EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2020 12 15

COM(2020) 808 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 įgyvendinimo veiksmingumo

1.Įvadas

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 įgyvendinimo veiksmingumas, kaip numatyta Europos elektroninių ryšių kodekso 1 (EERK) 109 straipsnio 4 dalyje. Ši ataskaita grindžiama valstybių narių ir dviejų EEE šalių (Islandijos ir Norvegijos) atsakymais į klausimyno dėl skubios pagalbos ryšių ir Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 įgyvendinimo 2 , pateikto Ryšių komitetui (COCOM) 3 , klausimus. Tokį duomenų rinkimą nuo 2007 m. Komisijos tarnybos vykdė keturioliktą kartą.

Pagal EERK 109 straipsnio 4 dalį Komisija ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 21 d., o vėliau – kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti ataskaitą dėl Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 įgyvendinimo veiksmingumo.

Duomenys buvo renkami pateikiant konkrečius klausimus, padedančius įvertinti ES teisės reikalavimų įgyvendinimo lygį ir nacionalinių bendrųjų pagalbos centrų (BPC) sistemų pažangą. Kiekybinių duomenų (pvz., skambučių skubios pagalbos telefono numeriu 112 skaičiaus) ataskaitinis laikotarpis – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vertinant sistemos prieinamumą (pvz., skambinančiojo asmens buvimo vietos nustatymo sprendimo, taikomosios programos ir kt. įdiegimą) šioje ataskaitoje remiamasi naujausia turima informacija. 2020 m. birželio 10 d. valstybių narių ir COCOM stebėtojų iš šalių kandidačių bei EEE šalių buvo paprašyta pateikti savo atsakymus iki 2020 m. rugsėjo 4 d.

Valstybės narės buvo paragintos parengti įvairių rodiklių stebėsenos vertinimo priemones, kad būtų galima pateikti tikslius duomenis apie jose veikiančių 112 sistemų būklę. Kai kalbant apie kokybinį ar kiekybinį vertinimą valstybė narė ataskaitoje nenurodyta, tai reiškia, kad Komisijos tarnyboms atitinkami duomenys nebuvo pateikti. Išsamūs statistiniai duomenys yra šios ataskaitos prieduose.

2.Skambučiai numeriu 112

2019 m. Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ES galutiniai naudotojai paskambino beveik 150 mln. kartų. Nors skambučių telefono numeriu 112 skaičiaus lygis išliko toks pat kaip ankstesniais metais 4 , bendras skubios pagalbos skambučių skaičius sumažėjo 4,5 proc. iki 267 mln. Skambučiai numeriu 112 sudarė 56 proc. visų skubios pagalbos skambučių.

112 yra bendrasis pagalbos telefono numeris Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Maltoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Rumunijoje ir Švedijoje, o tarp EEE šalių – Islandijoje. Tačiau skambučiai numeriu 112 minėtose šalyse sudaro tik 20 proc. visų ES skambučių šiuo numeriu. Dauguma skambučių numeriu 112 užfiksuota tose valstybėse narėse, kuriose vis dar veikia nacionaliniai telefono numeriai. Šiose valstybėse narėse Europos bendrasis pagalbos telefono numeris naudojamas labai nevienodai – nuo 9 proc. Prancūzijoje iki 99 proc. Bulgarijoje.

1 pav. Skambučių telefono numeriu 112 procentinė dalis

Skambučių iš mobiliųjų telefonų sulaukta gerokai daugiau negu iš fiksuotojo ryšio telefonų. Vidutiniškai 73 proc. skambučių atlikta mobiliaisiais telefonais. Tačiau mobilieji telefonai skubios pagalbos pranešimams valstybėse narėse naudojami labai skirtingu intensyvumu – nuo 55 proc. Kroatijoje ir Liuksemburge iki 97 proc. Čekijoje ir 98 proc. Latvijoje.

Melagingų skambučių 5 ir bendro skubios pagalbos skambučių skaičiaus santykis valstybėse narėse vis dar labai skiriasi 6 – Graikijoje jis siekia 78 proc. Siekiant sumažinti melagingų skambučių, galinčių apsunkinti BPC sistemą, riziką, kai kuriose valstybėse narėse skambučiai iš telefonų be SIM kortelės neleidžiami. Vis dėlto daugumoje valstybių narių (19) 7 ir Islandijoje telefonais be SIM kortelės galima susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis.

