitarimas yra suderinamas su Sutarčių nuostatomis. Šios nuostatos tikslas yra išvengti problemų, kurios gali atsirasti ginčijant teismuose Sąjungą įpareigojančių tarptautinių susitarimų atitiktį Sutartims. Iš tiesų dėl galimo teismo sprendimo, kuriuo būtų konstatuota, kad sudarytas Sąjungą įpareigojantis tarptautinis susitarimas, atsižvelgiant arba į jo turinį, arba į jam sudaryti taikytą procedūrą, yra nesuderinamas su Sutarčių nuostatomis, kiltų rimtų sunkumų ne tik Sąjungos vidaus, bet ir tarptautinių santykių lygiu, ir visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant trečiąsias valstybes, galėtų būti padaryta žala.

Aplinkybė, kad tarptautinis susitarimas galės būti sudarytas tik pasikonsultavus su Parlamentu arba net gavus jo pritarimą ir kad priimant galimus susijusius teisės aktus Sąjungoje taikoma teisėkūros procedūra, kurioje dalyvauja ši institucija, neturi poveikio Tarybai suteiktai teisei pagal SESV 218 straipsnio 11 punktą prašyti Teisingumo Teismo nuomonės.

Be to, norint pasinaudoti galimybe pateikti prašymą dėl nuomonės pagal minėtą straipsnį, nereikalaujama tenkinti išankstinės sąlygos, kad suinteresuotosios institucijos būtų galutinai susitarusios. Iš tiesų Tarybai, Parlamentui, Komisijai ir valstybėms narėms suteikta teisė prašyti Teisingumo Teismo nuomonės gali būti įgyvendinama individualiai, be jokio derinimo tarpusavyje ir nelaukiant galutinio susijusios teisėkūros procedūros rezultato. Bet kuriuo atveju Parlamentas išsaugoja teisę pats pateikti prašymą dėl nuomonės.

Galiausiai prašymas pateikti nuomonę Teisingumo Teismui gali būti pateikiamas prieš derybų tarptautiniu lygiu pradžią, kai žinomas numatomo susitarimo dalykas, net jeigu dar egzistuoja tam tikros galimos alternatyvos ir skirtingos nuomonės dėl nagrinėjamų dokumentų redakcijos su sąlyga, kad pagal pateiktus dokumentus Teisingumo Teismas gali pakankamai tvirtai įsitikinęs priimti sprendimą dėl Tarybos iškelto klausimo. Prašymo pateikti nuomonę priimtinumas negali būti ginčijamas motyvuojant tuo, kad Taryba dar nepriėmė sprendimo pradėti derybas tarptautiniu lygiu.

(žr. 47–48, 53, 55–56 punktus)

2. SESV 262 straipsniu nedraudžiama sukurti Europos patentų ir Bendrijos patentų teismo. Nors tiesa, jog pagal šį straipsnį leidžiama patikėti Teisingumo Teismui kai kuriuos įgaliojimus, kuriuos numatyta suteikti minėtam teismui, šiame straipsnyje nurodyta procedūra nėra vienintelis įmanomas bendro teismo patentų srityje sukūrimo būdas. Iš tiesų šioje nuostatoje numatyta galimybė išplėsti Sąjungos teismų jurisdikciją ginčams, susijusiems su Sąjungos teisės aktų, kuriais sukuriamos Europos intelektinės nuosavybės teisės, taikymu. Todėl SESV 262 straipsniu neįsteigiamas Teisingumo Teismo monopolis atitinkamoje srityje ir nelemiamas teismų sistemos, kuri gali būti sukurta privačių asmenų ginčams dėl intelektinės nuosavybės teisių, pasirinkimas.

Sukurti Europos patentų ir Bendrijos patentų teismą nekliudoma ir SESV 344 straipsniu, nes juo tik draudžiama valstybėms narėms ginčui dėl Sutarčių aiškinimo ar taikymo taikyti kitą, nei jose numatytieji, nagrinėjimo būdą. Pažymėtina, kad įgaliojimai, kuriuos Susitarimo, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema, projektu norima suteikti Europos patentų ir Bendrijos patentų teismui, susiję tik su privačių asmenų ginčais šioje srityje.

