EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2023 02 10

COM(2023) 68 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal Sąjungos muitinės kodekso 278a straipsnį dėl pažangos kuriant tame kodekse numatytas elektronines sistemas

{SWD(2023) 29 final}

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

pagal Sąjungos muitinės kodekso 278a straipsnį dėl pažangos kuriant tame kodekse numatytas elektronines sistemas

Turinys

1.    Įvadas    

2.    Bendrosios aplinkybės    

3.    SMK numatytų elektroninių sistemų projektų metodika    

4.    SMK numatytų elektroninių sistemų kūrimo pažangos apžvalga    

4.1    Iki 2022 m. baigti projektai    

4.2    Įgyvendinami projektai    

4.2.1. Visos Europos projektai    

4.2.2. Nacionaliniai projektai    

4.3    SMK IT įgyvendinimo vėlavimo rizika    

4.4    Poveikio švelninimo veiksmai    

5.    Valdymo apibendrinimas ir išvados    

1.Įvadas

Tai ketvirtoji Komisijos ataskaita pagal Sąjungos muitinės kodekso (SMK) 1 278a straipsnį dėl pažangos kuriant SMK numatytas elektronines sistemas 2 . Šių metų ataskaitoje išsamiai nagrinėjama tolesnė elektroninių sistemų kūrimo pažanga ir aprašomi pokyčiai, kuriais siekiama pereiti prie visiškai skaitmeninės muitinės aplinkos ir kurie įvyko įsigaliojus SMK. Šiuo tikslu ataskaitoje remiamasi SMK darbo programa (SMK DP) 3 , ji rengiant pažangos ataskaitą laikoma atskaitos tašku.

SMK DP išvardytus projektus galima suskirstyti į tris sistemų kategorijas:

I)vienuolika centrinių visos Europos sistemų, kurias turi sukurti arba sunaujovinti Komisija (dažnai reikia, kad ir valstybės narės kurtų arba naujovintų nacionalines sistemas),

II)trys decentralizuotos visos Europos sistemos, kurias turi sukurti arba sunaujovinti Komisija, tačiau jos pasižymi svarbiu nacionaliniu komponentu, kurį turi įgyvendinti valstybės narės, ir

III)trys nacionalinės sistemos, kurias turi sukurti arba sunaujovinti tik valstybės narės.

Šioje ataskaitoje analizuojama reali pažanga, padaryta diegiant visų trijų tipų sistemas, ir aprašomi kiekvienam projektui keliami tikslai, projekto struktūra ir planavimas. Į tai atsižvelgiant, ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į galimus vėlavimus, jei tokių nustatyta, ir numatomos poveikio švelninimo priemonės. Bendras SMK DP įgyvendinimo pažangos vertinimas apibendrinamas šios ataskaitos išvadose (5 skirsnyje) ir juo parodoma, kad, nors kai kurie iš likusiųjų projektų baigiami įgyvendinti laikantis planavimo tvarkaraščio, įgyvendinant kitus (pirmiausia nacionalines sistemas) susiduriama su vėlavimais, dėl kurių nesilaikoma teisinių terminų, todėl Komisija turėjo taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Daugiau informacijos apie kiekvieno projekto planavimą ir būklę pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente 4 , kuris yra skelbiamas kartu su šia ataskaita.

2.Bendrosios aplinkybės

SMK įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d. ir buvo iš dalies pakeistas 2019 m. 5 Jame nustatyti terminai – 2020, 2022 ir 2025 m., – iki kurių turi būti laipsniškai užbaigti projektai, susiję su IT pertvarka ir įgyvendinimu. SMK 278 straipsnyje nustatyta, kad muitinės formalumams atlikti gali būti toliau naudojamos esamos elektroninės ir popieriuje surašytų dokumentų naudojimu pagrįstos sistemos (vadinamosios pereinamojo laikotarpio priemonės), kol pradės veikti SMK numatytos naujos arba sunaujovintos elektroninės sistemos. Pereinamojo laikotarpio priemonės turi nustoti galioti, kai tik įdiegiamos atitinkamos elektroninės sistemos.

Siekiant remti šį sudėtingą elektroninį perėjimo prie visiškai skaitmeninės muitinės aplinkos procesą, SMK DP yra nustatyti kiekvienos elektroninės sistemos diegimo (ir galimų jo etapų) terminai 2020–2025 m.

278a straipsniu Komisija įpareigojama teikti metinę likusių elektroninių sistemų diegimo pažangos ataskaitą. Šiuo tikslu Komisija surinko susijusią informaciją iš šių šaltinių: 

1) nacionalinių planų, kuriuos valstybės narės privalo pateikti du kartus per metus (sausio ir birželio mėn.); 

2) apklausos, kuri buvo platinta jos tarnyboms ir valstybėms narėms siekiant nustatyti padarytą pažangą.

Per apklausą iš valstybių narių ir Komisijos buvo surinkta informacija apie faktinę pažangą įgyvendinant planus. Per apklausą gauti duomenys yra ir kiekybiniai (t. y. terminai, kurių laikytasi ar nesilaikyta, ir pasiekti arba nepasiekti orientyrai), ir kokybiniai (t. y. išsamūs numatomo projektų sudėtingumo, kylančių sunkumų, numatomos rizikos, vėlavimų ir jų priežasčių, ir planuojamų ir (arba) pritaikytų švelninimo priemonių aprašymai);

3) specialios apklausos apie nacionalinių projektų įgyvendinimą.

Speciali apklausa apie nacionalinių projektų įgyvendinimo pažangą leido susidaryti išsamų vaizdą apie valstybių narių pažangą, susijusią su pranešimu apie atvykimą, pranešimu apie prekių pateikimą, laikinuoju saugojimu, specialiųjų procedūrų 2-uoju komponentu ir nacionalinių importo sistemų naujovinimu, atsižvelgiant į artėjantį SMK terminą – 2022 m. gruodžio 31 d.;

4) Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato (Mokesčių ir muitų sąjungos GD) ir valstybių narių muitinių IT direktoratų dvišalių aukšto lygio susitikimų.

Iš apklausų rezultatų Komisija susidarė aiškią nuomonę apie kiekvienos sistemos būklę. Tačiau nustatyta, kad svarbu gauti naujausių žinių siekiant susidaryti visapusišką ir tikslų vaizdą apie kiekvieno iš SMK projektų būklę valstybėse narėse, suprasti problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant šiuos projektus, ir pateikti idėjų, kaip pagerinti problemines situacijas. Todėl buvo surengti dvišaliai aukšto lygio susitikimai su kiekvienos valstybės narės muitinės IT direktoratu;

5) visos Europos masto koordinavimo ir stebėjimo programų atliktų darbų.

Šioje ataskaitoje taip pat pateikiama analizė, grindžiama išsamesne informacija, kurią pateikė valstybės narės pagal nuo 2020 m. įgyvendinamas koordinavimo programas, skirtas pagrindinėms decentralizuotoms visos Europos sistemoms tranzito ir eksporto srityse.

3.SMK numatytų elektroninių sistemų projektų metodika

Neseniai SMK projektų metodika buvo optimizuota. Veiklos procesų modeliavimas, duomenų modeliavimas ir techninės specifikacijos rengiami labiau vienu metu ir nuo pat pradžių glaudžiai bendradarbiaujant su teisės, verslo ir IT ekspertais, kurie atstovauja tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės ima taikyti lankstesnius SMK elektroninių sistemų kūrimo procesus: dėl greitesnio programinės įrangos išleidimo ir geresnio jo valdymo palaipsniui diegiamos funkcijos skirtingiems naudotojams.