2 pav. Melagingi skambučiai skubios pagalbos telefono numeriais (%)

13 valstybių narių ir Islandija sudarė sąlygas visiems galutiniams naudotojams teikti SMS formato skubios pagalbos pranešimus 8 . 10-yje valstybių narių 9 ir Islandijoje skubios pagalbos SMS žinutė siunčiama numeriu 112. Skubios pagalbos pranešimų siunčiant SMS žinutę skaičius labai skiriasi priklausomai nuo to, kiek šios rūšies skubios pagalbos pranešimai populiarinami, – jų buvo nuo kelių iki dešimčių tūkstančių. 9 valstybės narės ir Islandija patvirtino užtikrinančios, kad skubios pagalbos SMS žinutės būtų nemokamos.

Be prieigos prie skubios pagalbos tarnybų skambinant numeriu 112, 14 valstybių narių 10 ir Islandija įdiegė nacionalines arba regionines skubios pagalbos pranešimų siuntimo taikomąsias programas, kuriomis gali naudotis visi galutiniai naudotojai 11 . Šios prieigos priemonės, priklausomai nuo jų modelio, suteikia galutiniams naudotojams galimybę pranešti BPC papildomos informacijos, potencialiai suteikti nešiojamojo aparato fiksuojamą buvimo vietos informaciją ar užtikrinti tekstinį ryšį su BPC. Belgija ir Lenkija patvirtino, kad skubios pagalbos taikomosios programos generuojamas duomenų srautas nėra įskaitomas į bendrą duomenų srautą.

„eCall“ iškvietos, atliktos automobiliuose, kurie gali vykdyti skubios pagalbos skambutį numeriu 112, įvykus avarijai turėtų būti tinkamai nukreipiamos į tinkamiausią BPC. Valstybės narės turėjo užtikrinti, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. jų BPC sistema būtų paruošta priimti „eCall“ iškvietas 12 . Nuo 2018 m. kovo 31 d. automobilių gamintojai 13 turėtų visose naujų tipų M1 klasės (lengvieji automobiliai) ir N1 klasės (lengvosios komercinės transporto priemonės) transporto priemonėse montuoti numeriu 112 grindžiamą pagalbos iškvietos sistemą „eCall“.

3 pav. „eCall“ iškvietų skaičius ES

3.Reagavimo laikas 14

21 valstybė narė, Islandija ir Norvegija nurodė, kad vidutinis reagavimo laikas, kurio prireikia norint susisiekti su pagalbos tarnybomis, yra mažiau kaip 10 sekundžių. Taip pat pažymėtina, kad 12-oje valstybių narių ir Islandijoje į mažiausiai 90 proc. skambučių atsakoma per 10 sekundžių.

4 pav. Vidutinis atsakymo į pagalbos skambučius laikas (sekundėmis)

4.Skambučių nutraukimo rodiklis

26 respondentai nurodė 15 pasitaikant skambučių, kurie pasiekia BPC perjungiklius, tačiau yra nutraukiami prieš operatoriui į juos atsakant. Skambučių nutraukimo atvejai gali būti susiję su tinklo problemomis, skambučių perkrova, techniniais gedimais, tvarkymo pajėgumais, skambinančiojo asmens atjungimu (galbūt paskambinus per klaidą) ir t. t. Nors netyčinių skambučių ir skambinančiojo asmens atsijungimo atvejų BPC sistemos operatoriai nekontroliuoja, tvarkymo pajėgumų trūkumas rodo, kad nacionalinė BPC sistema nesugeba tinkamai atsakyti į skambučius numeriu 112 ir juos tvarkyti.

5 pav. Nutrauktų skambučių pagalbos telefono numeriais procentinė dalis

5.Skambinančiojo asmens vietos nustatymo informacijos trūkumas

Universaliųjų paslaugų direktyvos (UPD) 16 26 straipsnio 5 dalyje numatyta elektroninių ryšių operatorių prievolė pateikti skambinančiojo asmens vietos nustatymo duomenis, kai tik skambutis pasiekia pagalbos skambutį tvarkančią instituciją. Pagal EERK 109 straipsnį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. įsigalioja prievolė tinkamiausiam BPC pateikti ne tik tinklo priemonėmis gautą informaciją, bet ir tikslesnę – nešiojamojo aparato fiksuojamą – buvimo vietos informaciją 17 .

