Keywords
Summary

Keywords

1. Laisvė teikti paslaugas – Sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinė apsauga – Direktyva 98/84 – Neteisėta priemonė – Sąvoka – Teisėtai vienos valstybės narės rinkai pateiktos ir kitoje valstybėje narėje naudojamos dekodavimo priemonės – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/84 2 straipsnio e punktas)

2. Laisvė teikti paslaugas – Sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinė apsauga – Direktyva 98/84 – Taikymo sritis – Nacionalinės teisės aktai, draudžiantys naudoti užsienio dekodavimo priemones – Netaikymas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/84 3 straipsnio 2 dalis)

3. Laisvė teikti paslaugas – Laisvas prekių judėjimas – Nacionalinės teisės aktai, susiję su šiomis dviem pagrindinėmis laisvėmis – Nagrinėjimas atsižvelgiant į pagrindinę iš jų

(SESV 56 straipsnis)

4. Laisvė teikti paslaugas – Apribojimai – Teisėtai vienos valstybės narės rinkai pateiktos ir kitoje valstybėje narėje naudojamos dekodavimo priemonės, skirtos sporto rungtynėms transliuoti

(SESV 56 straipsnis)

5. Konkurencija – Karteliai – Įmonių susitarimai – Konkurencijos pažeidimas – Išimtinės licencijos sutartis, sudaryta tarp intelektinės nuosavybės teisių turėtojo ir transliuotojo – Draudimas tiekti šią transliaciją atkoduojančias priemones už teritorijos, kurią apima licencijos sutartis, ribų – Nepriimtinumas

(SESV 101 straipsnis)

6. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Atgaminimas iš dalies – Apimtis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 2 straipsnio a punktas)

7. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Atgaminimo teisė – Išimtys ir apribojimai

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 5 straipsnio 1 dalis)

8. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 2001/29 – Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas – Viešas paskelbimas – Sąvoka

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalis)

9. Teisės aktų derinimas – Autorių teisės ir gretutinės teisės – Direktyva 93/83 – Poveikis – Atgaminimo palydovinio dekoderio atmintyje ir televizoriaus ekrane teisėtumas – Nebuvimas

(Tarybos direktyva 93/83)

Summary

1. Sąvoka „neteisėta priemonė“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 98/84 dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos 2 straipsnio e punktą, turi būti aiškinama taip, kad ji neapima nei užsienio dekodavimo priemonių, kurios suteikia galimybę naudotis transliuojančio subjekto teikiamomis palydovinio transliavimo paslaugomis, yra gaminamos ir jomis prekiaujama turint šio subjekto leidimą, tačiau yra naudojamos, nepaisant pastarojo valios, už geografinės zonos, kuriai šis leidimas yra išduotas, ribų, nei tokių užsienio dekodavimo priemonių, kurios buvo gautos ar aktyvuotos pateikus netikrą vardą ir pavardę bei adresą, nei tokių, kurios buvo naudotos pažeidžiant sutartinį apribojimą, leidžiantį jas naudoti tik asmeniniais tikslais.

Šioje nuostatoje neteisėtos priemonės sąvoka apibrėžiama kaip bet koks įrenginys ar programinė įranga, „sukurta“ ar „pritaikyta“ tam, kad būtų galima suprantama forma gauti apsaugotąją paslaugą be paslaugos teikėjo leidimo. Taigi šioje formuluotėje apsiribojama tik įranga, kuri buvo mechaninių ar automatinių operacijų objektas prieš ją pateikiant naudoti ir sudaro galimybes gauti apsaugotas paslaugas be šių paslaugų teikėjų sutikimo. Todėl ši formuluotė apima tik įrangą, pagamintą, tvarkomą, pritaikytą ar pertvarkytą be paslaugų teikėjo leidimo ir neapima užsienio dekodavimo priemonių naudojimo.

Tačiau minėtos priemonės pagaminamos ir pateikiamos rinkai paslaugų teikėjui išdavus leidimą, jos neleidžia nemokamai naudotis saugomomis paslaugomis ir nesudaro galimybių ar nepadeda apeiti technologinių priemonių, naudojamų siekiant apsaugoti atlyginimą už šias paslaugas, turint omenyje tai, kad pateikimo į rinką valstybėje narėje buvo sumokėtas atlyginimas.

