Byla C-494/06 P

Europos Bendrijų Komisija

prieš

Italijos Respubliką

ir

Wam SpA

„Apeliacinis skundas — Valstybės pagalba — Įmonės įsteigimas tam tikrose trečiosiose valstybėse — Lengvatinės paskolos — Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai — Konkurencijos iškraipymas — Prekyba su trečiosiomis valstybėms — Komisijos sprendimas — Valstybės pagalbos neteisėtumas — Pareiga motyvuoti“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2008 m. lapkričio 20 d.   I ‐ 3642

2009 m. balandžio 30 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas   I ‐ 3658

Sprendimo santrauka

1. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas, pripažįstantis pagalbą nesuderinama su bendrąja rinka – Pareiga motyvuoti – Taikymo sritis

   (EB 87 straipsnio 1 dalis ir 253 straipsnis)

2. Valstybių teikiama pagalba – Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai – Neigiamas poveikis konkurencijai – Vertinimo kriterijai

   (EB 87 straipsnio 1 dalis)

1.  Motyvai, reikalaujami EB 253 straipsnyje, turi būti pritaikyti prie aptariamo akto pobūdžio ir juose turi būti pateikiami aiškūs ir nedviprasmiški aktą priėmusios institucijos argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų susipažinti su priimto akto pagrindimu, o kompetentingas teismas – vykdyti jo kontrolę. Nereikalaujama, kad akto motyvai apimtų visas faktines ir teisines aplinkybes, nes vertinant, ar jie atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir kontekstą bei visas aptariamą klausimą reglamentuojančias taisykles.

   Šis priemonę kvalifikuojant kaip pagalbą taikomas principas reikalauja, kad būtų nurodytos priežastys, dėl kurių Komisija mano, kad aptariama priemonė patenka į EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Šiuo klausimu net tuo atveju, kai iš aplinkybių, kuriomis pagalba buvo suteikta, yra aišku, kad ji gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai arba iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją, Komisija privalo bent jau nurodyti šias aplinkybes savo sprendimo motyvuose.

   (žr. 48–49 punktus)

2.  Siekiant nacionalinę priemonę kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, neprivaloma įrodyti, kad ši pagalba turi realios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ar kad ji realiai iškraipo konkurenciją, o reikia tik išsiaiškinti, ar tokia pagalba gali daryti poveikį tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją. Kalbant konkrečiai apie poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąlygą, valstybės narės pagalbos skyrimas sumažinant mokesčius kai kuriems jos apmokestinamiesiems asmenims turi būti laikomas galinčiu daryti poveikį šiai prekybai ir todėl tenkinančiu šią sąlygą, kai šie apmokestinamieji asmenys vykdo ūkinę veiklą, kuri yra tokios prekybos objektas, arba kai neatmestina, kad jie galbūt konkuruoja su kitose valstybėse narėse įsteigtais ūkio subjektais. Be to, kai valstybės narės suteikta pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėmis, reikia laikyti, kad pagalba turėjo įtakos šiai prekybai. Šiuo požiūriu aplinkybė, kad ekonominis sektorius buvo liberalizuotas Bendrijos lygiu, gali reikšti realų ar potencialų pagalbos poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai.

   (žr. 50–53 punktus)