Komisija ir valstybės narės reguliariai rengia susitikimus, kad apibrėžtų ir suderintų šiuos kiekvienos visos Europos sistemos projektų dokumentus. Be to, Komisija nuolat konsultuojasi su verslo bendruomene per Prekybos ryšių grupę. Valstybės narės privalo palaikyti tiesioginį ryšį su savo verslininkais nacionalinių planų ir prekybos dokumentų klausimais. Vienas pagrindinių uždavinių – užtikrinti, kad toliau sklandžiai veiktų esamos sistemos, kol kuriamos naujos. Kai jos bus sukurtos, tuomet bus labai svarbu užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita nuo esamų prie sunaujovintų sistemų. Tai būtina siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta poveikio verslo ir muitinės operacijoms.

4.SMK numatytų elektroninių sistemų kūrimo pažangos apžvalga

Siekiant įdiegti reikalingas elektronines sistemas, SMK DP yra numatyta įgyvendinti septyniolika projektų – už keturiolikos visos Europos projektų kūrimą yra atsakinga Komisija kartu su valstybėmis narėmis, o už tris – tik valstybės narės.

4.1Iki 2022 m. baigti projektai

Komisija gali pranešti apie sėkmingą šių naujų sistemų arba naujovinimų įdiegimą:

·SMK registruotųjų eksportuotojų sistema – REX (nauja), įdiegta 2017 m.

·SMK muitinės sprendimai – CDS (nauja), įdiegta 2017 m.

·SMK tiesioginė verslininkų prieiga prie Europos informacinių sistemų – UUM&DS (vienodas vartotojų valdymas ir skaitmeninis parašas) (nauja), įdiegta 2017 m.

·SMK ekonominės veiklos vykdytojų registravimo ir identifikavimo sistema 2 – EORI2 (naujovinimas), įdiegta 2018 m.

·SMK stebėsena 3 – SURV3 (naujovinimas), įdiegta 2018 m.

·SMK privalomoji tarifinė informacija – PTI (naujovinimas), įdiegta 2019 m.

·SMK įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai – AEO (naujovinimas), įdiegta 2019 m.

·SMK informaciniai lapai specialiosioms procedūroms – INF (nauja), įdiegta 2020 m.

·SMK importo kontrolės sistema 2 – 1-oji versija – ICS2 – 1-oji versija (naujovinimas), įdiegta 2021 m.

4.2Įgyvendinami projektai

Šioje ataskaitoje siekiama pabrėžti 2022 m. pasiekimus įgyvendinant šiuo metu vykdomus projektus, taip pat nustatyti su nacionalinių projektų įgyvendinimu susijusias problemas.

Visos Europos projektai, kuriuos planuojama įgyvendinti 2023–2025 m., aprašyti 4.2.1 skirsnyje. Keturių iš šių projektų diegimo laikotarpiai baigiasi 2023 m.

Šioje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama trijų 4.2.2 skirsnyje nurodytų nacionalinių projektų įgyvendinimui: pranešimo apie atvykimą, pranešimo apie prekių pateikimą ir laikinojo saugojimo, specialiųjų procedūrų 2-ojo komponento ir nacionalinių importo sistemų naujovinimo. Planuojama, kad jie pradės veikti ne vėliau nei 2022 m. gruodžio 31 d., kaip apibrėžta SMK. Tačiau daugelis valstybių narių pranešė Komisijai, kad nespės atlikti darbų iki SMK numatytos datos, todėl ankstesnėse SMK metinėse pažangos ataskaitose nurodyta rizika dar labiau auga.

4.2.1. Visos Europos projektai

2022 m. buvo parengti ir suderinti su visos Europos projektais susiję IT projektų dokumentai, kurie naudojami kaip pagrindas vykdant sistemų kūrimo darbą.

Pagal SMK 278 straipsnio 3 dalį šie visos Europos projektai turi specifinę struktūrą, juos įgyvendinant tam tikrais atvejais turi būti jungiami centriniai ir nacionaliniai komponentai, juos kartais sudaro vienas ar keli etapai ir jie turi būti užbaigti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Kiekvieno projekto aprašymas ir pažanga pateikiami toliau.

1)SMK garantijų valdymas – GUM (nauja). Siekiama užtikrinti, kad visoje ES tikruoju laiku būtų paskirstomos ir valdomos įvairių rūšių garantijos. Tikimasi, kad naudodamos elektronines priemones muitinės įstaigos padidins tvarkymo spartą, pagerins atsekamumą ir garantijų stebėjimą, todėl bus greičiau nustatomi atvejai, kai garantijos laikomos negaliojančiomis arba nepakankamomis, kad būtų padengta susidariusi arba galima skola. Decentralizuotas komponentas GUM 2 turi būti kuriamas nacionaliniu lygmeniu, suteikiant valstybėms narėms galimybę įtraukti tik nacionaliniu lygmeniu reikalingas funkcijas 6 (pavyzdžiui, nacionalines garantijas).

Pažanga. Atsižvelgiant į SMK DP nustatytus teisinius etapus, 1-ojo komponento, susijusio su visos Europos GUM, technines specifikacijas Komisija baigė rengti iki 2022 m. rugsėjo 30 d., o valstybės narės savąsias 2-ojo komponento, susijusio su nacionaline garantijų valdymo sistema, technines specifikacijas turėtų baigti rengti iki 2024 m. lapkričio 30 d.

Valstybės narės nurodė, kad rizikos lygis, susijęs su nacionalinės garantijų valdymo sistemos projekto įgyvendinimu laiku, dažniausiai yra mažas, o sudėtingumo lygis yra vidutinis arba mažas. Keturios valstybės narės pranešė, kad jų nacionalinis sistemos komponentas jau įdiegtas, ir tik dvi valstybės narės numatė veiklos etapo vėlavimą.

2)SMK importo kontrolės sistema 2 – ICS2 (naujovinimas). Siekiama padidinti tiekimo grandinės saugą ir saugumą gerinant duomenų kokybę, duomenų teikimą, duomenų prieinamumą ir keitimąsi duomenimis, susijusiais su išankstiniais pranešimais apie atvykimą (įvežimo bendrosios deklaracijos), ir atitinkamą informaciją, susijusią su rizika bei kontrole. Visų pirma siekiama sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms bendradarbiauti vykstant rizikos analizės procesui. Projektas bus įgyvendintas trimis versijomis, taip siekiant sudaryti realias galimybes pereiti prie naujos sistemos kiekvienos rūšies transporto atveju.

Pažanga. Vykdomas 2-osios versijos kūrimas 1-ąja versija remiantis kaip atskaitos tašku. Antroji versija apima naujus verslo modelius ir tokiu būdu atspindi verslo poreikius, taisykles ir naudotojo sąsajas, joje padidintas laikmačių, duomenų kokybės, duomenų nuoseklumo taisyklių sudėtingumo lygis ir susiejami skirtingi teikiami dokumentai bei pranešimai apie atvykimą.

