This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolas
KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?
Pirmąja 1973 m. konvencija buvo siekiama sukurti tarptautinį dokumentą, kuriuo būtų galima supaprastinti ir suderinti jos šalių muitinės procedūras bei palengvinti tarptautinę prekybą.
Pataisyta Kioto konvencija (toliau – PKK) buvo iš dalies pakeista konvencija, kuri tapo pagrindu veiksmingoms, nuspėjamoms ir efektyvioms muitinės procedūroms. Šia konvencija siekiama:
- veiksmingai prisidėti prie tarptautinės prekybos šiomis priemonėmis:
- supaprastinant ir suderinant muitinės procedūras ir praktiką; ir
- stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą;
- palengvintos teisėtos prekybos teikiamą didelę naudą derinti su atitinkamais muitinės priežiūros lygiais;
- didinti muitinių darbo efektyvumą ir veiksmingumą, vadinasi, sykiu skatinti bendrą ekonomikos konkurencingumą;
- skatinti investicijas ir didinti mažų bei vidutinių įmonių dalyvavimą tarptautinėje prekyboje;
- skatinti ekonomikos augimą palengvinant prekybą.
PKK
- yra kintantis dokumentas;
- atspindi šiuolaikinę muitinės praktiką;
- skatina muitinės priežiūrą;
- palengvina muitinės atliekamą tarptautinės prekybos priežiūrą.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
PKK struktūra
PKK sudaro pagrindinė dalis, bendrasis priedas ir specialusis priedas.
- Bendrajame priede nurodomos pagrindinės procedūros ir praktika, jis yra privalomas susitariančiosioms šalims prisijungiant prie konvencijos ir ją įgyvendinant. Jame taip pat nurodyti standartai ir standartai su pereinamuoju laikotarpiu.
- Specialiuosiuose prieduose aptariamos įvairios muitinės procedūros, juos sudaro standartai ir rekomenduojama praktika. Susitariančiosios šalys gali savo nuožiūra prisijungti prie specialiųjų priedų ir (arba) skyrių.
- Prie priedų pridedamos gairės, jos yra informacinio pobūdžio ir neprivalomos, parengtos siekiant užtikrinti vienodą PKK nuostatų aiškinimą ir pateikti nacionalinės praktikos pavyzdžių.
Susitariančiosios šalys
- Bet kuri Pasaulio muitinių organizacijos (PMO), Jungtinių Tautų ar jos specializuotų agentūrų narė, ar bet kuri muitų arba ekonominės sąjungos narė gali prisijungti prie PKK
- Šalys:
- nustato priedą arba specialiuosius priedus, kuriuos jos (visus ar iš dalies) priima prisijungdamos prie PKK;
- priima PKK taisykles ir privalo laikytis bendrojo priedo bei visų jame nurodytų standartų;
- taip pat gali taikyti išlygas, kurios peržiūrimos kas trejus metus.
- Susitariančioji šalis gali priimti vieną ar daugiau specialiųjų priedų, arba vieną ar daugiau skyrių.
- Prie konvencijos prisijungiama neribotam laikui, tačiau bet kuri šalis gali ją denonsuoti bet kuriuo metu po to, kai ji jau yra įsigaliojusi. Tai taip pat taikoma specialiesiems priedams ar skyriams.
- Kiekviena šalis, atšaukusi savo priimto bendrojo priedo priėmimą, laikoma denonsavusia PKK.
- Šiuo metu yra 112 PKK susitariančiųjų šalių.
PKK valdymas
Pataisytoje Kioto konvencijoje numatomas valdymo reikalų komitetas, kuris periodiškai administruoja, peržiūri ir atnaujina konvenciją. Komitetas:
- prižiūri konvencijos įgyvendinimą;
- užtikrina vienodą konvencijos aiškinimą ir taikymą;
- siūlo pakeitimus;
- peržiūri ir atnaujina praktiką bei gaires ir rekomenduoja naujas;
- komiteto narės yra susitariančiosios šalys, įskaitant ES;
- posėdžiauja bent kartą per metus ir kasmet renka savo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją;
- priima sprendimus bendru sutarimu, bet jei neįmanoma rasti bendro sutarimo, sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančioms susitariančiosioms šalims balsuojant.
Valdymo reikalų komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis leidžiama dalyvauti muitinėms, kurios atitinka keliamus reikalavimus norint tapti susitariančiosiomis šalimis, Pasaulio prekybos organizacijos narėms ir kitų tarptautinių organizacijų atstovams.
Balsavimas
- Susitariančioji šalis gali balsuoti dėl klausimų, susijusių su PKK pagrindinės dalies ir bendrojo priedo aiškinimu, taikymu ar keitimu.
- ES neturi atskiro balso, tačiau ji balsuoja visų ES valstybių narių vardu, neatsižvelgiant į tai, ar tos valstybės narės dalyvauja posėdyje.
Konvencijos pakeitimai
Valdymo reikalų komitetas rekomenduoja susitariančiosioms šalims pagrindinės dalies, bendrojo priedo, specialiųjų priedų ir skyrių pakeitimus.
NUO KADA TAIKOMI ŠI KONVENCIJA IR SPRENDIMAS?
Konvencija įsigaliojo . ES prie PKK prisijungė priimdama Sprendimą 2003/231/EB. PKK įsigaliojo . ES dar neprisijungė prie PKK III priedo.
KONTEKSTAS
- PMO Kioto konvencija buvo priimta 1973 m. kaip Tarptautinė muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencija. Ji įsigaliojo 1974 m., tuo metu ją sudarė 63 susitariančiosios šalys. 1974 m. ES prisijungė prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos.
- 1999 m. birželio mėn. PMO Taryba priėmė Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolą, dar žinomą kaip Pataisyta Kioto konvencija (PKK).
- Pakeitimo protokolas turi I, II ir III priedus bei juo pakeičiama 1973 m. Kioto konvencija.
- PKK įsigaliojo . Šiuo metu yra 112 susitariančiųjų šalių.
- ES prie pakeitimo protokolo, įskaitant I ir II priedus, prisijungė priimdama Tarybos sprendimą 2003/231/EB. ES šiuo metu dar neprisijungė prie PKK III priedo.
Daugiau informacijos žr.:
- Trumpai apie PMO (Pasaulio muitinių organizacija).
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolas (priimtas Briuselyje) (OL L 86, , p. 23–44)
Tarybos sprendimas 2003/231/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kioto konvencijos) pakeitimo protokolo (OL L 86, , p. 21–45)
Vėlesni Sprendimo 2003/231/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
paskutinis atnaujinimas