5.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 172/65

—

apgailestauja, kad nors Komisija komunikate ir paaiškina, jog plėtojant jaunimo strategiją reikalingas politikų ir suinteresuotų grupių bendradarbiavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, tačiau išsamiau neaprašo regionų ir vietos lygmens vaidmens įgyvendinant jaunimo politiką,

—

pabrėžia, kad jaunimo politika daugiausiai įgyvendinama regionų ir vietos lygiu. Vietos ir regionų lygmens strategijos labai prisideda, kad būtų imamasi rimtų priemonių profesiniam ir tęstiniam mokymui, socialinei ir profesinei integracijai ir jaunuolių pilietiškumo skatinimui gerinti,

—

pritaria Komisijai, kad nacionalinių arba regioninių bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemų užduotis – lavinti darbo rinkai svarbius pagrindinius gebėjimus. Tačiau negalima pamiršti, kad dar svarbesnis yra tvirtas bendrasis ir asmenybę ugdantis pagrindinis ugdymas, visų pirma turint galvoje asmeninį dalyvavimą visuomenės gyvenime,

—

priešingai nei Komisija mano, jog ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pirmenybė turi būti teikiama visapusiškos asmenybės ugdymui, o ne svarbiausių gebėjimų lavinimui,

—

mano, kad kai kuriose šalyse taikoma dualinė profesinio mokymo sistema, kurioje derinamas profesinis mokymas įmonėje ir mokykloje, yra viena pavyzdinių jaunuolių lavinimo formų, skatinančių kuo didesnio jaunų žmonių skaičiaus profesinę integraciją, ir apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių profesinis mokymas yra nepatrauklus ir nenoriai įgyjamas.

Pranešėjas

:

Gebhard HALDER (AT/ELP), Forarlbergo žemės parlamento pirmininkas

1.

pažymi, kad jaunimas – visuomenės vystymosi potencialas. Europos Sąjungos, valstybių narių ir regionų bei vietos savivaldybių ateitis vis labiau priklauso nuo to, ar pavyks sukurti vaikams ir jaunimui palankią visuomenę;

2.

pabrėžia, kad jaunimas yra labai svarbus Europos regionų ir vietos savivaldybių ekonominio pajėgumo ir gebėjimo konkuruoti pasaulio mastu, veiksnys. Be to, Sąjungos piliečių įsipareigojimai – kertinis Europos socialinės sanglaudos ir tolesnio taikaus ir demokratiško vystymosi akmuo, todėl tai turi būti ugdoma dar ankstyvame amžiuje;

3.

daro nuorodą į Regionų komiteto nuomonę dėl Europos demografijos ateities (1). Minėtoje nuomonėje nurodoma, kad gimsta mažiau vaikų, nei būtina gyventojų skaičiui atsinaujinti. Dėl šios priežasties labai keičiasi Europos gyventojų skaičius ir struktūra, todėl Komitetas pabrėžia, jog reikalinga kiekvienai kartai pritaikyta ir tvari politika;

4.

todėl pripažįsta, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos jaunimo pakte (2), Komisijos komunikate dėl su jaunimu susijusių politikos krypčių (3) ir nagrinėjamame Komisijos komunikate analizuojama labai svarbi tema;

5.

remia Komisijos siūlomą keletą sričių apimantį požiūrį. Svarbu, kad į jaunimo interesus būtų atsižvelgiama absoliučiai visose politikos srityse siekiant labiau orientuotis į ypatingus jaunimo poreikius;

6.

nurodo, kad valstybių narių arba regionų ir vietos savivaldybių kompetencijai priklauso imtis atitinkamų priemonių visose komunikate nagrinėjamose bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo, jaunimo ir užimtumo srityse. Europos lygmeniu šios priemonės gali būti tik koordinuojamos, remiamos ir papildomos;

7.

atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją išnagrinėti, ar planuojamos priemonės atitinka ES Reformų sutartimi sustiprintą subsidiarumo ir proporcingumo principą;

8.

