Reikalavimai valstybių narių biudžeto sistemoms

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Direktyvoje reikalaujama, kad valstybių narių vyriausybės imtųsi šių veiksmų:

• įdiegtų viešosios apskaitos sistemas, kurios visapusiškai ir nuosekliai aprėpia visus valdžios sektoriaus subsektorius ir kuriose yra visa informacija, reikalinga norint kaupimo principu rinkti duomenis, kad būtų galima parengti duomenis, pagrįstus Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistema. Toms sistemoms turi būti taikoma vidaus kontrolė ir atliekami nepriklausomi jų auditai;
• viešai paskelbtų fiskalinius duomenis iki kito ketvirčio pabaigos arba po to, kai atitinkamus duomenis paskelbia Eurostatas – ES statistikos tarnyba;
• užtikrintų, kad metinis ir daugiametis fiskalinis planavimas būtų grindžiamas tikroviškomis makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis, parengtomis naudojantis pačia naujausia informacija. Biudžeto planavimas turi būti grindžiamas labiausiai tikėtinu makroekonominiu fiskaliniu scenarijumi arba atsargesniu scenarijumi. Makroekonominės ir biudžeto prognozės turi būti lyginamos su naujausiomis Europos Komisijos prognozėmis ir, jei tinkama, su kitų nepriklausomų įstaigų prognozėmis. Jei valstybės narės ir Komisijos prognozės labai skiriasi, tai turi būti paaiškinta;
• užtikrintų, kad nepriklausoma įstaiga ar kitos įstaigos, kurioms suteiktas funkcinis savarankiškumas kitų valstybių narių fiskalinių institucijų, nei prognozę rengianti institucija, atžvilgiu, reguliariai atliktų objektyvų ir išsamų makroekonominių ir biudžeto prognozių, kuriomis grindžiamas metinis ir daugiametis fiskalinis planavimas, ex post vertinimą. To vertinimo rezultatai turi būti skelbiami viešai ir į juos tinkamai atsižvelgiama ateityje rengiant makroekonomines ir biudžeto prognozes;
• įsteigtų vieną ar kelias NFI – viešąsias įstaigas, kurių tikslas yra skatinti tvarius viešuosius finansus, nepriklausomai stebint, kaip vyriausybės laikosi fiskalinių taisyklių, ir kurias sudarytų nariai, skiriami atsižvelgiant į jų patirtį ir kompetenciją viešųjų finansų, makroekonomikos ar biudžeto valdymo srityse, taikant skaidrias procedūras. NFI turėtų būti pajėgios viešai informuoti ir turėti stabilius, pakankamus išteklius bei tinkamą prieigą, kad laiku galėtų susipažinti su informacija. Jų užduotys yra šios:
  • rengti, vertinti arba tvirtinti metines ir daugiametes makroekonomines prognozes,
  • stebėti, kaip laikomasi valstybėms narėms būdingų skaitinių fiskalinių taisyklių,
  • vertinti nacionalinės biudžeto sistemos nuoseklumą, darną ir veiksmingumą,
  • gavus pakvietimą dalyvauti reguliariuose posėdžiuose ir diskusijose nacionaliniame parlamente,
  • iš pradžių gavus kvietimą, o nuo 2032 m. gegužės 1 d. privalomai teikti nuomones dėl makroekonominių prognozių ir prielaidų pagal Reglamentą (ES) 2024/1263 (žr. santrauką),
  • gavus kvietimą pagal perviršinio deficito procedūrą rengti ataskaitas apie priemonių, kurių buvo imtasi ir kurios numatytos siekiant valdžios sektoriaus išlaidų tikslų, pakankamumą;
• sukurtų patikimą, veiksmingą vidutinės trukmės biudžeto sistemą², kuria numatoma patvirtinti bent trejų metų fiskalinio planavimo laikotarpį. Šiose sistemose turėtų būti pateikti išsamūs daugiamečiai biudžeto tikslai, pagrindinių išlaidų ir pajamų straipsnių projekcijos, vidutinės trukmės politikos, įskaitant reformas ir investicijas, aprašymas ir ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo įvertinimas;
• metiniame biudžete ir vidutinės trukmės planavimo dokumentuose, kiek įmanoma, skelbtų informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir fiskalines išlaidas dėl stichinių nelaimių ir su klimatu susijusių sukrėtimų. Be to, vertinant numatomos politikos poveikį viešųjų finansų tvarumui, kiek įmanoma, reikėtų atsižvelgti į klimato kaitos keliamą makrofiskalinę riziką. Makrofiskalinė rizika – tai galimų didelių nukrypimų nuo makroekonominių prognozių, fiskalinių prognozių ar biudžetų šaltiniai. Su nelaimėmis ir klimato kaita susijusi fiskalinė rizika – tai nukrypimai, kuriuos lemia nelaimės ir su klimato kaita susiję sukrėtimai;
• užtikrintų visų apskaitos taisyklių ir procedūrų nuoseklumą ir koordinavimą visose vyriausybės veiklos srityse, taip pat jų pagrindu veikiančių duomenų rinkimo ir apdorojimo sistemų vientisumą.