Šiuo metu spręstinas uždavinys yra perėjimas nuo 1-osios versijos prie 2-osios versijos, atsižvelgiant į skirtingus pereinamuosius laikotarpius. 2021 m. užbaigta ir paskelbta perėjimo strategija, susitarta dėl krizių valdymo protokolų ir procedūrų taikymo visą parą visus metus ir visa tai išplatinta visoms valstybėms narėms. Šiuo metu valstybės narės rengia nacionalines funkcines ir technines specifikacijas pagal Mokesčių ir muitų sąjungos GD pateiktas bendras ES specifikacijas. Pranešdamos apie kūrimo pažangą valstybės narės nurodė padidėjusį sudėtingumo lygį, visų pirma susijusį su didesniu trečiųjų šalių verslo suinteresuotųjų subjektų, kuriuos reikia pasiekti, skaičiumi ir jų pasirengimu bandymams. Todėl kyla tam tikra rizika, susijusi su valstybių narių savalaikiu pasirengimu ir verslu.

2022 m. I ketv. baigti 2-osios versijos veiklos gairių rinkinio rengimo darbai ir atnaujintas veiklos tęstinumo planas, kad apimtų 2-osios versijos veiklą. 2022 m. balandžio mėn. valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams paskelbtas visą procesą apimantis organizacijos dokumentas. Siekiant parengti valstybių narių muitinės administracijas ICS2 atitikties bandymams, 2022 m. II ketv. vykdytos mokymų kampanijos. Patys atitikties bandymai prasidėjo 2022 m. III ketv.

Kalbant apie praneštą ICS2 kūrimo būklę, šiuo metu valstybės narės daugiausia dėmesio skiria 2-ajai versijai.

3)SMK Sąjungos prekių statuso įrodymas – PoUS (nauja). Sistemoje bus saugomi, tvarkomi ir atlikus paiešką parodomi visi verslininkų pateikti įrodymai, kad jų prekės turi Sąjungos prekių statusą. Šis projektas gali būti įgyvendinamas centralizuotai arba nacionaliniu lygmeniu, tačiau daugelis valstybių narių aiškiai nurodė ketinančios naudotis Komisijos sukurta centrine sistema. Atsižvelgiant į SMK muitinio prekių manifesto, naudojamo Sąjungos prekių statusui įrodyti, ir Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos tarpusavio priklausomybę, projektas bus įgyvendinamas dviem etapais, siekiant išvengti nenuoseklumo ir sumažinti riziką.

Pažanga. PoUS 1-ojo etapo techninės ir sistemos specifikacijos užbaigtos 2022 m. I ketv. Šiam projektui taikomas į „Agile“ panašus kūrimo metodas, kuris vykdomas pagal SMK DP nustatytą planą 7 .

Šiuo metu vyksta konstravimo etapas, kurį planuojama baigti 2022 m. lapkričio mėn. Atitikties bandymus numatoma pradėti dar 2022 m.

Kalbant apie PoUS 2-ąjį etapą, 2021 m. II ketv. valstybės narės priėmė muitinio prekių manifesto (toliau – CGM) funkcines specifikacijas, o technines ir sistemos specifikacijas planuojama pradėti rengti 2023 m. I ketv. Atlikus techninio įgyvendinimo darbus ir neseniai įvykus teisinėms diskusijoms, imtasi pokyčių valdymo veiklos siekiant suderinti funkcines specifikacijas.

Pabrėžta, kad PoUS 2-ojo etapo CGM įdiegimo terminas (2025 m. birželio 2 d.) nėra visiškai suderintas su Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinkos (EMSWe) įdiegimo terminu (2025 m. rugpjūčio 15 d.). Atsižvelgiant į tai, kad numatoma, jog PoUS sistema per EMSWe gaus didelį CGM kiekį, o dėl atotrūkio tarp šių terminų atsirastų nereikalinga našta verslui, numatoma užtikrinti šių dviejų projektų įdiegimo terminų suvienodinimą.

4)SMK centralizuotas muitinis įforminimas importo atvejais – CCI (nauja). Projektu siekiama sudaryti sąlygas įforminti prekėms muitinės procedūrą naudojant centralizuotą muitinį įforminimą, kuriuo ekonominės veiklos vykdytojams būtų suteikta galimybė centralizuoti savo su muitine susijusią veiklą. Dalyvaujančios muitinės įstaigos tarpusavyje koordinuos muitinės deklaracijų tvarkymą ir fizinį prekių išleidimą. Sistema bus grindžiama naujomis nacionalinėmis importo sistemomis ir suteiks galimybę automatizuoti centralizuotą muitinio įforminimo procesą Europos lygmeniu.

Pažanga. Kalbant apie CC1 1-ąjį etapą, 2022 m. I ketv. pirmaujančios valstybės narės pradėjo išankstinių atitikties bandymų veiklą, o viena valstybė narė numatė iki 2022 m. gruodžio mėn. baigti savo bandymų veiklą ir 2023 m. I ketv. įdiegti CCI su standartine deklaracija.

Vertindamos sistemos baigtumo lygį apytiksliai 75 proc. valstybių narių pranešė, kad sistemos kūrimas nenukrypo nuo tikslo. Tačiau kelios valstybės narės nurodė, kad dabartiniame etape diegimas užtruks ilgiau nei iki SMK DP nustatyto termino. Tai gali reikšti, kad kai kurie verslininkai, norintys pasinaudoti centralizuotu visos savo veiklos muitiniu įforminimu, atlikdami operacijas kai kuriose valstybėse narėse negalės to padaryti laiku.

Komisija baigė rengti CCI 2-ojo etapo technines specifikacijas iki 2022 m. birželio 30 d., gerokai prieš numatytą diegimo laikotarpio pradžią 2023 m. spalio mėn.

5)SMK naujoji kompiuterizuota tranzito sistema – NCTS (naujovinimas). Naująja kompiuterizuota tranzito sistema dabartinė Sąjungos ir bendroji tranzito sistema pritaikoma prie naujų SMK teisinių nuostatų, be kita ko, informacijos mainai pritaikomi prie SMK nustatytų duomenų reikalavimų ir naujovinamos bei kuriamos sąsajos su kitomis sistemomis.

Pažanga. Priėmus technines specifikacijas, NCTS 5-ojo etapo nacionalinio kūrimo daliai buvo sunku gauti reikiamų išteklių, nes valstybių narių dėmesys buvo nukreiptas į aukštesnio prioriteto sritis. Eksploatavimo pradžia didele dalimi perkeliama į 2023 m., ypač 2023 m. IV ketv., todėl dar labiau didėja spaudimas dėl 2023 m. gruodžio 1 d. termino. Apskritai visos valstybės narės padarė pažangą diegdamos savo sistemas. Tačiau lėta pažanga diegiant nacionalines sistemas rodo didelę riziką, kad gali būti vėluojama užbaigti NCTS 5-ąjį etapą. Šiuo metu perėjimo baigtumo lygis siekia 48 proc., nors iš pradžių numatyta procentinė dalis buvo 72 proc. Nepaisant to, dauguma valstybių narių pranešė tebeplanuojančios spėti užbaigti perėjimą iki masinio perėjimo termino, 2023 m. gruodžio 1 d.

Kalbant apie NCTS 5-ąjį etapą, visos valstybės narės, išskyrus tris, patvirtino savo planus pradėti eksploatavimą diegimo laikotarpiu nuo 2021 m. I ketv. iki 2023 m. IV ketv. Tai pavaizduota 1  Figure . Geltonas stulpelis – terminas, nuo kurio valstybės narės turi rengtis nutraukti dabartinių eksporto ir tranzito sistemų eksploatavimą ir pradėti eksploatuoti naujas sistemas, kad būtų pasirengusios iki nustatyto teisinio termino (raudonas stulpelis).

