EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2021 05 17

COM(2021) 240 final

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką
ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Naujas požiūris į tvarią ES mėlynąją ekonomiką
ES mėlynosios ekonomikos transformavimas siekiant tvarios ateities

1.Nuo mėlynojo augimo prie tvarios mėlynosios ekonomikos

Europos žaliojo kurso dokumente 1 raginama pertvarkyti mūsų ekonomiką taip, kad ji taptų modernia, konkurencinga, efektyviai naudotų išteklius ir kad laipsniškai neliktų grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, o ES gamtinis kapitalas būtų apsaugotas. Europos ekonomikos gaivinimo planu 2   siekiama skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir padaryti Europos ekonomiką teisingesnę, atsparesnę ir tvaresnę ateities kartų labui. Išspręsti šį dvejopą uždavinį gali padėti Europos Sąjungos mėlynoji ekonomika: plėtojama tvariau, ji taps veiksmų ir idėjų generatore ir inovacijų terpe, skatinančia greitą ir ilgalaikį atsigavimą ir saugančia mūsų planetą.

Jei pasaulinę mėlynąją ekonomiką pastatytume į vieną gretą su nacionalinėmis ekonomikomis, ji būtų septinta pagal dydį pasaulyje, o vandenynas, jei būtų ūkio subjektas, taptų G 7 nariu. Jos veikla vykdoma didžiausioje planetos ekosistemoje: vandenynuose yra 97 proc. viso mūsų vandens ir 80 proc. visų gyvų būtybių. Vandenynas mus supa ir palaiko, išskiria tiek deguonies, kiek pakanka kas antram mūsų kvėpsniui, maitina beveik pusę žmonijos, teikia žmonių sveikatai būtinų išteklių ir sudaro sąlygas įvairiopai ekonominei sąveikai.

Europos mėlynojoje ekonomikoje sukurta 4,5 mln. tiesioginių darbo vietų 3 , daugelis jų – regionuose, kuriuose maža alternatyvų. Ją sudaro visos su vandenynais, jūromis ir pakrantėmis susijusios pramonės šakos ir sektoriai, nesvarbu, ar jie veiklą vykdo jūros aplinkoje (pvz., laivyba, žvejyba, energijos gamyba), ar sausumoje (pvz., uostai, laivų statyklos, sausumos akvakultūra ir dumblių gamyba, pakrančių turizmas). Tai platus, sparčiai kintantis mūsų ekonomikos segmentas, kuriame per pastarąjį dešimtmetį imtasi svarbių modernizavimo ir įvairinimo žingsnių. Greta tradicinių sektorių vystosi ir auga novatoriški sektoriai, pvz., vandenynų atsinaujinančiųjų išteklių energetika, mėlynoji bioekonomika, biotechnologijos ir gėlinimas. Jie atveria naujas perspektyvas ir kuria darbo vietas.

Ši ir kita ekonominė veikla daro sudėtinį poveikį jūros aplinkai: tarša gali būti matoma, pvz., plastiko šiukšlės ir išsiliejusi nafta, arba nematoma, pvz., mikroplastikai, povandeninis triukšmas, cheminės ir maisto medžiagos. Klimato kaitos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų padariniai mūsų vandenynui, pakrantėms ir tose teritorijose gyvenantiems žmonėms yra labai žalingi: keičiasi vandens temperatūra, rūgštėja vanduo, kyla jūros lygis, dažnėja ir intensyvėja potvyniai, vyksta erozija. Šie padariniai kartu su labai didele biologinės įvairovės nykimo grėsme, kurią kelia klimato kaita, tarša, išteklių pereikvojimas ir natūralių buveinių naikinimas, bus rimtas išbandymas mėlynosios ekonomikos ir visos visuomenės atsparumui.

Šiame komunikate laikomasi sisteminio požiūrio: vandenynų politika yra neatsiejama mūsų naujosios europinės ekonominės politikos dalis. Mūsų vandenynai ir jų išlaikoma mėlynoji ekonomika yra būtinos Europos žaliojo kurso dokumente nustatytų pokyčių įgyvendinimo priemonės. Tai aiškiai rodo vandenynų indėlis į energijos gamybą, transporto ekologizavimą ir tvarią maisto gamybą. Vandenynų gyvybingumas yra svarbi tvarios ekonomikos sąlyga. Turime geriau susieti žaliąją ir mėlynąją politiką, savo principus taikyti už ES ribų ir iniciatyviai siekti tarptautinio vandenynų valdymo.

Tvari mėlynoji ekonomika atvers realią galimybę kurti naujas darbo vietas ir plėtoti verslą. Galimybė atsiras stengiantis švelninti poveikį vandenynams ir pakrantėms ir kuriant atsparų ekonomikos modelį, pagrįstą inovacijomis, žiedine ekonomika ir pagarbiu santykiu su vandenynu. Tai reiškia, kad įmonės, kurios naudoja arba gamina atsinaujinančiuosius išteklius, saugo jūrų ekosistemas, mažina taršą ir didina atsparumą klimato kaitai, gaus paskatų, o kitos turės mažinti savo aplinkosauginį pėdsaką. Tai vienodai svarbu ir žmonėms, ir planetai. Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. 4 pripažįstama, kad be gyvybingų vandenynų kyla pavojus šios planetos gyvybei; netekusios vandenynų išteklių žmonių visuomenės visoje planetoje tampa nepajėgios išsilaikyti.

Šiame komunikate pateikiama išsami ir realistiška darbotvarkė, padėsianti mėlynajai ekonomikai svariai prisidėti siekiant Europos žaliojo kurso tikslų. Būdamas dinamiškas ir inovatyvus, sektorius turi puikių galimybių skatinti žaliąją pertvarką, kad nekontroliuojamą plėtrą keistų švari, klimato kaitai atspari ir tvari veikla, kurios poveikis jūros aplinkai nežymus. Pasenęs įsivaizdavimas, neva aplinkosauga nesuderinama su ekonomika, užleidžia vietą suvokimui, kad aplinka ir ekonomika yra glaudžiai susijusios, ypač jūrų pramonėje. Užuot koncentravusis į mėlynąjį augimą reikia sutelkti dėmesį į tvarią mėlynąją ekonomiką.

Siekiant įveikti klimato ir biologinės įvairovės krizes būtina pasinaudoti pačios gamtos duodamomis priemonėmis – Europos jūromis ir vandenynais. Turi būti pašalinta didelė teisės aktų įgyvendinimo spraga: reikia saugomą jūrų plotą iki 2030 m. išplėsti nuo dabartinių 11 iki 30 proc. 5 , įgyvendinti plataus užmojo mūsų jūrų taršos mažinimo tikslus ir iki galo panaudojant Europos gamtos ir jūrų išteklius pasiekti Europos 2030 m. tikslus ir poveikio klimatui neutralizavimo užmojį. Kaip pasiekti šiuos tikslus, yra aprašyta šiame komunikate ir taip pat bus nurodyta planuojamoje vandenynų misijoje 6 .

Šiuo komunikatu raginame mėlynosios ekonomikos veiklos vykdytojus pritarti Europos žaliojo kurso principams. Per pastaruosius 15 metų ES paklojo tvirtą pagrindą integruotai ir sinergiškai Europos jūrų politikai, įtraukdama į procesą valstybes nares, regionus, vietos suinteresuotuosius subjektus ir sausumos žaliosios ekonomikos subjektus. Siekiant kurti tvarią mėlynąją ekonomiką reikės glaudžiau bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais – nuo didelių ir mažų įmonių iki vietos grupių, mūsų vandenynų gyvybingumu besirūpinančio jaunimo ir plačiosios visuomenės. Bendra vizija turi vienyti visas grupes ir visus sektorius. Šiame kitas dabartines Komisijos iniciatyvas papildančiame komunikate (2 skyriuje) pateikiama darbotvarkė, pagal kurią bus mažinama mėlynosios ekonomikos priklausomybė nuo iškastinio kuro, saugomas mūsų gamtinis kapitalas, plečiama žiedinė ekonomika ir atsakinga maisto produktų gamyba. Šioje kad ir neišsamioje darbotvarkėje skelbiamos kelios pertvarką užtikrinsiančios naujos iniciatyvos ir aprašomos kai kurios priemonės (3 skyrius) ir sąlygos (4 skyrius).

2. Mėlynosios ekonomikos vertės grandinių pertvarkymas

2.1.    Poveikio klimatui neutralizavimo ir nulinės taršos tikslų pasiekimas

Tvari mėlynoji ekonomika teikia daug sprendimų, kaip pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus. Didelės dalies šiuo metu vykdomos veiklos vykdytojų turi sumažinti savo anglies pėdsaką: turi įsivyrauti nauja veikla, kurią vykdant neišskiriama anglies dioksido. Plėtodama jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir ekologizuodama jūrų transportą ir uostus mėlynoji ekonomika gali prisidėti prie anglies dioksido poveikio neutralizavimo.

ES siekia iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui. Jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetika galėtų padėti pasiekti šiuos tikslus ir iki 2050 m. pagaminti ketvirtadalį ES elektros energijos, didžia dalimi iš jūros vėjo energijos (tačiau ne vien iš jos). Tvariosios vandenynų energijos rūšių derinį turėtų sudaryti, be vėjo energijos, pagaminamos prie dugno tvirtinamose elektrinėse, plūduriuojančių vėjo jėgainių, šilumos, bangų ir potvynių energija. Tai naujos technologijos, kurios, tikimasi, per dešimt metų pasieks komercinį etapą. Siekdama paspartinti jų plėtrą, 2020 m. Komisija paskelbė naują ES jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją 7 , kurios tikslas yra jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos pajėgumus iki 2030 m. padidinti penkis kartus, o iki 2050 m. – 30 kartų.

