Byla C‑264/23

Booking.com BV
ir
Booking.com (Deutschland) GmbH

prieš

25hours Hotel Company Berlin GmbH ir kt.

(Rechtbank Amsterdam prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

2024 m. rugsėjo 19 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Konkurencija – SESV 101 straipsnis – Įmonių susitarimai – Internetinės rezervavimo platformos su viešbučių paslaugų teikėjais sudarytos sutartys – Kainų pariteto sąlygos – Pagalbinis apribojimas – Bendroji išimtis – Vertikalieji susitarimai – Reglamentas (ES) Nr. 330/2010 – 3 straipsnio 1 dalis – Atitinkamos rinkos apibrėžimas“

1. Prejudiciniai klausimai – Priimtinumas – Prejudicinio sprendimo reikalingumas ir iškeltų klausimų svarba – Nacionalinio teismo vertinimas – Pateiktų klausimų svarbos prezumpcija – Ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, atlyginimo – Kitoje valstybėje priimtų galutinių sprendimų įrodomoji galia, kurią gali pripažinti šis nacionalinis teismas – Poveikio nebuvimas

   (SESV 267 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/104 9 straipsnio 2 ir 3 dalys

   (žr. 33–40 punktus)

2. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis apribojimas – Sąvoka – Apribojimas, būtinas vykdant antikonkurencinio pobūdžio neturintį pagrindinį sandorį – Objektyvumas ir proporcingumas – Objektyvumo vertinimas – Sąlygos, kurios skiriasi nuo reikalaujamų siekiant taikyti išimtį

   (SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys)

   (žr. 51–53, 55–58, 65, 66 punktus)

3. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis apribojimas – Sąvoka – Apribojimas, būtinas vykdant antikonkurencinio pobūdžio neturintį pagrindinį sandorį – Objektyvumas ir proporcingumas – Proporcingumo vertinimas

   (SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys)

   (žr. 54 punktą)

4. Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pagalbinis apribojimas – Sąvoka – Apribojimas, būtinas vykdant antikonkurencinio pobūdžio neturintį pagrindinį sandorį – Objektyvumas ir proporcingumas – Internetinių viešbučių rezervavimo platformų su apgyvendinimo paslaugų teikėjais sudarytose sutartyse taikoma kainų pariteto sąlyga – Netaikymas

   (SESV 101 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 59–64, 72–73, 75 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

5. Karteliai – Draudimas – Bendroji išimtis – Vertikalieji susitarimai – Reglamentas Nr. 330/2010 – Sąlygos – Atitinkama rinka – Ribų nustatymas – Kriterijai – Prekių ar paslaugų pakeičiamumas pasiūlos ir paklausos požiūriu – Viešbučių rezervavimo platformos tarpininkavimo paslaugos, teikiamos sudarant sandorius tarp apgyvendinimo paslaugų teikėjų ir vartotojų – Konkretus minėtų paslaugų pakeičiamumo vertinimas – Svarbūs veiksniai – Atsižvelgimas į nacionalinės konkurencijos institucijos ir nacionalinių apeliacinės instancijos institucijų vertinimus – Patikrinimai, kuriuos turi atlikti nacionalinis teismas

   (SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys; Komisijos reglamento Nr. 330/2010 3 straipsnio 1 dalis)

   (žr. 80, 82, 85–90 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)

Santrauka

Gavęs Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo apylinkės teismas, Nyderlandai, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) prašymą priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas pateikė naujų paaiškinimų dėl SESV 101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kartelių draudimo principo taikymo kainų pariteto sąlygoms, kurias Booking.com, kaip ir kitos viešbučių rezervavimo platformos, taikė su apgyvendinimo paslaugų teikėjais sudarytose sutartyse. Šioje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokios sąlygos negali būti kvalifikuotos kaip „pagalbiniai apribojimai“, kuriems ši nuostata netaikoma, paskui pateikė gaires dėl atitinkamos prekių rinkos apibrėžimo, kai siekiama taikyti išimties reglamentą Nr. 330/2010 ( 1 ).

Booking.com BV, pagal Nyderlandų teisę įsteigta bendrovė, savo internetinėje viešbučių rezervavimo platformoje booking.com padeda apgyvendinimo įstaigoms ir klientams užmegzti santykius, o šios įstaigos moka jai už tai komisinį mokestį už kiekvieną per šią platformą atliktą ir nepanaikintą rezervaciją. Booking.com, padedama savo patronuojamosios bendrovės Booking.com (Deutschland), vykdo veiklą Vokietijos rinkoje nuo 2006 m.