Daugumoje duomenis teikiančių valstybių narių 18 tinklo informacijos apie skambinančiojo asmens buvimo vietą nepateikiama mažiau nei 5 proc. skambučių. Daugiau atvejų, kai nepavyksta nustatyti skambinančiojo asmens buvimo vietos, registruojama Vengrijoje (9 proc.), Italijoje (10 proc.), Ispanijoje (12 proc.), Lenkijoje (13,5 proc.) ir Latvijoje (21 proc.).

Nešiojamojo aparato fiksuojamos buvimo vietos informacijos prieinamumas priklauso nuo šios paslaugos įdiegimo masto. Kai kuriose valstybėse narėse pažangiojo mobiliuoju telefonu skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo (angl. Advanced Mobile Location, AML) sprendimas 19 įdiegtas dviejose populiariausiose mobiliojo ryšio operacinėse sistemose – „Android“ ir „iOS“ – arba tik vienoje iš jų. Todėl gali atsitikti taip, kad, nors nacionalinė BPC sistema ir bus pritaikyta priimti AML informaciją, 60–70 proc. atvejų tikslios skambinančiojo asmens buvimo vietos nustatyti nepavyks 20 . Be galutinio naudotojo, skambinančio numeriu 112, buvimo vietos nustatymo, valstybės narės taip pat galėtų sudaryti sąlygas įdiegti AML sprendimą „Android“ telefonuose, kad skubios pagalbos pranešimus būtų galimą siųsti SMS formatu. Ši funkcija „Apple“ operacinėje sistemoje „iOS“ kol kas negalima.

Tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai, svečiuodamiesi kitose valstybėse narėse, ištikus nelaimei gali atsidurti sudėtingesnėje padėtyje, nes jiems gali nepavykti tiksliai apibūdinti savo buvimo vietos. Nors AML sprendimas įdiegtas 19-oje valstybių narių, Islandijoje ir Norvegijoje, tik 6 valstybės narės patvirtino turinčios galimybę nustatyti tarptinklinio ryšio galutinių naudotojų nešiojamųjų aparatų fiksuojamą buvimo vietą. Visos valstybės narės nurodo negalinčios užtikrinti, kad gyvenamosios šalies tinklo operatorius neapmokestintų galutinio naudotojo už skambinančiojo asmens buvimo vietos, užfiksuotos jo nešiojamojo aparato, duomenų perdavimą. Tai galima paaiškinti jurisdikcijos apribojimais ir stebėsenos pajėgumų trūkumu.

6. Skambinančiojo asmens vietos nustatymo tikslumas ir patikimumas

Universaliųjų paslaugų direktyvos 26 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų skambinančiojo asmens buvimo vietos informacijos tikslumo ir patikimumo kriterijus. Be tinklo sprendimų, diegiamų pagal Universaliųjų paslaugų direktyvą, EERK 109 straipsnio 6 dalyje nustatyta valstybių narių prievolė užtikrinti, kad tiek tinklo priemonėmis gauta, tiek nešiojamojo aparato užfiksuota buvimo vietos informacija būtų pateikiama tinkamiausiam BPC. Valstybės narės turės toliau tikslinti skambinančiojo asmens buvimo vietos nustatymo tikslumo ir patikimumo kriterijus, prireikus pasikonsultavusios su BEREC. Komisija priėmė Deleguotąjį reglamentą 2019/320 22 , kuriuo siekiama remti EERK nustatytus politikos tikslus. Šiuo aktu išmaniųjų telefonų gamintojai įpareigojami užtikrinti – ir tai yra patekimo į rinką sąlyga, – kad tvarkant skubios pagalbos pranešimus būtų prieinami iš pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS), bent jau iš ES GALILEO, taip pat iš belaidžio tinklo gaunami duomenys. Tai sudaro sąlygas tinkamai ir veiksmingai nustatyti išmaniojo telefono, taigi ir juo nešino asmens, buvimo vietą. Šis aktas taikomas nuo 2022 m. kovo 17 d.

Buvimo vietos nustatymas tinklo priemonėmis

Visose valstybėse narėse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje skambinančiojo asmens buvimo vieta fiksuotojo ryšio tinkluose nustatoma pagal skambinančiojo asmens įrenginio adresą arba gatvės / pašto / sąskaitų siuntimo adresą.

