EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 408 final

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

COVID-19 pandemijos protrūkis pakeitė ateinančių metų Sąjungos ekonomines perspektyvas.

Trumpalaikis poveikis kiekvienoje valstybėje narėje priklausys nuo izoliavimo priemonių trukmės ir griežtumo, gamybos struktūros ir ekonominės politikos priemonių, kurių imamasi siekiant sušvelninti tiesioginį krizės poveikį. Poveikis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu priklausys nuo COVID pandemijos sukelto ekonominės veiklos sukrėtimo visuose ekonomikos sektoriuose, šalių ekonomikos atsparumo ir gebėjimo imtis tinkamų priemonių. Dėl bendrosios rinkos vienodų sąlygų iškraipymo rizikos gali didėti ekonominiai skirtumai Sąjungoje, o jei nebus imtasi ryžtingų politikos veiksmų, gali pagilėti Europos ilgalaikio ekonomikos augimo problemos.

Palaipsniui atšaukiant izoliavimo priemones, tvariam atsigavimui užtikrinti būtinos krizės ekonominio ir socialinio poveikio švelninimo strateginės politikos gairės, kuriomis būtų skatinama ekonominė konvergencija ir atsparumas, taip prisidedant prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos augimo. Tai, be kita ko, apima sąlygų dvejopam perėjimui – prie ekologiškesnės ir labiau skaitmeninės – visuomenės sudarymą, kartu užtikrinant strateginį Sąjungos savarankiškumą. Ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Be to, siekiant užkirsti kelią ilgalaikiam gamybos pajėgumų ir užimtumo praradimui („histerezės“ efektui), būtina spręsti svarbiausius su krize susijusius ekonominius ir socialinius uždavinius, taip išsaugant ekonominį ir socialinį atsparumą. Tvariam ir atspariam ekonomikos atsigavimui užtikrinti dar reikia tinkamos rūšies investicijoms ir reformoms palankios sistemos. Taip pat labai svarbu, kad valstybių narių įgyvendinamose ekonomikos gaivinimo strategijose būtų tinkamai atsižvelgiama į problemas, susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarka, ir būtų remiamos investicijos ir reformos šiose dviejose pagrindinėse srityse.

Pagal siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (toliau – Priemonė) bus teikiama didelio masto finansinė parama viešosioms investicijoms ir reformoms, dėl kurių valstybių narių ekonomika taps atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai. Tai padės valstybėms narėms įveikti ekonomines ir socialines problemas, su kuriomis jos susiduria (o po krizės jos taps dar opesnės) įvairiose srityse, pavyzdžiui, socialinėje, užimtumo, įgūdžių, švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, sveikatos, taip pat spręsti verslo aplinkos, įskaitant viešojo administravimo ir finansų sektoriaus, klausimus. Galiausiai tai taip pat padės užtikrinti, kad šios investicijos ir reformos būtų orientuotos į žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos uždavinių sprendimą ir investicijų reikmes, o drauge ir į tvarų atsigavimą. Investicijos į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, pajėgumus ir procesus, kuriais siekiama padėti pereiti prie švarios energijos, skatinamas energijos vartojimo efektyvumas įvairiuose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, padės kurti darbo vietas ir užtikrinti tvarų augimą, taip pat sudarys sąlygas Sąjungai visapusiškai pasinaudoti pradininko pranašumu pasaulinėse ekonomikos gaivinimo lenktynėse. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines. Labai svarbu, kad aktualių projektų bazės būtų nustatytos ir parengtos pagal prioritetus, pristatytus per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą (toliau – Europos semestras).

Priemonė bus pagrindinė Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, kuri yra peržiūrėtos daugiametės finansinės programos dalis, programa. Pagal ją valstybėms narėms bus teikiama negrąžintina finansinė parama ir paskolos jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytoms viešosioms investicijoms ir reformoms remti. Taip Sąjungos šalių ekonomika taps atsparesnė ir geriau pasirengusi ateičiai. Paskolos papildys negrąžintiną paramą ir bus siūlomos mainais į papildomas reformas ir investicija greta tų, kurioms jau teikiama negrąžintina finansinė parama. Paskoloms bus taikomi ilgi terminai ir palankios palūkanų normos, kuriomis naudojasi Sąjunga. Todėl jos bus ypač svarbios ir naudingos valstybėms narėms, kurios patiria didesnės skolinimosi išlaidas. Siekiant užtikrinti, kad išteklių paskirstymas būtų gerai suderintas su Priemonės tikslu, pagal Priemonę teikiama negrąžintina parama bus ypač naudinga šalims, kurių pajamos vienam gyventojui yra mažesnės ir kuriose aukštas nedarbo lygis siekiant atsižvelgti į didelius ekonominius ir socialinius uždavinius, su kuriais susiduria šios šalys.

Komisija siūlo pasinaudoti visa ES biudžeto galia, kad investicijos būtų sutelktos ir finansinė parama būtų teikiama svarbiausiais pirmaisiais ekonomikos atsigavimo metais. Šie pasiūlymai grindžiami dviem ramsčiais:

i) skubia Europos ekonomikos gaivinimo priemone, kurią sudaro 808 984,090 mln. EUR (dabartinėmis kainomis). Tai laikinai sustiprins ES biudžeto finansinę galią pasinaudojant manevringumo marža ES biudžete padidinti papildomą finansavimą finansų rinkose. Surinktomis lėšomis bus remiamos tiesioginės ir greitai veikiančios priemonės, kurių reikia pragyvenimo šaltiniams apsaugoti ir ekonomikai atkurti;

ii) sustiprinta 2021–2027 m. daugiamete finansine programa (DFP). Komisija siūlo taikant Europos ekonomikos gaivinimo priemonę sustiprinti svarbiausias programas, kad investicijos kuo greičiau pasiektų tuos, kuriems jų reikia, kad sustiprėtų bendroji rinka, būtų paspartintas bendradarbiavimas sveikatos ir krizių valdymo srityse, o Sąjungos biudžetas būtų subalansuotas taip, kad būtų paskatintas tvarus perėjimas prie atsparesnės, žalesnės, skaitmeniškesnės Europos.

Atsižvelgiant į Priemonei teikiamo finansavimo laikotarpio laikinumą, finansinė parama ir susiję veiksmai, kurių imasi valstybės narės pagal Priemonę, turėtų būti teikiami pradiniame etape iki 2024 m. pabaigos, o kalbant apie negrąžintiną finansinę paramą, turėtų būti įsipareigota skirti bent 60 proc. visos sumos iki 2022 m. pabaigos. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų po 2024 m. iki DFP pabaigos likusius metus skirti atitinkamų veiksmų įgyvendinimui vietoje skatinti ir numatytam atitinkamų ekonomikos ir socialinių sektorių atsigavimui pasiekti, taip pat atsparumui ir konvergencijai skatinti. Jei po šio laikotarpio Priemonei bus finansinių išteklių ir jie jai bus skirti Sąjungos biudžete, Komisija galėtų skelbti tolesnius kvietimus teikti paraiškas.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Peržiūrėtoje DFP ir susijusiuose sektorių teisės aktuose siūlomos naujos ir sustiprintos priemonės ekonominėms COVID-19 pandemijos pasekmėms šalinti. Šiuo pasiūlymu integruojamas šis priemonių rinkinys, visų pirma REACT EU 3 pagal struktūrinius ir sanglaudos fondus ir iš dalies pakeisti pasiūlymai dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ir programos „InvestEU“ [...]. Pasiūlymas taip pat yra dalis įvairių priemonių, parengtų reaguojant į dabartinę COVID-19 pandemiją, tokių kaip Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyva 4 .

Siūlomos priemonės viena kitą papildo. REACT EU bus skirta krizės įveikimo veiksmams trumpesniu laikotarpiu, susijusiems su darbo rinkomis, sveikatos priežiūra ir MVĮ (likvidumo ir mokumo parama), kad valstybių narių ekonomikai būtų teikiama skubi ir tiesioginė parama. Priemone bus remiamos ilgalaikės reformos ir investicijos, visų pirma į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, turinčios ilgalaikį poveikį Sąjungos ekonomikos našumui ir atsparumui.

Be to, keletu politikos priemonių Sąjungos lygmeniu remiamas reformų ir investicijų įgyvendinimas. Pagal struktūrinių reformų rėmimo programą šiuo metu valstybėms narėms teikiama techninė parama rengiant ir įgyvendinant reformas. Iš Sąjungos fondų finansuojami investiciniai projektai politikos srityse, kurioms skirti Sąjungos fondai, tačiau finansavimas turi būti sutelktas pagal temas ir prieš išmokant lėšas turi būti įvykdytos tam tikros reikiamos sąlygos. „InvestEU“ finansuojami projektai pagal skirtingas politikos linijas, tačiau nebūtinai susiję su reformomis.

Šis pasiūlymas bus glaudžiai suderintas su politikos gairėmis, nustatytomis įgyvendinant Europos semestrą. Pirma, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kurie bus remiami pagal Priemonę, turės padėti veiksmingai įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kurias Taryba pateikė valstybėms narėms įgyvendinant Europos semestrą. Todėl į šį pasiūlymą įtrauktos priemonės didins Europos semestro veiksmingumą ir prisidės prie jį įgyvendinant nustatytų uždavinių vykdymo. Antra, valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pateikimo tvarkaraštis bus suderintas su Europos semestro tvarkaraščiu ir šie planai bus nacionalinės reformų programos priedas. Trečia, šių planų įgyvendinimo pažangos ataskaitos taip pat bus teikiamos atsižvelgiant į Europos semestro įgyvendinimą.

•Suderinamumas su kitomis Sąjungos politikos sritimis

Pasiūlymas atitinka ir užtikrina papildomumą ir sąveiką su kitomis Sąjungos politikos sritimis.

Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujos schemos SURE 5 , skirtos apsaugoti Europos gyventojus nuo nedarbo rizikos. Jos tikslas – suteikti valstybėms narėms iki 100 mlrd. EUR paramos siekiant padėti apsaugoti darbo vietas ir darbuotojus, nukentėjusius nuo koronaviruso pandemijos. Šios paskolos padės valstybėms narėms padengti staiga padidėjusias viešąsias išlaidas darbo vietoms išsaugoti.