pažymi, kad šiuo požiūriu Komisija kartu su komunikatu nepateikė poveikio įvertinimo, ir apgailestauja, kad nebuvo nustatyta, kokia papildoma administracinė ir finansinė našta teks regionų ir vietos savivaldybėms įgyvendinant šias priemones;

9.

apgailestauja, kad nors Komisija komunikate ir paaiškina, jog plėtojant jaunimo strategiją reikalingas politikų ir suinteresuotų grupių bendradarbiavimas Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, tačiau išsamiau neaprašo regionų ir vietos lygmens vaidmens įgyvendinant jaunimo politiką;

10.

pabrėžia, kad jaunimo politika daugiausiai įgyvendinama regionų ir vietos lygiu. Vietos ir regionų lygmens strategijos labai prisideda, kad būtų imamasi rimtų priemonių profesiniam ir tęstiniam mokymui, socialinei ir profesinei integracijai ir jaunuolių pilietiškumo skatinimui gerinti. Kaip tik regionų ir vietos lygiu galima labiau sutelkti dėmesį į konkrečius jaunuolių poreikius, taigi, ir numatyti tikslingesnius veiksmus;

11.

ragina Komisiją atkreipti dėmesį į nacionalinę, regionų ir vietos įvairovę švietimo, jaunimo ir užimtumo srityse. Rengiant ir įgyvendinant koordinavimo, rėmimo ir papildomas priemones turi dalyvauti ne tik nacionalinės, bet ir regionų bei vietos valdžios institucijos;

12.

pabrėžia, jog Europos bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemos yra svarbiausi ES ilgalaikio konkurencinio potencialo vystymosi veiksniai, todėl pritaria darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ turiniui (4); tačiau tuo pačiu nurodo, jog reikia paisyti valstybių narių arba regionų bei vietos lygmens atsakomybės už mokymo turinį ir švietimo sistemų formavimą bei tų šalių kultūrų ir kalbų įvairovės;

13.

pritaria Komisijai, kad nacionalinių arba regioninių bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemų užduotis – lavinti darbo rinkai svarbius pagrindinius gebėjimus. Tačiau negalima pamiršti, kad dar svarbesnis yra tvirtas bendrasis ir asmenybę ugdantis pagrindinis ugdymas, visų pirma turint galvoje asmeninį dalyvavimą visuomenės gyvenime;

14.

priešingai nei Komisija mano, jog ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus pirmenybė turi būti teikiama visapusiškos asmenybės ugdymui, o ne svarbiausių gebėjimų lavinimui. Vis dėlto žaidimų forma, pavyzdžiui, su technika arba gamtos mokslais susijusiais žaidimais, galima pažadinti netgi labai mažų vaikų potencialą ir skatinti jų domėjimąsi, kurie gali būti labai svarbūs vėliau renkantis profesiją;

15.

nurodo, jog svarbus ankstyvojo vaikų ugdymo aspektas – kalbos lavinimo skatinimas. Tai ypač svarbu ugdant migrantų vaikus. Be to, taip sukuriamas pagrindas vėliau mokytis ir kitų kalbų;

16.

mano, kad kai kuriose šalyse taikoma dualinė profesinio mokymo sistema, kurioje derinamas profesinis mokymas įmonėje ir mokykloje, yra viena pavyzdinių jaunuolių lavinimo formų, skatinančių kuo didesnio jaunų žmonių skaičiaus profesinę integraciją, ir apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių profesinis mokymas yra nepatrauklus ir nenoriai įgyjamas.. Vis dėlto ši profesinio mokymo sistema, kaip ir visos kitos lavinimo baigus vidurinę mokyklą sistemos arba universitetinio mokymo sistemos susiduria su nuolat augančiais kvalifikaciniais reikalavimais, kurie šiandien keliami daugeliui darbo vietų. Be to, reikėtų didinti šios profesinio mokymo sistemos patrauklumą gerinant galimybes pasirinkusiems dualinę mokymo sistemą toliau mokytis universitete;

17.

todėl mano, kad apskritai reikėtų kelti lavinimo lygį. Labai svarbus to pagrindas – aukštos kvalifikacijos ir motyvuotas mokomasis personalas ir profesijos mokytojai, kurie turėtų ne tik specialiųjų žinių ir pedagoginių gebėjimų, bet ir socialinio integravimo įgūdžių (5). Be to, darbo rinkos reikalavimai turi atsispindėti mokymo planuose;

