3.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 433/2

1.

audiovizualinis sektorius turi itin didelę reikšmę tiek kuriant tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietas, tiek puoselėjant kultūrų bei kalbų įvairovę, ir todėl jis yra viena iš svarbiausių sričių, aktualių įgyvendinant ES ekonominę, kultūrinę ir socialinę darbotvarkę, visų pirma siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

2.

sparčių technologinių pokyčių ir nenuspėjamų rinkos pokyčių laikais itin svarbu visose politikos priemonėse, kurios turi įtakos Europos audiovizualiniam sektoriui Europos ir valstybių narių lygmeniu, puoselėti kultūrų bei kalbų įvairovę ir konkurencingumą.

3.

skaitmeninė revoliucija padarė gilų poveikį audiovizualinei aplinkai, kuriai dabar būdingas kino, linijinių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, pavyzdžiui, televizijos, sambūvis su naujomis, nelinijinėmis žiniasklaidos paslaugomis, pavyzdžiui, užsakomosiomis vaizdo programų paslaugomis. Kadangi riba tarp linijinių ir nelinijinių žiniasklaidos paslaugų tampa vis labiau neapibrėžta, kyla klausimas, ar galiojančios ES teisės aktų nuostatos tebėra tinkamos.

4.

žiniasklaidos konvergencija taip pat suteikia naujų galimybių platinti audiovizualinį turinį, todėl reikia pritaikyti verslo ir reglamentavimo aplinką.

5.

audiovizualinės rinkos tebėra orientuotos į televiziją ir kiną; vis dėlto pastebima didelių žiūrovų elgesio, susijusio su audiovizualiniu turiniu, pokyčių – tai ypač pasakytina apie jaunesnius žmones, kurie vis labiau naudojasi internetu teikiamomis paslaugomis. Žiūrovai apskritai reikalauja ir tikisi tiesioginės prieigos prie naujo turinio bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje ir naudojant bet kurį iš įrenginių. Tačiau Europoje, kurioje rinkos yra susiskaidžiusios, teisėta turinio pasiūla ne visada tenkina šią šalių sienas peržengiančią paklausą.

6.

reaguojant į šiuos pokyčius, politikos formuotojams tenka atsakomybė išnagrinėti, kaip padėti sukurti dinamišką bendrąją audiovizualinio turinio rinką, kurioje būtų tenkinami piliečių, turinio teikėjų ir teisių turėtojų poreikiai, kartu užtikrinant kultūrų ir kalbų įvairovę.

7.

skaitmeniniame amžiuje autorių teisėms ir toliau turėtų tekti vaidmuo saugant kūrinius, skatinant juos kurti ir užtikrinant tinkamą atlygį teisių turėtojams, tuo pat metu sudarant sąlygas plėtoti piliečiams skirtas naujas novatoriškas paslaugas ir užtikrinant jiems tarpvalstybinę prieigą.

8.

Europos audiovizualinės politikos skaitmeniniame amžiuje pagrindiniai tikslai yra šie:

9.

norinti pasiekti šiuos tikslus, svarbu užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, skatinti technologiniu požiūriu neutralią bendrąją audiovizualinę rinką, apsaugoti viešuosius interesus, įskaitant esamą valstybių narių atsakomybę užtikrinti nacionalinį saugumą, žiūrovų apsaugą, visų pirma nepilnamečių, apsaugą, ir prieigą vyresnio amžiaus žmonėms bei neįgaliems asmenims, remti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, visų pirma tarp vaikų ir jaunimo, ir skatinti galimybes naudotis Europos kino paveldu bei propaguoti kino srities išmanymą.

10.

11.

kuo greičiau užbaigti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (4) peržiūrą (5) atsižvelgiant į sparčius technologinius ir rinkos pokyčius, susijusius su perėjimu prie skaitmeninių technologijų, ir remiantis šios peržiūros rezultatais kuo greičiau pateikti atitinkamą pasiūlymą dėl šios direktyvos patikslinimo vadovaujantis subsidiarumo principu.

12.

pasitelkiant Europos kino forumą (6) įgyvendinti struktūrizuoto dialogo, skirto kino politikos Europoje klausimams, procesą, ir naudotis forumo rezultatais atliekant programos „Kūrybiška Europa“ (paprogramės MEDIA), kuria siekiama pertvarkyti veiksmų kryptis, padidinti papildomumą nacionalinių paramos sistemų atžvilgiu ir pritaikyti jas prie kintančių rinkos poreikių, laikotarpio vidurio vertinimą.

13.

skatinti naudotis programomis „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ bei Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programa (COSME) švietimui, mokymui, mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklai, kuria remiamas audiovizualinis sektorius, finansuoti.