Euro grupė taip pat politiniu lygmeniu susitarė, kad Europos investicijų bankas ir Europos stabilumo mechanizmas kartu įmonėms ir valstybėms narėms, kurioms to reikia, suteiks 440 mlrd. EUR finansavimą; valstybėms narėms taikoma tik viena sąlyga – padengti tiesiogines ir netiesiogines sveikatos priežiūros, gydymo ir prevencijos išlaidas.

Be šio precedento neturinčio Europos fiskalinio atsako, Europos Centrinis Bankas taip pat ėmėsi priemonių, įskaitant 750 mlrd. EUR specialiąją pandeminę pirkimo programą, pagal kurią bendra suma, už kurią Europos Centrinis Bankas įsigys turto 2020 m., bus padidinta iki 1,1 trln. EUR, kad būtų išlaikytas vyriausybės obligacijų rinkų finansinis stabilumas.

Atsižvelgiant į tai, kad daug dėmesio skiriama investicijoms ir reformoms, kuriomis siekiama spręsti su žaliąja ir skaitmenine pertvarka susijusias problemas, Priemonė papildo ir remia Europos žaliąjį kursą ir Europos skaitmeninę darbotvarkę.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Siūlomų veiksmų finansavimas pagal numatomą reglamentą atitinka Europos pridėtinės vertės ir subsidiarumo principus. Didžiausias Sąjungos biudžeto finansavimas skiriamas veiklai, kurios tikslų valstybės narės, veikdamos pavieniui, negali pakankamai pasiekti („būtinumo testas“) ir kurioje Sąjungos intervencinėmis priemonėmis galima suteikti papildomos naudos, palyginti su pavieniais valstybių narių veiksmais.

Bendri reglamento tikslai – didinti sanglaudą taikant priemones, dėl kurių didėja valstybių narių atsparumas, švelninti krizės ekonominį ir socialinį poveikį ir remti žaliąją ir energetikos pertvarką, taip prisidedant prie Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir augimo potencialo skatinimo pasibaigus COVID-19 krizei. Todėl reglamentu nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone turėtų būti remiamos reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiamos valstybių narių struktūrinio pobūdžio problemos.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagrindinis principas yra tai, kad parama teikiama reaguojant į atitinkamos valstybės narės savanoriškai pateiktą prašymą. Todėl kiekviena valstybė narė pati nusprendžia, ar būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, atsižvelgdama į nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu turimas galimybes. Su ekonomikos gaivinimu ir atsparumo didinimu susijusių priemonių įgyvendinimas yra bendras Sąjungos interesas.

Siekiant koordinuoti tvirtą atsaką į COVID-19 pandemijos protrūkį ir švelninti didžiules ekonomines pasekmes, reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Todėl siekiant greito ir tvirto ekonomikos atsigavimo Sąjungoje, būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu. Šis tikslas negali būti tinkamai pasiektas valstybėms narėms veikiant atskirai, o Sąjungos intervencinės priemonės gali suteikti papildomos naudos priimant reglamentą, kuriuo nustatoma priemonė, skirta finansiškai remti valstybes nares rengiant ir įgyvendinant labai reikalingas reformas ir investicijas. Tokia parama taip pat padėtų švelninti dabartinės COVID-19 krizės sukeltą poveikį visuomenei.

•Proporcingumo principas

•Priemonės pasirinkimas

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

•Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Kadangi pasiūlymą reikėjo parengti skubiai, kad teisėkūros institucijos spėtų laiku jį priimti, surengti oficialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis nebuvo įmanoma. Į suinteresuotųjų šalių nuomones buvo atsižvelgta ir teisėkūros procese dėl pasiūlymo dėl Reformų rėmimo programos.

•Poveikio vertinimas

Kadangi pasiūlymas yra skubus, poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Tačiau dabartinis pasiūlymas dėl reglamento grindžiamas pirminiu Komisijos pasiūlymu dėl Reformų rėmimo programos, kuris buvo grindžiamas poveikio vertinimu, o vertinimo pagrindinės išvados galioja mutatis mutandis.

•Pagrindinės teisės

Pasiūlymas turi teigiamos įtakos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugai ir plėtrai, darant prielaidą, kad valstybės narės prašys paramos susijusiose srityse ir ją gaus. Pavyzdžiui, parama tokiose srityse kaip darbo rinkos ir socialinis draudimas, sveikatos priežiūra, švietimas, aplinka, nuosavybė, viešasis administravimas ir teismų sistema gali padėti puoselėti tokias Sąjungos pagrindines teises kaip orumas, laisvė, lygybė, solidarumas, piliečių teisės ir teisingumas.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Tam, kad būtų galima stebėti šiame reglamente nustatytos priemonės vykdymą įgyvendinant jo tikslus, Komisija nustatė kelis pagrindinius veiklos rodiklius ir periodiškai rinks susijusius duomenis. Susitarus su atitinkama valstybe nare, reikės išsamiau apibrėžti rodiklių rinkinį atskirų valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų lygmeniu; šie rodikliai bus susiję su tinkamais mikroduomenimis, kurie prireikus bus apibendrinami, ir kitais atitinkamais duomenimis. Finansinis įnašas bus išmokamas kai bus pasiektos su atitinkama valstybe nare sutartos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Tie atitinkami duomenys turės būti įtraukti į specialią stebėsenos pagal valstybę narę ir pagal politikos sritį priemonę.

Todėl valstybės narės į savo metines pažangos Europos semestre ataskaitas turės įtraukti įrodymus apie pažangą, padarytą siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, ir suteikti Komisijai galimybę susipažinti su pagrindiniais duomenimis, įskaitant, jei reikia, administracinius duomenis.

Siekiant įvertinti priemonių efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą ir darną, bus atliekamas vertinimas ir ex post vertinimas. Prireikus Komisija prie vertinimo pridės pasiūlymą peržiūrėti reglamentą. Vertinimai bus atliekami remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu 6 . Vertinimuose bus pateikiama patirtis, įgyta siekiant nustatyti bet kokius trūkumus ir (arba) problemas, arba galimybė toliau tobulinti veiksmus ar jų rezultatus ir padėti kuo geriau išnaudoti jų galimybes ir poveikį.

Vertinimas bus atliekamas surinkus pakankamai informacijos apie jos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo įgyvendinimo pradžios. Praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po reglamento taikymo laikotarpio pabaigos, Komisija atliks galutinį ex post vertinimą. Komisija vertinimų išvadas ir savo pastabas pateiks Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

•Išsamus konkrečių pasiūlymo nuostatų paaiškinimas

Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė. Priemonės taikymo sritis apima platų politikos sričių spektrą ir sritis, susijusias su sanglauda, dvejopa pertvarka (žaliąja ir skaitmenine), konkurencingumu, našumu, sveikata ir pažangiomis inovacijomis (3 straipsnis).

Nustatyta finansinio paketo suma yra: i) 334 950 000 000 EUR finansinei paramai (negrąžintinai paramai) ir ii) 267 955 000 000 EUR paskoloms valstybėms narėms. Negrąžintinos paramos sumos yra finansuojamos išorės asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalyje. Iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl bent 60 proc. negrąžintinos paramos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2024 m. gruodžio 31 d. (5 straipsnis). Lėšas valstybės narės galėtų savanoriškai iš pasidalijamojo valdymo programų pervesti į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (6 straipsnis).

Šiuo reglamentu nustatytai priemonei taikomos patikimo ekonomikos valdymo taisyklės, nustatytos pagal struktūrinių ir sanglaudos fondų Bendrųjų nuostatų reglamentą (9 straipsnis). Ją turi įgyvendinti Komisija taikydama tiesioginį valdymą pagal Finansinį reglamentą (6 straipsnis). Finansinė parama papildys paramą, teikiamą iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas programas, ir ji negali padengti tų pačių išlaidų (8 straipsnis).

Numatytos nuostatos dėl komunikacijos veiklos Europos Parlamento ir Tarybos atžvilgiu (21 straipsnis) ir visuomenės atžvilgiu (26 straipsnis), taip pat nuostatos dėl papildomumo (22 straipsnis), stebėsenos (23 straipsnis), metinių ataskaitų (24 straipsnis) ir vertinimo (25 straipsnis).

Priemonės tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą gerinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, švelninant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti valstybių narių ekonomikos augimo potencialą pasibaigus COVID-19 krizei, skatinant darbo vietų kūrimą ir tvarų ekonomikos augimą. Tuo tikslu pagal Priemonę valstybėms narėms bus teikiama tiesioginė finansinė parama, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės (4 straipsnis). Taip pat nustatytos su reformomis ir investicijomis susijusios tinkamumo finansuoti taisyklės: valstybės narės turėtų parengti nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuose būtų nustatyta ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Šiuose planuose turėtų būti numatyta nuosekli priemonių sistema, pagal kurią bus įgyvendinamos reformos ir vykdomi viešieji investiciniai projektai. Planai turėtų derėti su Europos semestre nustatytais uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais bei veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Juose, be kita ko, turėtų būti priemonės, skirtos problemoms, su kuriomis susiduria valstybės narės dėl žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, spręsti, taip skatinant tvarų ekonomikos gaivinimo kelią. Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 7 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 8 , šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones (14 straipsnis).

Siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba galės per Europos semestrą aptarti ekonomikos gaivinimo, atsparumo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais (18 konstatuojamoji dalis).

Valstybės narės galės gauti finansinį įnašą negrąžintinos paramos forma. Didžiausia suma kiekvienai valstybei narei bus nustatyta pagal apibrėžtą paskirstymo schemą (I priedas). Šios sumos bus apskaičiuotos pagal kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu (10 straipsnis). Negrąžintinos paramos pagal Priemonę finansinis paketas bus skirtas valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams iki 2022 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus šiam laikotarpiui, jei bus lėšų, iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija gali skelbti kvietimus teikti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį (11 straipsnis).

Be negrąžintinos paramos, valstybės narės turės galimybę prašyti paskolos. Paskolos tikslas bus finansuoti papildomas reformas ir investicijas. Paskolos prašymas gali būti pateikiamas kartu su planu arba kitu metu kartu su patikslintu planu (12 straipsnis). Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neviršys 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis apribotą sumą bus galima padidinti. Priėmusi sprendimą dėl paskolos prašymo, Komisija su atitinkama valstybe nare sudarys paskolos sutartį (13 straipsnis).