Visos valstybės narės nurodė, kad skambinant iš judriojo ryšio tinklų buvimo vietą nurodo judriojo ryšio stoties / sektoriaus ID. Jis užtikrina aukštą duomenų, perduodamų BPC operatoriui, patikimumą. Pranešamas tikslumas svyruoja nuo 500 m iki 40 km, priklausomai nuo tinklo tankumo, t. y. ar tai yra miesto, ar kaimo vietovė. Tarp tikslesnių naudojamų judriojo ryšio tinklo priemonėmis gaunamos buvimo vietos informacijos nustatymo sprendimų – signalo sklidimo laikas (angl. Timing advance), signalo kelionės į abi puses laikas (angl. Round trip time) ar sektoriaus ID. Šie padėties nustatymo metodai kai kuriais atvejais labai pagerina tinklo priemonėmis gaunamos buvimo vietos informacijos tikslumą, kartais iki 50 metrų.

Buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamojo aparato duomenis sprendimai

Kalbant apie buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamojo aparato duomenis sprendimus, valstybės narės nurodė du įgyvendinimo tipus, kurie apibūdinami toliau.

a) Pažangiojo mobiliuoju telefonu skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo (AML) sprendimas

AML gali padidinti tikslumo lygį iki 4 tūkst. kartų ir užtikrinti mažesnę kaip 100 m paklaidą 23 . Taikant šį sprendimą tinklo teikiama buvimo vietos informacija pagal judriojo ryšio stoties ID nėra ignoruojama – ji veikiau papildoma nešiojamojo aparato užfiksuota GNSS arba belaidžio tinklo buvimo vietos informacija. Siekdama, kad GNSS duomenys, ypač tie, kurie gaunami iš ES palydovinės navigacijos sistemos GALILEO, būtų naudingi ES piliečiams, 2018 m. lapkričio mėn. Europos Komisija pasirašė ir pradėjo įgyvendinti pažangiojo mobiliuoju telefonu skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamųjų aparatų duomenis diegimo projektą, taip pat žinomą kaip „HELP112 II“. Konkursą laimėjusį konsorciumą sudaro 7 valstybės narės: Danija, Kroatija, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Vengrija ir Vokietija. 2020 m. rugpjūčio mėn. projektas sėkmingai baigtas.

Be 7 valstybių narių, dalyvaujančių projekte „HELP112 II“, 2020 m. šį sprendimą įsidiegė dar 4 valstybės narės: Čekija, Graikija, Latvija ir Rumunija. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 19 valstybių narių, Islandija ir Norvegija užtikrina, kad AML veiktų jų BPC sistemoje.

6 pav. AML diegimas valstybėse narėse

b) Buvimo vietos informacija, gauta iš nešiojamojo aparato, naudojant skubios pagalbos taikomąją programą

Nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įdiegtos skubios pagalbos taikomosios programos leidžia gauti tikslesnę skambinančiojo asmens buvimo vietos nustatymo informaciją (pagrįstą išmaniojo telefono GNSS arba belaidžio tinklo pajėgumais), nei ta, kuri teikiama tinklo sprendimais.

Tačiau tam, kad šios taikomosios programos veiktų, reikalingi išankstiniai piliečių veiksmai: jas reikia parsisiųsti (AML atveju to nereikia). Buvimo vietos nustatymo duomenis perduoti galima tik tada, kai duomenų ryšys yra aktyvus.

7.Vidutinis laikas, per kurį 112 operatorius gauna skambinančiojo asmens buvimo vietos informaciją 

Universaliųjų paslaugų direktyvos 26 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad skubios pagalbos skambučius tvarkančiai institucijai skambinančiojo asmens buvimo vietos informacija būtų pateikiama nedelsiant.

Komisija nuolat stebi, kaip valstybės narės vykdo šiuos įsipareigojimus. Remdamasi tokios stebėsenos rezultatais, 2019 m. liepos mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Kroatiją ir Graikiją dėl skambinančiojo asmens buvimo vietos informacijos nepateikimo laiku. Po to šios valstybės narės išsprendė Komisijos iškeltą problemą.