1 pav. Nacionalinių administracijų NCTS 5-ojo etapo eksploatavimo pradžia

2021 m. IV ketv. Informacinių technologijų iniciatyvinis komitetas, Informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo taryba ir Elektroninių muitinių koordinavimo grupė patvirtino NCTS 6-ojo etapo (susiejimas su kitomis sistemomis) aiškinamąjį dokumentą ir vizijos dokumentą. Funkcinės ir techninės specifikacijos rengiamos lygiagrečiai, kartotiniais procesais. Atitikties bandymams ir diegimui gali turėti įtakos tai, kad kai kurios valstybės narės NCTS 5-ąjį etapą įdiegs vėliau, nei planuota.

6)SMK automatizuota eksporto sistema – AES. Esamos visos Europos sistemos (projekto 1-asis komponentas) ir esamų nacionalinių eksporto sistemų (projekto 2-asis komponentas) naujovinimu siekiama įgyvendinti prekių eksportui ir išvežimui taikomus SMK reikalavimus. Vykdant projektą, susijusį su visos Europos AES, turi būti įgyvendinti verslininkams naudingi SMK numatyti supaprastinimai, kad Europos bendrovėms būtų sudarytos palankesnės sąlygos eksportuoti prekes (pvz., naudojantis centralizuotu muitiniu įforminimu), taip pat turi būti įgyvendinti SMK numatyti įpareigojimai geriau stebėti prekes, kurios išvežamos iš ES muitų teritorijos, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

Pažanga. 2022 m. pirmojo pusmečio akcentas – 2022 m. balandžio mėn. dvi valstybės narės pradėjo tarptautinį AES 1-ojo komponento eksploatavimą. Dar penkios pradės eksploatuoti 2022 m. pabaigoje arba 2023 m. pradžioje. Reprezentatyvi dalis valstybių narių padarė pažangą rengdamos technines specifikacijas arba baigė jas rengti, o keturios valstybės narės dar nepradėjo su jomis susijusios veiklos. Pereinamieji laikotarpiai, kuriuos valstybės narės siūlo savo verslininkų bendruomenėms, vis labiau trumpinami, jei ne visai panaikinami, dėl laiko stokos įvedant masinį perėjimą. Visos valstybės narės, išskyrus tris, patvirtino savo planus pradėti eksploatavimą diegimo laikotarpiu nuo 2021 m. I ketv. iki 2023 m. IV ketv. Tai pavaizduota 2 Figure .

2 pav. Nacionalinių administracijų AES 1-ojo komponento eksploatavimo pradžia

Reprezentatyvi dalis valstybių narių padarė pažangą rengdamos AES 2-ojo komponento, nacionalinių eksporto sistemų naujovinimo technines specifikacijas arba baigė jas rengti, o keturios valstybės narės pranešė dar nepradėjusios su jomis susijusios veiklos.

Apibendrinant pažymėtina, kad Komisija likusius visos Europos projektus įgyvendina laikydamasi teisinių terminų, patvirtintų SMK ir SMK DP, ir projektų etapų, nustatytų 2019 m. muitinės daugiamečiame strateginiame plane. Kalbant apie valstybių narių nacionalinių šių visos Europos sistemų komponentų diegimą, nustatyta tam tikra vėlavimo rizika, visų pirma susijusi su ICS2 2-ąja versija, CCI 1-uoju etapu, AES ir NCTS 5-uoju etapu (žr. 4.3 skirsnį).

Galiausiai svarbu pabrėžti, kad Komisija iki 2022 m. gruodžio mėn. bus atlikusi maždaug 87 proc. SMK DP įgyvendinimo darbų (praeitais metais buvo atlikta 84 proc. visų kūrimo darbų). Ši procentinis dydis grindžiamas tik Komisijai priskirtos veiklos pagrindiniais veiklos rodikliais ir neatspindi valstybių narių atliekamos veiklos. Toliau pateikiamoje lentelėje apžvelgiama prognozė, grindžiama Mokesčių ir muitų sąjungos GD pažanga ir planais.

3 pav. Apytikslė Komisijos įvykdytų kūrimo darbų procentinė dalis

Nors daugumos pačios Komisijos vykdomų projektų įgyvendinimas nepriklauso nuo nacionalinės pažangos, tai daro poveikį tam tikrai veiklai, kuri vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, pavyzdžiui, visos Europos sistemos nacionalinio komponento atitikties bandymams. Dėl šio neigiamo poveikio galima teigti, kad konkrečių valstybių narių vėlavimas įgyvendinti savo nacionalinius komponentus turi įtakos bendriems SMK įgyvendinimo laimėjimams.

4.2.2. Nacionaliniai projektai

Valstybės narės turi sunaujovinti tris visiškai nacionalinius projektus 8 . Kūrimo darbai priklauso nacionalinei kompetencijai, o išorinės srities procesai ir duomenų reikalavimai apibrėžiami Sąjungos teisės aktais.

Trys nacionaliniai projektai, kurie pagal SMK 278 straipsnio 2 dalį turi būti parengti iki 2022 m. gruodžio 31 d., yra šie:

1)SMK pranešimas apie atvykimą, pranešimas apie prekių pateikimą ir laikinasis saugojimas – NA, PN ir TS (naujovinimas). Siekiama nustatyti SMK apibūdintų pranešimų apie transporto priemonės atvykimą, pranešimų apie prekių pateikimą ir laikinojo saugojimo deklaracijų procesų automatizavimą nacionaliniu lygmeniu. Šiuo projektu remiamas duomenų mainų tarp verslininkų ir muitinės sąlygų suderinimas visose valstybėse narėse.

Pažanga. Jau praėjusių metų ataskaitoje buvo nustatyta, kad visoms valstybėms narėms kyla rizika nespėti laiku įgyvendinti reikiamų nacionalinių sistemų. Palyginti su 2021 m. SMK metine pažangos ataskaita, pastebėta papildomų vėlavimų. Iki 2022 m. pabaigos NA, PN ir TS užbaigė tik atitinkamai 4, 7 ir 6 valstybės narės – žr. prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.1.2 skirsnį;

2)SMK nacionalinės importo sistemos – NIS (naujovinimas). Siekiama įgyvendinti visus SMK procesų ir duomenų reikalavimus, susijusius su importo sritimi. Valstybės narės turi parengti technines specifikacijas savo lygmeniu – tai būtų pirmas žingsnis sistemų užbaigimo link.

Pažanga. Palyginti su 2021 m. SMK metine pažangos ataskaita, pastebėta papildomų vėlavimų. Iki 2022 m. pabaigos NIS pagal SMK reikalavimus sunaujovino tik 10 valstybių narių – žr. prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.2.2 skirsnį;

3)SMK specialiosios procedūros – SP (naujovinimas). Siekiama suderinti ir palengvinti specialiąsias procedūras (muitinio sandėliavimo, galutinio vartojimo, laikinojo įvežimo, taip pat laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti). Valstybės narės savo nacionalinėse sistemose turės įgyvendinti visus reikalingus SMK numatytus pakeitimus, susijusius su šiomis specialiosiomis procedūromis. Importo komponentas bus SMK nacionalinių importo sistemų naujovinimo projekto dalis, o SP eksporto komponentas bus įgyvendinamas pagal nacionalinį SMK automatizuotos eksporto sistemos (AES) projektą kaip jo dalis.