Valstybė narė ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. turės Komisijai pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Planai turėtų būti atitinkamos nacionalinės reformų programos priedas, kuris gali būti pateiktas atskirai ir anksčiau nei programa. Šiuo tikslu valstybės narės plano projektą gali pateikti anksčiau kartu su savo nacionalinio biudžeto projektu. Planuose turėtų būti numatytos reformos ir investicijos, skirtos per Europos semestrą nustatytiems uždaviniams spręsti, ir, be kita ko, paaiškinta, kaip jomis didinamas atitinkamų valstybių narių ekonomikos augimo potencialas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, taip pat kaip jomis prisidedama prie sanglaudos stiprinimo. Plane taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės. Be to, plane turėtų būti nustatytos numatomos bendros išlaidos ir tinkamos tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir reformų bei investicijų įgyvendinimo tvarkaraštis. Į siūlomą planą, jei tinkama, galėtų būti įtrauktas prašymas suteikti paskolą daugiau reformų ir investicijų (15 straipsnis). Planą įgyvendinant jis gali būti iš dalies keičiamas, jei tai pateisinama objektyviomis aplinkybėmis (18 straipsnis).

Komisija įvertins planus remdamasi skaidriais kriterijais, visų pirma, be kita ko: ar tikėtina, kad planu bus veiksmingai sprendžiami esminiai per Europos semestrą nustatyti uždaviniai, ar jis padeda didinti valstybės narės ekonomikos augimo potencialą ir atsparumą ir ar jis padeda stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; ar plane numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės ir ar valstybės narės pateiktos numatomos išlaidos yra pagrįstos ir patikimos bei proporcingos tikėtinam poveikiui ekonomikai. Šiuo tikslu nustatoma pasiūlymų vertinimo reitingų sistema (II priedas). Kai tinkama, Komisija taip pat vertintų atitinkamos valstybės narės paskolos prašymą remdamasi didesnių išlaidų, susijusių su papildomomis reformomis ir investicijomis, poreikio patikimumu (16 straipsnis).

Tai įvertinusi, Komisija įgyvendinimo aktu priims sprendimą, kuriuo bus nustatytas valstybei narei skirtas finansinis įnašas (17 straipsnis) ir, kai taikoma, paskolos suma; jei vertinimo kriterijai bus tinkamai įvykdyti, atitinkamai valstybei narei bus skirtas didžiausias numatytas finansinis įnašas arba plano išlaidų visa suma, priklausomai nuo to, ar plano išlaidų suma yra didesnė ar mažesnė už tai valstybei narei numatytą didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei planas patenkinamai netenkina vertinimo kriterijų.

Paskolos suma negali būti didesnė už bendrų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, atitinkamais atvejais patikslinto, visų išlaidų ir didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Jai taip pat bus taikoma didžiausia riba kiekvienai reikalavimus atitinkančiai valstybei narei. Jei leis turimos lėšos, išskirtinėmis aplinkybėmis apribotą sumą bus galim padidinti (12 straipsnis).

Taip pat nustatomos taisyklės dėl mokėjimų ir kitų finansinių klausimų, įskaitant laikiną sustabdymą ir panaikinimą; visų pirma, valstybė narė gali pateikti prašymą, kad suma būtų išmokėta du kartus per metus; finansinis įnašas ar papildoma paskolos parama turėtų būti išmokama dalimis, remiantis siektinų reikšmių ir tarpinių reikšmių pasiekimu (19 straipsnis).

Atitinkama valstybė narė kas ketvirtį per Europos semestrą turi teikti reformų įsipareigojimų vykdymo pažangos ataskaitas, kurios turi būti tinkamai atspindėtos nacionalinėse reformų programose. Taip pat numatyta, kad Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti teikiamos tinkamos ataskaitos (20 straipsnis).

Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos mokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, pagal Reglamento dėl komiteto procedūros nagrinėjimo procedūrą (27 straipsnis).

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 9 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 10 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 120 ir 121 straipsniuose numatyta, kad valstybės narės, vykdydamos savo ekonominę politiką, turi stengtis prisidėti prie Sąjungos tikslų siekimo ir atsižvelgti į bendras gaires, kurias parengia Taryba. Pagal Sutarties 148 straipsnį valstybės narės vykdo užimtumo politiką, kuria atsižvelgiama į užimtumo gaires. Todėl valstybių narių ekonominės politikos koordinavimas yra bendro intereso reikalas;

(2)Sutarties 175 straipsnyje numatoma, be kita ko, kad valstybės narės savo ekonominę politiką turėtų koordinuoti taip, kad būtų siekiama 174 straipsnyje išdėstytų ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų;

(3)Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras), įskaitant Europos socialinių teisių ramsčio principus, yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šias reformas, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti pateikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir naudojamos kaip prioritetinių investicinių projektų, kurie bus finansuojami nacionalinėmis ir (arba) Sąjungos lėšomis, apibrėžimo ir koordinavimo priemonė;

(4)COVID-19 pandemijos protrūkis 2020 m. pradžioje pakeitė ateinančių metų Sąjungos ir pasaulio ekonomines perspektyvas, todėl Sąjunga turi imtis skubių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kad susidorotų su didžiuliais ekonominiais ir socialiniais padariniais visose valstybėse narėse. COVID-19 paaštrino su demografinėmis aplinkybėmis susijusias problemas. Dabartinė COVID-19 pandemija ir ankstesnė ekonomikos ir finansų krizė parodė, kad kurdamos patikimas ir atsparias ekonomikos ir finansų sistemas, pagrįstas stipriomis ekonominėmis ir socialinėmis struktūromis, valstybės narės gali veiksmingiau reaguoti į sukrėtimus ir greičiau po jų atsigauti. COVID-19 sukeltos krizės vidutinės trukmės ir ilgalaikiai padariniai labai priklausys nuo to, kaip greitai valstybių narių ekonomika atsigaus po krizės, o tai savo ruožtu priklauso nuo valstybių narių turimų fiskalinio manevravimo galimybių imtis priemonių, kuriomis būtų švelninamas krizės socialinis ir ekonominis poveikis, ir nuo jų ekonomikos atsparumo. Todėl tam, kad ekonomika vėl pradėtų tvariai augti ir būtų išvengta tolesnio skirtumų Sąjungoje didėjimo, labai svarbios yra reformos ir investicijos, kuriomis sprendžiami ekonomikos struktūriniai trūkumai ir didinamas jos atsparumas;

(5)reformų, kuriomis padedama pasiekti didelio šalių ekonomikos atsparumo, stiprinti gebėjimą prisitaikyti ir išlaisvinamas augimo potencialas, įgyvendinimas yra vienas iš Sąjungos politikos prioritetų. Todėl jos yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui ir remti aukštynkryptės ekonominės ir socialinės konvergencijos procesą. Tai yra dar labiau reikalinga pasibaigus pandemijos sukeltai krizei, kad būtų sudarytos sąlygos greitam atsigavimui;

(6)ankstesnė patirtis parodė, kad krizių metu investicijos dažnai drastiškai mažinamos. Tačiau tam, kad būtų paspartintas ekonomikos atsigavimas ir sustiprintas ilgalaikio augimo potencialas, šioje konkrečioje situacijoje labai svarbu remti investicijas. Siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir padedant kurti darbo vietas, labai svarbu investuoti į žaliąsias ir skaitmenines technologijas, gebėjimus ir procesus, kurie padeda įgyvendinti perėjimą prie švarios energijos, didinti energijos vartojimo efektyvumą būstų ir kituose pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Tai taip pat padės Sąjungai tapti atsparesne ir mažiau priklausoma įvairinant pagrindines tiekimo grandines;

(7)šiuo metu nėra priemonės, pagal kurių būtų numatyta tiesioginė finansinė parama, susieta su valstybių narių rezultatų pasiekimu ir reformų bei viešųjų investicijų įgyvendinimu sprendžiant per Europos semestrą nustatytus uždavinius ir siekiant ilgalaikio poveikio valstybių narių ekonomikos našumui ir atsparumui;

(8)atsižvelgiant į tai, būtina stiprinti dabartinę paramos valstybėms narėms teikimo sistemą ir valstybėms narėms teikti tiesioginę finansinę paramą taikant novatorišką priemonę. Tuo tikslu, siekiant teikti veiksmingą finansinę ir svarią paramą, kad būtų paspartintas reformų ir susijusių viešųjų investicijų įgyvendinimas valstybėse narėse, pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė). Priemonė turėtų būti visapusiška, jai taip pat turėtų būti panaudota Komisijos ir valstybių narių sukaupta patirtis taikant kitas priemones ir programas;

(9)šiame reglamente nustatyti finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir tikėtiną reikalavimų nesilaikymo riziką. Ši nuostata turėtų būti taikoma svarstant fiksuotųjų sumų, finansavimo taikant fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusio finansavimo, nurodyto Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalies a punkte, panaudojimą;

(10)remiantis Reglamentu [Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė] ir atsižvelgiant į juo skiriamų išteklių ribas, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę turėtų būti taikomos siekiant mažinti beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente [EURI] numatytų terminų laikymasis;

(11)atsižvelgiant į Europos žaliąjį kursą, kuris kartu yra Europos tvaraus augimo strategija ir Sąjungos įsipareigojimas įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šiuo reglamentu nustatyta Priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir aplinkos tvarumą ir pasiekti bendrą tikslą – 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato tikslams įgyvendinti;

(12)siekiant įgyvendinti šiuos bendrus tikslus, rengiant ir įgyvendinant Priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus pakartotinai įvertinti atsižvelgiant į atitinkamus įvertinimus ir peržiūros procesus. Taip pat deramą dėmesį reikėtų skirti pagal šį reglamentą pateiktų nacionalinių planų poveikiui skatinant ne tik žaliąją pertvarką, bet ir skaitmeninę pertvarką. Jos abi atliks pagrindinį vaidmenį gaivinant ir modernizuojant mūsų ekonomiką;

