ES finansinių interesų apsauga - kova su sukčiavimu

1995 m. įsigaliojo konvencija dėl ES ir jos mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Bėgant metams, Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos papildė keletas protokolų.

DOKUMENTAS

1995 m. liepos 26 d. Tarybos aktas dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos parengimo (OL C 316, 1995 11 27, p. 48-57)

SANTRAUKA

1995 m. įsigaliojo konvencija dėl ES ir jos mokesčių mokėtojų finansinių interesų apsaugos pagal baudžiamąją teisę. Bėgant metams, Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos papildė keletas protokolų.

KAM SKIRTA ŠI KONVENCIJA?

Konvencija ir jos protokolais

• nustatytas suderintas teisinis sukčiavimo apibrėžimas;
• reikalaujama, kad juos pasirašiusieji priimtų baudžiamąsias sankcijas už sukčiavimą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES šalys turi priimti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias baudžiamąsias sankcijas, kad galėtų kovoti su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu.

Konvencija išskiriamas sukčiavimas susijęs su išlaidomis ir pajamomis.

• Sukčiavimo susijusio su išlaidomis pavyzdžiai apima bet kokį tyčinį veikimą ar neveikimą, kaip antai:
  • suklastotų, neteisingų arba neišsamių pareiškimų arba dokumentų naudojimas ar pateikimas neteisėtai pasisavinant arba negrąžinant lėšų iš ES biudžeto;
  • informacijos nepateikimas pažeidžiant konkretų įsipareigojimą, turintis tokį pat poveikį;
  • tokių lėšų neteisingas panaudojimas kitais tikslais nei tie, kuriems jos iš pradžių buvo skirtos.
• Sukčiavimo susijusio su pajamomis pavyzdžiai apima bet kokį tyčinį veikimą ar neveikimą, kaip antai:
  • suklastotų, neteisingų arba neišsamių pareiškimų arba dokumentų naudojimas ar pateikimas neteisėtai sumažinant ES biudžeto išteklius;
  • informacijos nepateikimas pažeidžiant konkretų įsipareigojimą, turintis tokį pat poveikį;
  • teisėtai gautos naudos neteisingas panaudojimas (pavyzdžiui, netinkamas teisėtai gautų mokesčių naudojimas), turintis tokį pat poveikį.

Rimto sukčiavimo atvejais, šios sankcijos turi apimti laisvės atėmimo bausmę dėl kurios tam tikrais atvejais gali būti taikoma ekstradicija.

Pirmuoju konvencijos protokolu, priimtu 1996 m., išskiriamos „aktyvi“ * ir „pasyvi“ * valstybės pareigūnų korupcija. Juo taip pat nustatomas „pareigūno“ apibrėžimas (nacionaliniu ir ES lygmenimis) bei suderinamos sankcijos dėl korupcijos.

Juridinių asmenų atsakomybė

Kiekviena ES šalis privalo priimti teisės aktus, kad įmonių vadovams arba bet kuriems asmenims, kurie turi teisę priimti sprendimus arba vykdyti įmonės (t. y. juridinio asmens) kontrolę, galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Antruoju protokolu, priimtu 1997 m., toliau aiškinama konvencija dėl juridinių asmenų atsakomybės, konfiskavimo ir pinigų plovimo.

Nacionaliniai teismai

1996 m. buvo priimtas protokolas, kuriuo Teisingumo Teismui suteikiama kompetencija aiškinti. Jeigu kyla abejonių kaip aiškinti konvenciją ir jos protokolus, šiuo protokolu nacionaliniams teismams leidžiama pateikti peticiją Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kad jis priimtų prejudicinį sprendimą.

Kiekviena valstybė narė turi imtis būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją nusikaltimams, kuriuos ji yra nustačiusi pagal šią konvenciją.

Sukčiavimo atvejai, kai dalyvauja dvi arba daugiau šalių

Jei sukčiavimas pripažįstamas nusikaltimu ir yra susijęs su bent dviem ES šalimis, tos šalys turi veiksmingai bendradarbiauti atliekant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir vykdant paskirtą bausmę naudodamosi tokiomis priemonėmis, kaip savitarpio teisinės pagalbos teikimas, ekstradicija, baudžiamojo proceso perdavimas ar kitoje ES šalyje priimtų nuosprendžių vykdymas.

Ginčai tarp ES šalių

Ginčus dėl konvencijos aiškinimo arba taikymo pirmiausia turi nagrinėti Taryba. Jei per šešis mėnesius Taryba neranda sprendimo, kuri nors iš ginčo šalių klausimą gali perduoti spręsti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Teisingumo Teismas taip pat turi jurisdikciją nagrinėti ginčus tarp ES šalių ir Europos Komisijos.

NUO KADA TAIKOMA ŠI KONVENCIJA?

Konvencija įsigaliojo 2002 m. spalio 17 d. kartu su jos pirmuoju protokolu ir protokolu dėl Teisingumo Teismo įgaliojimų aiškinti šią konvenciją. Antrasis protokolas įsigaliojo 2009 m. gegužės 19 d.

Konvenciją ir jos protokolus gali pasirašyti bet kuri į ES įstojusi šalis.

Daugiau informacijos žr. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos interneto svetainėje.

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

*Aktyvi korupcija: nusikaltimas, kurį įvykdo valstybės pareigūnas duodamas arba pažadėdamas kyšį.

*Pasyvi korupcija: nusikaltimas, kurį įvykdo pareigūnas gaudamas kyšį.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1996 m. rugsėjo 27 d. Tarybos aktas dėl protokolo prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos parengimo (OL C 313, 1996 11 27, p. 1-10)

1996 m. lapkričio 29 d. Tarybos aktas dėl protokolo dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais parengimo remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu (OL C 151, 1997 5 20, p. 1-14)

1997 m. birželio 19 d. Tarybos aktas dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos Antrojo protokolo parengimo (OL C 221, 1997 11 27, p. 11-22)

2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas 2008/40/TVR dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1996 m. rugsėjo 27 d. protokolo, 1996 m. lapkričio 29 d. protokolo ir 1997 m. birželio 19 d. antrojo protokolo (OL L 9, 2008 1 12, p. 23-24)

paskutinis atnaujinimas 24.08.2015