Visos valstybės narės nurodė, kad, įdiegus duomenų eksportavimo (angl. push) sistemą arba automatinę importavimo (angl. pull) sistemą, tinklo informacija apie skambinančiojo asmens buvimo vietą pateikiama kone akimirksniu (per mažiau kaip 10 sekundžių).

Buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamojo aparato duomenis technologijų veikimas dėl joms būdingos struktūros priklauso nuo to, kokia sparta tie nešiojamieji aparatai geba pagal GNSS arba belaidžio tinklo signalus nustatyti atitinkamus buvimo vietos parametrus. Remiantis 15 valstybių narių ataskaitomis, buvo patvirtinta, kad buvimo vietos nustatymas pagal nešiojamojo aparato duomenis gali trukti nuo kone akimirksnio iki 20 sekundžių.

8.Prieiga prie skubios pagalbos tarnybų naudojantis ES tarptinklinio ryšio paslauga

Visos valstybės narės nurodė, kad suteikia galimybę naudojantis tarptinkliniu ryšiu skambinti numeriu 112 ir gauti tinklo priemonėmis nustatytą skambinančiojo asmens buvimo vietos informaciją.

11 valstybių narių 24 ir Islandija pateikė informaciją apie tarptinklinio ryšio galutinių naudotojų atliktų skambučių numeriu 112 skaičių. Šioms valstybėms narėms tenka trečdalis pagalbos skambučių numeriu 112. Remiantis šiais duomenimis, galima daryti prielaidą, kad 1,09 proc. visų skambučių numeriu 112 atlieka tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai, o tai ES yra apie 1,5 mln. skambučių numeriu 112.

Valstybėse narėse, kuriose vis dar naudojami nacionaliniai skubios pagalbos telefono numeriai, tarptinklinio ryšio naudotojai gali skambinti ir jais. Nors 5 valstybių narių pateikti duomenys nėra baigtiniai 25 , apskaičiuota, kad nacionaliniais skubios pagalbos telefono numeriais tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai skambino 800 tūkst. kartų. Todėl, remiantis apibendrintais skaičiavimais, per ataskaitinį laikotarpį tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai pagalbos telefono numeriais iš viso skambino 2,3 mln. kartų.

9.Galutinių naudotojų, turinčių negalią, prieiga prie skubios pagalbos tarnybų

Pagal Universaliųjų paslaugų direktyvos 26 straipsnio 4 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad galutinių naudotojų, turinčių negalią, prieiga prie skubios pagalbos tarnybų būtų lygiavertė kitų galutinių naudotojų turimai prieigai.

Lygiavertiškumo principas reiškia, kad galutiniai naudotojai, turintys negalią, turėtų naudodamiesi elektroninių ryšių paslaugomis gauti prieigą prie skubios pagalbos tarnybų tokiu būdu, kuris funkciškai būtų lygiavertis prieigai prie skubios pagalbos tarnybų, užtikrinamai kitiems galutiniams naudotojams, kurie gali skambinti numeriu 112.

Esant tokioms teisinėms aplinkybėms, valstybės narės turi įgyvendinti prieigos užtikrinimo sprendimus, kurie prilygtų (būtų lygiaverčiai) dvipusiam kalbiniam ryšiui, užtikrinamam skambinant numeriu 112. Šie sprendimai turėtų sudaryti sąlygas dvipusiam ryšiui teksto ar vaizdo priemonėmis, taip pat ir naudojantis tarptinkliniu ryšiu. Vadovaudamosi lygiavertiškumo principu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad skambinančiojo asmens buvimo vietos informaciją gautų tinkamiausias BPC, nes tai padėtų pagalbos tarnyboms imtis veiksmingų priemonių. Remdamasi nuolatinio atitikties taisyklėms stebėjimo rezultatais, 2019 m. liepos mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Čekiją, Ispaniją ir Vokietiją dėl to, kad galutiniams naudotojams, turintiems negalią, nėra užtikrinama lygiavertė prieiga 26 . Po to Ispanija išsprendė Komisijos iškeltas problemas, o Čekija ir Vokietija priemones dėl susirūpinimą keliančių aspektų įgyvendina šiuo metu.

Valstybės narės įdiegė daug įvairių prieigos užtikrinimo sprendimų siekdamos, kad galutiniams naudotojams, turintiems negalią, būtų užtikrinta prieiga prie skubios pagalbos tarnybų. Tai tekstiniai pranešimai realiuoju laiku, įvairiapusis ryšys realiuoju laiku 27 , SMS, skubios pagalbos taikomosios programos, internetinės paslaugos, perdavimo paslaugos, prieiga iš specialių įrenginių, el. paštas arba faksas.