(13)kad būtų sudarytos sąlygos imtis priemonių, kurios susietų Priemonę su patikimu ekonomikos valdymu, siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais sustabdyti sprendimų dėl pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimo terminą ir sustabdyti mokėjimus pagal šią Priemonę, jei atitinkamais atvejais, susijusiais su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. XXX/XX [BNR] nustatytu ekonomikos valdymo procesu, reikšmingai nesilaikoma reikalavimų. Tarybai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu įgyvendinimo aktais panaikinti šiuos sustabdymus, susijusius su minėtais atitinkamais atvejais;

(14)Priemonės bendrasis tikslas turėtų būti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimas. Tuo tikslus ji turėtų padėti gerinti valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinti socialinį ir ekonominį krizės poveikį, remti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kurios tikslas – neutralaus poveikio klimatui Europa iki 2050 m., taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą pasibaigus krizei, ir skatinti darbo vietų kūrimą bei tvarų ekonomikos augimą;

(15)konkretus Priemonės tikslas turėtų būti teikti finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turėtų būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis;

(16)siekiant užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų prisidedama prie Priemonės tikslų, juos turėtų sudaryti reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, įgyvendinamos pagal nuoseklų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas turėtų derėti su Europos semestre nustatytais konkrečios šalies s uždaviniais ir prioritetais, nacionalinėmis reformų programomis, nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, teisingos pertvarkos planais ir partnerystės susitarimais ir veiksmų programomis, priimtomis įgyvendinant Sąjungos fondus. Siekiant paskatinti veiksmus, kurie yra Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės darbotvarkės prioritetai, plane taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, svarbios žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai. Priemonėmis turėtų būti sudarytos sąlygos greitai pasiekti siektinas reikšmes, tikslus ir užtikrinti įnašus, nustatytus nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir jų atnaujintose versijose. Visa remiama veikla turėtų būti vykdoma visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos prioritetus;

(17)jei valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 11 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 12 , turėtų būti galimybė šio reglamento nuostatas atitinkamai valstybei narei taikyti atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones;

(18)siekiant informuoti apie tai, kaip valstybės narės rengia ir įgyvendina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, Taryba turėtų turėti galimybę per Europos semestrą aptarti ekonomikos atsigavimo, atsparumo didinimo ir gebėjimų prisitaikyti padėtį Sąjungoje. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateikti tinkami įrodymai, ši diskusija turėtų būti grindžiama Komisijos strategine ir analitine informacija, pateikta per Europos semestrą, ir, jei turima, informacija apie planų įgyvendinimą ankstesniais metais;

(19)siekiant užtikrinti prasmingą finansinį įnašą, atitinkantį faktinius valstybių narių poreikius imtis ir užbaigti reformas ir investicijas, įtrauktas į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, tikslinga nustatyti didžiausią joms pagal Priemonę suteikiamą finansinį įnašą, susijusį su finansine parama (t. y. negrąžintina finansine parama). Šio didžiausio įnašo suma turėtų būti apskaičiuota remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu;

(20)būtina nustatyti valstybių narių pasiūlymų dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir jų turinio pateikimo procesą. Siekiant užtikrinti procedūrų spartą, valstybė narė turėtų ne vėliau kaip iki balandžio 30 d. pateikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kuris turėtų būti atskiras nacionalinės reformų programos priedas. Kad būtų užtikrintas greitas įgyvendinimas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti plano projektą kartu su ateinančių metų biudžeto projektu prieš tai einančių metų spalio 15 d.;

(21)kad būtų užtikrinta nacionalinė atsakomybė už atitinkamas reformas bei investicijas ir tai, kad joms būtų skiriamas reikiamas dėmesys, valstybės narės, pageidaujančios gauti paramos, turėtų pateikti Komisijai tinkamai argumentuotą ir pagrįstą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turėtų būti pateiktas išsamus jo įgyvendinimo priemonių, įskaitant siektinas reikšmes ir tarpines reikšmes, rinkinys, taip pat numatomas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano poveikis ekonomikos augimo potencialui, darbo vietų kūrimui ir ekonominiam bei socialiniam atsparumui; jame taip pat turėtų būti numatytos žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai svarbios priemonės; jame taip pat turėtų būti paaiškintas siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano suderinamumas su atitinkamais per Europos semestrą nustatytais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais. Viso proceso metu reikėtų numatyti ir užtikrinti glaudų Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą;

(22)Komisija turėtų įvertinti valstybių narių pasiūlytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir glaudžiai bendradarbiauti su atitinkama valstybe nare. Komisija visapusiškai paisys nacionalinės atsakomybės dėl proceso ir todėl atsižvelgs į atitinkamos valstybės narės pateiktą pagrindimą bei elementus ir įvertins, ar tikėtina, kad valstybės narės pasiūlytas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamoje konkrečiai valstybei narei skirtoje rekomendacijoje arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė per Europos semestrą; ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos ir sprendžiami dėl jos kylantys uždaviniai; ar planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei; ar planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio švelninimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo; ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų visos numatytos sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir atitinka tikėtiną poveikį ekonomikai ir užimtumui; ar į siūlomą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos struktūrinių reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus, ir ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomas tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(23)šio reglamento priede turėtų būti pateiktos atitinkamos gairės, kurios sudarytų pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir visus kitus atitinkamus reikalavimus. Siekiant skaidrumo ir efektyvumo, turėtų būti nustatyta pasiūlymams dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinti skirta reitingavimo sistema;

(24)siekiant padėti rengti kokybiškus planus ir padėti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus ir jų įgyvendinimo mastą, turėtų būti įtraukta nuostata dėl naudojimosi ekspertų patarimais ir tarpusavio konsultacijų valstybei narei paprašius;

(25)siekiant supaprastinimo, finansinis įnašas turėtų būti nustatomas pagal paprastus kriterijus. Finansinis įnašas turėtų būti nustatytas remiantis atitinkamos valstybės narės siūlomo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatytomis išlaidomis;

(26)jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka vertinimo kriterijus, atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirtas didžiausias finansinis įnašas, kai visų numatytų į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidų suma yra lygi paties didžiausio finansinio įnašo sumai arba už jį didesnė. Tačiau atitinkamai valstybei narei turėtų būti skirta suma, lygi ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visoms numatytoms išlaidoms, kai tokios visos numatytos išlaidos yra mažesnės už didžiausią finansinį įnašą. Valstybei narei neturėtų būti skiriamas finansinis įnašas, jei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai neatitinka vertinimo kriterijų;

(27)siekiant užtikrinti, kad finansinė parama būtų suteikta pirmaisiais metais po krizės, ir užtikrinti suderinamumą su esamu šios priemonės finansavimu, lėšos valstybėms narėms turėtų būti skiriamos iki 2024 m. gruodžio 31 d. Šiuo tikslu iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėtų būti prisiimti teisiniai įsipareigojimai dėl bent 60 proc. negrąžintinos paramos sumos. Dėl likusios sumos teisiniai įsipareigojimai turėtų būti prisiimti iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(28)turėtų būti galimybė valstybės narės plano finansinė paramą teikti paskolos forma, jei su Komisija sudaromas paskolos susitarimas, remiantis atitinkamos valstybės narės deramai pagrįstu prašymu. Paskolos, kuriomis remiamas nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimas, turėtų būti teikiamos nustatant tokius terminus, kurie atspindėtų ilgalaikį tokių išlaidų pobūdį. Tie terminai gali skirtis nuo terminų dėl lėšų, kurias Sąjunga skolinasi paskoloms kapitalo rinkose finansuoti. Todėl labai svarbu numatyti galimybę nukrypti nuo Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalyje nustatyto principo, pagal kurį finansinei paramai skirtų paskolų terminai neturėtų būti keičiami;

(29)paskolos prašymas turėtų būti pagrįstas finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktomis reformomis ir investicijomis, visų pirma svarbiomis žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, ir todėl didesnėmis plano išlaidomis nei didžiausias finansinis įnašas, (kuris turi būti) skirtas suteikiant negrąžintiną įnašą. Turėtų būti galima paskolos prašymą pateikti kartu su planu. Jei paskolos prašymas pateikiamas kitu metu, prie jo turėtų būti pridėtas patikslintas planas su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis. Kad būtų užtikrinta, jog ištekliai būtų teikiami laikotarpio pradžioje, valstybės narės turėtų pateikti paskolos paramos prašymus ne vėliau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Siekiant patikimo finansų valdymo, bendra pagal šį reglamentą suteiktų visų paskolų suma turėtų būti apribota. Be to, didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma neturėtų viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų. Jei leis turimi ištekliai, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti galima apribotą sumą padidinti. Dėl tų pačių patikimo finansų valdymo priežasčių turėtų būti galima paskolas išmokėti dalimis pagal pasiektus rezultatus;

(30)valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė per įgyvendinimo laikotarpį pateikti pagrįstą prašymą iš dalies pakeisti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kai tokie veiksmai pateisinami objektyviomis aplinkybėmis. Komisija turėtų įvertinti pagrįstą prašymą ir per keturis mėnesius priimti naują sprendimą;

(31)siekiant priemonės finansų valdymo veiksmingumo ir supaprastinimo, Sąjungos finansinė parama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams turėtų būti teikiama kaip finansavimas, grindžiamas pasiektais rezultatais, įvertintais atsižvelgiant į patvirtintuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nurodytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes. Šiuo tikslu papildoma paskolos parama turėtų būti susieta su papildomomis tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis, palyginti su finansinės paramos (t. y. negrąžintinos paramos) tarpinėmis reikšmėmis ir siektinomis reikšmėmis;

(32)siekiant patikimo finansų valdymo, reikėtų nustatyti konkrečias taisykles dėl biudžetinių įsipareigojimų, mokėjimų, lėšų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir lėšų susigrąžinimo. Kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, valstybės narės turėtų turėti galimybę pateikti prašymus sumą išmokėti per du kartus per metus. Mokėjimai turėtų būti išmokami dalimis ir grindžiami Komisijos pateiktu teigiamu valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo įvertinimu. Jei valstybė narė ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano neįgyvendina patenkinamai, turėtų būti įmanoma sustabdyti ir panaikinti finansinio įnašo mokėjimą. Reikėtų nustatyti atitinkamas prieštaravimų procedūras, užtikrinančias, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo, panaikinimo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabas;

