Avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ši direktyva taikoma incidentams, kurie:

• yra susiję su laivais, plaukiojančiais su vienos iš Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vėliava,
• įvyksta valstybių narių teritorinėje jūroje arba vidaus vandenyse,
• yra susiję su kitais svarbiais valstybių narių interesais.

Ši direktyva netaikoma incidentams, kurie yra susiję tik su:

• karo laivais ir karinių pajėgų laivais bei kitais valstybei narei priklausančiais arba jos valdomais laivais, kurie naudojami tik vyriausybės nekomerciniais tikslais,
• vėjo energija varomais laivais arba pramoginiais laivais, nebent juose būtų įgula ir daugiau kaip 12 keleivių, plukdomų komerciniais tikslais,
• vidaus vandenų keliais plaukiojančiais laivais;
• pritvirtintomis jūrų gręžimo platformomis.

Saugumo tyrimų statusas

Valstybės narės:

• suteikia tyrėjams teisinį statusą ir išteklius, kad jie galėtų kuo veiksmingiau ir greičiau atlikti savo darbą. Tokie tyrėjai turėtų būti nepriklausomi savo struktūra ir sprendimų priėmimu nuo bet kurios šalies, kurios interesai galėtų prieštarauti jiems patikėtoms užduotims;
• užtikrina, kad tyrimai būtų nepriklausomi nuo baudžiamosios veikos arba kitų lygiagrečių tyrimų ir nebūtų stabdomi ar vilkinami tokių tyrimų, taip pat kad būtų galima pranešti apie tyrimų rezultatus be jokio išorės įsikišimo;
• numato, kad tyrimų institucijos gali bendradarbiauti su kitų valstybių narių tyrimų institucijomis;
• reikalauja, kad atitinkamos institucijos nedelsdamos praneštų tyrimų institucijai apie bet kokią avariją ar incidentą;
• atsižvelgia į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) sąžiningo elgesio su jūrininkais įvykus jūrų laivo avarijai gairių nuostatas;
• numato, kad tyrimų institucija, remdamasi savo tyrimais, gali priimti saugumo rekomendacijas, skirtas suinteresuotosioms šalims, siekdama atsižvelgti į avarijos metu įgytą patirtį ir užkirsti kelią tokioms avarijoms pasikartoti;
• nustato taisykles dėl sankcijų už bet kokius direktyvos pažeidimus.

Pareiga atlikti tyrimą

Saugumo tyrimas:

• atliekamas po kiekvienos labai sunkios jūrų laivo avarijos¹:
  • jei laivas plaukioja su tos valstybės narės vėliava,
  • jei avarija įvyksta tos valstybės narės teritorinėje jūroje ir vidaus vandenyse, nepriklausomai nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos,
  • jei valstybė narė yra iš esmės suinteresuota, nepriklausomai nuo avarijos vietos ir nuo avariją patyrusio laivo ar laivų vėliavos,
  • jei tai turi įtakos trumpesniam nei 15 metrų ilgio žvejybos laivui, kai tyrimų institucija nusprendžia pradėti tyrimą po pirminio vertinimo, kuris turi būti atliktas per du mėnesius nuo įvykio,
  • įvykus bet kuriai kitai jūrų laivo avarijai ar incidentui, kuris nėra nurodytas pirmiau, jei taip nusprendžia saugumo tyrimų institucija;
• atliekamas laikantis pagrindinės tyrimų institucijos nustatytos tyrimo apimties ir praktinės atlikimo tvarkos;
• atliekamas pagal TJO tyrėjams skirtas gaires, tačiau tyrėjai gali nuo jų nukrypti, jei mano, kad tai būtina;
• pradedamas, jeigu tyrimų institucija nusprendžia, kad laivo struktūra, įranga, procedūros, įgula ir valdymas turėjo įtakos jūrų laivo avarijai ar incidentui, per kurį nukentėjo krante dirbantys darbuotojai arba uosto darbuotojai ir kuris įvyko laivui esant greta krantinės arba doke;
• pradedamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per du mėnesius po avarijos ar incidento;
• nedelsiant informuoja nacionalines jūrų saugumo institucijas, jei įtariama, kad buvo padarytas pažeidimas.

