Darbo užmokesčio ir darbo kaštų statistika

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES šalių nacionalinės institucijos ir Eurostatas bendradarbiauja, kad parengtų ES statistiką ir palygintų darbo kaštus bei darbo užmokestį.
• Kas ketverius metus Eurostatas skelbia kiekvienos srities duomenis ir analizes. Tema keičiasi kas dvejus metus, pavyzdžiui:
  • 2014 m. darbo užmokestis;
  • 2016 m. darbo kaštai;
  • 2018 m. darbo užmokestis ir t. t.
• Visa tai naudojama formuojant ES politiką dėl įmonių ir darbuotojų, taip pat analizuojant ES augimą ir jos ekonominę bei socialinę sanglaudą.

Renkamos informacijos tipai

Darbo kaštai

• Rengiant darbo kaštų lygio ir sudėties statistiką, būtinai teikiama informacija apie:
  • įmonę ar gamybos padalinį, kuriame darbuotojai dirba, ypač regioną, kuriame jie įsikūrę, jų dydį ir veiklos sektorių;
  • bendrus metinius darbo kaštus (darbo užmokestį, socialines įmokas, profesinio mokymo išlaidas ir pan.);
  • vidutinį darbuotojų skaičių per metus, įskaitant ne visą darbo dieną dirbančius darbuotojus ir mokinius;
  • metinį dirbtų valandų skaičių ir metinį apmokėtų valandų skaičių.

Darbo užmokestis

• Rengiant darbo užmokesčio struktūros ir pasiskirstymo statistiką, būtinai teikiama informacija apie:
  • įmonę ar vietos vienetą, kuriame darbuotojai dirba, ypač ekonominės ir finansinės kontrolės formą, galiojančios kolektyvinės sutarties dėl darbo apmokėjimo rūšį ir pan.;
  • darbuotojus (lytį, amžių, profesiją, išsimokslinimo ir kvalifikacijos lygį, dirba visą ar ne visą darbo dieną, darbo sutarties rūšį);
  • bruto darbo užmokestį ir apmokėtų valandų skaičių.

Duomenų rinkimas ir rezultatų apdorojimas

• Atitinkamos nacionalinės institucijos numato tinkamus informacijos rinkimo būdus ir užtikrina, kad darbdaviai laikytųsi įpareigojimo pateikti informaciją per nustatytus terminus. Tačiau tyrimų įmonėse atlikti neprivaloma, jei tiksli informacija gali būti gauta iš kitų tinkamų šaltinių.
• Nacionalinės institucijos turi nuosekliai apdoroti atsakymus, kad rezultatai būtų palyginami.
• Rezultatai perduodami Eurostatui per 18 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos.
• Išsami informacija, kaip rinkti duomenis ir kokiu formatu juos perduoti Eurostatui, pateikiama dviejuose įgyvendinimo aktuose (Reglamentuose (EB) Nr. 1726/1999 ir 1916/2000).

Kokybė

• Nacionalinės institucijos turi užtikrinti, kad jų rezultatai tiksliai atspindėtų situaciją jų šalyje.
• Po kiekvieno ataskaitinio laikotarpio jos pateikia Eurostatui ataskaitą apie reglamento įgyvendinimą savo šalyje, kad Eurostatas galėtų įvertinti duomenų kokybę.
• Ataskaitos turinio ir vertinimo kriterijai yra nustatyti Reglamente (EB) Nr. 698/2006.