14.

pagal programą „Kūrybiška Europa“ (paprogramę MEDIA) išbandyti naujų filmų išleidimo būdų poveikį ir išnagrinėti galimybes išbandyti šiuos metodus siekiant nacionalinės kino politikos tikslų.

15.

skatinti praktiką, kuria palengvinamas kelių šalių teritorijoje internetu teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų licencijavimas.

16.

skatinti audiovizualinėje grandinėje veikiančių subjektų keitimąsi informacija ir tarptautinį bendradarbiavimą, be kita ko, siekiant gerinti informacijos ir statistinių duomenų kaupimą, ir šiuo požiūriu stiprinti bendradarbiavimą su Europos audiovizualine observatorija.

17.

užtikrinti, kad teisės aktais ir viešojo finansavimo sistemomis būtų sudarytos sąlygos inovacijoms ir eksperimentavimui su išleidimo galimybėmis, pavyzdžiui, išleidimu tuo pačiu metu įvairiose platformose.

18.

intensyviau rengti kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonę, numatytą programoje „Kūrybiška Europa“ (7), atsižvelgiant į tai, kad ją numatoma nustatyti 2016 m.

19.

skatinti siekti naujos audiovizualiniams kūriniams skirto viešojo finansavimo pusiausvyros, daugiau dėmesio skiriant kūrimui, platinimui ir populiarinimui.

20.

skatinti ES paramos priemonių, visų pirma programos „Kūrybiška Europa“ (paprogramės MEDIA) ir nacionalinių bei regioninių paramos priemonių papildomumą.

21.

skatinti finansavimą, skirtą kino paveldo bei susijusios medžiagos skaitmeninimui ir išsaugojimui.

22.

prireikus skatinti viešųjų ir privačiųjų investuotojų lėšomis bendrai finansuojamų garantijų fondų ir investicinių fondų kūrimą.

23.

skatinti pajėgumų didinimą siekiant remti bankų ir finansinių tarpininkų vykdomą audiovizualinių bendrovių finansavimą pagal programos „Kūrybiška Europa“ pajėgumų didinimo schemą.

24.

įvertinti ir platinti kino srities išmanymo veiklos, finansuojamos pagal programą „Kūrybiška Europa“ (paprogramę MEDIA), rezultatus.

25.

remti ir koordinuoti Europos piliečių gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis vertinimo ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis pastangas vykdant Komisijos sudarytos gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ekspertų grupės veiklą.

26.

propaguoti gerosios praktikos pavyzdžius ir mokslinius tyrimus gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įtraukimo į formalųjį švietimą ir mokymą, taip pat į neformalųjį mokymąsi ir savišvietą srityje.

27.

naudoti kino paveldą kaip priemonę Europos kultūroms ir vertybėms propaguoti už Europos ribų.

28.

skatinti kinematografijos ir audiovizualinių kūrinių naudojimą visų lygmenų švietimo ir mokymo sistemose, įskaitant neformalųjį mokymąsi ir savišvietą, visų pirma sutelkiant dėmesį į raštingumą, kritinę turinio analizę bei atranką ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais bei mokomąja medžiaga.

29.

skatinti naudotis nacionaliniais kino festivaliais kaip kino srities išmanymo didinimo platforma.

30.

geriau išnaudoti ES struktūrinių fondų teikiamas galimybes siekiant remti veiksmus, kuriais prisidedama prie audiovizualinio paveldo (tiek kino, tiek televizijos paveldo) apsaugos, skaitmeninimo ir platinimo, kartu taip pat skatinti eksperimentavimą su naujomis išleidimo strategijomis ir kanalais.

31.

skatinti iš naujo naujoviškai panaudoti audiovizualinį paveldą (tiek kino, tiek televizijos paveldą).

32.

atliekant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (8) peržiūrą ypač daug dėmesio skirti šiems aspektams:

33.

pateikti reikiamų pasiūlymų tęsti ES autorių teisių sistemos modernizavimą atsižvelgiant į perėjimą prie skaitmeninių technologijų, kuris būtų naudingas tiek Europos ekonomikai, tiek kultūrų įvairovei; inter alia, sudaryti palankesnes sąlygas internetinei, teisėtai ir tarpvalstybinei prieigai prie audiovizualinių kūrinių, skatinti tarptautinį audiovizualinių kūrinių judėjimą internetu, apsaugoti autorius bei kitus teisių turėtojus ir jiems atlyginti, visoje vertės grandinėje numatyti subalansuotą teisių, pareigų bei įsipareigojimų sistemą ir didinti suskaitmeninto kino paveldo dalį ir jo prieinamumą internete.