ES humanitariniai veiksmai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tikslai

Komunikate nustatomi pagrindiniai tikslai, siekiant patenkinti didėjančius humanitarinius poreikius ir padėti kurti geresnę aplinką, kurioje būtų galima teikti aiškiais principais pagrįstą humanitarinę pagalbą:

• teikti pagalbą remiantis išbandytais ir patikrintais humanitarinės pagalbos principais;
• skatinant inovacijas ir gebėjimus, užtikrinti, kad ES humanitarinė pagalba būtų greitai ir efektyviai teikiama tiems, kuriems jos reikia;
• skatinti lanksčius ir veiksmingus humanitarinius veiksmus ir finansavimo mechanizmus, plečiant pinigais grindžiamos pagalbos ir skaitmeninių priemonių naudojimą, taip pat didinant paramą vietos pagalbos teikėjams;
• šalinti pagrindines krizių priežastis geriau susiejant humanitarinius, vystymosi ir taikos kūrimo veiksmus, ypač tokiose prioritetinėse srityse kaip švietimas, sveikata, aprūpinimas maistu, pasirengimas nelaimėms ir atsparumas klimato kaitai;
• didinti humanitarinių operacijų išteklių bazę, stiprinant ES įsitraukimą ir sąjungas su įprastais ir naujais pagalbos teikėjais;
• stiprinti ES dalyvavimą ir lyderystę, kad ES humanitarinių veiksmų poveikis būtų kuo didesnis;
• didinti tarptautinės humanitarinės teisės propagavimą ir taikymą, užtikrinti, kad ji būtų esminis ES išorės veiksmų elementas.

Pagrindiniai veiksmai

Komunikate siūlomi pagrindiniai veiksmai šiems užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tarp tokių veiksmų yra:

• sukurti Europos humanitarinio reagavimo pajėgumus, kurie papildytų ES civilinės saugos mechanizmą ir būtų grindžiami ES reagavimo į nelaimes koordinavimo centro pasirengimu veikti;
• atlikti bendrą sisteminę krizių rizikos analizę ir prireikus vykdyti bendrą ES politikos programavimą ir planavimą;
• skatinti veiksmingą humanitarinį civilinį ir karinį koordinavimą humanitarinei erdvei apsaugoti;
• išplėsti daugiamečius lanksčius ir suderintus finansavimo susitarimus;
• su valstybėmis narėmis prisiimti didesnius įsipareigojimus humanitarinės finansinės pagalbos teikimo srityje ir siekti, kad įprasti ir nauji pagalbos teikėjai geriau pasidalytų atsakomybe reaguojant į didėjančius humanitarinius poreikius;
• padidinti klimato kaitai numatytų lėšų, skirtų užtikrinti regionų, kuriuose nelaimių tikimybė didžiausia, didesnį atsparumą, dalį;
• sukurti tarptautinės humanitarinės teisės ES lygmens stebėsenos ir koordinavimo mechanizmą;
• stiprinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi kaip ES pagalbos sąlygą;
• užtikrinti, kad tarptautinė humanitarinė teisė būtų visapusiškai atspindėta ES sankcijų politikoje, įskaitant nuoseklų humanitarinių išimčių įtraukimą į ES sankcijų režimus;
• surengti Europos humanitarinį forumą siekiant paskatinti dialogą humanitarinės politikos klausimais;
• skatinti ES institucijas ir valstybes nares taikyti Europos komandos metodą.

Tarybos išvados

Savo išvadose dėl komunikato Taryba pažymėjo keletą svarbių aspektų ir, be kita ko:

• reiškia didelį susirūpinimą dėl precedento neturinčio humanitarinių poreikių masto, humanitarinės erdvės mažėjimo ir didėjančio finansavimo trūkumo;
• pabrėžia, kad vykdant ES išorės veiksmus itin svarbu nuosekliai gerbti tarptautinę humanitarinę teisę ir jos laikytis, taip pat užtikrinti civilių gyventojų ir civilinės infrastruktūros apsaugą, remti ir skatinti aiškiais principais pagrįstas humanitarines operacijas ir apsaugoti humanitarinę erdvę;
• pabrėžia, kad reikia skubiai intensyvinti pasaulines pastangas gerokai padidinti humanitarinių operacijų išteklių bazę, taip pat pabrėžia, kad svarbu veiksmingiau teikti humanitarinę pagalbą naudojant turimus išteklius;
• akcentuoja esminį Jungtinių Tautų koordinavimo vaidmenį reaguojant į humanitarines krizes ir tai, kad reikia didinti paramą vietos ir nacionaliniams subjektams, pripažįstant jų, kaip pirminės reagavimo grandies veikėjų, dirbančių vietoje dar prieš ekstremaliąją situaciją, jos metu ir po jos, žinias ir patirtį;
• palankiai vertina Komisijos ketinimą surengti Europos humanitarinį forumą.