(žr. 63, 64, 66, 67 punktus ir rezoliucinės dalies 1 punktą)

2. Direktyvos 98/84 dėl sąlygine prieiga grindžiamų paslaugų ir sąlyginės prieigos paslaugų teisinės apsaugos 3 straipsnio 2 dalis nedraudžia nacionalinės teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama naudoti užsienio dekodavimo priemones, įskaitant ir gautas ar aktyvuotas pateikiant netikrą vardą ir pavardę bei adresą, arba naudojamas pažeidžiant sutartinį apribojimą, leidžiantį jas naudoti tik asmeniniais tikslais, nes tokie teisės aktai nepriskirtini šios direktyvos taikymo sričiai.

(žr. 74 punktą ir rezoliucinės dalies 2 punktą)

3. Tuo atveju, kai nacionalinė priemonė susijusi ir su laisvu prekių judėjimu, ir su laisvu paslaugų teikimu, jeigu paaiškėja, kad viena iš jų yra papildoma kitos atžvilgiu ir gali būti su ja susieta, Teisingumo Teismas ją nagrinėja iš esmės atsižvelgdamas tiktai į vieną iš šių dviejų pagrindinių laisvių. Nors telekomunikacijų srityje šie du aspektai dažnai yra glaudžiai susiję ir nė vienas iš jų negali būti laikomas papildomu kito atžvilgiu, taip nėra tuo atveju, kai nacionalinės teisės aktai nėra skirti dekodavimo priemonėms, siekiant nustatyti reikalavimus, kuriuos jos turi atitikti, arba nustatyti sąlygas, kurių laikantis galima jomis prekiauti, bet jos traktuojamos tik kaip instrumentas, leidžiantis abonentams naudotis užkoduotomis transliacijos paslaugomis.

(žr. 78, 79 ir 82 punktus)

4. SESV 56 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos užsienio dekodavimo priemonių, leidžiančių naudotis užkoduota kitos valstybės narės kilmės palydovinio transliavimo paslauga ir kuriose yra šios pirmosios valstybės teisės aktais saugomų objektų, importas, pardavimas ir naudojimas šioje valstybėje yra neteisėtas. Šios išvados nepaneigia nei aplinkybė, kad užsienio dekodavimo priemonė buvo gauta ar aktyvuota nurodžius netikrą vardą ir pavardę bei adresą, siekiant apeiti nagrinėjamą teritorinį apribojimą, nei aplinkybė, kad ši priemonė naudojama komerciniais tikslais, nors ji buvo suteikta naudotis tik asmeniniais tikslais.

Šis apribojimas negali būti pateisintas intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tikslu.

Žinoma, sporto rungtynės, kaip tokios, yra unikalios, todėl originalios, o tai leidžia jas transformuoti į objektus, kurie yra verti apsaugos, panašios į kūrinių apsaugą. Tačiau nors teisių, kurios yra konkretus nagrinėjamos intelektinės nuosavybės objektas, apsauga atitinkamų teisių turėtojams užtikrina tik tinkamą, bet ne kuo didesnį atlyginimą už saugomų objektų komercinį naudojimą, ši apsauga užtikrinama, nes nagrinėjamų teisių turėtojai gauna atlyginimą už saugomų objektų transliavimą iš programos valstybės narės, kurioje turi vykti transliacija remiantis Direktyvos 93/83 dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo 1 straipsnio 2 dalies b punktu ir kurioje todėl turi būti mokamas tinkamas atlyginimas, ir šie teisių turėtojai šioje valstybėje narėje gali reikalauti sumos, kuri atitinka faktinį ir potencialų žiūrovų skaičių tiek transliavimo valstybėje narėje, tiek bet kurioje kitoje valstybėje narėje, kurioje programos, apimančios saugomus objektus, taip pat priimamos.

Kalbant apie transliuotojų sumokėtą priedą už teritorinio išimtinumo teisių įsigijimą, pažymėtina, kad jis lemia dirbtinį kainų skirtumą tarp padalytų nacionalinių rinkų, nes toks rinkų padalijimas ir dirbtinis kainų skirtumas nesuderinami su pagrindiniu Sutarties tikslu − įgyvendinti vidaus rinką. Esant šioms aplinkybėms minėtas priedas neturėtų būti laikomas tinkamo atlyginimo, kuris privalo būti užtikrintas nagrinėjamų teisių turėtojams, dalimi, todėl mokant tokį priedą viršijama tai, kas yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą atlyginimą šiems teisių turėtojams.