Europos žaliojo kurso dokumente raginama 90 proc. sumažinti visų transporto rūšių, įskaitant jūrų transportą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Mūsų jūrų keliai yra svarbi pasaulinės prekybos sistemos jungtis. Jūrų transportas, kad ir santykinai ne toks taršus kaip kelių ar oro, perveža didžiulius krovinių kiekius ir yra labai priklausomas nuo iškastinio kuro, todėl sukelia anglies dioksido ir kitokią taršą. Mažinant jūrų transporto (ir žvejybos operacijų) priklausomybę nuo iškastinio kuro mažės ne tik išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, bet ir oro bei vandens tarša ir povandeninis triukšmas, taip pat atsivers naujų ekonominių galimybių.

2020 m. komunikate dėl darnaus ir išmanaus judumo strategijos 8  iškeltas tikslas iki 2030 m. pateikti rinkai pirmuosius netaršius laivus ir kruopščiai parengtu priemonių kompleksu mažinti jūrų transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pvz., ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema gali būti pradėta taikyti ir jūrų transportui, o peržiūrint Energijos mokesčių direktyvą 9 energinių produktų apmokestinimas gali būti suderintas su ES energetikos ir klimato politika. Komisija taip pat svarsto galimybę į dabar peržiūrimą Pramoginių laivų direktyvą 10 įtraukti naujas laivų varymo sistemas ir persvarstyti Taršos iš laivų direktyvą. O kol kas degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio degalų (pvz., vandenilio ir vandenilinių degalų, biokuro, sintetinio kuro, elektros energijos ir kitų tvarių energijos rūšių, pvz., vėjo) gamybą ir naudojimą skatins iniciatyva „FuelEU“ 11 . Ji taip pat padės organizuoti sausumos energijos tiekimą nuo kranto į prisišvartavusius laivus. Šiuo aspektu bus peržiūrėti ir priderinti TEN-T reglamentas ir Alternatyviųjų degalų infrastruktūros direktyvos visų pirma siekiant užtikrinti atitinkamą pakankamos degalų papildymo infrastruktūros diegimą. ES laivų statyklos galėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias atveria sparčiai augančios novatoriškų efektyviai energiją vartojančių aptarnaujančiųjų laivų rinkos, ir taip gerokai sumažinti kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį.

Pagal nulinės taršos veiksmų planą Komisija ketina, pasinaudodama teigiama išmetamųjų teršalų kontrolės rajonų, nustatytų ES vandenyse, patirtimi, dėti pastangas, kad būtų nustatyti nauji rajonai Viduržemio jūroje (tai leistų per dešimt metų sumažinti tarptautinės laivybos SO2 ir NOx išlakas ir toks sumažėjimas galėtų siekti atitinkamai 80 proc. ir 20 proc.) ir pradėti panašų darbą Juodojoje jūroje.

Uostai yra labai svarbi regionų ir šalių susisiekimo ir ekonomikos grandis. Keičiantis Europos pramonės struktūrai (pvz., plečiant jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetiką), keisis ir uostų vaidmuo. Komisija mano, kad ateityje jie turi užsiimti ne tik perkrovimu ir logistika, bet ir imtis svarbių funkcijų – tapti energetikos centrais, integruojančiais elektros energijos, vandenilio 12 ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro sistemas, plėtoti žiedinę ekonomiką (rinkti, perkrauti ir šalinti laivų ir kitų uosto sektorių atliekas ir tvarkyti laivus, kurių eksploatavimas nutraukiamas), ryšių sistemas (tiesti jūrinius kabelius) ir pramonę (kurti pramonės klasterius). Mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir siekti nulinės taršos taip pat padeda išmanieji skaitmeniniai sprendimai ir autonominės sistemos, kurie optimizuoja eismo srautus ir krovinių tvarkymą uostuose ir aplink juos. Ėmusis šių naujų funkcijų gerėtų veiklos vykdytojų darbo sąlygos ir aplink uostus gyvenančių bendruomenių gyvenimo sąlygos. Savo veiklą turėtų ekologizuoti ir specializuoti laisvalaikio ir žvejybos uostai.

Siekdama remti energijos gamybos, jūrų transporto ir uostų priklausomybės nuo iškastinio kuro ir taršos mažinimą, Komisija:

-sukurs jūrų naudotojams skirtą mėlynąjį forumą, kuris koordinuos dialogą tarp veiklos jūroje vykdytojų , suinteresuotųjų subjektų ir mokslininkų, kuriems rūpi žvejyba, akvakultūra, laivyba, turizmas, atsinaujinančioji energija ir kita veikla. Forume bus ieškoma jų veiklos sinergijos ir derinami konkuruojantys jūros naudojimo poreikiai;

-skatins naudojantis ES lėšomis ekologizuoti jūrų transportą 

a)didinant trumpųjų nuotolių jūrų laivybos populiarumą užuot naudojus taršesnes transporto rūšis;

b)atnaujinant ES jūrų laivyną (pvz., keleivinius laivus ir jūroje esančių įrenginių aprūpinimo laivus) siekiant padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą ir

c)plėtojant itin pažangius ES gamybos ir technologinius pajėgumus;

-sieks, kad naujojo Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo parama būtų skiriama už švaresnių variklių ir technologijų įrengimą žvejybos laivynuose, su sąlyga, kad šio atnaujinimo pasekmė nebūtų pertekliniai pajėgumai ir peržvejojimas;

-sieks darnaus ir išmanaus judumo strategijoje iškelto nulinės taršos uostų tikslo, pvz., Europos uostų forumo tvarių uostų pogrupyje tarsis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, skleis ir populiarins geriausią patirtį ir iš apačios kylančias iniciatyvas, kuriomis siekiama ekologizuoti uostų paslaugas 13 ;

-padės valstybėms narėms pasirengti jūrų taršą sukeliančioms avarijoms ir į jas reaguoti naudojantis sustiprintu Sąjungos civilinės saugos mechanizmu ir taršos prevencijai skirtomis Europos jūrų saugumo agentūros priemonėmis.

2.2.    Žiedinė ekonomika ir taršos prevencija

Žmogaus veiklos poveikio jūrai mažinimas yra kolektyvinė atsakomybė. Mėlynoji ekonomika gali atlikti labai svarbų vaidmenį daugelyje kovos su tarša barų ir pasinaudoti pastangų mažinti taršą atveriamomis naujomis galimybėmis.

Kasmet į Europos jūras patenka apie 27 000 tonų makroplastikų (daugiausia vienkartinių plastikinių gaminių, pamestų ar išmestų žvejybos įrankių ir iš laivų išmestų atliekų) 14 . Po to, kai pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvą 15 buvo imtasi plataus masto veiksmų, ES valstybės narės susitarė, kad 100 metrų ilgio pakrantės atkarpoje turėtų būti mažiau kaip 20 vienetų šiukšlių. Laikytis svarbaus įsipareigojimo užtikrinti Europos jūrų švarą padės Vienkartinių plastikinių gaminių direktyva 16 , kuri taikoma vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir žvejybos įrankiams, kurie šiuo metu sudaro 70 proc. į jūrą Europos Sąjungoje išmestų šiukšlių. Šiuo metu rengiamasi panašiai kovoti su jūros dugno šiukšlinimu ir tarša mikroplastikais. Komisija imasi veiksmų, kad būtų parengti žvejybos įrankių žiedinio projektavimo standartai, kurie palengvintų įrankių pakartotinį naudojimą ir perdirbimą pasibaigus jų naudojimo laikui. Komisijos pasiūlyme dėl peržiūrėto Žuvininkystės kontrolės reglamento 17 numatytomis priemonėmis siekiama sumažinti prarastų ir paliktų žvejybos įrankių daromą žalą. Pagal naująjį Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo reglamentą 18 toliau bus teikiama finansinė parama žvejams už šiukšlių ir pamestų žvejybos įrankių iškėlimą ir surinkimą 19 ir finansuojamas tinkamas perdirbimas uostuose ir iškrovimo vietose, kaip numatyta Uosto priėmimo įrenginių direktyvoje 20 . ES labai vertina žvejų atliekamą jūrų priežiūros funkciją ir ragina, kad ją toliau skatintų ir valstybės, ir pats sektorius.

Tačiau svarbiausia yra apskritai išvengti šiukšlių patekimo į jūrą. ES nulinės taršos veiksmų planas suteikia unikalią galimybę aktyviau kovoti su eutrofikaciją sukeliančių maisto medžiagų, teršalų, šiukšlių (didžia dalimi iš plastikų) tarša ir povandeniniu triukšmu.

Labai svarbu ne tik mažinti taršą, bet ir kurti žiedinius modelius ir sprendimus. 2020 m. ES žiedinės ekonomikos veiksmų plane 21 pateikta plataus užmojo darbotvarkė, kaip, didinant žiediškumą, ekonomikoje kuo ilgiau išlaikyti medžiagas bei išteklius ir vis labiau mažinti atliekų kiekį. Kalbant apie didelių laivų perdirbimą, Laivų perdirbimo reglamente 22 yra pateikti unikalūs plataus užmojo ES standartai. Juos Komisija planuoja peržiūrėti iki 2023 m. ir galbūt išplėsti reglamento taikymo sritį ir sugriežtinti galiojančią tvarką. Siekdama, kad jūroje esančios naftos ir dujų platformos, kurių eksploatacija nutraukta, būtų aplinkosaugos aspektu patikimai prižiūrimos ir optimaliai tvarkomos, ES stebi Konvencijos dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos įgyvendinimą ir svarstys, ar peržiūrėti atitinkamus ES teisės aktus.