(33)kad įgyvendinimo stebėsena būtų veiksminga, valstybės narės kas ketvirtį per Europos semestrą turėtų teikti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti deramai atspindimos valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios turėtų būti naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą;

(34)siekiant skaidrumo, apie Komisijos patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus turėtų būti pranešama Europos Parlamentui ir Tarybai, o komunikacijos veiklą, prireikus, turėtų vykdyti Komisija;

(35)siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų Sąjungos biudžeto lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai pagal šį reglamentą turėtų atitikti ir papildyti vykdomas Sąjungos programas, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė visais proceso etapais turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, darna, papildomumas ir sąveika. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, teikdamos savo planus Komisijai, pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama pagal Priemonę turėtų papildyti pagal kitus Sąjungos fondus ir programas teikiamą paramą, o pagal Priemonę finansuojami reformų ir investiciniai projektai turėtų galėti būti finansuojami pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama nepadengiamos tos pačios išlaidos;

(36)remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais, šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėjimo reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai turėtų apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant priemonių poveikį vietoje;

(37)tikslinga, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teiktų šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą. Šioje ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie valstybių narių padarytą pažangą pagal patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus; joje taip pat turėtų būti pateikta informacija apie per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydį, suskirstytą pagal biudžeto eilutes, ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašą Priemonės tikslams įgyvendinti;

(38)turėtų būti atliktas nepriklausomas laikotarpio vidurio vertinimas, kaip įgyvendinami šiuo reglamentu nustatytos Priemonės tikslai, ar veiksmingai naudojami jos ištekliai ir kokia jos pridėtinė vertė. Prireikus kartu su vertinimu turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą. Be to, ex post nepriklausomame vertinime turėtų būti vertinamas ilgalaikis priemonių poveikis; 

(39)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai, kuriuos turi įgyvendinti valstybės narės, ir atitinkamas joms skirtas finansinis įnašas turėtų būti nustatyti Komisijos įgyvendinimo aktu. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Komisija įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų priėmimu ir finansinės paramos išmokėjimu pasiekus atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 taikant jame nustatytą nagrinėjimo procedūrą 13 . Priėmus įgyvendinimo aktą, atitinkama valstybė narė ir Komisija turėtų galėti susitarti dėl tam tikrų techninio pobūdžio veiklos susitarimų, kuriuose būtų išsamiai nustatyti įgyvendinimo aspektai, susiję su terminais, tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių rodikliais ir prieiga prie pagrindinių duomenų. Tam, kad veiklos susitarimai būtų nuolat aktualūs atsižvelgiant į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo metu vyraujančias sąlygas, turėtų būti galima abipusiu sutarimu koreguoti tokių techninių susitarimų elementus. Šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(40)pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 14 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 15 , Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 16 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 17 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 18 , ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams;

(41)kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(42)siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos ir finansinis paketas

1 straipsnis
Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – Priemonė).

Jame nustatomi jos tikslai, finansavimas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis
Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.Sąjungos fondai – fondai, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) YYY/XX [pakeitęs BNR] 19 ;

2.finansinis įnašas – negrąžintina finansinė parama, kurią galima skirti arba kuri skirta valstybėms narėms pagal Priemonę; ir

3.Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras (toliau – Europos semestras) – 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 20 2-a straipsnyje nustatytas procesas. 

3 straipsnis
Taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatytos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės taikymo sritis – tai politikos sritys, susijusios su ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda, žaliąja ir skaitmenine pertvarka, sveikata, konkurencingumu, atsparumu, našumu, švietimu ir įgūdžiais, moksliniais tyrimais ir inovacijomis, pažangiu, tvariu ir integraciniu augimu, darbo vietomis ir investicijomis ir finansų sistemų stabilumu.

4 straipsnis
Bendrieji ir konkretūs tikslai

1.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendrasis tikslas – skatinti Sąjungos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą didinant valstybių narių atsparumą ir gebėjimą prisitaikyti, mažinant socialinį ir ekonominį krizės poveikį ir remiant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, taip padedant atkurti Sąjungos ekonomikos augimo potencialą, skatinant darbo vietų kūrimą pasibaigus COVID-19 krizei ir skatinant tvarų ekonomikos augimą.

2.Siekiant to bendrojo tikslo, konkretus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės tikslas yra teikti valstybėms narėms finansinę paramą, kad būtų pasiektos reformų ir investicijų tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės, kaip nustatyta ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose. To konkretaus tikslo turi būti siekiama glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

5 straipsnis
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės ištekliai

1. Pagal šią Priemonę įgyvendinamos Reglamento [EURI] 2 straipsnyje nurodytos priemonės:

a) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta 334 950 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis, skirta negrąžintinai paramai įgyvendinant, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 4 ir 8 dalių.

Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šios sumos sudaro išorės asignuotąsias pajamas.

b) Reglamento [EURI] 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta 267 955 000 000 EUR suma dabartinėmis kainomis, skirta paskolos paramai valstybėms narėms pagal 12 ir 13 straipsnius, jei laikomasi Reglamento [EURI] 4 straipsnio 5 dalies.

2.Iš 1 dalies a punkte nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina kiekvienai priemonei valdyti ir jų tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio Reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones, ir visos kitos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama kiekvieną priemonę. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje išlaidas ir tarpusavio konsultavimo bei ekspertų darbo reformų ir investicijų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas.

6 straipsnis
Pasidalijamojo valdymo programų ištekliai

Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Priemonei. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Tie ištekliai naudojami atitinkamos valstybės narės naudai.

7 straipsnis
Įgyvendinimas

Vadovaujantis Finansiniu reglamentu, ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

8 straipsnis
Papildomumas ir papildomas finansavimas

Parama pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę papildoma parama, teikiama pagal kitus Sąjungos fondus ir programas. Reformoms ir investiciniams projektams gali būti skiriama parama pagal kitas Sąjungos programas ir priemones su sąlyga, kad tokia parama nebūtų skiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

9 straipsnis
Priemonės, kuriomis Priemonė susiejama su patikimu ekonomikos valdymu

1.Jeigu nustatomas reikšmingas reikalavimų nesilaikymas, susijęs su bet kuriuo iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [(...)] [BNR], 15 straipsnio 7 dalyje nustatytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo sustabdomas 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems sprendimams priimti taikomas terminas arba sustabdomi mokėjimai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

1 dalyje nurodytas sprendimas sustabdyti mokėjimus taikomas mokėjimo paraiškoms, pateiktoms po sprendimo dėl sustabdymo dienos.

17 straipsnyje nurodytas termino sustabdymas pradedamas taikyti kitą dieną po 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu sustabdomi mokėjimai, taikoma Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl (...), 15 straipsnio 9 dalis.

2.Jeigu nutinka bet kuris iš Reglamento, kuriuo nustatomos bendrosios nuostatos dėl [...], 15 straipsnio 11 dalyje nurodytų atvejų, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo panaikinamas pirmesnėje dalyje nurodytas termino sustabdymas ir procedūros arba mokėjimų sustabdymas.

Atitinkamos procedūros arba mokėjimai atnaujinami kitą dieną po to, kai panaikinamas sustabdymas.

II SKYRIUS

Finansinis įnašas, paskirstymo procesas ir paskolos

10 straipsnis
Didžiausias finansinis įnašas

Didžiausias finansinis įnašas kiekvienai valstybei narei dėl 5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos sumos skyrimo apskaičiuojamas taikant I priede išdėstytą metodiką, remiantis kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiumi, atvirkštiniu bendruoju nacionaliniu produktu (BVP) vienam gyventojui ir santykiniu nedarbo lygiu.

11 straipsnis
Finansinio įnašo skyrimas

1.Laikotarpiui iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia paskirstyti 334 950 000 000 EUR sumą, nurodytą 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymus neviršydama savo didžiausio finansinio įnašo, nurodyto 10 straipsnyje, kad įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus.

2.Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., jei bus finansinių išteklių, Komisija gali skelbti kvietimus tekti paraiškas pagal Europos semestro tvarkaraštį. Tuo tikslu ji paskelbia orientacinį kvietimų teikti paraiškas, kuriuos ketinama organizuoti tuo laikotarpiu, tvarkaraštį ir nurodo kiekvienam kvietimui likusią sumą. Kiekviena valstybė narė gali teikti pasiūlymą, kad savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui įgyvendinti gautų didžiausią sumą neviršijančią sumą, atitinkančią jai paskirtą turimos paskirstyti sumos dalį, kaip nurodyta I priede. 

12 straipsnis
Paskolos

1.Iki 2024 m. gruodžio 31 d., gavusi valstybės narės prašymą, Komisija atitinkamai valstybei narei gali suteikti paskolos paramą jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti.

2.Valstybė narė gali teikti prašymą dėl paskolos tuo pačiu metu, kaip ir teikdama 15 straipsnyje nurodytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, arba kitu metu iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. Pastaruoju atveju prie prašymo turi būti pridedamas patikslintas planas, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3.Valstybės narės paskolos prašyme nurodoma:

(a)paskolos paramos priežastys, pagrįstos didesniais finansiniais poreikiais, susijusiais su papildomomis reformomis ir investicijomis;

(b)papildomos reformos ir investicijos pagal 15 straipsnį;

(c)didesnės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidos, palyginti su 10 straipsnyje nurodyta didžiausio finansinio įnašo suma arba su finansinio įnašo, skirto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui pagal 17 straipsnio 3 dalies b punktą, suma.

4.Paskolos parama atitinkamos valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui negali būti didesnė už ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, prireikus patikslinto, visų išlaidų ir 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo skirtumą. Didžiausia kiekvienai valstybei teikiamos paskolos suma negali viršyti 4,7 proc. jos bendrųjų nacionalinių pajamų.

5.Nukrypstant nuo 4 dalies, jei yra išteklių, išskirtinėmis aplinkybėmis paskolos paramos suma gali būti padidinta.

6.Paskolos parama išmokama dalimis atsižvelgiant į pasiektas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes pagal 17 straipsnio 4 dalies g punktą.

7.Komisija priima sprendimą dėl paskolos paramos prašymo pagal 17 straipsnį. Prireikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas atitinkamai iš dalies keičiamas.