(žr. 61–63 punktus)

3. Susitarimo, kuriuo sukuriama bendroji patentų ginčų nagrinėjimo sistema, projekte numatytam tarptautiniam teismui, šiuo metu vadinamam Europos patentų ir Bendrijos patentų teismu, būtų pavesta aiškinti ir taikyti ne tik šio Susitarimo nuostatas, bet ir būsimą Reglamentą dėl Bendrijos patento bei kitus Sąjungos teisės aktus, visų pirma reglamentus ir direktyvas, su kuriomis tam tikrais atvejais turėtų būti kartu skaitomas minėtas reglamentas, t. y. nuostatas, susijusias su kitomis intelektinės nuosavybės sistemomis, ir ESV sutartyje įtvirtintas normas, susijusias su vidaus rinka ir konkurencijos teise. Be to, gali būti, kad šis teismas turėtų nagrinėti jam pateiktą ginčą atsižvelgdamas į Sąjungos pagrindines teises ir bendruosius teisės principus ar net vertinti Sąjungos akto galiojimą.

Nors tiesa, kad Teisingumo Teismui nėra suteikta jurisdikcija priimti sprendimus dėl tiesioginių privačių asmenų ieškinių patentų srityje, nes ši jurisdikcija priklauso valstybių narių teismams, vis dėlto šios negali suteikti jurisdikcijos spręsti tokius ginčus pagal tarptautinį susitarimą sukurtam teismui, dėl ko minėti teismai, kaip Sąjungos teisinės sistemos „bendrosios kompetencijos“ teismai, negalėtų vykdyti savo užduoties įgyvendinti Sąjungos teisę, todėl ir pasinaudoti SESV 267 straipsnyje numatyta teise arba tam tikru atveju vykdyti pareigą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nagrinėjamoje srityje. Šiuo straipsniu, kuris yra esminis siekiant išsaugoti Sutartimis įtvirtintos teisės, kaip Bendrijos teisės, pobūdį, įsteigtos sistemos tikslas – užtikrinti, kad ši teisė bet kokiomis aplinkybėmis turėtų vienodą poveikį visose valstybėse narėse, todėl šioje sistemoje nustatytas tiesioginis Teisingumo Teismo ir nacionalinių teismų bendradarbiavimas, kurį įgyvendinant pastarieji glaudžiai veikia tinkamai taikant ir vienodai aiškinant Sąjungos teisę bei saugant šioje teisinėje sistemoje privatiems asmenims suteiktas teises.

Taigi Susitarimo projekte numatytas prejudicinio sprendimo priėmimo mechanizmas, pagal kurį šio Susitarimo taikymo srityje teisę pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą turėtų tik Europos patentų ir Bendrijos patentų teismas, o nacionaliniai teismai šią teisę prarastų. Be to, dėl Europos patentų ir Bendrijos patentų teismo sprendimo, kuriuo būtų pažeista Sąjungos teisė, negalėtų būti vykdoma procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo ir vienai ar kelioms valstybėms narėms negalėtų kilti kokia nors finansinė atsakomybė dėl jai priskiriamų Sąjungos teisės pažeidimų.

Todėl numatomu Susitarimu išimtinę jurisdikciją nagrinėti daugelį privačių asmenų pateiktų ieškinių dėl Bendrijos patento bei aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę šioje srityje suteikus tarptautiniam teismui, nepriklausančiam Sąjungos institucinei ir teisminei sistemai, valstybių narių teismai prarastų įgaliojimus aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, o Teisingumo Teismas – įgaliojimus taikant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą atsakyti į šių teismų pateiktus klausimus, todėl būtų iš esmės pakeista pagal Sutartis Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms suteikta kompetencija, kuri yra pagrindinė siekiant išsaugoti pačią Sąjungos teisės esmę.

(žr. 71, 78, 80–81, 83–84, 86, 88–89 punktus)