Siekdama šalinti pagrindinius mūsų jūrų taršos šaltinius ir skatindama diegti perdirbimo sprendimus, Komisija:

-imsis priemonių, kad į jūrą patenkančių plastiko šiukšlių ir maisto medžiagų kiekis ir cheminių pesticidų naudojimas ir keliama rizika iki 2030 m. sumažėtų perpus;

-imsis veiksmų riboti sąmoningai pridedamų mikroplastikų kiekį ir parengs ženklinimo, standartizavimo, sertifikavimo ir reguliavimo priemones dėl mikroplastiko netyčinio patekimo į aplinką, įskaitant priemones, kurios leidžia surinkti daugiau mikroplastikų visais produkto gyvavimo ciklo etapais;

-užtikrins, kad uostuose būtų pranešama apie šiukšles, surinktas per žvejybos operacijas, o panaudoti plastikiniai žvejybos įrankiai būtų surenkami ir perdirbami. Komisija parengs atitinkamus įgyvendinimo aktus ir paprašė sektoriaus standartizacijos įstaigų parengti perdirbamų žvejybos įrankių standartus;

-pasiūlys peržiūrėti Laivų perdirbimo reglamentą 23 ir ES reikalavimus, taikomus išmontuojant jūroje esančias platformas, siekiant užtikrinti tinkamą jūros aplinkos apsaugą;

2.3.    Biologinė įvairovė ir investicijos į gamtą

Biologinės įvairovės išsaugojimas ir apsauga turėtų būti laikomi pamatiniais jūrų sektoriaus ekonominės veiklos principais. Jūrų biologinė įvairovė yra ne tik būtina ekonominės veiklos, pvz., žvejybos, biotechnologijų ir turizmo, sąlyga: jos išsaugojimas ir atkūrimas taip pat atveria ekonominių galimybių.

Kaip pabrėžta 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje, saugomas teritorijas išplėtus iki 30 proc. ES jūros ploto ir sukūrus ekologinius koridorius liausis nykusi biologinė įvairovė, švelnės klimato kaita ir stiprės atsparumas jai, o kartu tai bus labai naudinga finansiniu ir socialiniu aspektu. Įrodyta, kad investicijos į saugomas jūrų teritorijas, ypač į griežtai saugomas teritorijas, duoda didelę ekonominę grąžą ir didina žuvų ir jūrų augalijos ir gyvūnijos gausą tose vietose, kuriose apsauga yra veiksminga.

Pakrančių augmenijos sistemų, tokių kaip užliejamos žemapelkės, mangrovės ir jūrų žolių sąžalynai, kurių augaluose, dirvožemyje ir nuosėdose kaupiasi „mėlynoji“ anglis 24 , išsaugojimas ir atkūrimas gali labai padėti siekti Europos žaliojo kurso tikslų, susijusių su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Užtikrindami „mėlynosios“ anglies sekvestraciją kartu rūpinamės pakrančių biologinės įvairovės išsaugojimu. Be to, siekiant atkurti biologinę įvairovę, taigi ir pakrančių ir jūrų ekosistemų atsparumą, svarbu projektuoti dirbtinius rifus, atkurti svarbias jūros dugno buveines (koralinius rifus, makrodumblių sąžalynus ir kt.) ir ieškoti sprendimų, kaip išvalyti teršalus ar kovoti su eutrofikacija. Visa ši veikla gali tapti savarankišku ekonomikos sektoriumi. Aišku, norint, kad ji būtų tikrai tvari, reikia kompleksiškai pasiruošti visoms galimoms pasekmėms. Naudojant mėlynąsias biotechnologijas taip pat galima gaminti medžiagas, fermentus, maisto papildus ir vaistus.

Taikant perspektyvų ES teisės aktuose 25 numatytą ekosisteminį valdymo metodą sumažės neigiamas žvejybos, mineralų gavybos ir kitos žmogaus veiklos poveikis jūrų ekosistemoms, visų pirma pažeidžiamoms rūšims ir jūros dugno buveinėms. Siekdama kuo labiau sumažinti žvejybos poveikį jūrų buveinėms, Komisija nustatė žvejybos įrankių ir tinklo akių dydžio specifikacijas, žvejybos draudimo rajonus ir laikotarpius. Šiuo metu ji rengia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą ir paskelbs naują veiksmų planą, kuriuo bus siekiama toliau derinti žvejybą, įskaitant žvejybą dugną liečiančiais įrankiais, su biologinės įvairovės tikslais. Be kita ko, kai reikia, bus įvesti biologinei įvairovei labiausiai kenkiančių žvejybos įrankių (įskaitant dugną liečiančius žvejybos įrankius, kurių žala jūros dugnui šiuo metu didžiausia) naudojimo apribojimai. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas taip pat turėtų remti perėjimą prie selektyvesnių ir mažiau žalingų žvejybos būdų.

Siekdama išsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę, Komisija:

-pateiks pasiūlymą dėl teisiškai privalomų ES tikslų atkurti nualintas ekosistemas, visų pirma pagrindines žuvų nerštavietes, jauniklių augimo vietas ir teritorijas, turinčias didžiausią anglies dioksido surinkimo bei saugojimo ir gamtinių nelaimų prevencijos bei mažinimo potencialą;

-iki 2021 m. pabaigos pasiūlys naują žvejybos išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos veiksmų planą, kuriame bus numatyta pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsaugai reikalingų veiksmų;

-bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, regionais ir Europos aplinkos agentūra, kad iki 2021 m. pabaigos būtų nustatytos ir paskirtos papildomos saugomos jūrų teritorijos ir paskirta griežta apsauga;

-skatins ir rems dalyvaujamąsias vietos iniciatyvas (pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros grupes, žvejybos vietos veiklos grupes ir pan.), kurios vietos pragyvenimo šaltinių išsaugojimą derina su jūrų išteklių atkūrimu.

2.4.    Pakrančių atsparumas

Saugodami savo gamtinį ir ekonominį turtą ir infrastruktūrą prisitaikome prie neišvengiamų klimato kaitos padarinių. Užuot stačius pilkąją infrastruktūrą (užtvankas, pylimus ar betoninius užtvarus), prisitaikant prie klimato kaitos reikėtų naudotis natūraliais ir gamtos procesais pagrįstais sprendimais, pavyzdžiui, šlapynėmis, druskingomis žemapelkėmis, jūrų žolių sąžalynais, mangrovėmis ir kopomis. Pakrančių regionuose vystoma žalioji infrastruktūra padės išsaugoti biologinę įvairovę, pakrančių ekosistemas ir kraštovaizdžius ir taip sudarys palankesnes sąlygas tvariai vystyti turizmą ir pakrančių regionų ekonomiką. Ši prisitaikymo veikla taps nauju savarankišku mėlynosios ekonomikos sektoriumi.

Maždaug trečdalis ES gyventojų gyvena ne toliau kaip 50 km nuo kranto. Daugiau kaip 200 mln. piliečių gyvena pakrančių regionuose arba vienoje iš daugelio Europos salų. 2018 m. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija nurodė, kad, tikėtina, jūros lygis iki 2100 m. pakils 0,4–0,8 m, o jei pasaulinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo tendencijos liks tokios pat kaip dabar, tikėtinas kilimas iki 1,1 m 26 . Jūrai nuolat įgeriant karštį ir dėl Arkties bei Antarkties ledų tirpsmo vandens lygis ir po 2100 m. keletą amžių kils toliau. Be to, labai padidės didelę žalą gyventojams, ekonominiam turtui ir infrastruktūrai darančių ekstremalių meteorologinių reiškinių, kurie dėl klimato kaitos kyla jūrose ir vandenynuose, tikimybė. 

Apskaičiuota, kad 1990–2020 m. ES viešosios išlaidos pakrančių apsaugai nuo erozijos ir potvynių rizikos siekia daugiau kaip 5 mlrd. EUR per metus 27 . Kita vertus, dėl neveikimo ES pakrantėse praradus ekosistemines paslaugas nuostoliai gali siekti 340–360 mlrd. EUR per metus. Siekiant ištirti ir suplanuoti bendrą atsaką nuveikti reikia nepaprastai daug. Naujojoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje 28 yra išdėstyta reagavimo sistema ir numatytas išmanesnis, spartesnis ir nuoseklesnis ES prisitaikymas prie klimato kaitos bei aktyvesni tarptautiniai veiksmai, kuriais siekiama atsparumo klimato kaitai. Vadovaudamasi tos strategijos gairėmis, Komisija:

-sieks užpildyti žinių spragas ir skatins inovacijas siekdama padidinti pakrančių teritorijų atsparumą klimato kaitai, be kita ko, bus atlikta nauja tradicinių sprendimų ir gamtos procesais pagrįstų sprendimų lyginamoji analizė;

-didins „Copernicus“ ir EMODNet stebėjimo, modeliavimo ir prognozavimo pajėgumus tam, kad būtų galima geriau numatyti ekstremalių meteorologinių reiškinių (pvz., potvynių, audrų sukeltų potvynių) ir regioninio jūros lygio kilimo padarinius;

-skatins tame pačiame jūros baseine vienodus poreikius turinčių pakrančių regionų ir salų bendradarbiavimą siekiant parengti prisitaikymo strategijas ir bendrus pakrančių zonų valdymo principus 29 , investuoti į tvarią pakrančių apsaugą ir pritaikyti pakrančių ekonominę veiklą;

-padės valstybėms narėms planuoti ilgalaikes, laipsniškas, ES fondų lėšomis remiamas investicijas.

2.5.    Atsakingai gaminamų maisto produktų sistemos

Geriau naudodama jūrų išteklius ir rinkdamasi alternatyvius maisto ir pašarų šaltinius, mėlynoji ekonomika gali padėti sumažinti spaudimą mūsų klimatui ir maisto gamybai skirtiems gamtos ištekliams.

Vienas iš sektorių, kuriame išmetama daug anglies dioksido ir kuris labai prisideda prie biologinės įvairovės nykimo ir taršos, yra dabartinė maisto gamybos ir vartojimo sistema. Vienas iš Komisijos strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ tikslų yra sukurti tvarią sistemą 30 vadovaujantis kompleksiniu požiūriu, kuris siejasi ir su daugeliu mėlynosios ekonomikos aspektų – atsakinga žvejyba, kuri leidžia ištekliams atsigauti iki tvaraus dydžio, tvaria akvakultūra, kuri sudaro sąlygas papildyti ribotus laukinėje gamtoje sugaunamus laimikius, ir dumblių auginimu, kaip žemės ūkio alternatyva.