Pažanga. Atsižvelgiant į esamą tarpusavio priklausomybę nuo nacionalinių importo sistemų (naujovinimo) ir kitas konkrečias aplinkybes, kai kurios valstybės narės negali spėti užbaigti SP importo komponento iki teisinio termino. 15 valstybių narių numatė užbaigti SP importo komponento kūrimo darbus iki 2022 m. pabaigos – žr. prie šios ataskaitos pridedamo Komisijos tarnybų darbinio dokumento 3.3.2 skirsnį. Tačiau, atsižvelgiant į naujausius praneštus su jų NIS naujovinimu susijusius pokyčius, kai kurios iš jų nebūtų spėjusios to padaryti iki minėto termino. SP eksporto komponento, kurio terminas yra 2023 m. gruodžio 1 d., atveju padėtis atrodo geresnė – dauguma valstybių narių planuoja spėti jį įdiegti iki numatyto termino.

Apibendrinant galima teigti, kad, nepaisant įdėtų pastangų, daugelis valstybių narių susidūrė su vėlavimais, todėl negalės pradėti eksploatuoti nacionalinių sistemų iki SMK nustatyto termino (2022 m. gruodžio 31 d.).

4.3SMK IT įgyvendinimo vėlavimo rizika

Komisija sklandžiai vykdo kūrimo darbus, patenkančius į jos atsakomybės sritį. Taip pat nebuvo nustatyta vėlavimų, dėl kurių būtų nesilaikoma teisinių terminų, arba su tokiais vėlavimais nebuvo susidurta. Be to, nepranešta apie didelę riziką, dėl kurios būtų vėluojama įdiegti sistemas. Nors šioje ataskaitoje Komisijos pažangą atskyrėme nuo valstybių narių pažangos, atskirų valstybių vėlavimas turi tam tikros įtakos visos Europos sistemų, tokių kaip ICS2, CCI, AES ir NCTS, pažangai, todėl tai turi ribotą poveikį ir Komisijos veiklai. Tai susiję, pavyzdžiui, su ilgiau užtrunkančiomis išteklių investicijomis į atitikties bandymus bei visos Europos masto koordinavimo paramą ir stebėjimą, pagalbos teikimu alternatyvioms nacionalinėms kūrimo ir diegimo schemoms ir net ilgesne perėjimui skirtų centrinių komponentų priežiūra.

Žvelgiant į bendrą valstybių narių įgyvendinimo pažangą, jos palaipsniui daro pažangą vykdydamos kūrimo darbus, patenkančius į jų atsakomybės sritį, tačiau dauguma jų tai daro lėčiau, nei planuota, todėl buvo pranešta apie vieno ar kelių projektų vėlavimą, dėl kurio nesilaikoma teisinių terminų.

Valstybės narės pateikė įvairias priežastis, dėl kurių įvyko jų praneštas vėlavimas. Dauguma problemų ir rizikų buvo pastebimos ne pirmus metus, tai turėjo įtakos valstybių narių veiklos pažangai ir galiausiai lėmė jų sistemų kūrimo vėlavimą. Pagrindinės su valstybių narių nurodytais vėlavimais susijusių sunkumų ir rizikos priežastys yra jų patiriamas finansinių ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, poveikis ir perplanavimas, kuriuos lėmė dokumentų rinkinys dėl e. prekybai taikomo PVM 9 , COVID-19 pandemijos sukeltos specifinės darbo aplinkybės, konkuruojantys prioritetai ir „Brexit’o“ bei karo Ukrainoje poveikis muitinėms. Valstybės narės taip pat nurodė, kad nacionalinė IT infrastruktūra negali patenkinti projektų poreikių, rangovų problemas dėl pajėgumų ir priklausomybę nuo kitų suinteresuotųjų subjektų, pereinamąjį laikotarpį ir bandymus, kuriuose dalyvauja ekonominės veiklos vykdytojai, vėluojančius arba nesėkmingus kvietimus pateikti pasiūlymus dėl dalies darbų užsakymo ir sudėtingą SMK projektų sistemų integravimą.

Atsižvelgiant į tai, kad SMK darbo programa nustatyta 2019 m. balandžio mėn. ir Komisija laiku pateikė savo funkcines ir technines specifikacijas, skirtas visos Europos sistemoms, valdymo požiūriu atrodo problemiška, kad vis dar yra kelios valstybės narės, kurios nepaskyrė sutarčių (mūsų valstybių narių vertinimo metu) arba kurių nacionalinių viešųjų pirkimų procese kyla didelių problemų.

Komisija surengė atskirus dvišalius posėdžius, kad su visomis valstybėmis narėmis galėtų aptarti jų problemas, siekdama dar kartą pabrėžti, kad pirmenybė turėtų būti teikiama SMK projektams, ir patarti dėl galimų tolesnių veiksmų ir priemonių. Šiomis aplinkybėmis pagal SMK 6 straipsnio 4 dalį dvidešimt keturios valstybės narės Komisijai išsiuntė oficialius prašymus dėl nukrypti leidžiančių nuostatų dėl nacionalinių projektų vėlavimo nesilaikant 2022 m. gruodžio 31 d. termino. Toliau pateikiama nukrypti leidžiančių nuostatų, kurių prašo valstybės narės, apžvalga.

·Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pranešimui apie atvykimą įgyvendinti paprašė šios valstybės narės: AT, BG, BE, CY, CZ, DK, EE, ES, FR, EL, HU, HR, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI ir SK. Tuo pačiu AT, BG, CY, DE, EE, ES, FI, FR, HR, HU, LT, LV, NL, PL, RO, SE ir SI pranešė, kad jos ketina naudoti į ICS2 2-ąją versiją integruotą AN (planuojamas įdiegimo terminas – 2023 m. kovo 1 d.). DE ir IE pažymėjo, kad pranešimas apie atvykimą joms netaikytinas.

·Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą pranešimui apie prekių pateikimą įgyvendinti paprašė šios valstybės narės: AT, BE, CY, CZ, DK, EE, ES, FR, EL, HU, HR, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI ir SK.

·Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą laikinajam saugojimui įgyvendinti paprašė šios valstybės narės: AT, BE, CY, CZ, DK, EE, ES, FR, EL, HU, HR, LT, LU, MT, NL, PL, PT, RO, SE, SI ir SK.

·Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą nacionalinių importo sistemų naujovinimui įgyvendinti paprašė šios valstybės narės: AT, BE, CY, CZ, DK, ES, FR, EL, HU, LT, LU, MT, NL, PT, RO ir SE. Šie vėlavimai turės įtakos visos Europos CCI projektui ir specialiųjų procedūrų 2-ajam komponentui, kuriam taikomas toks pats tvarkaraštis kaip ir nacionalinių importo sistemų naujovinimui.

Komisija atidžiai įvertino kiekvienos valstybės narės prašymus ir jų pateiktus pagrindimus atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes bei priėmė įgyvendinimo sprendimus, kuriais prašančiajai valstybei narei ribotą laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d., suteikiamos nukrypti leidžiančios nuostatos dėl pranešimo apie atvykimą, pranešimo apie prekių pateikimą, laikinojo saugojimo, nacionalinės importo sistemos. Be to, nacionaliniam įvežimo projektui bus leidžiama taikyti kartotinį jūrų transporto metodą, suderinant jį su SMK darbo programoje nustatyta ICS2 3-iosios versijos data.

Be šiai metinei pažangos ataskaitai surinktos informacijos, kaip nurodyta pridedamame tarnybų darbiniame dokumente, kelios valstybės narės Komisiją atskirai ir oficialiai informavo (pateikdamos prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos) apie kitų (daugiausia visos Europos) projektų vėlavimą:

·Taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ICS2 2-ajai versijai įgyvendinti paprašė šios valstybės narės: AT, DK, EE, FR, EL, NL ir RO. Taip pat CY, FI, FR, EL ir NL pranešė apie ICS2 3-osios versijos vėlavimą. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.3.1 ir 4.3.2 skirsnius.

