Keywords
Summary

Keywords

1. Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Reglamentas Nr. 2081/92 – Tradicinių negeografinių pavadinimų kaip kilmės vietos nuorodų apsauga – Ryšio tarp produkto savybių ir jo geografinės kilmės būtinybė – Kilmės vieta arba regionas – Apibrėžimas atsižvelgiant į gamtos veiksnius, dėl kurių kilmės vietą galima atskirti nuo kaimyninių vietovių

(Tarybos reglamento Nr. 2081/92 2 straipsnio 2 dalies a punktas ir 3 straipsnis)

2. Žemės ūkis – Vienodi teisės aktai – Žemės ūkio ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga – Reglamentas Nr. 2081/92 – Bendriniais tapę pavadinimai – Vertinimo kriterijai – Atsižvelgimas į prekybą tam tikro pavadinimo produktu tam tikrose valstybėse narėse – Leistinumas

(Tarybos reglamento Nr. 2081/92 3 straipsnio 1 dalis)

3. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas dėl pavadinimo „feta“ įrašymo į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą

(EB 253 straipsnis; Komisijos reglamentas Nr. 1829/2002)

Summary

1. Kad būtų saugomas kaip „kilmės vietos nuoroda“ pagal Reglamento Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 2 straipsnio 3 dalį, tradicinis negeografinis pavadinimas, be kita ko, turi nurodyti kurį nors „iš kurio nors regiono ar konkrečios vietos kildinamą“ produktą. Be to, šia nuostata, kurioje nurodoma to paties reglamento 2 straipsnio 2 dalies a punkto antra įtrauka, reikalaujama, kad produkto kokybė ar savybės būtų iš esmės arba išimtinai sietinos su tam tikra geografine aplinka su jai būdingais gamtos ar žmogaus veiklos veiksniais ir kad jo gamyba, perdirbimas bei paruošimas būtų atliekami toje konkrečioje įvardytoje geografinėje vietovėje.

Iš šių dviejų nuostatų išplaukia, kad 2 straipsnio 3 dalyje numatyta vieta ar regionas turi būti apibrėžti kaip tam tikra geografinė aplinka su jai būdingais gamtos ar žmogaus veiklos veiksniais, galinčiais suteikti žemės ūkio ar maisto produktui tam tikrų savybių. Vadinasi, atitinkama kilmės vietovė turi pasižymėti vienodais gamtos veiksniais, dėl kurių ją galima atskirti nuo kaimyninių vietovių.

(žr. 48–50 punktus)

2. Tai, jog kai kuriose valstybėse narėse buvo teisėtai prekiaujama produktu su tokiu pavadinimu, gali būti veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vertinant, ar šis pavadinimas tapo bendrinis Reglamento Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 3 straipsnio 1 dalies prasme.

(žr. 79 punktą)

3. EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi atitikti teisės akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti Bendrijos instituciją, kuri priėmė ginčijamą aktą, jį priimti paskatinusias priežastis, kad suinteresuotieji asmenys žinotų, kodėl priimta priemonė, o Teisingumo Teismas galėtų vykdyti teisminę kontrolę. Tačiau tokį teisės aktą priėmusi institucija neprivalo pareikšti nuomonės dėl aiškiai antrinės reikšmės klausimų arba atsakyti į galimus prieštaravimus.

Tai, kad Reglamento Nr. 1829/2002 dėl pavadinimo „feta“ įrašymo į saugomų kilmės vietos nuorodų registrą vienuoliktoje–trisdešimt trečioje konstatuojamosiose dalyse Komisija aiškiai nurodė esmines aplinkybes, dėl kurių ji padarė išvadą, kad pavadinimas „feta“ nėra bendrinis Reglamento Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 3 straipsnio prasme, yra pakankamas motyvavimas EB 253 straipsnio prasme.

(žr. 106–107 punktus)