Europos žuvininkystė padarė didelę pažangą siekdama, kad Europos žuvų ištekliai vėl taptų tvaraus lygio ir atitiktų bendros žuvininkystės politikos tvarumo standartą 31 , ypač šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose. Tačiau dar liko svarbių uždavinių, pvz., reikia sumažinti netyčinio ir į jūrą išmetamo laimikio kiekį taikant selektyvesnius žvejybos būdus. Laimikį išmetant į jūrą susidaro daug atliekų, netausiai naudojami jūrų biologiniai ištekliai ir blanksta žvejybos perspektyvos. Šiuo metu vykstanti ES žuvininkystės kontrolės reglamento peržiūra, diskusijos dėl nepakankamos įpareigojimo iškrauti laimikį kontrolės ir poreikis išsamiai dokumentuoti pažeidžiamų rūšių žuvų žvejybą ir priegaudą dar kartą parodo, kaip svarbu pereiti nuo tradicinių kontrolės metodų prie naujų skaitmeninių sistemų.

Žvejybos skaitmeninimas ir išmanios priemonės (tokios kaip nuotolinio elektroninio stebėjimo sistemos, laimikio ataskaitų teikimas naudojant mobiliąsias programėles, ekosistemų modeliavimas ir dirbtinio intelekto priemonės) gali optimizuoti žvejybos operacijas ir kartu sudaryti sąlygas rinkti ir analizuoti duomenis, tobulinti kontrolę ir stebėseną, mažinti administracinę naštą ir galiausiai prisidėti prie tvaraus jūrų biologinių išteklių valdymo be būtinybės fiziškai būti vietoje. Tokios aukštųjų technologijų sistemos gali tapti standartinėmis žvejybos pramonės priemonėmis. Skatinant diegti Europos Sąjungoje sukauptą žvejybos pramonės skaitmeninę patirtį būtų sukurta visiškai naujų darbo vietų.

Tvariai valdoma akvakultūra yra vertingas mažą poveikį darantis maisto ir pašarų šaltinis. ES akvakultūra atitinka aukštus produktų kokybės ir gyvūnų sveikatos standartus, tačiau sektorius dar gali įvairinti produkciją 32 ir didinti konkurencingumą bei aplinkosauginį veiksmingumą. Mažo poveikio akvakultūra (pvz., rūšių, kurioms reikia mažai pašarų, multitrofinė ir ekologinė akvakultūra) ir akvakultūros ekosisteminės paslaugos, jei bus plėtojamos toliau, gali labai prisidėti prie Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir tvarios mėlynosios ekonomikos įgyvendinimo. Naujose ES akvakultūros strateginėse gairėse 33 išdėstyta šios transformacijos vizija ir veiklos planas. Jos padeda diegti gerąją patirtį ir taip užtikrinti gerą aplinkosauginį veiksmingumą bei populiarinti žiedinius akvakultūros metodus, pvz., vykdant objektų aplinkosauginę stebėseną ir tvarkant atliekas. Ekologiško maisto sektoriaus plėtros veiksmų plane 34 numatyta keletas iniciatyvų, kuriomis siekiama skatinti būtent ekologinę akvakultūros gamybą ES.

Dumbliai gali būti ne tik biologinių produktų ir biodegalų šaltinis, bet ir tapti perspektyvia, tvaria ir alternatyvia maisto ir pašarine žaliava. Maisto produktai iš dumblių gali sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, kurį daro žemės ūkis, akvakultūra ir žvejyba. Investicijos į mikrodumblius, kaip naują pašarų šaltinį, gali padėti sumažinti pašarams sužvejojamų laukinių žuvų kiekį. Nors kovojant su eutrofikacija pirmiausia reikia mažinti taršą jos susidarymo vietoje, dumblių auginimas jūroje gali padėti iš vandens pašalinti anglies, azoto ir fosforo perteklių. Puikią progą plėtoti tvarų maisto sektorių suteiktų dumblių ir jūrinės kilmės naujų maisto ir pašarinių produktų pateikimas ES rinkai. Nors rinkoje jau yra keletas produktų, naujai pateikiamiems dumblių produktams gali būti taikomi Reglamento dėl naujų maisto produktų 35 reikalavimai ir gali reikėti iš anksto gauti leidimą pateikti juos rinkai. Komisija taip pat nagrinės, ar iš ląstelių gaminamos jūrų gėrybės galėtų tapti naujoviška ir tvaria alternatyva.

Didėja vartotojų paklausa mažo aplinkosauginio pėdsako ir trumpų tiekimo grandinių produktams. Be to, žvejai ir žuvų augintojai turi iš rinkos gauti atlygį už vis didesnes pastangas užtikrinti produktų kokybę. Veiksmų plane „Nuo ūkio iki stalo“ numatytos ir tvaraus maisto ženklinimo sistemos iniciatyvos, kurios sudarys sąlygas vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus. ES elgesio kodeksu, skirtu maisto tiekimo grandinės atsakingai verslo ir rinkodaros praktikai, bus siekiama, kad prisiimdama plataus užmojo įsipareigojimus vidurinioji grandis palaikytų žvejų ir žuvų augintojų pastangas dirbti tvariai ir galiausiai padidintų jūrų gėrybių vertės grandinių tvarumą. Siekiant stiprinti vartotojų padėtį ir padėti užtikrinti vienodas ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos sąlygas bus atnaujinti ES prekybos jūrų gėrybėmis standartai.

Siekdama sukurti tvarias mėlynosios ekonomikos maisto sistemas, Komisija:

-iki 2023 m. pateiks pasiūlymą dėl teisės akto dėl žvejybos ir akvakultūros produktų sistemos, kad paspartintų ir palengvintų perėjimą prie tvarios maisto sistemos;

-2022 m. pateiks pasiūlymą dėl teisės akto dėl jūrų gėrybių modernių ir tvarių prekybos standartų, kad vartotojai ir tiekimo grandinėje dalyvaujantys veiklos vykdytojai gautų palyginamą informaciją apie jūrų gėrybių aplinkosauginį ir socialinį tvarumą ir jų anglies pėdsaką;

-siekdama remti ES dumblių pramonės plėtrą, 2022 m. priims atskirą iniciatyvą dėl dumblių 36 .  Iniciatyva sudarys sąlygas lengviau gauti dumbliams skirtą naujo maisto produkto leidimą: sumažės paraiškų teikimo išlaidos, taps paprasčiau pateikti dumblių produktus rinkai, ir tie produktai taps geriau žinomi ir priimtinesni vartotojams, taip pat bus šalinamos žinių, mokslinių tyrimų ir inovacijų spragos;

-rems perėjimą prie skaitmeninių žvejybos kontrolės priemonių ir skatins užtikrinti žvejybos taisyklių vykdymą: peržiūrės žuvininkystės kontrolės sistemą taip, kad žuvininkystės kontrolės mechanizmai taptų pažangūs ir skaitmeniniai;

-įvertins galimybes ir mokslinių tyrimų bei investicijų poreikius, susijusius su iš ląstelių gaminamomis jūrų gėrybėmis;

-vykdydama bendrą žuvininkystės politiką tobulins žuvininkystės valdymą Viduržemio ir Juodojoje jūrose: glaudžiai bendradarbiaus su visais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų sparčiai įgyvendinamas daugiametis žvejybos vakarų Viduržemio jūroje valdymo planas.

3.Tvarios mėlynosios ekonomikos plėtros rėmimas

3.1. Žinios apie vandenynus

Norint tvariai pertvarkyti mėlynąją ekonomiką reikia turėti patikimų, kokybiškų ir suderintų duomenų apie vandenynus. Turėdamos geresnių žinių apie vandenyną ir jo ekosistemas ir nemokamą prieigą prie duomenų, pramonė, valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė galės priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Taikydamas bendrus standartus ir atviros prieigos principus, Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (EMODnet) 37 susieja šimtų įstaigų atliktų matavimų duomenis. Taip siekiama, kad ES rodytų pavyzdį, kaip dalytis jūrų duomenimis ir stebėti vandenynus. „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslauga yra ES jūrų baseinus ir pasaulį aprėpianti palydovinių duomenų teikimo ir prognozavimo paslauga. Šiuo metu gerinama vandenynų skaitmeninimo kokybė, didinama duomenų raiška ir tinkamumas naudoti. Dedamos pastangos paversti šiuos duomenis įvairiems suinteresuotiesiems subjektams naudingomis žiniomis ir priemonėmis. Šiame darbe, konkrečiai, plėtojant iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ dalį „Vandenyno skaitmeninis atvaizdas“ (angl. „Digital Twin of the Ocean“) 38 , dalyvauja kelios tarptautinės institucijos. Šis vandenynų pokyčių stebėjimo ir modeliavimo projektas padės reaguoti į sudėtingus aplinkos pokyčius ir jų socioekonomines pasekmes. Jis taip pat bus svarus indėlis į Jungtinių Tautų vandenynų mokslo dešimtmetį siekiant darnaus vystymosi 39 .