18.

palankiai vertina tai, kad Komisija ragina valstybes nares įgyvendinti Europos kvalifikacijų sistemą ir reikalauja, kad švietimo sistemoje būtų atsižvelgiama į nacionalinę ir regioninę įvairovę. Taigi, reikia rasti sprendimą, kaip į sistemą įtraukti į darbinę veiklą orientuotus mokymo modulius;

19.

pabrėžia ES programos, skirtos mokymuisi visą gyvenimą ir ES programos „Veiklus jaunimas“ svarbą. Šios programos, pirmiausiai skatinančios judumą per sieną ir su tuo susijusį formalųjį ir neformalųjį švietimą, deramai papildo nacionalinę, regioninę ir vietos švietimo politiką;

20.

ragina Komisiją komunikate arba jos numatytose priemonėse (pvz., ES programose) daugiau dėmesio skirti nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams. Siekiant šiems jaunuoliams suteikti galimybę atsiskleisti ir integruotis į darbo rinką, gali būti naudingi tokie modeliai, kaip, pavyzdžiui, integruotis padedantis profesinis mokymas. Šie metodai suteikia galimybę nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams baigti profesinio mokymo kursą per ilgesnį laikotarpį arba įgyti dalinę kvalifikaciją. Taikant šį metodą labai svarbi intensyvi socialinė jaunuolių globa ir pagalba – tai darbas, kuris gali būti atliktas tik regionų ir vietos lygiu. Šie modeliai taip pat gali padėti sumažinti vis dar didelį mokyklos nebaigusių moksleivių skaičių;

21.

mano, kad perėjimas nuo mokyklos prie darbinės veiklos jaunuoliams darosi vis sunkesnis;

22.

daugelyje Europos regionų jau dabar susidariusi paradoksali padėtis: jaunimo nedarbo lygis iš dalies aukštas (6), tačiau tuo pačiu metu trūksta – visų pirma aukštesnės kvalifikacijos – darbo jėgos; ši padėtis ateityje dar labiau paaštrės;

23.

pabrėžia, kad ypač sunkiai profesinė ir socialinė jaunuolių integracija vyksta nepalankioje padėtyje esančiuose miestuose ir kaimo vietovėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia Europos, nacionalinių, regionų ir vietos politikos priemonių konvergencijai ir regionų konkurencingumui gerinti svarbą siekiant sudaryti sąlygas, kad kvalifikuoti jaunuoliai šiuose regionuose pasiliktų;

24.

pritaria Komisijai, kad nacionalinėse reformų programose augimui ir užimtumui skatinti ypatingas dėmesys turi būti skirtas jaunimo užimtumui, todėl reikalauja šias reformų programas kuo geriau suderinti su darbo programoje „Švietimas ir mokymas 2010“ numatytomis priemonėmis;

25.

prašo plačiau taikyti Lisabonos strategijoje nustatytą ES valstybių narių vyriausybių tarpusavio vertinimo tvarką, kad vietos ir regionų valdžios institucijos bei kiti suinteresuoti subjektai galėtų pasinaudoti informacija, kuria keičiamasi visoje ES, siekiant išnagrinėti vietovių ir regionų veiklą, kuria sprendžiama jaunų žmonių, kurie nedirba, nesimoko ir nesilavina, problema;

26.

mano, kad vis dažniau pasitaikančios nesaugios darbo sąlygos, tesuteikiančios menką darbo vietos garantiją, yra esminė visų pirma jaunų darbuotojų problema, kadangi šie jaunuoliai dažnai per daugelį metų negali susikurti stabilių ir deramų darbo sąlygų ir užsitikrinti pajamų, todėl negali gyventi savarankiškai;

27.

todėl ragina ES institucijas, valstybes nares arba regionų ir vietos savivaldybes, jei jos įgyvendina darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, užtikrinti deramą darbdavio ir darbuotojų interesų pusiausvyrą, kitaip tariant, lankstumo ir saugumo pusiausvyrą. Be to, neturi būti daroma kliūčių socialinei jaunų žmonių integracijai;