13 straipsnis
Paskolos susitarimas

1.Prieš sudarydama paskolos susitarimą su atitinkama valstybe nare, Komisija įvertina, ar:

(a)paskolos prašymo pagrindimas ir jos suma laikoma pagrįsta ir patikima atsižvelgiant į papildomas reformas ir investicijas ir ar

(b)papildomos reformos ir investicijos atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

2.Jei paskolos prašymas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus ir priėmus 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija su atitinkama valstybe nare sudaro paskolos susitarimą. Paskolos susitarimą, be Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalyje nustatytų elementų, sudaro šie elementai:

(a)paskolos suma eurais;

(b)vidutinis grąžinimo terminas; Finansinio reglamento 220 straipsnio 2 dalis šiam terminui netaikoma;

(c)kainodaros formulė ir paskolos suteikimo laikotarpis;

(d)didžiausias mokėjimų dalimis skaičius ir grąžinimo tvarkaraštis;

(e)kiti elementai, reikalingi paskolos paramai įgyvendinti atsižvelgiant į atitinkamas reformas ir investicinius projektus pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

3.Pagal Finansinio reglamento 220 straipsnio 5 dalies e punktą su lėšų skolinimusi šiame straipsnyje nurodytoms paskoloms susijusias išlaidas padengia valstybės narės gavėjos.

4.Komisija nustato reikiamą tvarką, pagal kurią administruojamos skolinimo operacijos, susijusios su pagal šį straipsnį suteiktomis paskolomis.

5.Valstybė narė, gavusi pagal šį straipsnį suteikiamą paskolą, atidaro specialią sąskaitą gautai paskolai valdyti. Ji taip pat perveda pagrindinę sumą ir mokėtinas palūkanas už bet kurią susijusią paskolą į Komisijos nurodytą sąskaitą vadovaudamasi tvarka, nustatyta pagal ankstesnę pastraipą, likus dvidešimt sistemos TARGET2 darbo dienų iki atitinkamos mokėjimo dienos.

III SKYRIUS

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai

14 straipsnis
Tinkamumas finansuoti

1.Siekdamos 4 straipsnyje nustatytų tikslų, valstybės narės parengia nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Šiuose planuose nustatoma atitinkamos valstybės narės ateinančių ketverių metų reformų ir investicijų darbotvarkė. Finansavimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinkančiuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatomos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro nuoseklų rinkinį.

2.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai dera su atitinkamais konkrečios šalies uždaviniais ir prioritetais, nustatytais įgyvendinant Europos semestrą, visų pirma susijusiais su žaliąja ir skaitmenine pertvarka arba jos nulemtais. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planai atitinka informaciją, kurią valstybės narės įtraukia į nacionalines reformų programas pagal Europos semestrą, į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir jų atnaujinimus pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 21 , į teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Teisingos pertvarkos fondą 22 ir į partnerystės susitarimus bei veiksmų programas pagal Sąjungos fondus.

3.Jeigu valstybei narei pagal Reglamento (ES) 472/2013 12 straipsnį netaikoma Europos semestro stebėsena ir vertinimas arba jeigu jai taikoma priežiūra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002, šio reglamento nuostatos atitinkamai valstybei narei taikomos atsižvelgiant į uždavinius ir prioritetus, nustatytus pagal tuose reglamentuose nustatytas priemones.

15 straipsnis
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas

1.Valstybė narė, norinti gauti paramą pagal Priemonę, pateikia Komisijai ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, kaip apibrėžta 14 straipsnio 1 dalyje.

2.Atitinkamos valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra jos nacionalinės reformų programos priedas ir oficialiai pateikiamas ne vėliau kaip balandžio 30 d. Nuo prieš tai einančių metų spalio 15 d. valstybė narė gali pateikti plano projektą kartu su kitų metų biudžeto projektu.

3.Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas yra tinkamai argumentuotas ir pagrįstas. Jame visų pirma išdėstomi šie elementai:

(a)paaiškinimas, kaip ketinama spręsti atitinkamus įgyvendinant Europos semestrą konkrečiai šaliai nustatytus uždavinius ir prioritetus;

(b)paaiškinimas, kaip planu didinamas atitinkamos valstybės narės ekonomikos augimo potencialas, gerinamas darbo vietų kūrimas ir ekonominis bei socialinis atsparumas, mažinamas ekonominis ir socialinis krizės poveikis ir kaip juo padedama stiprinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir konvergenciją;

(c)paaiškinimas, kaip plane numatytomis priemonėmis ketinama prisidėti prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos iškylančių uždavinių;

(d)numatomos ne ilgesnio kaip ketverių metų laikotarpio reformų ir ne ilgesnio kaip septynerių metų laikotarpio investicijų įgyvendinimo tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir orientacinis tvarkaraštis;

(e)numatomi investiciniai projektai ir susijęs investicijų laikotarpis;

(f)visos numatomos į pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktų reformų ir investicijų išlaidos (taip pat vadinamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visomis numatomomis išlaidomis), paremtos tinkamu pagrindimu, ir jų proporcingumas numatomam poveikiui ekonomikai ir darbo vietoms;

(g)kai tinkama, informacija apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą;

(h)papildomos priemonės, kurių gali prireikti;

(i)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano darnos pagrindimas;

(j)atitinkamos valstybės narės tvarka, leidžianti veiksmingai įgyvendinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, įskaitant pasiūlytas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

(k)kai tinkama, prašymas dėl paskolos paramos ir papildomos tarpinės reikšmės, kaip nurodyta 12 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir jų elementai ir

(l)visa kitą svarbi informacija.

4.Rengdamos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų pasiūlymus valstybės narės gali prašyti Komisijos surengti keitimąsi gerąja patirtimi, kad prašymą teikiančios valstybės narės galėtų pasinaudoti kitų valstybių narių patirtimi. Valstybės narės taip pat gali prašyti techninės paramos pagal techninės paramos priemonę pagal jos reglamentą.

16 straipsnis
Komisijos vertinimas

1.Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano pasiūlymą Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba paprašyti papildomos informacijos. Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą papildomą informaciją ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą iki oficialaus jo pateikimo.

2.Vertindama ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą ir nustatydama atitinkamai valstybei narei skirtiną sumą, Komisija atsižvelgia į analitinę informaciją apie atitinkamą valstybę narę, įgytą įgyvendinant Europos semestrą, taip pat į pagrindimą ir atitinkamos valstybės narės pateiktus elementus, kaip nurodyta 15 straipsnio 3 dalyje, ir į visą kitą susijusią informaciją, įskaitant, pirmiausia, atitinkamos valstybės narės nacionalinėje reformų programoje ir nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane pateiktą informaciją, ir, jei reikia, pagal techninės paramos priemonę gautą techninės paramos informaciją.

3.Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, jo indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(a)ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

(b)ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;

(c)ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

(d)ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

(e)ar valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai ir užimtumui;

(f)ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicinių projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;

(g)ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.

4.Jeigu atitinkama valstybė narė paprašė paskolos paramos, kaip nurodyta 12 straipsnyje, Komisija įvertina, ar prašymas dėl paskolos paramos atitinka 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, visų pirma, ar su paskolos prašymu susijusios papildomos reformos ir investicijos atitinka 3 dalyje nustatytus vertinimo kriterijus.

5.Atlikti valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimą Komisijai gali padėti ekspertai.

17 straipsnis
Komisijos sprendimas

1.Valstybei narei oficialiai pateikus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, Komisija per keturis mėnesius įgyvendinimo aktu priima sprendimą. Jeigu Komisija valstybės narės pateiktą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įvertina teigiamai, tame sprendime išdėstomi reformų ir investicinių projektų įsipareigojimai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, įskaitant tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, ir pagal 11 straipsnį skiriamas finansinis įnašas.

2.Jei atitinkama valstybė narė prašo paskolos paramos, sprendime taip pat nustatoma paskolos paramos suma, kaip nurodyta 12 straipsnio 4 ir 5 dalyse, ir papildomos reformos bei investiciniai projektai, kuriuos turi įgyvendinti valstybė narė, kuriai teikiama ta paskolos parama, įskaitant papildomas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes.

3.1 dalyje nurodytas finansinis įnašas nustatomas remiantis ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano numatytomis visomis išlaidomis, įvertintomis pagal 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Finansinio įnašo suma nustatoma taip:

(a)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo visai sumai;

(b)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

(c)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

4.1 dalyje nurodytu sprendimu taip pat nustatoma:

(a)finansinis įnašas, mokėtinas dalimis, kai atitinkama valstybė narė patenkinamai pasiekia nustatytas atitinkamas su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimu susijusias tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes;

(b)reformų ir investicinių projektų aprašymas ir numatytų visų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų suma;

(c)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo laikotarpis:

(1)kiek tai susiję su investicijų užbaigimu, investicijų laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintas investicinis projektas, baigiasi ne vėliau kaip per septynerius metus po sprendimo priėmimo;

(2)kiek tai susiję su reformų užbaigimu, laikotarpis, iki kurio pabaigos turi būti įgyvendintos reformos, baigiasi ne vėliau kaip per ketverius metus po sprendimo priėmimo;

(d)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis;

(e)atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir

(f)Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka;

(g)jei taikoma, dalimis mokėtina paskolos suma ir su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5.Jeigu Komisija pasiūlymą dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertina neigiamai, ji per keturis mėnesius nuo tada, kai valstybė narė pateikė pasiūlymą, praneša apie tinkamai pagrįsto vertinimo išvadas.

6.4 dalies d punkte nurodyta įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, e punkte nurodyti atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimu, f punkte nurodyta Komisijos užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka ir, jei taikoma, g punkte nurodytos su paskolos paramos išmokėjimu susijusios papildomos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės išsamiau išdėstomi veiklos susitarime, dėl kurio priėmus 1 dalyje nurodytą sprendimą turi susitarti atitinkama valstybė narė ir Komisija.

7.1 ir 2 dalyse nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

18 straipsnis
Valstybės narės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinis keitimas

1.Jeigu dalies ar viso ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, įskaitant atitinkamas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė dėl objektyvių aplinkybių nebegali įgyvendinti, atitinkama valstybė narė Komisijai gali pateikti argumentuotą prašymą iš dalies arba visiškai pakeisti 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus. Šiuo tikslu valstybė narė gali pasiūlyti iš dalies pakeistą arba naują ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą.