Socioekonominiai duomenys yra svarbi medžiaga politikos formuotojams ir verslininkams, kuriems tenka priimti staigius sprendimus sparčiai kintančioje aplinkoje, ypač krizės metu. Nuo 2018 m. ES mėlynoji ekonomika apžvelgiama mėlynosios ekonomikos ataskaitoje. Stebėti ekonominę pažangą padeda patogi mėlynosios ekonomikos rodiklių 40 priemonė. Europos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos stebėjimo centras 41 ir Mėlynosios bioekonomikos ataskaitos rengėjai surinko, suklasifikavo ir išplatino duomenis apie žvejybos ir akvakultūros rinkas ir apie novatorišką jūrų biologinių išteklių naudojimą. Nuo pandemijos pradžios sektoriaus realiuoju laiku patiriamas poveikis analizuotas iš naujo ir dažniau, todėl veiklos vykdytojai galėjo pasirengti taisyklių ir vartojimo modelių pokyčiams, prisitaikyti ir greičiau atsigauti. Tai padeda siekti Europos žaliojo kurso tikslo sukurti atsparesnę maisto tiekimo grandinę.

Siekdama, kad atsirastų perėjimui prie tvarios mėlynosios ekonomikos reikalingų žinių, Komisija:

-iki 2022 m. parengs vandenynų stebėjimo iniciatyvą, kuri padėtų sisteminti ir suderinti vandenynų duomenų rinkimą įvairiais – aplinkos stebėsenos, žvejybos ir akvakultūros valdymo, mokslinių tyrimų, saugios laivybos – tikslais;

-2021 m. savo Jungtinių tyrimų centre įsteigs Mėlynosios ekonomikos stebėjimo centrą: jis skelbs metines mėlynosios ekonomikos ataskaitas ir teiks naujausią informaciją apie mėlynosios ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangą;

-sukurs stabilią metodiką, kaip gamtinio kapitalo koncepciją integruoti į ekonominių sprendimų priėmimo procesą. Tai reiškia, kad reikia įvertinti ir pamatuoti jūrų ekosisteminių paslaugų ekonominę vertę ir geros jūros aplinkos būklės išlaikymo socioekonominius kaštus ir naudą;

-plės „Copernicus“ jūros aplinkos stebėsenos paslaugą, kaip su vandenynais susijusio prognozavimo ES etaloną, ir visa apimančias visos Europos pakrančių paslaugas teikiantį vandenynų klimato centrą;

-toliau investuos į modeliavimą, kad būtų galima geriau stebėti gyvas ekosistemas ir žvejybos išteklius erdvėje ir laike.

Visos išvardytosios iniciatyvos atitinka Europos Komisijos Europos duomenų strategiją 42 : jose numatyta viešojo sektoriaus duomenis pateikti pakartotinai naudoti ir sudaryti sąlygas laisvam duomenų judėjimui ES viduje ir tarp sektorių duodant naudos įmonėms, mokslininkams ir viešojo administravimo institucijoms.

3.2. Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai ir inovacijos labai padės įgyvendinti ES tikslą iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui, apsaugoti ir atkurti jūrų ekosistemas ir užtikrinti, kad mėlynoji ekonomika taptų tvarias inovacijas generuojančių idėjų ir veiksmų šaltiniu.

Tikėtina, kad tokios novatoriškos technologijos kaip didieji duomenys, dirbtinis intelektas, pažangusis modeliavimas, sudėtingi jutikliai ir autonominės sistemos artimiausioje ateityje transformuos mėlynąją ekonomiką. Naujos technologijos gali sudaryti sąlygas tradiciniuose sektoriuose (pvz., laivybos, žvejybos ir turizmo) diegti tvarumo ir žiediškumo principus; nuo inovacijų priklauso visa naujų sektorių, pvz., mėlynųjų biotechnologijų, jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir jūrų saugumo, ateitis. Diegdamos inovacijas pakrančių bendruomenės gali atgaivinti arba pertvarkyti savo ekonomiką ir stiprinti tvarumą vietos lygmeniu. Galingas šio proceso variklis yra Europos jūrų reikalų, akvakultūros ir žvejybos fondo lėšomis finansuojama bendruomenės inicijuota vietos plėtra 43 .

Neįmanoma pervertinti mokslinių tyrimų ir inovacijų vaidmens skatinant Žaliojo kurso tikslams pasiekti reikalingus pokyčius. Programos „Europos horizontas“ investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas stiprins pertvarkos procesą: bus kuriamos tvarios mėlynosios ekonomikos vertės grandinės ir gerės sąlygos dvejopai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Naujos programos „Europos horizontas“ misijos ir Europos partnerystės organizacijos labai padės įgalinti piliečius ir specialistus (mažąsias ir vidutines įmones, akademinę bendruomenę, mokslininkus, valdžios institucijas ir investuotojus) sprendimus kurti ir įgyvendinti kartu.

Kruopščiai derinamos su programa „Europos horizontas“, pažangiosios specializacijos strategijos padeda skatinti inovacijas remiant Europos regioninės plėtros fondui. Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva padės Europos vertės grandines plėtojantiems tarpregioniniams projektams, o ES klimato politikos inovacijų fondas rems jūros aplinkoje taikomų mažo anglies dioksido kiekio technologijų parodomuosius projektus.

Visos Europos tvarios mėlynosios ekonomikos inovacijų ekosistemą Komisija plėtos šiomis iniciatyvomis:

-potenciali misija „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys“ padės mažinti jūrų ekosistemų trikdymą, atkurti jūrų ir gėlo vandens ekosistemas, spręsti biologinės įvairovės nykimo ir taršos problemą ir populiarinti mėlynosios ekonomikos sprendimus siekiant neutralizuoti poveikį klimatui;

-2023 m. turėtų pradėti veiklą naujoji Europos partnerystė siekiant neutralaus poveikio klimatui darnios ir produktyvios mėlynosios ekonomikos – viešoji iniciatyva, kurią bendrai finansuos ES, nacionalinės vyriausybės ir nacionalinės mokslinių tyrimų finansavimo agentūros.

3.3. Investicijos

Norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus reikės didelių investicijų. Iki 2030 m. trečdalis investicijų į mėlynąją ekonomiką vis dar gali būti netvarios. Labai svarbu, kad priimant visus, nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, investicinius sprendimus būtų atsižvelgta į 2 skyriuje aprašytus tvarumo aspektus.

Kalbant apie privatųjį kapitalą, Komisija, Europos investicijų bankas ir Pasaulio gamtos fondas (WWF), bendradarbiaudami su privačiomis ir viešosiomis finansų įstaigomis, sudarė vandenynams taikytiną tvarumo principų ir standartų rinkinį. Iki šiol prie savanoriškos tvarios mėlynosios ekonomikos finansavimo iniciatyvos (angl. „Sustainable Blue Economy Finance Initiative“) prisijungė daugiau kaip 50 finansų įstaigų 44 . Svarbia priemone taps šiuo metu rengiama ES tvarių investicijų taksonomija. Ji padės apibrėžti, kokia jūrinė ekonominė veikla yra tvari.

Mažiau išvystytoms technologijoms ir projektams, kuriems reikia pritraukti investuotojų ir kurių kaštai ir netikrumas turi būti sumažinti, o kelias į rinką – sutrumpėti, vis dar labai svarbu gauti ES viešąjį finansavimą. Naujoji programa „InvestEU“ bus labai naudinga jūrų transportui, uostams ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikai ir padės saugoti ir atkurti biologinę įvairovę, plėtoti tvarią akvakultūrą ir stebėti vandenynus. Pavyzdžiui, transporto sektoriuje atnaujinant arba modernizuojant laivus (įdiegiant mažataršes ir netaršias technologijas) būtų stiprinama gamybos pramonė, ir taip Europa įgytų strateginį pranašumą. Sumažinus naujų jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų riziką ir kapitalo sąnaudas galima tikėtis teigiamų pokyčių: atsirastų paskatų privačiajam kapitalui ir naujoms investicijoms.

Sanglaudos politikos fondų lėšomis toliau bus remiami projektai, padedantys diegti žaliuosius jūrų transporto sprendimus, kuriuos taikant neišskiriamas anglies dioksidas, mažinantys uostų infrastruktūros priklausomybę nuo iškastinio kuro ir plečiantys atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą, taip pat žiedinės ekonomikos įmonės ir vietos prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės. Be to, pereiti prie modernios, efektyviai išteklius naudojančios, konkurencingos ir atsparios ekonomikos valstybėms narėms padės Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Tikimasi, kad atitinkamuose nacionaliniuose planuose bus numatyta reformų ir investicijų į mėlynąsias technologijas ir pajėgumus, ir tos priemonės lėšomis nebus remiami projektai, kurie daro didelę žalą aplinkai arba trukdo tausiai naudoti jūrų išteklius.

Siekdama padidinti viešąsias ir privačiąsias investicijas į pagrindinius šio komunikato prioritetus, Komisija bendradarbiaus su Europos finansų įstaigomis:

-Komisija bendradarbiaus su Europos investicijų banku, kad pastangos mažinti Europos jūrų, ypač Viduržemio jūros, taršą taptų darnesnės. Abi institucijos apsvarstys, kaip paskatinti privačiuosius investuotojus ir viešuosius plėtros bankus prisidėti prie šių pastangų;

-kartu su Europos investicijų fondu Komisija svarstys, kokia sistema padėtų lengviau naudoti pasidalijamojo valdymo finansines priemones tvarios mėlynosios ekonomikos reikmėms;

-siekdama padėti mažesnėms revoliucingų idėjų turinčioms įmonėms, kurioms sunku gauti privačiojo kapitalo, Komisijos „BlueInvest“ 45 platforma teiks individualizuotą paramą, užtikrins jų matomumą, atvers kelią pas investuotojus ir konsultuos, kaip pasirengti investicijoms. „Mėlynųjų technologijų“ startuolių ir ankstyvojo etapo įmonių rizikos kapitalas bus finansuojamas privačiuoju kapitalu, pritrauksimu naudojant programos „InvestEU“ ES biudžeto garantiją ir ES biudžeto sektorinių programų lėšas;

-artimoje ateityje peržiūrint valstybės pagalbos taisykles ir Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą bus nustatytos sąlygos, kuriomis galima remti ekonomiškai efektyvų ir aplinkai nekenksmingą švarios energijos, įskaitant jūrų atsinaujinančiąją energiją, diegimą.

