Šia direktyva siekiama užkirsti kelią požeminio vandens taršai ir su ja kovoti Europos Sąjungoje (ES).
Joje pateikiamos požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo procedūros ir teršalų kiekio mažinimo priemonės.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Šia direktyva numatomi:

požeminio vandens cheminės būklės vertinimo kriterijai;
reikšmingų ir nuolatinių didėjimo tendencijų nustatymo ir jų mažinimo bei pradinių tendencijų mažinimo taškų apibrėžimo kriterijai;
teršalų netiesioginio patekimo į požeminį vandenį (po prasisunkimo į žemės paviršių ar podirvį) prevencija ir ribojimas.

Požeminio vandens cheminė būklė

Požeminis vanduo laikomas geros cheminės būklės, kai:

išmatuotas ar spėjamas nitratų kiekis yra ne didesnis kaip 50 mg/l, o veikliosios medžiagos pesticiduose, įskaitant jų metabolitus ir reakcijos produktus, neviršija 0,1 µg/l (0,5 µg/l, jei vertinami visi pesticidai);
tam tikrų didelės rizikos medžiagų kiekis nesiekia ES šalyse nustatytų ribinių verčių. Tarp tokių medžiagų turi būti bent arsenas, kadmis, švinas, gyvsidabris, amonis, chloridas, sulfatas, nitritai, fosforas (bendra) / fosfatai, trichloretilenas ir tetrachloretilenas, taip pat savitasis elektros laidis (vandens elektros laidis leidžia įvairių metalų koncentracijoms ištirpti, kad būtų galima jas įvertinti);
bet kurio kito teršalo koncentracija atitinka geros cheminės būklės apibrėžtį, kaip nurodyta Vandens pagrindų direktyvos V priede;
viršijus kokybės standartu nustatytą vertę ar ribinę vertę tyrimas patvirtina, be kita ko, kad tai nekelia reikšmingo pavojaus aplinkai.

Teršalai požeminiame vandenyje

ES šalys ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 22 d. turėjo nustatyti ribinę vertę kiekvienam teršalui, rastam bet kokiuose jų teritorijoje esančiuose požeminio vandens telkiniuose, kurie priskiriami rizikos grupei. Jos turėjo nustatyti ribines vertes bent pirmiau nurodytiems teršalams. Kiekvieno sąraše esančio teršalo atveju būtina pateikti informaciją (kaip apibrėžta šios direktyvos III priede) apie požeminio vandens telkinius, priskirtinus rizikos grupei, ir ribinių verčių nustatymą. Ribinės vertės turi būti įtrauktos į upių baseinų rajonų valdymo planus, numatytus pagal Vandens pagrindų direktyvą. 2010 m. Europos Komisija paskelbė ataskaitą, paremtą ES šalių pateikta informacija.
ES šalys turi nustatyti reikšmingas ir nuolatines teršalų, randamų požeminio vandens telkiniuose, koncentracijos didėjimo tendencijas. Tuo tikslu jos turi sukurti stebėsenos programą, atitinkančią šios direktyvos IV priedą.
ES šalys, atsižvelgdamos į direktyvos IV priedą, taip pat turi nustatyti pradinius tendencijos mažinimo taškus. Tendencijos mažinimo priemonės turi būti taikomos koncentracijoms, kurios kelia pavojų vandens ekosistemoms, priklausomoms sausumos ekosistemoms, žmonių sveikatai ar vandens aplinkos teisėtam naudojimui.

Teršalų išleidimo prevencija ir ribojimas

Priemonių programa, parengta kiekvienam upės baseino rajonui pagal Vandens pagrindų direktyvą, turi apimti visų teršalų, visų pirma pavojingų medžiagų, minimų Vandens pagrindų direktyvos VIII priedo 1–6 punktuose, ir medžiagų, minimų priedo 7–9 punktuose, kai jos laikomos pavojingomis, netiesioginio išleidimo prevenciją. Be to, teršalai, neįvardyti kaip pavojingi, taip pat turi būti ribojami, jei jie kelią realų ar potencialų pavojų.
Išskyrus atvejus, kai kitais ES teisės aktais nustatomi griežtesni reikalavimai, prevencinės priemonės gali būti netaikomos, be kita ko, tiesioginiam teršalų išleidimui, kuriam suteiktas leidimas, teršalams, kurių yra toks nedidelis kiekis, kad jie nekelia pavojaus, nelaimingiems atsitikimams ir gaivalinėms nelaimėms, teršalų išleidimui, kai, kompetentingų institucijų manymu, nebuvo techniškai įmanoma tam užkirsti kelio ar to apriboti, nenaudojant priemonių, padidinančių pavojų žmonių sveikatai ar aplinkos kokybei, arba neproporcingai brangių priemonių.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2007 m. sausio 16 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2009 m. sausio 16 d.

KONTEKSTAS

2000 m. spalio mėn. priimtoje Vandens pagrindų direktyvoje numatyta patvirtinti priemones, kurios užkirstų kelią požeminio vandens taršai ir ją kontroliuotų. Šios priemonės yra nustatytos Direktyva 2006/118/EB, todėl ji yra vadinama Pagrindų direktyvos „dukterine direktyva“. 2013 m. Vandens pagrindų direktyva buvo panaikinta Direktyva 80/68/EEB dėl požeminio vandens apsaugos nuo tam tikrų pavojingų medžiagų keliamos taršos. Ši direktyva yra skirta apsaugoti požeminį vandenį ir pašalinti teisėkūros spragą, atsiradusią panaikinus Direktyvą 80/68/EEB.
Požeminio vandens apsauga yra vienas iš ES aplinkos politikos prioritetų dėl kelių priežasčių:
- užterštą požeminį vandenį sunkiau išvalyti nei paviršinį vandenį, o pasekmės gali būti jaučiamos ne vieną dešimtmetį;
- požeminis vanduo dažnai naudojamas geriamajam vandeniui imti, pramonėje ir žemės ūkyje, todėl jo tarša gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir šioms veikloms rūšims;
- požeminis vanduo sudaro daugelio upių tėkmės pagrindą (kai kuriuose vandentakiuose iki 90 %), todėl gali turėti poveikio paviršinio vandens sistemų kokybei;
- jis taip pat veikia kaip buferis per sausus laikotarpius ir yra būtinas pelkėms.
Daugiau informacijos žr.:
- Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Požeminis vanduo“.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19–31)

Paskesni Direktyvos 2006/118/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1–73)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 01.03.2017

Top

All