28.

mano, jog Komisija nepakankamai dėmesio skiria nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių užimtumui. Jaunuolių, visų pirma nepalankioje padėtyje esančių jaunuolių, integracijai į darbo rinką būtinos ne tik prevencinės priemonės, kurios pirmiausiai susijusios su į darbo rinką orientuotu jaunuolių mokymu, bet ir intensyvios, įskaitant ir socialines, individualiai pritaikytos paramos priemonės. Siekiant šio tikslo svarbu – tai nurodyta ir Europos užimtumo strategijoje – visus be išimties jaunuolius per kiek galima trumpesnį laikotarpį įtraukti į užimtumo procesą. Šio tikslo siekti gali padėti socialinės priemonės darbo ieškantiems nepalankioje padėtyje esantiems jaunuoliams bei įgyvendinamos jaunimo poreikiams pritaikytos, valstybės lėšomis finansuojamos kvalifikacijos kėlimo ir užimtumo programos (7);

29.

nurodo, kad tokie projektai gali būti remiami ES struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo, lėšomis, ir remia komunikate pateiktą Komisijos raginimą ESF labiau orientuoti į jaunimo užimtumą, jei atsižvelgiant į regiono sąlygas tai būtina dėl didelio jaunimo nedarbo;

30.

mano, kad svarbiausias nacionalinių, regionų ir vietos institucijų uždavinys – gerinti jaunimo gebėjimų įsidarbinti ugdymą ir skatinti pasirengimą dirbti. Be to, reikia gerinti individualų konsultavimą profesiniais ir švietimo klausimais bei skatinti su tuo susijusį informavimą apie perspektyvų profesinį kelią. Taip būtų galima užtikrinti lyčių pusiausvyrą tam tikrose profesinėse grupėse;

31.

remia Komisijos siūlomą kokybės sistemą, taikomą darbo patirčiai, kuria būtų vadovaujamasi, kadangi praktikantai, kurių vis daugiau dirba kitose šalyse, iš dalies yra išnaudojami kaip pigi darbo jėga. Derama praktika – puiki galimybė jaunuoliams įgyti kokybiškos darbo patirties, kuri gali tapti esminiu veiksniu vėliau renkantis profesiją arba tolesnes studijas; be to, būtina moksleivius skatinti atlikti praktiką ir kuo labiau išplėsti tokio darbo pasirinkimo galimybes;

32.

nurodo, kad vis svarbesnis tampa ne tik pagrindinis profesinis mokymas, bet ir tęstinis profesinis mokymas. Techninės žinios ir darbo procesui reikalingi gebėjimai labai greitai keičiasi. Todėl reikia siekti, kad tęstinis mokymas būtų kuo patrauklesnis ir atviresnis ir būtų sukurta daugiau tęstinio mokymo priemonių. Svarbu, kad jaunuoliai, neturintys pakankamo pagrindinio išsilavinimo, galėtų vėliau įgyti trūkstamų žinių ir įgūdžių (antrasis šansas) (8);

33.

nurodo, kad būtent neturtingų šeimų vaikai ir jaunuoliai daugeliu atvejų atsiduria nepalankioje padėtyje ir yra iš dalies atskirti nuo visuomenės. Tai turi įtakos ne tik jų galimybėms gauti išsilavinimą ir rasti darbą, bet ir jų sveikatai. Be to, skurdas dažnai „paveldimas“: suaugusiųjų skurdas ir socialinė atskirtis yra vaikystėje ir jaunystėje patirtos skriaudos ar nepriteklių pasekmė;

34.

todėl reikalauja pirmenybę teikti kovai su skurdu ir socialine atskirtimi. Tai visų pirma nacionalinio arba regionų ir vietos lygmens užduotis; reikalinga darni ekonomikos, užimtumo, švietimo ir socialinės politikos sąveika, taip pat įvairiose srityse turi būti atsižvelgiama į jaunimo politikos aspektus;

35.

