Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 62003CJ0017

    Sprendimo santrauka

    Keywords
    Summary

    Keywords

    1. Prejudiciniai klausimai — Teisingumo Teismo jurisdikcija — Ribos — Akivaizdžiai nesvarbūs klausimai ir hipotetiniai klausimai, pateikti dėl aplinkybių, dėl kurių naudingas atsakymas yra neįmanomas

    (EB 234 straipsnis)

    2. Teisės aktų derinimas — Priemonės, skirtos elektros energijos vidaus rinkai nustatyti ir veikti — Direktyva 96/92 — Galimybės nediskriminuojamai naudotis elektros energijos perdavimo sistema taisyklė — 7 straipsnio 5 dalies ir 16 straipsnio apimtis — Taikymas bet kokio pobūdžio diskriminacijai — Galimybė gauti leidimą taikyti nukrypstančias priemones pagal 24 straipsnyje numatytą procedūrą

    (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 96/92 7 straipsnio 5 dalis, 16 ir 24 straipsniai)

    3. Bendrijos teisė — Principai — Teisėtų lūkesčių apsauga — Ribos — Atsargus ir nuovokus ūkio subjektas

    4. Bendrijos teisė — Principai — Teisinis saugumas — Sąvoka — Privatiems asmenims nepalankūs teisės aktai — Aiškumo ir tikslumo reikalavimas — Teisės aktų pakeitimai — Priimtinumas — Atsižvelgimas į ypatingus atvejus

    Summary

    1. Teisingumo Teismui bendradarbiaujant su nacionaliniais teismais pagal EB 234 straipsnį, tik nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, turi vertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą savo sprendimui priimti ir Teisingumo Teismui pateikiamų prejudicinių klausimų svarbą. Teisingumo Teismas gali atmesti nacionalinio teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą, tik jeigu akivaizdu, kad nacionalinio teismo prašomas Bendrijos teisės išaiškinimas niekaip nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar ginčo dalyku, arba kai klausimas yra hipotetinis ar bendro pobūdžio.

    (žr. 34 punktą)

    2. Direktyvos 96/92 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 7 straipsnio 5 dalis ir 16 straipsnis, kurie reikalauja, jog, sudarant galimybes naudotis sistema, sistemos operatoriaus ir valstybės veiksmai būtų nediskriminuojantys, ne tik apima technines taisykles, bet ir taikomi bet kokio pobūdžio diskriminacijai.

    Jie draudžia nacionalines priemones, kurių ėmėsi sistemos operatorius arba sistemos valdymo prižiūrėtojas, arba teisės aktų leidėjas ir kurios dėl prieš direktyvos įsigaliojimą prisiimtų įsipareigojimų įmonei suteikia pirmenybės tvarka tarpvalstybinio elektros energijos perdavimo pajėgumą, jeigu tokios priemonės nebuvo leistos pagal procedūrą, numatytą minėtos direktyvos 24 straipsnyje, kuris numato galimybę tam tikromis sąlygomis taikyti laikiną režimą, siekiant sumažinti tam tikras liberalizavimo pasekmes.

    (žr. 45–47, 57, 71 punktus ir rezoliucinės dalies 1–2 punktus)

    3. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas pagrindinių Bendrijos teisės principų. Juo gali remtis kiekvienas ūkio subjektas, kuriam institucija suteikė pagrįstų lūkesčių. Tačiau jeigu atsargus ir nuovokus ūkio subjektas gali numatyti, kad Bendrijos akto priėmimas gali paveikti jo interesus, jis nebegali remtis šiuo principu priėmus šį aktą.

    (žr. 73–74 punktus)

    4. Teisinio saugumo apsaugos principas reikalauja, kad teisės aktai, privatiems asmenims sukeliantys nepalankių pasekmių, būtų aiškūs, tikslūs ir teisės subjektai numatytų jų taikymą.

    Vis dėlto negalima tikėtis, jog teisės aktai liks visiškai nepakeisti, tačiau galima tik ginčyti tokio teisės aktų pakeitimo įgyvendinimo taisykles. Be to, teisinio saugumo apsaugos principas nereikalauja nekeisti teisės aktų, tačiau reikalauja, kad teisės aktų leidėjas atsižvelgtų į ypatingus ūkio subjektų atvejus ir prireikus numatytų prisitaikymus prie naujų teisės normų taikymo.

    (žr. 80–81 punktus)

    Top