Europos švietimo erdvė iki 2025 m.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Komisija siekia plataus užmojo bendros Europos švietimo ir kultūros darbotvarkės, skirtos:

• spręsti iššūkius, su kuriais susiduria ES, tokius kaip:
  • skaitmeninimas,
  • didėjanti nelygybė,
  • darbo jėgos senėjimas;
• patenkinti poreikį stiprinti:
  • įgūdžius ir kompetenciją,
  • kritišką mąstymą ir išprusimą žiniasklaidos srityje, visų pirma siekiant spręsti „melagingų“ žinių ir kovos su populizmu bei ksenofobija klausimus.

Komisija siūlo dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant sukurti Europos švietimo erdvę, pagrįstą pasitikėjimu, tarpusavio pripažinimu, bendradarbiavimu ir keitimusi geriausios praktikos pavyzdžiais, laisvu judėjimu ir ekonomikos augimu.

Europos švietimo erdvės trys pagrindinės kryptys yra:

• skatinti judumą tarp valstybių;
• investuoti į žmones ir jų švietimą;
• stiprinti žmonių Europinės tapatybės jausmą ir informuotumą apie kultūros paveldą.

Esminės savybės

Kuriant Europos švietimo erdvę siūloma:

• paversti judumą realia galimybe visiems skatinant dalyvavimą programoje „Erasmus+“ ir Europos solidarumo korpuse bei sukuriant ES studento pažymėjimą, kad būtų galima nauju būdu patogiai saugoti informaciją apie akademinius rezultatus;
• inicijuoti naują procesą, pagrįstą Bolonijos procesu, kad būtų padėtas pagrindas aukštojo mokslo ir mokyklų diplomų abipusiam pripažinimui;
• glaudžiau bendradarbiauti kuriant mokymo programas siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos suteiktų žinias ir įgūdžius, būtinus šiandienos pasaulyje;
• pagerinti kalbų mokymąsi siekiant užtikrinti, kad iki 2025 m. visi vidurinę mokyklą baigę europiečiai, be gimtosios kalbos, gerai mokėtų dvi užsienio kalbas;
• skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir iki 2025 m. padidinti visą gyvenimą besimokančių žmonių dalį iki 25 %;
• į švietimą įtraukti naujoves ir skaitmeninius įgūdžius skatinant novatorišką ir skaitmeninį mokymą bei parengiant naują skaitmeninio švietimo veiksmų planą;
• teikti daugiau paramos mokytojams, leidžiant daugiau mokytojų dalyvauti programoje „Erasmus+“ ir „eTwinning“ platformoje bei siūlant politikos gaires dėl jų profesinio tobulėjimo;
• kurti tinklą, leidžiantį pasaulinio lygio europiniams universitetams bendradarbiauti tarpvalstybiniu mastu ir įsteigti Europinio ir tarpvalstybinio valdymo mokyklą;
• investuoti į švietimą taikant Europos semestrą, kuris padėtų remti struktūrines reformas, kuriomis siekiama gerinti švietimo politiką naudojantis ES finansavimo priemonėmis, ir nustatyti 5 % BVP lyginamąjį rodiklį investicijoms į švietimą;
• saugoti kultūros paveldą ir puoselėti europinės tapatybės ir kultūros jausmą kuriant (pasinaudojant 2018 m. Europos kultūros paveldo metų suteiktu impulsu) naują Europos kultūros darbotvarkę ir parengiant Europos Sąjungos Tarybosrekomendaciją dėl bendrų vertybių, įtraukaus švietimo ir mokymo europinio matmens;
• stiprinti „Euronews“ europinį matmenį sukuriant naujienų kanalą, siūlantį nepriklausomą, aukštos kokybės informaciją su europine perspektyva.

2020 m. komunikatas

COVID-19 pandemijos metu išleistas Komisijos komunikatas yra paremtas 2017 m. komunikatu. Jame išdėstyta vizija dėl tolesnio Europos švietimo erdvės plėtojimo, susiejant ją su „NextGenerationEU“ ir 2021–2027 m. daugiamete finansine programa. Daugiausia dėmesio skiriama šešiems aspektams:

• švietimo kokybės gerinimui;
• švietimo ir mokymo įtraukumo bei atžvalgumo lyčiai didinimui;
• ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos rėmimui;
• pedagogų kompetencijos ir motyvacijos didinimui;
• aukštojo mokslo institucijų stiprinimui;
• švietimui kaip stipresnės Europos pasaulyje daliai.