3.4. Mėlynieji įgūdžiai ir darbo vietos

Nors dėl pandemijos darbo rinka apskritai traukėsi, dvejopa pertvarka atveria didžiulį užimtumo potencialą. Norint jį išnaudoti labai svarbu, kad su pažangiausiomis technologijomis dirbančios įmonės galėtų rasti kvalifikuotos darbo jėgos. Taip pat turime gerinti visuomenės požiūrį į karjerą mėlynojoje ekonomikoje.

Mėlynosios ekonomikos darbo rinkoje vykstant pertvarkai darbo vietų jau daugėja, pvz., iki 30 proc. jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos įmonių skundžiasi, kad visai nėra reikiamus įgūdžius turinčių darbuotojų (pvz., techninių darbuotojų) arba jų yra per mažai. Vien jūros vėjo energetikos sektoriuje darbo vietų skaičius iki 2030 m. gali padidėti tris kartus.

Naujoji Europos įgūdžių darbotvarkė 46   padeda įmonėms ir asmenims tobulinantis ir per(si)kvalifikuojant prisitaikyti prie skaitmeninių procesų ir naujų technologijų. Vykdant sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje projektus 47 , pagal programą „Erasmus+“ įsteigtas jūrų technologijoms reikalingų įgūdžių ugdymo aljansas 48 iki 2021 m. pabaigos nurodys, kaip pašalinti įgūdžių trūkumą jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir laivų statybos sektoriuose, ir pasiūlys nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įgyvendintiną įgūdžių strategiją.

Siekiant patenkinti su Europos žaliuoju kursu ir visuomenės sveikatos krize susijusius mokymo poreikius bus išplėsta Mėlynosios profesijos programa, pagal kurią nuo 2016 m. teikiamos mėlynosios ekonomikos darbo jėgos perkvalifikavimo ir naujų įgūdžių ugdymo dotacijos. Siekdama skatinti lyčių pusiausvyrą su jūra susijusiose darbo vietose, Komisija investuos į duomenų apie jūrų sektoriuje dirbančias moteris rinkimą, konsolidavimą ir analizę.

2021 m. Komisija pateikė plataus užmojo veiksmų planą, kaip visoje ES įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir jo 20 principų. Europos jūrų reikalų, akvakultūros ir žvejybos fondas atskirai remia žvejų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat kitas investicijų į žmones, kvalifikacijos kėlimą ir socialinį dialogą iniciatyvas. Kelių kitų ES fondų (pvz., „Europos socialinio fondo +“ ir techninės paramos priemonės) lėšos taip pat investuojamos į žmones, darbo vietų kūrimą ir įgūdžius. ES yra įsipareigojusi gerinti darbuotojų sveikatą ir saugą jūroje, todėl prisideda prie mėlynosios ekonomikos darbuotojų mokymo ir jūrininkų bei žvejų darbo sąlygų gerinimo 49 .

Komisija siekia:

-skatinti ir padėti pagal Įgūdžių paktus kurti įgūdžių partnerystę pramonės ekosistemose, kurios ES pramonės strategijoje laikomos svarbiomis mėlynajai ekonomikai (pvz., jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos arba laivų statybos srityje);

-2022 m. paskelbti naują Europos jūrų reikalų, akvakultūros ir žvejybos fondo kvietimą teikti pasiūlymus dėl mėlynųjų profesijų ir specialų kvietimą teikti pasiūlymus dėl moterų, kuriuo sieks didinti darbuotojų moterų nuošimtį ir jų atstovavimą oficialiuose mėlynosios ekonomikos valdymo organuose;

-raginti perkelti į nacionalinę teisę arba priimti Tarptautinės darbo organizacijos ir Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijas, kad pagerėtų darbo sąlygos ir būtų suderinti įgulos narių mokymo reikalavimai ir dėl to pagerėtų profesijos įvaizdis.

4.Tvaraus valdymo sąlygų sudarymas

Vandenynai ir jūros yra naudingi visiems, tačiau kyla jų beatodairiško pereikvojimo pavojus. Todėl reikia plačiai pripažįstamų taisyklių ir susitarimų dėl teritorijų planavimo, piliečių dalyvavimo, regioninio bendradarbiavimo, jūrų saugumo ir tarptautinės politikos.

4.1.    Jūrinių teritorijų planavimas

Kuo didesnis poreikis naudoti jūrų erdvę, tuo svarbiau planuoti teritorijas. Jūrinių teritorijų planavimas būtinas siekiant išvengti politikos prioritetų kolizijos ir suderinti gamtos apsaugą su ekonomine plėtra. Pamatinė jūrinių teritorijų planavimo proceso dalis yra viešos konsultacijos su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais.

Jūrinių teritorijų planavimas atlieka svarbią funkciją siekiant Europos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir biologinės įvairovės apsaugos tikslų. ES biologinės įvairovės strategijoje aiškiai nurodyta, kad, norint taikyti ekosisteminį valdymo metodą, reikėtų siekti į nacionalinius jūrinių teritorijų planus integruoti visus jūrų sektorius ir veiklą, taip pat susijusias teritorines išsaugojimo ir valdymo priemones. Planavimas taip pat padidina tikrumą ir nuspėjamumą privatiems investuotojams ir gali skatinti ekonomikos sektorių sinergiją. Jūrinių teritorijų planavimo direktyva 50 užtikrinama, kad pačioje planavimo proceso pradžioje būtų nustatytas galimas neigiamas poveikis gamtinei aplinkai ir jo būtų išvengta, o nacionaliniai jūrinių teritorijų planai derėtų su nacionaliniais energetikos ir klimato srities planais ir su gera aplinkos būkle, apibrėžta Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje.

Komisija:

-po to, kai 2021 m. kovo mėn. buvo priimti nacionaliniai jūrinių teritorijų planai, 2022 m. pateiks ES jūrinių teritorijų planavimo direktyvos įgyvendinimo ataskaitą, parengs pasiūlymų, kaip ji galėtų palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, ir paskatins valstybes nares į savo nacionalinius teritorijų planus įtraukti jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos plėtros tikslus;

-2021 m. pradės Jūrų strategijos pagrindų direktyvos peržiūrą ir, remdamasi rezultatais, iki 2023 m. galbūt ją peržiūrės;

-parengs jūrinių teritorijų planavimo ekosisteminio metodo gaires ir skatins daugialypį jūrinių teritorijų naudojimą toje pačioje vietoje derinant įvairią veiklą (pvz., marikultūrą ir jūrų atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sistemas).

4.2. Piliečių aktyvumas ir okeanologijos žinios

Tvarios mėlynosios ekonomikos politika paskatins piliečių aktyvumą, o rodydami iniciatyvą jie prisidės prie jos tobulinimo.

Europos piliečiai, ypač jaunimas, labai brangina gerą jūrų ir vandenynų būklę ir pritaria tam, kad jų naudojimas būtų tvarus, kaip rodo visuomenės susirūpinimas dėl plastiko šiukšlių vandenynuose. Tačiau būtina ir toliau didinti visuomenės suvokimą apie jūrų ir vandenynų svarbą gyvybei planetoje. Šiuolaikinės mobiliosios programėlės suteikia galimybę piliečiams atsekti aptiktą žalą aplinkai, ją stebėti arba apie ją pranešti. Viena iš galimos vandenynų misijos užduočių – naudojant naujus būdus įtraukti ES piliečius ir suteikti jiems daugiau galių. Tai padės užtikrinti būsimų projektų aplinkosauginį naudingumą ir tiesiogiai prisidėti prie Europos žaliojo kurso įgyvendinimo.

-Pagal pastarojo meto Komisijos iniciatyvą „EU4Ocean Coalition“ 51 bus kuriami Europos mokyklų tinklai, kurie padės pristatyti vandenynų temą moksleiviams. Iniciatyva padės vandenynus išsaugoti siekiančioms organizacijoms vykdyti jungtinius projektus, kurių tikslas – įtraukti piliečius, padidinti poveikį ir išplėsti auditoriją.

-Komisija, bendradarbiaudama su UNESCO Tarpvyriausybine okeanografijos komisija, valstybėmis narėmis ir tarptautiniais partneriais, prisidės prie 2021–2030 m. JT vandenynų mokslo dešimtmečio siekiant darnaus vystymosi okeanologijos žinių programos.

4.3 Jūrų baseinai, regioninis bendradarbiavimas ir parama pakrantės regionams

Pakrantės regionai ir salos yra svarbūs mėlynosios ekonomikos dalyviai. Jie dažnai dalijasi tuo pačiu jūros baseinu, todėl akivaizdu, kad sprendžiant bendrus uždavinius ir saugant bendras gėrybes prasminga bendradarbiauti regioniniu mastu. ES toliau rems bendradarbiavimą, rengs kiekvienam Europos jūrų baseinui pritaikytas strategijas ir tą patį bendradarbiavimo modelį siūlys kaimyninėms šalims, kurios su ES dalijasi jūrų baseinu bei jūrų gyvaisiais ištekliais ir pasižymi tomis pačiomis geoekonominėmis savybėmis. 