·PoUS 1-ojo etapo atveju planuojamą įdiegimo terminą, kuris yra vėlesnis už SMK darbo programoje nustatytą terminą, nurodė ši valstybė narė: EL. FI pranešė apie 2-ojo etapo sistemos įdiegimo vėlavimą. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.4.2 skirsnį.

·CCI 1-ojo etapo atveju planuojamą eksploatavimo terminą, kuris yra vėlesnis už SMK darbo programoje nustatytą terminą, nurodė šios valstybės narės: DE, DK, FI, FR ir EL. CCI 2-ojo etapo atveju EE ir FI nurodė planuojamą eksploatavimo terminą, kuris yra vėlesnis už darbo programoje nustatytą terminą. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.5.2 skirsnį.

·AT, LT ir NL nurodė NCTS 5-ojo etapo sistemos įdiegimo vėlavimą. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.6.2 skirsnį.

·AES 1-ojo komponento atveju AT, FI ir SE nurodė planuojamą eksploatavimo terminą, kuris yra vėlesnis už nurodytą SMK darbo programoje. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.7.2 skirsnį.

·GUM 2-ojo komponento atveju planuojamą eksploatavimo terminą, kuris yra vėlesnis už SMK darbo programoje nustatytą terminą, nurodė šios valstybės narės: FI ir FR. Žr. prie šios ataskaitos pridedamo dokumento 4.2.2 skirsnį.

Komisija labai atidžiai analizuoja ir stebi minėtų projektų padėtį ir imasi priemonių, kad padidintų paramą (žr. 4.4 skirsnį).

Apibendrinant pažymėtina, kad dauguma valstybių narių nesugebėjo tinkamai sumažinti ankstesnėse ataskaitose nurodytos rizikos, o vykdyti nacionalinius įvežimo ir importo projektus, kurių įgyvendinimo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d., iš tikrųjų buvo vėluojama. Vėlavimas įgyvendinant šiuos projektus gali turėti neigiamą poveikį nacionalinių visos Europos sistemų komponentų įgyvendinimui, nes įvairūs diegimai bus dar labiau suspausti į dar trumpesnį laikotarpį. Be to, dėl šių vėlavimų mažėja valstybių narių ir ES gebėjimas rinkti atitinkamus duomenis ir atlikti kritinę duomenų analizę, o tai kenkia mūsų kolektyvinėms pastangoms veiksmingai kovoti su sukčiavimu. Galiausiai, SMK numatyta nauda prekybai dėl visiško muitinės procedūrų skaitmenizavimo ir prekybos lengvinimo projektų, pvz., CCI, bus gauta tik vėlesniame etape, baigiantis pereinamajam laikotarpiui.

4.4Poveikio švelninimo veiksmai

Kalbant apie nacionalinius projektus, iš valstybių narių pateiktos planavimo ir pažangos informacijos matyti, kad NA / PN / TS, nacionalinių importo sistemų naujovinimo ir specialiųjų procedūrų 2-ojo komponento atveju padėtis 2022 m., palyginti su 2021 m. planavimo nuostatomis, pablogėjo.

Atsižvelgdama į šią padėtį Komisija didino paramą valstybėms narėms imdamasi kelių veiksmų. Komisija vykdė atidesnę priežiūrą dažniau rinkdama valstybių narių pažangos ataskaitas ir rengdama dvišalius posėdžius direktorių lygmeniu su kiekviena valstybe nare pažangai ir planavimui aptarti. Daugumos generalinio direktoriaus su valstybių narių generaliniais direktoriais vykdytų misijų darbotvarkėje ir plenarinių posėdžių darbotvarkėje nuolat buvo keliamas klausimas dėl SMK IT įgyvendinimo. Valstybės narės buvo raginamos imtis visų būtinų poveikio švelninimo priemonių ir pateikti prašymus dėl muitinės IT darbų finansavimo iš ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, tačiau nedaugelis jų pasinaudojo šia galimybe.

Komisija valstybėms narėms pateikė papildomų gairių dėl nacionalinių projektų įgyvendinimo, pavyzdžiui, parengė dokumentų rinkinį dėl nacionalinių importo sistemų CCI specifikacijų pakartotinio naudojimo ir Mokesčių ir muitų sąjungos GD įsteigė pagalbos tarnybą teisiniams, procedūriniams ir techniniams klausimams spręsti 10 , Komisija taip pat pasiūlė papildomą paramą valstybėms narėms per kiekvieną dvišalį posėdį. Valstybės narės į tokius pasiūlymus nuolat atsakydavo teigdamos, kad jų padėtis ypatinga, atitinkamos sistemos yra nacionalinės sistemos, pasižyminčios nacionaliniais ypatumais, todėl Komisijos siūlomos paramos iš tikrųjų nereikia. Bandymas įtraukti daugiau suinteresuotųjų subjektų į esamus nacionalinius projektus gali netgi sukelti papildomų vėlavimų. Parama, kurios valstybės narės tikisi iš Komisijos, yra išimtinai susijusi su atitinkamų SMK tikslinių įgyvendinimo terminų peržiūra, atsižvelgiant į jų oficialius prašymus dėl nukrypti leidžiančių nuostatų. Nepaisant šių atsiliepimų, 2023–2025 m. Komisija toliau nagrinės galimybę teikti papildomą paramą ją gauti norinčioms valstybėms narėms, galimai teikdama patarimus per konsultuojančius ekspertus tokiose srityse kaip valdymas, projektų valdymas, verslo procesų pokyčių valdymas, viešieji pirkimai, komunikacija ir kt. Valstybės narės, kurios gali būti suinteresuotos tokiais patarimais ar parama, raginamos Komisijai atsiųsti atitinkamus prašymus.

Valstybės narės nurodė, kad jos įgyvendina šiuos poveikio švelninimo veiksmus: „Agile“ kūrimo metodikos taikymą, didesnio kiekio kūrimo darbų užsakymą iš trečiųjų šalių arba keleto veiklų vykdymą vienu metu, papildomų išteklių sutelkimą, projektų suskaidymą į kelis etapus, prioritetų teikimą pagrindinei taikymo sričiai ir galimą organizacinės struktūros keitimą su tiekėjais siekiant veiksmingesnio kūrimo proceso. Šie veiksmai buvo nurodyti nacionalinių ir visos Europos projektų atveju.

Kalbant apie projektus, susijusius su visos Europos sistemomis, Komisija toliau teikė ir stiprino paramą valstybėms narėms nustatydama novatoriškus kūrimo ir diegimo mechanizmus, tobulindama valdymo metodą ir teikdama visos Europos masto koordinavimo ir stebėjimo programas. Toliau tai paaiškinta išsamiau.

Siekdama sumažinti vėlavimo riziką Komisija taiko lankstų SMK elektroninių sistemų kūrimo ir diegimo metodą, visų pirma kiekvieno projekto programinės įrangos kūrimo etape. Tai suteikia galimybę kurti prototipus, priimti greitesnius sprendimus ir tolygiau paskirstyti Komisijos ir valstybių narių darbo krūvį. Šis metodas pradėtas taikyti vykdant AES, NCTS 5-ojo etapo ir ICS2 projektus, taip pat jį palankiai įvertino valstybės narės ir verslininkai. Be to, Komisija sukūrė tvirtesnio bendradarbiavimo mechanizmą, kuris skirtas visiems suinteresuotiesiems subjektams ir kuriuo galima naudotis nuo projektų įgyvendinimo pradžios, siekiant gerinti parengiamosios veiklos kokybę ir išvengti sunkumų, susijusių su sprendimų priėmimu ir papildomais reikalavimais, vėlesniuose projektų etapuose.