Iki 2015 m. Booking.com į sutarčių, sudarytų su apgyvendinimo paslaugų teikėjais, bendrąsias sąlygas įtraukdavo vadinamąją „plačią pariteto“ sąlygą, pagal kurią tie paslaugų teikėjai per savo arba kitų trečiųjų asmenų, įskaitant konkuruojančias platformas, pardavimo kanalus negalėjo siūlyti kambarių už mažesnę kainą, nei siūloma booking.com svetainėje.

2015 m. Booking.com, pasikonsultavusi su Prancūzijos, Italijos ir Švedijos konkurencijos institucijomis, įsipareigojo pašalinti plačią pariteto sąlygą ir pakeisti ją vadinamąja „siaura pariteto“ sąlyga, pagal kurią apgyvendinimo paslaugų teikėjams nustatytas draudimas siūlyti savo kambarius už mažesnes kainas nei tos, kurios siūlomos per booking.com, taikomas tik pasiūlymams per jų pačių pardavimo kanalus.

2015 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame pasitarus su Komisija, Bundeskartellamt (Federalinė konkurencijos tarnyba, Vokietija) nusprendė, kad tokia siaura pariteto sąlyga taip pat neatitinka Sąjungos teisėje ir Vokietijos teisėje numatyto draudimo sudaryti kartelius, ir nurodė Booking.com nutraukti jos taikymą. 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija), gavęs Federalinės konkurencijos institucijos apeliacinį skundą, panaikino 2019 m. birželio 4 d.Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) sprendimą, kuriuo buvo iš dalies patenkintas Booking.com skundas dėl tos institucijos sprendimo. Jis, nesikreipdamas į Teisingumo Teismą, nusprendė, kad siaura pariteto sąlyga labai apriboja konkurenciją internetinių viešbučių rezervavimo platformų rinkoje ir apgyvendinimo viešbučiuose rinkoje. Tokia sąlyga negali būti laikoma „pagalbiniu apribojimu“, nes neįrodyta, kad, jos nesant, kiltų pavojus Booking.com pelningumui. Be to, šiai sąlygai taip pat negali būti taikoma išimtis pagal Reglamentą Nr. 330/2010 arba bet kokia kita Sąjungos teisėje ir Vokietijos teisėje numatyto draudimo sudaryti kartelius išimtis.

Tokiomis aplinkybėmis Booking.com kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą ir paprašė konstatuoti, be kita ko, kad jos taikomos pariteto sąlygos nepažeidžia SESV 101 straipsnio. Savo ruožtu 63 Vokietijos viešbučiai pateikė priešpriešinį ieškinį ir paprašė to teismo konstatuoti, kad Booking.com pažeidė SESV 101 straipsnį, taip pat priteisti iš jos žalos, patirtos dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, atlyginimą.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo klausimas, ar internetinių viešbučių rezervavimo platformų taikomos kainų pariteto sąlygos turi būti laikomos pagalbiniais apribojimais, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, jei tokiam kvalifikavimui nebūtų pritarta, kiltų klausimas, ar šioms sąlygoms gali būti taikoma išimtis pagal Reglamentą Nr. 330/2010. Dėl šios priežasties jis turėjo pateikti Teisingumo Teismui klausimą dėl to, kaip apibrėžiama šioje byloje nagrinėjamą prekių rinką, kai siekiama taikyti šį reglamentą.

Teisingumo Teismo vertinimas

Iš pradžių Teisingumo Teismas pateikė prašytų paaiškinimų dėl SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatyto kartelių draudimo taikymo srities. Kaip matyti iš suformuotos jurisprudencijos, jei SESV 101 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimo principas netaikomas tam tikram sandoriui ar veiklai dėl jos neutralumo ar teigiamo poveikio konkurencijai, minėtas draudimas taip pat netaikomas vieno ar kelių šio sandorio dalyvių komercinio savarankiškumo apribojimui, jeigu atsižvelgiant į minėtą sandorį toks apribojimas yra pagalbinis.

Tam, kad antikonkurencinį apribojimą būtų galima kvalifikuoti kaip „pagalbinį“, pirma, reikia išsiaiškinti, ar be aptariamo apribojimo būtų įmanoma įvykdyti pagrindinį sandorį, ar ne, turint omenyje, jog siekiant įvykdyti pagrindinį sandorį toks apribojimas netampa „objektyviai būtinas“ dėl to, kad, nesant aptariamo apribojimo, toks sandoris paprasčiausiai taptų sunkiau įvykdomas arba būtų mažiau pelningas. Antra, nagrinėjamas apribojimas turi būti proporcingas, palyginti su tikslais, kuriais grindžiamas pagrindinis sandoris.

