Ekonomikos ir finansų krizė: regioninis ir urbanistinis krizės mastas

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Poveikis regionams

• Krizė užbaigė ilgą regioninių bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui ir užimtumo skirtumų mažėjimo laikotarpį. Visų pirma:
  • BVP: 2007–2010 m. dviejų trečdalių ES regionų BVP nuosmukis siekė iki -6 % per metus. Viename iš dviejų regionų sumažėjo bendras užimtumas;
  • nedarbas: 2008–2010 m. daugiau kaip keturiuose iš penkių regionų nedarbo lygis padidėjo. 2008 m. 52 regionuose vienas iš trijų darbingo amžiaus jaunuolių buvo bedarbis;
  • migracija: 2009–2011 m. ES piliečių, gyvenančių ne savo šalyje, metinis prieaugis sumažėjo iki 0,9 mln. 2004–2008 m. tokių gyventojų buvo 1,5 mln.

Poveikis miestams

• Ataskaitoje analizuojamas krizės poveikis regionams, kuriuose gyvena virš 250 000 gyventojų, vadinamiesiems didmiesčių regionams, ir miestams. Nagrinėjami šie aspektai:
  • didmiesčių regionai: 2007–2010 m. dviejuose iš trijų ES šalių didmiesčių regionų BVP vienam gyventojui vidutiniškai padidėjo, palyginti su visos šalies BVP. Per tą patį laikotarpį jis sumažėjo trijuose iš penkių regionų, ypač mažesniuose;
  • miestai: 2011 m. „senųjų“ ES šalių (ES-15) miestų gyventojams labiau grėsė patirti skurdą ar socialinę atskirtį nei kitur gyvenantiems asmenims. Labiau išsivysčiusių ES šalių miestuose dažniau yra mažesnis užimtumo lygis ir didesnis nedarbas nei miesteliuose, priemiesčiuose ir kaimo vietovėse.

Sanglaudos politikos poveikis

• Dėl krizės daugelyje ES šalių:
  • BVP ir užimtumo lygiai dar nepasiekė iki krizės buvusių lygių;
  • didesnis nedarbas, skurdas ir atskirtis;
  • mažesnės namų ūkių pajamos, dėl kurių sumažėja vartojimas ir importas;
  • kaip niekad didelė viešoji skola ir fiskalinio konsolidavimo poreikis (t. y. sumažinti valdžios deficitą ir skolą).
• Komisija rekomenduoja būsimose sanglaudos programose:
  • atsižvelgti į skirtingą problemų intensyvumą visoje ES;
  • daug dėmesio skirti investicijoms, kuriomis skatinamas ekonominis augimas ir darbo vietų kūrimas;
  • sutelkti išteklius pasirinktose srityse, visų pirma:
    • užimtumo, ypač jaunimo;
    • mokymo ir švietimo;
    • socialinės įtraukties;
    • inovacijų ir MVĮ;
    • energijos vartojimo efektyvumo ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;
    • informacinių ir ryšių technologijų, įskaitant skaitmeninę ekonomiką.
• Prie ataskaitos pridėtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama papildomų statistinių duomenų.