(žr. 100, 106–108, 113–117, 125, 131 punktus ir rezoliucinės dalies 3 punktą)

5. Išimtinės licencijos sutarties, sudarytos tarp intelektinės nuosavybės teisių turėtojo ir transliuotojo, sąlygos yra SESV 101 straipsniu draudžiamas konkurencijos ribojimas, nes jomis šiam transliuotojui numatoma pareiga netiekti dekodavimo priemonių, suteikiančių prieigą prie šio teisių turėtojo saugomų objektų už teritorijos, kurią apima nagrinėjama licencinė sutartis, ribų.

(žr. 146 punktą ir rezoliucinės dalies 4 punktą)

6. Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 2 straipsnio a punktas turi būti aiškinamas taip, kad atgaminimo teisė apima laikinus kūrinių fragmentus palydovinio dekoderio atmintyje ir televizoriaus ekrane, jei šiuose fragmentuose yra elementų, kurie yra atitinkamų autorių intelekto kūrybos išraiška, o iš tuo pačiu metu atgamintų fragmentų sudaryta visuma turi būti nagrinėjama siekiant nustatyti, ar joje yra tokių elementų.

(žr. 159 punktą ir rezoliucinės dalies 5 punktą)

7. Atgaminimo veiksmai, atliekami palydovinio dekoderio atmintyje ir televizoriaus ekrane, atitinka Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 5 straipsnio 1 dalyje skelbiamas sąlygas, todėl jie gali būti vykdomi be nagrinėjamų autorių teisių turėtojų leidimo.

(žr. 182 punktą ir rezoliucinės dalies 6 punktą)

8. Sąvoka „viešas paskelbimas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2001/29 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 3 straipsnio 1 dalį, turi būti aiškinama taip, kad apima transliuojamų kūrinių perdavimą televizoriaus ekrane ir per garsiakalbius kavinėje-restorane esantiems klientams.

Kadangi transliuojamo kūrinio perdavimas atliekamas viešoje vietoje turint tikslą pritraukti papildomos visuomenės, palyginti su televizorių aparatų turėtojais, kurie individualiai, privačiai ar šeimoje priima signalą ir žiūri programas, televizoriaus aparato turėtojui leidžiančias klausyti ar žiūrėti kūrinį, toks sąmoningas įsikišimas turi būti laikomas veiksmu, kuriuo nagrinėjamas kūrinys paskelbiamas naujai visuomenei. Taip yra tuomet, kai kavinės-restorano savininkas transliuojamus kūrinius perduoda šioje įstaigoje esantiems klientams, nes pastarieji sudaro papildomą visuomenę, į kurią autoriai, suteikdami leidimą transliuoti jų kūrinius, neatsižvelgė.

Be to, kalbant apie transliuojamo kūrinio perdavimą „visuomenės nariams, nesantiems toje vietoje, iš kurios skelbiama“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2001/29 23 konstatuojamąją dalį, ši direktyva, kaip ir Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, neapima „tiesioginio demonstravimo ar atlikimo“, kitaip tariant kūrinių atlikimo prieš publiką, kuri fiziškai ir tiesiogiai kontaktuoja su autoriumi ar šių kūrinių atlikėju. Būtent tokio fizinio ir tiesioginio kontakto nėra, kai televizoriaus ekrane ir per garsiakalbius tokioje vietoje, kaip antai kavinė-restoranas, transliuojamas kūrinys perduodamas visuomenei, esančiai šioje perdavimo vietoje, bet nesančioje vietoje, iš kurios skelbiama, kaip tai suprantama pagal Direktyvos dėl autorių teisių 23 konstatuojamąją dalį, t. y. transliuojamo kūrinio atlikimo vietoje.

(žr. 198–203, 207 punktus ir rezoliucinės dalies 7 punktą)

9. Direktyva 93/83 dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo turi būti aiškinama taip, kad ji neturi reikšmės atgaminimo veiksmų, atliktų palydovinio dekoderio atmintyje ir televizoriaus ekrane, teisėtumui.

(žr. 210 punktą ir rezoliucinės dalies 8 punktą)