Saugumo tyrimo taisyklėse numatoma, kad:

• kiekviena jūrų laivo avarija ar incidentas tiriamas vienu tyrimu, o lygiagretūs tyrimai atliekami tik išimtiniais atvejais;
• incidentus, susijusius su ro-ro keleiviniu laivu² arba greitaeigiu keleiviniu laivu, įvykusius valstybės narės vandenyse, tiria atitinkama valstybė narė, o jeigu incidentas įvyko kitur – paskutinė valstybė narė, kurioje lankėsi tas ro-ro keleivinis laivas arba greitaeigis keleivinis laivas;
• tyrimo duomenys ir įrašai yra konfidencialūs, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad jų atskleidimas yra svarbesnis nei viešasis interesas;
• avarijos ar incidento dalyviai privalo išsaugoti visus susijusius įrodymus, tokius kaip jūrlapiai, žurnalai, įrašai ir vaizdo juostos, ir jų nekeisti.

Saugumo tyrimų institucijos:

• turi būti nešališkos, nepriklausomos ir nuolatinės, turėti reikiamus įgaliojimus, priemones, finansavimą ir tinkamai kvalifikuotą personalą savo pareigoms vykdyti;
• gali rinkti ir analizuoti jūrų saugumo duomenis, visų pirma prevencijos tikslais;
• turi teisę naudotis bet kokia informacija ir technologinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, liudytojų apklausų ir tyrimų įrašais;
• nedelsdamos reaguoja gavusios pranešimą apie avariją;
• gali pateikti išankstinį perspėjimą tyrimo metu, jei mano, kad reikia imtis skubių ES veiksmų.

Nuolatinė valstybių narių tyrimų institucijų bendradarbiavimo sistema:

• leidžia saugumo tyrimų institucijoms:
  • bendradarbiauti tarpusavyje,
  • dalytis įrenginiais, infrastruktūra ir įranga,
  • parengti bendrus saugumo rekomendacijų įgyvendinimo ir tyrimo metodų pritaikymo principus;
• leidžia organizuoti mokymo veiklą;
• skatina bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis institucijomis ir tarptautinėmis jūrų organizacijomis.

Avarijų tyrimų ataskaitos:

• skelbiamos po kiekvieno tyrimo I priede nustatyta forma;
• gali būti apribotos iki glaustos ataskaitos, jeigu:
  • tyrimas nesusijęs su labai sunkia jūrų laivo avarija,
  • išvados negali padėti užkirsti kelio būsimoms jūrų laivų avarijoms ar incidentams;
• su išvadomis ir rekomendacijomis turėtų būti parengtos per 12 mėnesių nuo įvykio (jei tai neįmanoma, per tą patį laikotarpį turėtų būti pateiktos tarpinės ataskaitos apie labai sunkias jūrų laivų avarijas).

Saugumo rekomendacijos:

• saugumo rekomendacijų adresatai turi tinkamai atsižvelgti į jas, kad užkirstų kelią avarijoms ateityje, ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų;
• saugumo rekomendacijas gali teikti saugumo institucija arba Komisija, remdamasi abstrakčiais duomenimis ir ankstesniais tyrimais.

Europos informacinėje bazėje apie jūrų laivų avarijas:

• saugomi ir analizuojami visi duomenys apie avarijas ir incidentus jūroje;
• gaunama:
  • valstybių narių teikiama informacija apie visus jūrų laivų avarijas ir incidentus (žvejybos laivų, kurių ilgis trumpesnis kaip 15 metrų, atveju reikalavimas taikomas tik įvykus labai sunkioms jūrų laivų avarijoms), laikantis II priede nustatytos formos,
  • pranešimai, kuriuos teikia visų labai sunkių jūrų laivų avarijų saugumo tyrimų institucijos;
• bendradarbiaujant su Komisija ir valstybėmis narėmis plėtojamas žinių dalijimasis ir mokymas apie naujus teisinius ir technologinius pokyčius.

Įgyvendinimo ataskaita

Komisija ne vėliau kaip 2032 m. birželio 27 d. turi pateikti Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai ataskaitą su galimais rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais dėl direktyvos įgyvendinimo.