Byla C-345/06

Gottfried Heinrich

(Unabhängiger Verwaltungssenat im Land Niederösterreich prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„EB 254 straipsnio 2 dalis — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — 2 straipsnio 3 dalis — Reglamentas (EB) Nr. 622/2003 — Aviacijos saugumas — Priedas — Įnešti į orlaivius draudžiamų daiktų sąrašas — Nepaskelbimas — Privalomoji galia“

Generalinės advokatės E. Sharpston išvada, pateikta 2008 m. balandžio 10 d.   I ‐ 1661

2009 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas   I ‐ 1697

Sprendimo santrauka

Transportas – Oro transportas – Civilinės aviacijos saugumo bendrosios taisyklės – Reglamentas Nr. 622/2003 – Priedas

(EB 254 straipsnio 2 dalis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2320/2002 4 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnis; Komisijos reglamento Nr. 622/2003 priedas)

Reglamento Nr. 622/2003, nustatančio priemones bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 68/2004, priedas, kuris nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tiek, kiek juo nustatomos pareigos privatiems asmenims, nėra privalomas. Konkrečiai daiktų, kurių keleiviai negali įsinešti į saugomas zonas ir orlaivio saloną, sąrašo pritaikymo priemonėmis, nurodytomis Reglamento Nr. 2320/2002, nustatančio civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles, priede, negalima remtis prieš privatų asmenį, nes šis sąrašas nurodytas Reglamento Nr. 622/2003 priede.

Šiuo atžvilgiu iš EB 254 straipsnio 2 dalies nuostatų formuluotės matyti, kad reglamentas gali turėti teisinių pasekmių, tik jeigu jis buvo paskelbtas minėtame Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Be to, valstybėje narėje Bendrijos institucijos priimtu aktu fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu negalima remtis, kol šiems nebus sudaryta galimybė su juo susipažinti jį tinkamai paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Teisinio saugumo principas reikalauja, kad Bendrijos teisės aktai leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai žinoti jais nustatytų pareigų turinį. Teisės subjektai turi aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir atitinkamai imtis veiksmų.

Draudžiamų daiktų sąrašo, nurodyto Reglamento Nr. 2320/2002 priede, pritaikymo priemonės, jeigu jomis nustatomos pareigos privatiems asmenims, bet kuriuo atveju turi būti skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Klausimas, ar šios priemonės ir su jomis susijusios taisyklės tiesiogiai nustato pareigas privatiems asmenims, ar įpareigoja tai padaryti valstybes nares, šiuo atveju nėra svarbus. Iš tikrųjų abiem atvejais jos turi būti paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Be to, Reglamentas Nr. 2320/2002, konkrečiai kalbant, jo 4 straipsnio 2 dalis nėra teisinis pagrindas, leidžiantis Komisijai, įgyvendinant savo funkciją pagal šią nuostatą, prie Reglamento Nr. 2320/2002 pridėto draudžiamų daiktų sąrašo pritaikymo priemonėms taikyti šio reglamento 8 straipsnyje numatytą konfidencialumo sistemą. Iš to išplaukia, kad jei Reglamentas Nr. 622/2003 iš tikrųjų daro minėto draudžiamų daiktų sąrašo pritaikomąsias pataisas, jis neišvengiamai yra negaliojantis.

(žr. 42–44, 59–63 punktus ir rezoliucinę dalį)