Jūrų baseinų strategijos yra veiksmingos, nes jas vykdo labai įvairūs suinteresuotieji subjektai (nacionalinės vyriausybės, pakrančių regionai, miestai, mokslinių tyrimų institutai, švietimo tinklai ir įmonės) ir jos padeda telkti pastangas konkretiems tvarią mėlynąją ekonomiką remiantiems projektams ir veiksmams, pvz., dėl tvaraus turizmo pasiūlos. Komisija remia jūrų baseinų ir makroregionines bendradarbiavimo programas: 2020 m. Atlanto vandenyno veiksmų planą 52 , Vakarų Viduržemio jūros strategiją 53 , bendrą Juodosios jūros darbotvarkę 54 , ES strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono 55 ir ES Baltijos jūros regiono strategiją 56 ;

Daugiau kaip pusė ES turistų apgyvendinimo įstaigų yra pakrantės teritorijose, o 30 proc. nakvynių vieta yra pajūrio kurortai. Jūrų ir pakrančių turizmas, kuris yra svarbus mėlynosios ekonomikos sandas ir glaudžiai susijęs su daugeliu kitų jos sektorių, labai nukentėjo nuo pandemijos. Dėl judėjimo suvaržymų daug žmonių atleista iš darbo ir neteko pragyvenimo šaltinių, taip pat gerokai sumažėjo sektoriaus pajėgumas investuoti į atsparesnių ir tvaresnių paslaugų ir tiekimo grandinių plėtrą. Siekiant užtikrinti pakrančių bendruomenių socialinį atsparumą, skatinti darbo vietų kūrimą ir atverti ekonomines galimybes, reikalingos investicijos. Tokiomis aplinkybėmis Komisija priėmė dokumentus ir sukūrė priemones, kurie sudaro sąlygas atnaujinti saugų turizmą ir padeda didinti sektoriaus atsparumą ir tvarumą 57 .

Pastaraisiais metais tarp keliautojų vis populiarėjo klimatui nekenkiančios, tvarios keliavimo patirtys, o dėl pandemijos dar labiau išaugo lėtojo turizmo ir atvirose erdvėse bei gamtoje esančių lankytinų vietų paklausa. Tikimasi, kad turistams tvarumas rūpės vis labiau, o pirmiausia atsigaus regiono ir apylinkių lankytinos vietovės 58 . Skirstant finansinius išteklius ir investuojant Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reikėtų atsižvelgti į šiuos tvaresnės turizmo ekosistemos užmojus ir tendencijas.

Europos žaliojo kurso dokumente įsipareigota ypatingą dėmesį skirti ES atokiausių regionų vaidmeniui suvokiant jų pažeidžiamumą dėl klimato kaitos ir gamtinių nelaimių, jų unikalų biologinės įvairovės lobyną ir neprilygstamus atsinaujinančiuosius energijos išteklius.

Kad paremtų pakrančių regionų atsigavimą, Komisija siekia:

-padėti miestams ir regionams vietos lygmeniu valdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir iki galo pasinaudoti ES lėšomis ir paskatomis. Komisija parengs paramos priemonių rinkinį (pavyzdinį vietos žaliojo kurso modelį) ir strategines gaires, pvz., Pažangiųjų miestų iššūkio iniciatyvai. Ji primygtinai ragins valstybes nares programuojant ES fondus atsižvelgti į jūrų baseinų ir makroregionines strategijas 59 ;

-ES lėšomis skatinti ir remti jūrų ir pakrančių ekologinio turizmo plėtrą. ES paramos paskirtis bus atskleisti žemyno jūrinio paveldo įvairovę, išmaniai valdyti turistų srautus, įvairinti pasiūlą ir plėsti nesezoninį turizmą;

-toliau remti atokiausius regionus, kaip numatyta 2017 m. komunikate 60 , kad jie išnaudotų savo didelių išskirtinių ekonominių zonų galimybes, saugotų itin turtingas savo ekosistemas, plėtotų savas tvarios mėlynosios ekonomikos strategijas ir dalydamosi geriausia patirtimi spręstų bendras prisitaikymo prie klimato kaitos problemas;

-toliau investuoti į ypatingus santykius su kaimyninėmis ir plėtros šalimis, kad būtų plėtojamos mėlynosios ekonomikos tiekimo grandinės, stiprinančios ryšius su ES (pagal komunikatą dėl prekybos politikos peržiūros). Naudojantis Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemone, Pasirengimo narystei pagalbos priemone ir kitais ES fondais bus toliau remiamos bendradarbiavimo iniciatyvos, konkrečiai, siekiant įgyvendinti 2-ąją Viduržemio jūros sąjungos ministrų deklaraciją dėl tvarios mėlynosios ekonomikos 61 , atnaujintą partnerystę su pietinėmis kaimyninėmis šalimis 62 ir Vakarų Balkanų ekonomikos ir investicijų planą.

4.4. Jūrų saugumas

Kol jūrų erdvė nėra visapusiškai saugi, neįmanoma užtikrinti ES strateginių interesų, pvz., laivybos laisvės, išorės sienų kontrolės ar būtiniausių medžiagų tiekimo, ir apsaugoti ekonominės veiklos ir piliečių jūroje ir sausumoje.

ES jūrų saugumo strategijoje ir atitinkamame veiksmų plane numatyta bendradarbiaujant reaguoti į mūsų laikų vidaus ir išorės iššūkius jūrų saugumui. Vienas iš jų yra aplinkos saugumo iššūkis: reikia pasirengti klimato kaitai ir ją suvaldyti, sutrukdyti neteisėtai leisti teršalus ir išversti atliekas, užkirsti kelią avarijoms ir kitiems aplinkai gresiantiems pavojams. Siekiant spręsti saugumo uždavinius, užkirsti kelią neteisėtai veiklai jūroje ir užtikrinti teisės aktų vykdymą labai svarbu dalytis informacija, įskaitant in situ, oro ir palydovinius duomenis. Trijų pagrindinių ES agentūrų 63 bendradarbiavimas pakrančių apsaugos funkcijų srityje užtikrina didelę masto ekonomiją: mažiau dubliavimosi, plėtojamos daugiatikslės operacijos, dalijamasi paieškos ir gelbėjimo operacijoms skirtais orlaiviais ir laivais, reaguojama į taršą nafta ir kt. Siekdama palengvinti keitimąsi informacija, Europos Komisija sukūrė bendrą keitimosi jūrų srities informacija aplinką 64 (BKIA, angl. CISE).

BKIA sudarys sąlygas įvairių civilinių ir karinių sektorių (jūrų transporto saugos, žuvininkystės kontrolės, pasirengimo jūrų taršai ir reagavimo į ją, jūros aplinkos apsaugos, muitinės, sienų kontrolės, bendrosios teisėsaugos ir gynybos) ir skirtingų valstybių institucijoms realiuoju laiku dalytis informacija apie visa tai, kas vyksta jūroje. Naudoti BKIA nėra privaloma. Dabartinį jos pereinamąjį etapą, truksiantį iki 2023 m., administruoja Europos jūrų saugumo agentūra aktyviai dalyvaujant valstybėms narėms ir kitoms ES įstaigoms. Agentūrai taip pat patikėta teikti „Copernicus“ jūrų stebėjimo paslaugos palydovinius produktus.

Komisija:

-atsižvelgdama į pereinamojo etapo rezultatus, pasiūlys 2024 m. pradėti BKIA veiklos etapą, kad atsirastų visavertė ES jūrų priežiūros institucijų informacijos mainų sistema.

4.5. Tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimas už ES ribų

ES tvarios mėlynosios ekonomikos skatinimas neturi baigtis prie mūsų sienų. Daugelis mėlynosios ekonomikos vertės grandinių yra pasaulinės ir susiduria su pasauline konkurencija, visame pasaulyje veiklą vykdo ir ES veiklos vykdytojai. Todėl privalome ne tik ginti ES rinką nuo netvarių produktų ir praktikos, bet ir užtikrinti ES įmonėms vienodas sąlygas pasaulinėje rinkoje, siūlyti ES patirtį, raginti imtis aplinkosaugos veiksmų ir laikytis teisės viršenybės principo.

Vadovaudamasi 2016 m. priimta Tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarke 65 ir JT jūrų teisės konvencija nustatyta teisine sistema, Komisija toliau kurs sąlygas tvariai tarptautinio masto mėlynajai ekonomikai. Ji toliau sieks įtvirtinti mokslu grindžiamą vandenyno gamtos išteklių, įskaitant žvejybos išteklius, valdymą: pasitelkdama ES partnerystės organizacijas ir susitarimus rems darnų jūrų sektoriaus vystymąsi, o per regionines žvejybos valdymo organizacijas skatins tausią žvejybą. Komisija nesiliaus kovojusi su neteisėta žvejyba ir sukčiavimu jūrų gėrybių produktų srityje, kaip numatyta ES reglamentuose. Naudodamasi tausios žvejybos partnerystės susitarimais ji toliau gerins žuvininkystės valdymą šalyse partnerėse ir padės plėtoti vietos ekonomiką.

Tarptautinėse derybose ES turėtų pasisakyti už tai, kad tarptautinėje jūros dugno teritorijoje esantys jūrų mineralai nebūtų naudojami, kol nebus pakankamai ištirtas giliavandenės kasybos poveikis jūros aplinkai, biologinei įvairovei ir žmonių veiklai, kol nebus suvokta rizika ir kol nebus galima įrodyti, kad technologijos ir veiklos metodai nedaro didelės žalos aplinkai.