Pažangai stebėti ir toliau naudojama muitinės daugiamečio strateginio plano suvestinė – taip Komisija gali anksti nustatyti galimus vėlavimus. Suvestinės orientyrų atskaitos taškas yra 2019 m. muitinės daugiametis strateginis planas ir 2019 m. SMK DP. Suvestinė kas ketvirtį pateikiama valstybėms narėms (Elektroninių muitinių koordinavimo grupei) ir verslo bendruomenei (Prekybos ryšių grupei) informavimo ir reguliavimo tikslais.

Komisija ne tik stebi pažangą pagal pagrindinius projekto įgyvendinimo etapus, nurodytus SMK DP ir muitinės daugiamečiame strateginiame plane, bet ir nustato konkrečius kiekvieno projekto įgyvendinimo etapus (pvz., etapus, per kuriuos visos valstybės narės turėtų būti atlikusios atitikties bandymus). Tokia nuodugni stebėsena reikalinga tam, kad būtų galima valdyti decentralizuotų visos Europos sistemų diegimą ir išvengti papildomų išlaidų, susijusių su senų ir naujų sistemų eksploatavimu, jei diegimo laikotarpis užsitęstų.

Siekiant įgyvendinti ICS2 programą sėkmingai įdiegus ICS2 1-ąją versiją, dabar daugiausia dėmesio skirta sklandaus 2-osios ir 3-osios versijų kūrimo užtikrinimui. Dabar valstybės narės nukreipia pastangas tam, kad būtų laiku įgyvendinta 2-oji versija.

Komisija nacionalinėms administracijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams teikė toliau nurodytą paramą, susijusią su ICS2 2-osios versijos kūrimo veikla:

·sukūrė specialų forumą ir rengė specialius internetinius seminarus, teikė paramą taikydama dažnai užduodamų klausimų metodą ir reguliariai rengdama ICS2 visos Europos masto koordinavimo plenarinius posėdžius, kuriuose dalyvavo visos valstybės narės, atskiri ekonominės veiklos vykdytojai, verslo asociacijos ir tarptautinės organizacijos;

·vykdė atidžią ir nuolatinę stebėseną, rengė nacionalinių ir verslo projektų planus, kad būtų užtikrinta, jog jie derėtų su Komisijos centriniu planavimu visuose susijusiuose IT įgyvendinimo etapuose. Vykdė komunikacijos kampanijas, kurių metu įgyvendinta įvairi veikla viso ICS2 programos įgyvendinimo metu, įskaitant ICS2 programos konkretaus turinio sukūrimą Mokesčių ir muitų sąjungos GD tinklalapyje, kampaniją socialiniuose tinkluose ir tiesioginį bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais bei informacijos skleidėjais;

·rengė internetinius mokymus ir mokymų medžiagą;

·skelbė informacijos suvestines, specialiai parengtas trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams, rengė pristatymus Mokesčių ir muitų sąjungos GD arba verslo subjektų organizuojamuose renginiuose, pateikė ICS2 2-osios versijos dokumentus CIRCABC viešojoje bibliotekoje.

Komisija tęsia visos Europos sistemų NCTS 5-ajam etapui ir AES skirtą Nacionalinių administracijų ketvirtinės stebėsenos programą naudodama pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos reguliariai vertina pažangą ir gerokai iš anksto teikia perspėjimus apie galimas problemas. Be to, siekdama padėti valstybėms narėms kurti ir diegti savo nacionalinius komponentus, skirtus visos Europos sistemoms, Komisija parengė Nacionalinių administracijų koordinavimo programą, kuri apima toliau nurodytą veiklą.

·Įkurta speciali pagalbos tarnyba.

·Surengta šimtai virtualių susitikimų su operacinės, vidurinės ir aukščiausios grandies ekspertais ir vadovais, kad būtų sumažinta valstybių narių vėlavimo rizika. Teikiama individuali parama kiekvienai valstybei narei siekiant jai užtikrinti sklandų bandymų procesą, pagreitinti jos pasirengimą ir sumažinti jos patiriamą techninę riziką.

·Sukurta mokymų programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama tam, kad būtų įtrauktos pirmosios bangos valstybės narės, pradėjusios atitikties bandymus 2022 m.

·Teikiama informacija verslui apie valstybių narių pažangą ir planus.

·Komisija pranešė Elektroninių muitinių koordinavimo grupei ir Muitų politikos grupei apie valstybių narių ir kitų Konvenciją dėl bendrosios tranzito procedūros pasirašiusių šalių daromą pažangą ir apie dabartinę ataskaitą pateikdama apibendrintų nacionalinių planų pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių apžvalgą. Komisija paskelbė ketvirtinę konsoliduotą pažangos ataskaitą apie NCTS 5-ojo etapo ir AES perėjimą nuo 2021 m. I ketv.

Dėl CCI 1-ojo etapo pažymėtina, kad remiantis pakartotinių Komisijos surengtų susitikimų rezultatais valstybės narės raginamos laiku pasirinkti IT paslaugų teikėją ir iš anksto suplanuoti vidinius išteklius, kad būtų skirta pakankamai laiko kūrimo, bandymų ir diegimo etapams. Komisija taip pat rekomenduoja, kad junglumo bandymai su CCN2 būtų atliekami kūrimo metu arba prieš jį, o išankstiniai atitikties bandymai būtų atliekami kartu su kūrimo veikla.

Dauguma valstybių narių atnaujina visas savo muitinės IT sistemas derindamos jas su naujais muitinės procesais, kaip numatyta SMK. Tačiau dauguma valstybių narių planuoja spėti baigti darbus iki visos Europos sistemoms numatyto termino – 2023 m. gruodžio 1 d. Valstybės narės padarė pažangą rengdamos specifikacijas ir vykdydamos kūrimo veiklą, kai kurios – atlikdamos atitikties bandymus, o kitos – užtikrindamos junglumą su centrinėmis tarnybomis. CCI 1-ojo etapo, AES ir NCTS 5-ojo etapo atveju dauguma valstybių narių planuoja pradėti eksploatavimą tik per paskutinius du 2023 m. ketvirčius (planuojami terminai akivaizdžiai priartėjo prie diegimo laikotarpio pabaigos). Šiuo požiūriu valstybės narės turės dėti ypatingas pastangas ir laiku reaguoti, kad vėlavimų nebeliktų. Valstybių narių prašoma skaidriai vertinti savo nacionalinių projektų planus, kartu skiriant šiems projektams didesnį prioritetą ir parengiant atsarginį planą, kad būtų užtikrintas jų veiklos tęstinumas.

5.Valdymo apibendrinimas ir išvados

Atidžiai įvertinus SMK IT įgyvendinimo pažangą tam pasitelkiant įvairias priemones (apklausas, dvišalius posėdžius, virtualius susirinkimus, nacionalinį planavimą ir kt.), galima pastebėti, kad valstybės narės susiduria su vėlavimais ir sunkumais užtikrindamos SMK elektroninių sistemų įdiegimą iki nustatytų terminų. 2022 m. daugiausia dėmesio buvo skiriama nacionaliniams pranešimo apie atvykimą, laikinojo saugojimo, pranešimo apie prekių pateikimą, nacionalinių importo sistemų naujovinimo ir specialiųjų procedūrų 2-ojo komponento projektams, kurių SMK teisinis terminas nustatytas ataskaitinių metų pabaigoje.