mano, kad pirmiausiai reikia pradėti mažinti skurdo, gręsiančio šeimoms su vaikais, pavojų. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti socialiniams ir ekonominiams veiksniams: atskirčiai, ilgalaikiam tėvų nedarbui ir žemam išsilavinimo lygiui siekiant užkirsti kelią nuolatiniams „skurdo spąstams“;

36.

primena, kad už našlaičių bei su sunkumais susiduriančių šeimų vaikų išlaikymą ir formalųjį švietimą paprastai yra atsakingos regionų ir vietos valdžios institucijos. Būtent jos sukuria išankstines sąlygas, kad šiems vaikams būtų suteikti savarankiško gyvenimo pagrindai;

37.

nurodo, kad gyvenamosios vietos šalies kalbos mokėjimas yra greitos integracijos, geresnių rezultatų mokykloje ir didesnių galimybių darbo rinkoje prielaida, taigi, tai esminis kovos su skurdu veiksnys;

38.

pabrėžia, kad jaunimo dalyvavimas kuriant bendrą visuomenės gyvenimą stiprina vaikus ir jaunuolius, ugdo pasitikėjimą savimi ir skatina demokratiją ir aktyvumą;

39.

pabrėžia ypatingą dalyvavimo vietos ir regionų lygiu svarbą. Jaunuoliams dalyvavimo priimant sprendimus poveikis ypač akivaizdus ir ilgalaikis tose srityse, kuriose jie gali prisidėti kurdami savo gyvenamąją erdvę ir tiesiogiai pajusti dalyvavimo proceso poveikį;

40.

pažymi, jog labai svarbu įtraukti vaikus ir jaunuolius į vietos ir regionų savivaldos procesus, supažindinti su tarybos narių pareigomis, funkcijomis, atsakomybe, galimybėmis padėti vietos žmonėms gerinti darbo ir buities sąlygas;

41.

palankiai vertina Europos lygmens patirties mainus vietos ir regioninėms dalyvavimo iniciatyvoms stiprinti ir ragina nacionalines ir ES institucijas bei regionų ir vietos valdžios institucijas formuoti jaunimo politiką apimant keletą sektorių ir glaudžiai bendradarbiaujant su jaunimu;

42.

palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą reguliariai rengti ES jaunimo reikalų ataskaitą. Ši ataskaita gali padėti išnagrinėti jaunų žmonių gyvenimo sąlygas, išdėstyti jiems svarbius klausimus, taigi, ir suteikti pagrindą keletą sektorių apimančiai nacionalinio, regionų, vietos ir ES lygmens jaunimo politikai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad valstybėms narėms, regionams arba savivaldybėms nebūtų nustatyta nauja prievolė teikti ataskaitas. Daug reikalingos informacijos galima rasti daugelyje kitų privalomų teikti ataskaitų, kuriose nurodomos ir jaunų žmonių gyvenimo sąlygos;

43.

pabrėžia, jog savanoriška jaunuolių veikla yra svarbi, viena vertus, todėl, kad jie gali aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, kita vertus, gali įgyti darbo patirties, kuri padės geriau pasirinkti profesiją;

44.

nurodo, kad savanoriška veikla padeda įgyti žinių ir gebėjimų, kurie gali būti svarbūs vėlesnei profesinei veiklai. Jei savanoriška veikla bus įvertinta ir bus pripažintos neformaliojo mokymosi metu įgytos žinios ir gebėjimai, ši veikla taps patrauklesnė jaunimui;

45.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes palankiai vertina pagal programą „Veiklus jaunimas“ Komisijos įvestą „Youthpass“, kuris yra individualus pažymėjimas, nurodantis jaunuolių bendradarbiavimo kokybę programos veikloje; remia Komisijos ketinimą bendrą Bendrijos sistemą kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumui užtikrinti (Europasas) (9) papildyti įtraukiant neformaliojo mokymosi metu įgytą kvalifikaciją;

46.

ragina visais lygmenimis skirti daugiau dėmesio tam, kad ir nepalankioje padėtyje esantys jaunuoliai galėtų dalyvauti tiek priimant sprendimus, tiek ir savanoriškoje jaunimo veikloje.