2.Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys pateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinį keitimą, Komisija pagal 16 straipsnio nuostatas įvertina naująjį pasiūlymą ir per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo priima naują sprendimą pagal 17 straipsnį.

3.Jeigu Komisija mano, kad atitinkamos valstybės narės nurodytos priežastys nepateisina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano dalinio keitimo, ji per keturis mėnesius nuo oficialaus prašymo pateikimo prašymą atmeta, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos išvadas pateikti savo pastabas.

IV SKYRIUS

Finansinės nuostatos

19 straipsnis
Finansinių įnašų mokėjimo, sustabdymo ir panaikinimo taisyklės

1.17 straipsnio 1 dalyje nurodytas Komisijos sprendimas yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, kuris gali būti grindžiamas bendrais įsipareigojimais. Jei taikoma, biudžetiniai įsipareigojimai gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

2.Finansiniai įnašai atitinkamoms valstybėms narėms pagal šį straipsnį mokami remiantis biudžeto asignavimais ir atsižvelgiant į turimą finansavimą. Šiame straipsnyje nurodyti Komisijos sprendimai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.Įgyvendinusi Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nurodytas atitinkamas sutartas tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, atitinkama valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą išmokėti finansinį įnašą ir, jei taikoma, paskolos dalį. Tokius mokėjimo prašymus valstybės narės gali teikti Komisijai du kartus per metus. Per du mėnesius nuo prašymo gavimo Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Atliekant vertinimą taip pat atsižvelgiama į 17 straipsnio 6 dalyje nurodytą veiklos susitarimą. Komisijai padeda ekspertai.

Jei Komisijos įvertinimas teigiamas, ji priima sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį įnašą pagal Finansinį reglamentą.

4.Jeigu atlikusi 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnio 1 dalyje nurodytame sprendime išdėstytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, viso ar dalies finansinio įnašo mokėjimas yra sustabdomas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą atitinkama valstybė narė gali pateikti savo pastabas.

Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas, jeigu valstybė narė ėmėsi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog būtų pakankamai pasiektos 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės.

5.Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie teigiamą rezultatą pagal 3 dalies antrą pastraipą dienos arba nuo pranešimo apie mokėjimo sustabdymo atšaukimą pagal 4 dalies antrą pastraipą dienos.

6.Jeigu atitinkama valstybė narė per šešių mėnesių laikotarpį nuo mokėjimo sustabdymo nesiima būtinų priemonių, Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas pateikti pastabas, pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį panaikina finansinio įnašo sumą.

7.Jeigu per aštuoniolika mėnesių nuo 17 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos atitinkama valstybė narė nepadaro apčiuopiamos pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine reikšme ir siektina reikšme, finansinio įnašo suma panaikinama pagal Finansinio reglamento 14 straipsnio 1 dalį.

Komisija, suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo vertinimą dėl to, ar padaryta apčiuopiama pažanga, pateikti pastabas, priima sprendimą dėl finansinio įnašo panaikinimo. 

8.Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos papildomai paskolos paramai, laikantis 13 straipsnyje nurodyto paskolos susitarimo ir 17 straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo nuostatų.

V SKYRIUS

Ataskaitų teikimas ir informacija

20 straipsnis
Valstybių narių per Europos semestrą teikiamos ataskaitos

Atitinkama valstybė narė per Europos semestro procesą kas ketvirtį praneša apie pažangą, padarytą įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, įskaitant 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus veiklos susitarimus. Šiuo tikslu valstybių narių nacionalinėse reformų programose, kurios naudojamos kaip priemonė pranešti apie ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą, deramai atspindimos ketvirtinės ataskaitos.

21 straipsnis
Europos Parlamento ir Tarybos informavimas ir komunikacija dėl valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų

1.Komisija nepagrįstai nedelsdama perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai Komisijos įgyvendinimo aktu pagal 17 straipsnį patvirtintus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti Komisijos redaguojant pašalinti neskelbtiną arba konfidencialią informaciją, kurią atskleidus būtų pakenkta valstybės narės viešiesiems interesams.

2.Komisija gali vykdyti komunikacijos veiklą, kad užtikrintų atitinkamame ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytos Sąjungos teikiamo finansinės paramos finansavimo matomumą, be kita ko, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.

VI SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

22 straipsnis
Koordinavimas ir papildomumas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, taikydamos priemonę, atitinkančią jų atsakomybės ribas, skatina šiuo reglamentu nustatytų priemonių sąveiką su kitomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, visų pirma iš Sąjungos fondų finansuojamomis priemonėmis, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

(a)užtikrina skirtingų priemonių, visų pirma priemonių, finansuojamų iš Sąjungos fondų, papildomumą, sąveiką, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, prireikus, regionų lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

(b)optimizuoja koordinavimo mechanizmą, kad išvengtų veiksmų dubliavimo, ir

(c)užtikrina glaudų už įgyvendinimą Sąjungos, nacionaliniu ir, jei taikoma, regionų lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekta pagal šį reglamentą nustatytų priemonių tikslų.

23 straipsnis
Įgyvendinimo stebėsena

1.Komisija stebi Priemonės įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekta 4 straipsnyje nustatytų tikslų. Rodikliai, naudotini Priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaitoms teikti, taip pat stebėsenos ir vertinimo tikslais, nustatyti III priede. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinga ir proporcinga pagal Priemonę vykdomai veiklai.

2.Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

24 straipsnis
Metinė ataskaita

1.Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia šiuo reglamentu nustatytos Priemonės įgyvendinimo metinę ataskaitą.

2.Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie atitinkamų valstybių narių pagal šią Priemonę parengtų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinimo pažangą.

3.Metinėje ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

(a)per praėjusius metus Priemonei pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę skirtų pajamų dydis, suskirstytas pagal biudžeto eilutes, ir

(b)pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę surinktų sumų įnašas Priemonės tikslams įgyvendinti.

4.Pateikdama antroje pastraipoje nurodytą veiklos ataskaitą, Komisija prireikus gali panaudoti atitinkamų dokumentų, kuriuos per Europos Semestrą oficialiai priėmė Komisija, turinį.

25 straipsnis
Priemonės vertinimas ir ex post vertinimas

1.Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomą jo įgyvendinimo ataskaitą, o praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 2027 m. pabaigos – nepriklausomą ex post vertinimo ataskaitą.

2.Vertinimo ataskaitoje visų pirma įvertinamas tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Europos pridėtinė vertė. Joje taip pat aptariama, ar visi tikslai ir veiksmai tebėra aktualūs.

3.Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas iš dalies keisti šį reglamentą.

4.Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras šiuo reglamentu nustatytų priemonių vertinimas ir joje pateikiama informacija apie ilgalaikį jo poveikį.

VII SKYRIUS

Komunikacija ir baigiamosios nuostatos

26 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus, teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.Komisija vykdo su pagal šį reglamentą nustatytomis priemonėmis, jų veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Pagal šį reglamentą nustatytoms priemonėms skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais.

27 straipsnis
Komiteto procedūra

1.    Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis
Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4.Tikslas (-ai)

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms 

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2.Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 23  

1.3.Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus 24  

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu 

◻ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 

1.4.Tikslas (-ai)

1.4.1.Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

1.4.2.Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1.4.3.Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų padaryti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

1.4.4.Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

1.5.Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

1.5.2.Pridėtinė ES dalyvavimo vertė

1.5.3.Panašios patirties išvados

1.5.4.Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

1.6.Trukmė ir finansinis poveikis

◻ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota: 

–◻    pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

–X įsipareigojimų asignavimų finansinis poveikis nuo 2021 m. iki 2024 m., o mokėjimų asignavimų – nuo 2021 m.

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

–įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM,

–vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) 25  

X Tiesioginis valdymas, vykdomas Komisijos:

–◻ padalinių, įskaitant Sąjungos delegacijų darbuotojus;

–◻    vykdomųjų įstaigų.

◻ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

◻ Netiesioginis valdymas, biudžeto vykdymo užduotis pavedant:

–◻ trečiosioms valstybėms arba jų paskirtiems organams;

–◻ tarptautinėms organizacijoms ir jų agentūroms (nurodyti);

–◻ EIB ir Europos investicijų fondui;

–◻ Finansinio reglamento 208 ir 209 straipsniuose nurodytiems organams;

–◻ viešosios teisės reglamentuojamoms įstaigoms;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė ir kurioms pavesta teikti viešąsias paslaugas, jeigu jos pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ įstaigoms, kurių veiklą reglamentuoja valstybės narės privatinė teisė, kurioms pavesta įgyvendinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir kurios pateikia pakankamas finansines garantijas;

–◻ atitinkamame pagrindiniame akte nurodytiems asmenims, kuriems pavesta vykdyti konkrečius veiksmus BUSP srityje pagal ES sutarties V antraštinę dalį.

–Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

2.VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.Stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2.2.Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.Nustatyta (-os) rizika (-os)

2.2.2.Informacija apie įdiegtą vidaus kontrolės sistemą

2.2.3.Kontrolės sąnaudų ir naudos apskaičiavimas ir numatomo klaidų rizikos lygio vertinimas

2.3.Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

3.NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės), kurioms daromas poveikis

·Dabartinės biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

·Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

3.2.Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1.Numatomo poveikio išlaidoms santrauka

Su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone susijusios siūlomos išlaidos, išskyrus administracines išlaidas pagal daugiametės finansinės programos 7 išlaidų kategoriją, bus padengtos taip: 267 955 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) bus padengta paskolų forma, 334 950 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis) bus suteikta kaip išorės asignuotosios pajamos (pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį), gautos iš Sąjungos skolinimosi operacijų, nustatytų Reglamente (ES) XXX/XX [EURI reglamentas].

42 000 000 EUR iš šios sumos gali būti skirta administracinėms išlaidoms.

Preliminarus išlaidų paskirstymas yra toks: (mln. EUR dabartinėmis kainomis)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.2.Numatomas poveikis veiklos asignavimams

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.2.3.Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1.Santrauka

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimų nenaudojama

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administracinio pobūdžio asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių ir kitų administracinio pobūdžio išlaidų asignavimų poreikiai bus tenkinami iš GD asignavimų, jau paskirtų veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytų generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

3.2.3.2.Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

–◻    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškųjų išteklių nenaudojama.