Atsižvelgdama į ankstesnėje ataskaitoje nustatytą riziką Komisija ėmėsi priemonių atidžiau stebėti nacionalinių projektų pažangai ir teikti paramai valstybėms narėms įgyvendinant nacionalinius importo procesus ir sistemas. Tačiau dauguma valstybių narių nesugebėjo tinkamai sumažinti ankstesnėse ataskaitose nurodytos rizikos, o nacionaliniai įvežimo ir importo projektai, kurių įgyvendinimo terminas – 2022 m. gruodžio 31 d., iš tikrųjų susidūrė su vėlavimais. Atsižvelgdamos į tai, kad numatytos įgyvendinimo pažangos pasiekti nepavyko, daugelis valstybių narių pranešė apie šių projektų vėlavimą ir pateikė Komisijai oficialų prašymą dėl nukrypti leidžiančios nuostatos pagal SMK 6 straipsnio 4 dalį, prašydamos pratęsti sistemų įdiegimo terminus. Valstybės narės pranešė, kad svarbiausios šių vėlavimų priežastys buvo riboti ištekliai, projektų ir jų integravimo sudėtingumas, daugybė įsipareigojimų, kurie turi būti įgyvendinti per muitinės sistemas, su sutartimis susijusios problemos ir kai kurie išorės veiksniai, pvz., COVID-19 pandemijos, „Brexit’o“ ir karo Ukrainoje poveikis muitinėms. Komisija atidžiai įvertino kiekvienos valstybės narės pateiktus prašymus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir pagrindimus atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes. Dėl to kai kurie (ne visi) valstybių narių prašymai taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą buvo priimti, kaip nurodyta atitinkamuose Komisijos įgyvendinimo sprendimuose 11 dėl nacionalinių sistemų, susijusių su įvežimu ir (arba) importu. Dėl vėlavimo įdiegti šias nacionalines sistemas kyla rizika, kad likusios visos Europos sistemos nebus įdiegtos laiku, nes skirtingi įdiegimai bus dar labiau suspausti į trumpesnį laikotarpį ir bus vykdomi arčiau galutinio termino.

Be to, palyginti su praėjusiais metais, daromas poveikis ir visos Europos sistemoms, nes daugiau valstybių narių pranešė vėluojančios atlikti ICS2 2-osios versijos, CCI 1-ojo etapo, AES ir NCTS 5-ojo etapo kūrimo darbus. Į tai atsižvelgiant, kyla grėsmė, kad pereinamieji laikotarpiai, kuriuos valstybės narės siūlo savo verslininkų bendruomenėms, bus vis labiau trumpinami, jei ne visai panaikinami, įvedant masinį perėjimą. Tai daro poveikį vykstančiam verslo bendruomenės pasiruošimui įgyvendinti naująsias sistemas ir jų sąsajas su muitine, o tikroji nauda prekybai iš šios skaitmeninės SMK transformacijos ir tokių projektų kaip CCI bus gauta tik vėlesniame etape, SMK pereinamajam laikotarpiui artėjant prie pabaigos. Ilgesnis pereinamasis laikotarpis taip pat neigiamai paveiks laiku pasirengusias valstybes nares ir tuos verslininkus, kurie veikia skirtingose valstybėse narėse, nes sistemos bus nesuderintos ilgesnį laikotarpį.

Valstybės narės turės iš naujo įvertinti savo strategijas, išteklius ir valdymo metodus, kad būtų išvengta tolesnio vėlavimo vykdant kitus projektus.

Daugiau informacijos apie kiekvieno projekto planavimą ir būklę pateikiama Komisijos tarnybų darbiniame dokumente, kuris yra skelbiamas kartu su šia ataskaita. Figure 4 pateikta apibendrinta planavimo ir pažangos apžvalga ir pavaizduoti raudonomis vėliavėlėmis pažymėti rizikos veiksniai.

4 pav. SMK darbo programos projektų planavimas

Valstybės narės ir Komisija ir toliau siekia spėti atlikti darbus iki teisinių terminų, abi šalys reguliariai informuoja viena kitą ir verslą apie savo pažangą. Pažymėtina, kad, nepaisant vėlavimų, su kuriais susiduriama, valstybės narės rodo didelį norą ir deda dideles pastangas imtis papildomų poveikio švelninimo veiksmų šiems uždaviniams spręsti.

Komisija toliau reguliariai stebės padėtį taikydama griežtesnius SMK ataskaitų teikimo reikalavimus, vykdydama nacionalinių administracijų ketvirtinės stebėsenos ir koordinavimo programas, skirtas visos Europos sistemoms, ir rengdama plenarinius ir dvišalius posėdžius su valstybėmis narėmis, ir taip padės sėkmingai užbaigti SMK IT įgyvendinimą iki 2025 m. pabaigos.

Komisija taip pat apsvarstys kitus konkrečius veiksmus siekdama sustiprinti paramą valstybėms narėms ateinančiais metais, pavyzdžiui, teikdama techninę pagalbą.

(1)

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013,

kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1–101).

(2)

Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai: 

2019 m.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX%3A52019DC0629

2020 m.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A52020DC0806  

2021 m.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/ALL/?uri=CELEX%3A52021DC0791

(3)

2019 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/2151, kuriuo nustatoma darbo programa, susijusi su Sąjungos muitinės kodekse numatytų elektroninių sistemų kūrimu ir diegimu (OL L 325, 2019 12 16, p. 168–182).

(4)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sąjungos muitinės kodekso 278a straipsnį dėl pažangos kuriant tame kodekse numatytas elektronines sistemas,  SWD(2023) 29 final.

(5)

2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/632, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 siekiant pratęsti priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymą pereinamuoju laikotarpiu (OL L 111, 2019 4 25, p. 54–58).

(6)

Išskyrus bendras GUM 1-ojo komponento funkcijas.

(7)

Pagal SMK darbo programą numatoma, kad šis komponentas bus pradėtas diegti 2025 m. birželio 2 d.

(8)

 Šis terminas nėra taikomas specialiųjų procedūrų nacionalinės sistemos eksporto komponentui, kurio diegimo veikla ir planavimas susiję su automatizuota eksporto sistema (AES).

(9)

  2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2459 ( OL L 348, 2017 12 29, p. 32–33 ) . 

(10)

2022 m. vasario 21 d., Ares (2022 m.) 1297882.

(11)

2023 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/235, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 prašo tam tikros valstybės narės, kad informacijos, susijusios su pranešimu apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą, mainams ir saugojimui galėtų naudoti neelektronines duomenų apdorojimo priemones. 
2023 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/234, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 prašo tam tikros valstybės narės, kad informacijos, susijusios su pranešimu apie į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pateikimą, mainams ir saugojimui galėtų naudoti neelektronines duomenų apdorojimo priemones.  
2023 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/236, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 prašo tam tikros valstybės narės, kad informacijos, susijusios su muitinei pateiktų ne Sąjungos prekių laikinojo saugojimo deklaracija, mainams ir saugojimui galėtų naudoti neelektronines duomenų apdorojimo priemones. 
2023 m. vasario 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/237, kuriuo leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, kurios prašo tam tikros valstybės narės, kad taikydamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158, 162, 163, 166, 167, 170–174, 201, 240, 250, 254 ir 256 straipsnius, susijusius su muitinės deklaracija, informacijos mainams ir saugojimui galėtų naudoti neelektronines duomenų apdorojimo priemones.