Byla C‑201/13

Johan Deckmyn

ir

Vrijheidsfonds VZW

prieš

Helena Vandersteen ir kt.

(hof van beroep te Brussel pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Direktyva 2001/29/EB — Autorių teisės ir gretutinės teisės — Atgaminimo teisė — Išimtys ir apribojimai — „Parodijos“ sąvoka — Autonomiška Sąjungos teisės sąvoka“

Santrauka – 2014 m. rugsėjo 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas

1. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė, teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus saugomus objektus padaryti viešai prieinamus – Išimtys ir apribojimai – Naudojimas parodijai – Parodija – Autonomiška Sąjungos teisės sąvoka

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies k punktas)

2. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė, teisė viešai paskelbti kūrinius ir teisė kitus saugomus objektus padaryti viešai prieinamus – Išimtys ir apribojimai – Naudojimas parodijai – Parodijos sąvoka – Šios išimties, kuria turi būti užtikrinama derama nagrinėjamų interesų ir teisių pusiausvyra, taikymas – Nacionalinio teismo atliekamas vertinimas

   (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2, 3 straipsniai ir 5 straipsnio 3 dalies k punktas)

1.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies k punktas turi būti aiškinamas taip, kad šioje nuostatoje esanti parodijos sąvoka yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka.

   (žr. 17 punktą ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.  Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 3 dalies k punktas aiškintinas taip, kad pagrindiniai parodijos požymiai yra, viena vertus, rėmimasis egzistuojančiu kūriniu, kartu esant suvokiamiems skirtumams, palyginti su juo, ir, kita vertus, humoro arba pajuokos išreiškimas. Parodijos, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, sąvokai netaikomos sąlygos, pagal kurias parodija, be to, kad turėtų suvokiamų skirtumų, palyginti su parodijuojamu originaliu kūriniu, turėtų būti originaliai savita, ją turėtų būti galima pagrįstai priskirti kitam asmeniui nei pačiam originalaus kūrinio autoriui, ji turėtų būti susijusi su pačiu originaliu kūriniu arba joje turėtų būti nurodytas parodijuojamo kūrinio šaltinis.

   Konkrečiu atveju taikant parodijos išimtį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies k punktą reikia išlaikyti deramą, viena vertus, šios direktyvos 2 ir 3 straipsniuose nurodytų asmenų interesų ir teisių ir, kita vertus, saugomo kūrinio naudotojo, kuris remiasi parodijos išimtimi pagal šio 5 straipsnio 3 dalies k punktą, saviraiškos laisvės pusiausvyrą.

   Atsižvelgęs į visas pagrindinės bylos aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar taikant parodijos išimtį pagal Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 3 dalies k punktą ir padarius prielaidą, kad nagrinėjamas piešinys atitinka minėtus pagrindinius parodijos požymius, išlaikoma ši derama pusiausvyra.

   (žr. 33–35 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)