Svarbu pažymėti, kad reikia atskirti sąvoką „pagalbiniai apribojimai“, vertinamą pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir išimtį, grindžiamą SESV 101 straipsnio 3 dalimi. Iš tiesų, skirtingai nei išimties atveju, nagrinėjant apribojimo objektyvų būtinumą, palyginti su pagrindiniu sandoriu, reikia ne palyginti konkurenciją skatinantį ir ribojantį susitarimo poveikį, o nustatyti, ar konkrečiomis šio sandorio aplinkybėmis nagrinėjamas apribojimas yra būtinas vykdant tokį sandorį. Nors iš esmės tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visas jam nurodytas faktines aplinkybes, turi nustatyti, ar įvykdytos sąlygos, leidžiančios nustatyti pagalbinio apribojimo buvimą, Teisingumo Teismas turi teisę pateikti jam gaires, kurios padėtų nagrinėti šias sąlygas.

Šioje byloje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad nors viešbučių rezervavimo internetu paslaugų teikimas daro neutralų ar net teigiamą poveikį konkurencijai, vis dėlto neįrodyta, kad ir plačios, ir siauros pariteto sąlygos yra objektyviai būtinos šiam pagrindiniam sandoriui įvykdyti ir proporcingos siekiamam tikslui. Iš tikrųjų, nors plačios pariteto sąlygos akivaizdžiai daro didelį ribojamąjį poveikį, siauros pariteto sąlygos, nors ir mažiau ribojančios, taip pat negali būti laikomos objektyviai būtinomis viešbučių rezervavimo platformos ekonominiam gyvybingumui užtikrinti.

Aplinkybė, net jei būtų įrodyta, kad šiomis sąlygomis siekiama kovoti su galimais „dykaduoniavimo“ reiškiniais ir kad jos yra būtinos siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą arba minėtų paslaugų komercinę sėkmę, neleidžia minėtų sąlygų kvalifikuoti kaip „pagalbinių apribojimų“.

Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priminė, kad apribojimo objektyvaus būtinumo vertinimas, be kita ko, gali būti grindžiamas priešingos padėties scenarijaus analize, leidžiančia nustatyti, kaip paslaugos būtų veikusios, nesant pariteto sąlygos. Šiuo klausimu jis pažymėjo, kad Booking.com veiklai nekilo pavojaus valstybėse narėse, kuriose šios sąlygos buvo uždraustos.

Paskui, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Teisingumo Teismas turėjo patikslinti sąlygas, kuriomis tam tikriems Reglamente Nr. 330/2010 numatytiems susitarimams gali būti taikoma išimtis pagal SESV 101 straipsnio 3 dalį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas rėmėsi teiginiu, kad kainų pariteto sąlygos yra Booking.com ir įvairių apgyvendinimo paslaugų teikėjų sudaryto „vertikalaus susitarimo“ sudedamoji dalis. Šiems susitarimams taikoma išimtis, jeigu jie atitinka tam tikras sąlygas, tarp kurių yra atitinkamo ūkio subjekto užimamos rinkos dalies ribų nustatymas iki 30 %.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad, siekiant apibrėžti atitinkamą prekių rinką, reikia patikrinti, ar tą pačią rinką sudarančios prekės ar paslaugos yra pakeičiamos tarpusavyje arba jas gali sukeisti vartotojai.

Šiuo atveju reikėjo išnagrinėti, ar Booking.com teikiamos paslaugos gali būti pakeistos kitų rūšių tarpininkavimo paslaugomis ir kitais prekybos kanalais, kiek tai susiję tiek su apgyvendinimo paslaugų teikėjais, tiek su galutiniais klientais, net jei šie kanalai pasižymi skirtingomis savybėmis ir nesiūlo tokių pačių pasiūlymų paieškos ir palyginimo funkcijų. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas priklauso nuo išsamaus faktinių aplinkybių vertinimo, kurį gali atlikti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, a fortiori, kai, kaip šioje byloje, Teisingumo Teismui pateikiama nedaug informacijos.

Šiuo tikslu tas teismas turi atsižvelgti į visą jam pateiktą informaciją. O Federalinės konkurencijos tarnybos ir Vokietijos apeliacinių institucijų vertinimai dėl atitinkamos prekių rinkos apibrėžimo yra ypač svarbūs konteksto elementai.

Vis dėlto jis turi nustatyti, ar toks rinkos apibrėžimas, kai atsižvelgiama į viešbučių rezervavimo platformų teikiamų „sutartyje numatytų paslaugų“ ypatumus tiek apgyvendinimo paslaugų teikėjų, tiek galutinių vartotojų požiūriu, yra susijęs su kokia nors analizės klaida ar pagrįstas klaidingomis išvadomis.

( 1 ) 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims (OL L 102, 2010, p. 1).