Komisija:

-15-ojoje JT biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje pritars saugoti ir atkurti jūrų ekosistemas ir buveines padedančiai plataus užmojo Pasaulinei biologinės įvairovės strategijai po 2020 m., kurios viena dalis būtų visuotinis susitarimas dėl bent 30 proc. pasaulio jūrų teritorijos apsaugos;

-siekdama skatinti atvirosios jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, pritars tam, kad JT jūrų teisės konvencijos 4-ojoje tarpvyriausybinėje konferencijoje būtų sudarytas plataus užmojo teisiškai privalomas susitarimas dėl nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančių rajonų jūrų biologinės įvairovės;

-iniciatyviai dės pastangas, kad būtų pasiektas visuotinis susitarimas dėl plastikų ir skatinama su plastikais elgtis pagal žiedinės ekonomikos principus, nes tai paklotų pagrindą solidesniam ir labiau koordinuotam pasaulinio lygmens atsakui į taršą plastiku;

-toliau sieks užbaigti daugiašales derybas dėl žuvininkystės subsidijų Pasaulio prekybos organizacijoje, kad būtų įgyvendintas 14.6 darnaus vystymosi tikslas – uždrausti tam tikrų rūšių žuvininkystės subsidijas, dėl kurių susidaro pertekliniai pajėgumai ir pereikvojami žuvų ištekliai, ir panaikinti subsidijas, skatinančias neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą;

-naudodamasi visais turimais diplomatiniais svertais ir komunikacijos pajėgumais, stengsis padėti sudaryti Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos susitarimą dėl trijų didelių jūrų teritorijų Pietų vandenyne (Rytų Antarkties, Vedelio jūros ir Antarkties pusiasalio) saugojimo;

-padės ES nepriklausančioms šalims stiprinti ir įvairinti tvarią, įtraukią ir teisingą mėlynąją ekonomiką. Užtikrindama įvairių prieinamų finansavimo šaltinių finansinę paramą ji sieks, kad tvarios mėlynosios ekonomikos principas visame pasaulyje taptų bendradarbiavimo dėl vandenynų valdymo kelrodžiu. Komisija taip pat svarstys, ar įsteigti ES ir Afrikos darbo grupę mėlynosios ekonomikos klausimais;

-rems daugiašales iniciatyvas, pvz., JT ekosistemų atkūrimo dešimtmečio iniciatyvą ir 2021–2030 m. JT vandenynų mokslo dešimtmečio siekiant darnaus vystymosi iniciatyvą, ypač vandenynų stebėjimo, vandenynų modeliavimo ir duomenų mainų infrastruktūros srityse;

-bendradarbiaudama su UNESCO Tarpvyriausybine okeanografijos komisija, tarptautiniu mastu skatins jūrinių teritorijų planavimą 66 ;

-atsižvelgdama į naujausias Tarptautinio vandenynų valdymo forumo konsultacijas ir rekomendacijas, atnaujins savąją tarptautinio vandenynų valdymo darbotvarkę. Darbotvarkė turėtų užtikrinti, kad mėlynoji ekonomika jūrų ekosistemą saugotų ir jai nekenktų. Ji turėtų skatinti skaidrų ir įtraukų sprendimų priėmimą ir griežtinti socialinio tvarumo standartus.

5.Išvada

Šiame komunikate pateikti Komisijos pasiūlymai dėl šio dešimtmečio jūrų politikos siekiant, kad Europos žaliojo kurso dokumente numatyta pertvarka taptų vandenynų ekonomikos realybe. Šią darbotvarkę papildys būsima vandenynų, jūrų ir kitų vandenų misija. Komisija bendradarbiaus su Europos Parlamentu, Taryba ir, kai tinka, kitomis ES institucijomis, kad pateikta darbotvarkė ir pasiūlytos priemonės būtų įgyvendintos. Ji kvies visus jūrų sektoriumi suinteresuotus subjektus bendrauti, kad tvari mėlynoji ekonomika būtų formuojama sąžiningai ir teisingai.

(1)

 COM(2019) 640 final.

(2)

COM(2020) 442 final.

(3)

Europos Komisija, „2020 m. ES mėlynosios ekonomikos ataskaita“ (2020).

(4)

14 darnaus vystymosi tikslas – išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi.

(5)

COM(2020) 380 final.

(6)

Potenciali vandenynų misija „Gyvybingi vandenynai, jūros, pakrančių ir vidaus vandenys“.

(7)

COM(2020) 741 final.

(8)

COM(2020) 789 final.

(9)

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą.

(10)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/53/ES dėl pramoginių ir asmeninių laivų, kuria panaikinama direktyva 94/25/EB.

(11)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12312-FuelEU-Maritime- .

(12)

COM(2020) 301 final.

(13)

Be to, naujajame „Atlanto vandenyno veiksmų plane 2.0“ uostai laikomi prioritetiniais mėlynosios ekonomikos saitais ir centrais, o įgyvendinant iniciatyvą „WestMed“ įsteigta darniojo transporto ir žaliosios laivybos techninė grupė. 

(14)

SWD(2018) 254 final.

(15)

2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)

(16)

2019 m. birželio 5 d. Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo.

(17)

COM(2018) 368 (šiuo metu teisėkūros institucijose vyksta pasiūlymo dėl peržiūros pirmasis svarstymas).

(18)

 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo, kuriuo panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (EJRŽF). 2020 m. gruodžio 3 d. politinis susitarimas. 

(19)

Galimai naudojant susietuosius įrankius su daiktų interneto jutikliais.

(20)

Direktyva (ES) 2019/883, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/65/ES.

(21)

COM(2020) 98 final.

(22)

2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB.

(23)

 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB

(24)

Pakrančių ir vandenynų ekosistemose kaupiama anglis.

(25)

Šioje srityje labai svarbu iki galo įgyvendinti šiuos teisės aktus: Jūrų strategijos pagrindų direktyvą (2008/56/EB), Paukščių direktyvą (2009/147/EB), Buveinių direktyvą (92/43/EEB), Direktyvą 2011/92/ES, Direktyvą 2001/42/EB, 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones ir ES biologinės įvairovės strategiją (COM(2020) 380 final).

(26)

 Inter-governmental Panel on Climate Change, Special Report: Special Report on the Ocean and Cryosphere in a Changing Climate, Summary for Policy Makers, section B.3.1, https://www.ipcc.ch/srocc/chapter/summary-for-policymakers/ .

(27)

  https://www.eea.europa.eu/themes/water/europes-seas-and-coasts .

(28)

  SEC(2021) 89 final .

(29)

2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos sprendimas 2010/631/ES dėl Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos protokolo dėl integruoto Viduržemio jūros pakrančių zonos valdymo sudarymo Europos Sąjungos vardu.

(30)

COM(2020) 381 final.

(31)

 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB.

(32)

Daugiau kaip 70 proc. suvartojamų jūrų gėrybių ES vis dar importuoja. Akvakultūros produktai iš viso sudaro tik 25 proc. ES suvartojamų jūrų gėrybių; ES akvakultūros sektorius pagamina mažiau negu 2 proc. pasaulinės akvakultūros produkcijos. Akvakultūros produktų gamyba tebėra labai koncentruota ir atskirose ES valstybėse narėse, ir pagal ūkiuose auginamų organizmų rūšis, todėl galimybių įvairinti veiklą yra daug.

(33)

COM(2021) 236 final.

(34)

https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12555-Organic-farming-action-plan-for-the-development-of-EU-org.

(35)

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2283 dėl naujų maisto produktų, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 ir panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1852/2001.

(36)

  https://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/have-your-say/initiatives/12780-Towards-a-strong-and-sustainable-EU-Algae-sector.

(37)

https://emodnet.eu/en. Į EMODnet susibūrusios daugiau kaip 120 organizacijų teikia jūros aplinkos duomenis, priskiriamus septynioms mokslo šakoms: batimetrijai, geologijai, mokslui apie jūros dugno buveines, chemijai, biologijai, fizikai ir mokslui apie žmogaus veiklą. Duomenys tvarkomi taip, kad juos būtų lengva rasti, pasiekti, susieti ir naudoti (angl. „Findable, Accessible, Interoperable, Reusable“ (FAIR)).

(38)

Nuo 2023 m. teminiai skaitmeniniai vandenynų atvaizdai bus programuojami taikantis prie iniciatyvos „Tikslas – Žemė“ sistemos ir į ją integruojami.

(39)

  https://www.oceandecade.org/  

(40)

  https://blueindicators.ec.europa.eu/  

(41)

EUMOFA ( https://www.eumofa.eu/ ).

(42)

COM(2020) 66 final.

(43)

Keletas pavyzdžių aprašyti jų tinkle FARNET.

(44)

  https://www.unepfi.org/blue-finance/ .

(45)

  https://webgate.ec.europa.eu/maritimeforum/en/frontpage/1451 .

(46)

COM(2020) 274 final.

(47)

 Projekte pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams (įmonėms, profesinėms sąjungoms, mokslinių tyrimų institutams, švietimo ir mokymo įstaigoms ir valdžios institucijoms) siūloma užmegzti atskirų sektorių partnerystę, plėtoti įgūdžių strategijas ir rengti konkrečias mokymosi ir mokymo programas, kurios tiems sektoriams padėtų pašalinti įgūdžių trūkumą.

(48)

  https://www.projectmates.eu/ .

(49)

 Įgyvendindama tarptautiniu mastu pripažintus principus ir sistemas, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslus, TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe ir Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.

(50)

2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/89/ES, kuria nustatoma jūrinių teritorijų planavimo sistema.

(51)

  https://webgate.ec.europa.eu/maritimeforum/en/node/4484 .

(52)

  http://www.atlanticstrategy.eu/en .

(53)

  https://www.westmed-initiative.eu/ .

(54)

  https://blackseablueconomy.eu/206/common-maritime-agenda-black-sea .

(55)

  https://www.adriatic-ionian.eu/ .

(56)

  https://www.balticsea-region-strategy.eu/about/about .

(57)

Konkrečiai, komunikatą dėl turizmo ir transporto 2020 m. ir vėliau, ES vakcinų strategiją, komunikatą dėl saugaus veiklos atnaujinimo, pasiūlymą dėl skaitmeninio žaliojo sertifikato ir platformą bei programėlę „Re-open EU“.

(58)

UNWTO „Principles for the transition to a green travel and tourism economy“.

(59)

SWD(2020) 206 final.

(60)

COM(2017) 623 final.

(61)

  https://ufmsecretariat.org/wp-content/uploads/2021/02/Declaration-UfM-Blue-Economy-EN-1.pdf .

(62)

JOIN(2021) 2.

(63)

EMSA, EŽKA ir FRONTEX.

(64)

  http://emsa.europa.eu/cise.html .

(65)

SWD(2016) 352 final.

(66)

„Joint roadmap to accelerate Maritime/Marine Spatial Planning processes worldwide“, March 2017.