–X    Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą surašyti etatų vienetais

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus veiksmui valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę lėšų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

3.2.4.Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

–◻    Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

–◻    Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.

3.2.5.Trečiųjų šalių įnašai

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo.

–Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

3.3.Numatomas poveikis pajamoms

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio pajamoms.

–◻    Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

–◻    nuosaviems ištekliams

–◻    įvairioms pajamoms.

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Įvairių asignuotųjų pajamų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-ioms) daromas poveikis.

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą. 

(1)    2018/0213 (COD). Briuselis, 2018 5 31, COM(2018) 391 final.

(2)    2019/0161 (COD), Briuselis, 2019 7 24, COM(2019) 354 final.

(3)    OL...

(4)    OL...

(5)    COM(2020) 139 final, Briuselis, 2020 4 2.

(6)    2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1). [OL nuorodos pateikiamos tik į pirmąjį puslapį.]

(7)    OL L 140, 2013 5 27.

(8)    OL L 53, 2002 2 23.

(9)    OL C , , p. .

(10)    OL C , , p. .

(11)    OL L 140, 2013 5 27.

(12)    OL L 53, 2002 2 23.

(13)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(14)    2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(15)    1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(16)    1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(17)    2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(18)    2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(19)    OL C , , p. .

(20)    1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1.).

(21)    2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo.

(22)    […]

(23)    VGV – veikla grindžiamas valdymas; VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

(24)    Kaip nurodyta Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a arba b punkte.

(25)    Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_lt.html .

(26)    DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

(27)    ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

(28)    Valstybių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių kandidačių.

(29)    Atlikti darbai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

(30)    Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

(31)    Techninė ir (arba) administracinė parama bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

(32)    CA – sutartininkas („Contract Staff“), LA – vietos darbuotojas („Local Staff“), SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“), INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („agency staff“), JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Junior Expert in Delegations“).

(33)    Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

(34)    Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo sąnaudų.

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 05 28

COM(2020) 408 final

PRIEDAI

prie Pasiūlymo dėl

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO

kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė

I PRIEDAS

Vienai valstybei narei pagal Priemonę skiriamo didžiausio finansinio įnašo (t. y. negrąžintinos finansinės paramos) apskaičiavimo metodika

Šiame priede nustatoma kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio įnašo apskaičiavimo metodika. Pagal šį metodą atsižvelgiama į:

·gyventojų skaičių;

·atvirkštinį BVP vienam gyventojui;

·vidutinį nedarbo lygį pastaruosius 5 metus, palyginti su ES vidurkiu (2015–2019 m.).

Siekiant išvengti pernelyg didelės išteklių koncentracijos:

·atvirkštinis BVP vienam gyventojui negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

·atskirų šalių nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 150 proc. ES vidurkio;

·atsižvelgiant į paprastai stabilesnes turtingesnių valstybių narių darbo rinkas (kurių BNP vienam gyventojui viršija ES vidurkį), jų nedarbo lygio nuokrypis nuo ES vidurkio negali viršyti 75 proc.

Didžiausias valstybės narės finansinis įnašas pagal Priemonę () nustatomas taip:

Čia:

FS (finansinė parama) – pagal Priemonę skiriamas finansinis paketas, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalies a punkte, ir

– valstybės narės įnašo raktas i, nustatytas kaip:

,

kai 1, 

ir kai ir 0,75 valstybėms narėms, kurių

Čia:

– i valstybės įnašo raktas,

– vienam i valstybės gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas 2019 m.,

– 2019 m. svertinis vidutinis bendrasis vidaus produktas vienam 27 ES valstybių narių gyventojui,

– bendras i valstybės gyventojų skaičius 2019 m.,

– bendras 27 ES valstybių narių gyventojų skaičius 2019 m.,

– vidutinis i valstybės nedarbo lygis 2015–2019 m.,

– vidutinis 27 ES valstybių nedarbo lygis 2015–2019 m. 

Taikant metodiką kiekvienai valstybei narei bus skiriama toliau nurodyta didžiausia finansinio įnašo dalis ir suma.

II PRIEDAS

Priemonės vertinimo gairės

1. Taikymo sritis

Šių vertinimo gairių tikslas – kartu su šiuo reglamentu sudaryti pagrindą Komisijai skaidriai ir teisingai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir nustatyti finansinį įnašą atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus tikslus ir kitus atitinkamus reikalavimus. Šios gairės visų pirma yra vertinimo kriterijų taikymo ir finansinio įnašo nustatymo, kaip atitinkamai nurodyta 16 straipsnio 3 dalyje ir 17 straipsnio 3 dalyje, pagrindas.

Vertinimo gairių paskirtis:

a) pateikti papildomas rekomendacijas dėl valstybių narių pateiktų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų vertinimo proceso;

b) suteikti papildomos informacijos apie vertinimo kriterijus ir numatyti vertinimo sistemą, kuri turi būti sukurta siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų procesą, ir

c) apibrėžti Komisijos pagal vertinimo kriterijus atliktino vertinimo ir finansinio įnašo, kuris turi būti nurodytas Komisijos sprendime dėl atrinkto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, nustatymo ryšį.

Šios gairės yra priemonė, padedanti Komisijai vertinti valstybių narių pateiktus pasiūlymus dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų ir užtikrinti, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais būtų remiamos svarbios, didelės pridėtinės vertės reformos ir viešosios investicijos, kartu užtikrinant vienodas sąlygas visoms valstybėms narėms.

2. Vertinimo kriterijai

Remiantis 16 straipsnio 3 dalimi, Komisija įvertina ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą ir darną, jų indėlį į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir tuo tikslu atsižvelgia į šiuos kriterijus:

(a)ar numatoma, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą;

(b)ar plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių;

(c)ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei;

(d)ar ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo;

(e)ar valstybės narės pateiktas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas numatomam poveikiui ekonomikai ir užimtumui;

(f)ar į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus;

(g) ar atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius.

Siekdama įvertinti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų svarbą bei darną ir nustatyti finansinį įnašą pagal 17 straipsnio 3 dalį, atlikusi vertinimą Komisija pagal kiekvieną 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimo kriterijų suteikia valstybių narių pateiktiems planams reitingus.

Supaprastinimo ir veiksmingumo tikslais taikant reitingų sistemą suteikiami reitingai nuo A iki C, kaip nurodyta toliau.

2.1 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas padės veiksmingai spręsti uždavinius, nustatytus atitinkamose konkrečiai valstybei narei skirtose rekomendacijose arba kituose atitinkamuose dokumentuose, kuriuos Komisija oficialiai priėmė pagal Europos semestrą

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.2 Plane yra priemonių, kuriomis veiksmingai prisidedama prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos arba dėl jos kylančių uždavinių

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.3 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma padaryti ilgalaikį poveikį atitinkamai valstybei narei

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.4 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planu numatoma veiksmingai prisidėti prie valstybės narės ekonomikos augimo potencialo didinimo, darbo vietų kūrimo, ekonominio ir socialinio atsparumo didinimo, taip pat prie ekonominio ir socialinio krizės poveikio mažinimo ir ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.5 Valstybės narės pateiktas numatytų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano išlaidų bendros sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas ir proporcingas tikėtinam poveikiui ekonomikai ir užimtumui

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.6 Į ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą įtrauktos reformų ir viešųjų investicijų projektų įgyvendinimo priemonės, kurios sudaro darnius veiksmus

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

2.7 Atitinkamų valstybių narių pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įgyvendinimą, įskaitant siūlomą tvarkaraštį, tarpines reikšmes bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius

Pagal šį kriterijų Komisija atsižvelgia į šiuos vertinamus elementus:

Taikymo sritis

Reitingas

3. Finansinio įnašo pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę nustatymas

Pagal 17 straipsnio 3 dalį Komisija nustato finansinį įnašą atsižvelgdama į atitinkamos valstybės narės pasiūlyto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano svarbą ir darną, įvertintus pagal 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus. Tuo tikslu ji taiko šiuos kriterijus:

(a)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra lygi 10 straipsnyje nurodytam didžiausiam finansiniam įnašui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, atitinkamai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus 10 straipsnyje nurodyto didžiausio finansinio įnašo bendrai sumai;

(b)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma yra mažesnė už 10 straipsnyje nurodytą didžiausią finansinį įnašą tai valstybei narei, tai valstybei narei skiriamas finansinis įnašas yra lygus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų sumai;

(c)jeigu ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, atitinkamai valstybei narei finansinis įnašas neskiriamas.

Įgyvendinant šią pastraipą taikomos tokios formulės:

–dėl a punkto:

–dėl b punkto:

–Čia:

–i – atitinkama valstybė narė,

–MFC – didžiausias finansinis įnašas atitinkamai valstybei narei,

–C – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano visų numatytų išlaidų suma

Atlikus vertinimą ir atsižvelgus į reitingus:

III PRIEDAS

Rodikliai

4 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas vertinamas remiantis toliau nurodytais rodikliais, kurie suskirstyti pagal valstybes nares ir pagal veiksmų sritį.

Rodikliai naudojami pagal turimus duomenis ir informaciją, įskaitant kiekybinius ir (arba) kokybinius duomenis.

   Produkto rodikliai:

(a)Komisijos įgyvendinimo aktu patvirtintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius;

(b)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui skirtas bendras finansinis įnašas.

   Rezultatų rodikliai: 

(c)įgyvendintų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų skaičius; 

Šiuo reglamentu nustatyti poveikio rodikliai

(d)ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatyti tikslai, kurių pasiekta, be kita ko, dėl bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramą), gautos pagal šiuo reglamentu nustatytą ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę;

Komisija vykdo 25 straipsnyje nurodytą ex post vertinimą taip pat siekdama nustatyti ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės bendros finansinės paramos (įskaitant, jei taikoma, paskolos paramos) ir atitinkamų priemonių įgyvendinimo atitinkamoje valstybėje narėje, siekiant gerinti ekonomikos gaivinimą, atsparumą, darbo vietų kūrimą ir sanglaudą, ryšius.