Sujungtos bylos C‑249/12 ir C‑250/12

Corina-Hrisi Tulică

prieš

Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală de Soluţionare a Contestaţiilor

ir

Călin Ion Plavoşin

prieš

Direcţia Generală a Finanţelor Publice Timiş – Serviciul Soluţionare Contestaţii ir Activitatea de Inspecţie Fiscală – Serviciul de Inspecţie Fiscală Timiş

(Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — PVM — Direktyva 2006/112/EB — 73 ir 78 straipsniai — Fizinių asmenų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai — Šių sandorių kvalifikavimas kaip apmokestinamųjų sandorių — Mokėtino PVM nustatymas, kai sudarydamos sutartį šalys šiuo klausimu nieko nenumatė — Tiekėjo galimybės susigrąžinti PVM iš pirkėjo egzistavimas arba nebuvimas — Pasekmės“

Santrauka – 2013 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamoji vertė – Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas – Apmokestinamosios vertės nustatymas, kai sudarytoje sutartyje nustatyta kaina be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį – Apmokestinamojo asmens galimybė susigrąžinti iš kontrahento mokesčių administratoriaus išreikalautą mokestį – Poveikis

   (Tarybos direktyvos 2006/112 73 ir 78 straipsniai)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Tikslai ir sistema – Kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimų ir piktnaudžiavimu – Proporcingumo principo paisymas

   (Tarybos direktyva 2006/112)

1.  Direktyvą 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, būtent jos 73 ir 78 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad kai šalys nustatė turto kainą be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį, o šio turto tiekėjas yra privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį už apmokestinamąjį sandorį asmuo, tuo atveju, kai tiekėjas neturi galimybės susigrąžinti iš įgijėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamo pridėtinės vertės mokesčio, turi būti laikoma, kad sutarta kaina jau apima pridėtinės vertės mokestį.

   Tačiau kitaip būtų tuo atveju, kai tiekėjas pagal nacionalinę teisę turi galimybę prie sutartos kainos pridėti sandoriui taikomą mokestį ir jį susigrąžinti iš turto įgijėjo.

   (žr. 37, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41, 42 punktus)

Sujungtos bylos C‑249/12 ir C‑250/12

Corina-Hrisi Tulică

prieš

Agenţia Naţională de Administrare Fiscală – Direcţia Generală de Soluţionare a Contestaţiilor

ir

Călin Ion Plavoşin

prieš

Direcţia Generală a Finanţelor Publice Timiş – Serviciul Soluţionare Contestaţii ir Activitatea de Inspecţie Fiscală – Serviciul de Inspecţie Fiscală Timiş

(Înalta Curte de Casaţie şi Justiţie prašymai priimti prejudicinį sprendimą)

„Apmokestinimas — PVM — Direktyva 2006/112/EB — 73 ir 78 straipsniai — Fizinių asmenų sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai — Šių sandorių kvalifikavimas kaip apmokestinamųjų sandorių — Mokėtino PVM nustatymas, kai sudarydamos sutartį šalys šiuo klausimu nieko nenumatė — Tiekėjo galimybės susigrąžinti PVM iš pirkėjo egzistavimas arba nebuvimas — Pasekmės“

Santrauka – 2013 m. lapkričio 7 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas

1. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Apmokestinamoji vertė — Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas — Apmokestinamosios vertės nustatymas, kai sudarytoje sutartyje nustatyta kaina be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį — Apmokestinamojo asmens galimybė susigrąžinti iš kontrahento mokesčių administratoriaus išreikalautą mokestį — Poveikis

   (Tarybos direktyvos 2006/112 73 ir 78 straipsniai)

2. Mokesčių teisės aktų suderinimas — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema — Tikslai ir sistema — Kova su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimų ir piktnaudžiavimu — Proporcingumo principo paisymas

   (Tarybos direktyva 2006/112)

1.  Direktyvą 2006/112 dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, būtent jos 73 ir 78 straipsnius, reikia aiškinti taip, kad kai šalys nustatė turto kainą be nuorodos į pridėtinės vertės mokestį, o šio turto tiekėjas yra privalantis mokėti pridėtinės vertės mokestį už apmokestinamąjį sandorį asmuo, tuo atveju, kai tiekėjas neturi galimybės susigrąžinti iš įgijėjo mokesčių administratoriaus reikalaujamo pridėtinės vertės mokesčio, turi būti laikoma, kad sutarta kaina jau apima pridėtinės vertės mokestį.

   Tačiau kitaip būtų tuo atveju, kai tiekėjas pagal nacionalinę teisę turi galimybę prie sutartos kainos pridėti sandoriui taikomą mokestį ir jį susigrąžinti iš turto įgijėjo.

   (žr. 37, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.  Žr. sprendimo tekstą.

   (žr. 41, 42 punktus)