Labiausiai paplitusi technologija – SMS; ji naudojama 23 valstybėse narėse 28 , Islandijoje ir Norvegijoje. SMS technologija užtikrina dvipusę tekstinę sąveiką tarp asmens, besikreipiančio į skubios pagalbos tarnybą, ir BPC. Kai kuriose valstybėse narėse siunčiant skubios pagalbos SMS žinutę iš „Android“ išmaniųjų telefonų sugeneruojama tiksli pažangiojo mobiliuoju telefonu skambinančio asmens buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamojo aparato duomenis informacija, kuri yra siunčiama į BPC. Ši funkcija „iOS“ prietaisuose kol kas negalima.

Skubios pagalbos taikomosios programos veikia 17-oje valstybių narių ir Islandijoje 29 ir, priklausomai nuo jų modelio, gali būti naudojamos pagalbos skambučiams arba SMS žinučių siuntimui, tačiau taip pat gali būti naudojamos kaip platforma šiuolaikiniams realiojo laiko tekstiniams ir įvairiapusio ryšio pranešimams teikti. Be to, taikomosios programos gali duomenų kanalu perduoti informaciją apie tikslią buvimo vietą, nustatytą pagal nešiojamojo aparato užfiksuotus GNSS / belaidžio tinklo duomenis (5–100 m).

Prieigą prie skubios pagalbos tarnybų galutiniams naudotojams, turintiems negalią taip pat gali užtikrinti perdavimo (angl. relay) paslaugos. Tokiems atvejams naudotojo buvimo vietos nustatymo funkcija valstybėse narėse dar neįdiegta, tačiau techniškai tai turėtų būti įmanoma.

Nemažai valstybių narių užtikrina galimybę siųsti faksogramą. Tačiau, priešingai nei skambinant numeriu 112, ji neužtikrina greito ir veiksmingo dvipusio ryšio, kurio reikia ekstremaliosios situacijos atveju. Tas pat pasakytina ir apie el. laiškų siuntimą, kuris tam tikromis aplinkybėmis taip pat minimas kaip prieigos užtikrinimo sprendimas: siunčiant laiškus neužtikrinamas automatinis naudotojo buvimo vietos informacijos perdavimas BPC.

Nuo 2020 m. gruodžio 21 d. galutinių naudotojų, turinčių negalią, reikmėms turėtų būti įgyvendinta iš dalies pakeista ir sustiprinta teisinė sistema, nustatyta Europos elektroninių ryšių kodekso 109 straipsnio 5 dalyje. EERK reikalaujama, kad galutiniams naudotojams, turintiems negalią, skirtos priemonės atitiktų Sąjungos teisę, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai 30 , ir kad jomis būtų siekiama užtikrinti sąveikumą visose valstybėse narėse, o norint kreiptis skubios pagalbos alternatyviais skubios pagalbos pranešimų teikimo būdais, kai įmanoma, nebūtų reikalaujama išankstinės registracijos. Europos prieinamumo akte numatyta galimybė teikti skubios pagalbos pranešimus realiuoju laiku pateikiant tekstą, kuriuo papildomas balso ryšys, arba sinchronizuojant į įvairiapusį ryšį, kai galimas vaizdo ryšys 31 . Nacionalinės BPC sistemos turės užtikrinti atitiktį šiems reikalavimams 32 iki 2025 m. birželio 28 d. Jame taip pat reikalaujama, kad į skubios pagalbos pranešimus Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 būtų tinkamai atsakoma naudojant tas pačias ryšio priemones, kuriomis pranešimas buvo gautas, t. y. naudojant sinchronizuotą kalbinę ir tekstinę medžiagą (įskaitant tekstinius pranešimus realiuoju laiku) arba, jei teikiamas vaizdo įrašas, kalbinės, tekstinės (įskaitant tekstinius pranešimus realiuoju laiku) ir vaizdo medžiagos sinchronizavimą į įvairiapusį ryšį realiuoju laiku. Valstybės narės taip pat turi galimybę atidėti atitinkamą savo BPC sistemų atnaujinimą iki 2027 m. birželio 28 d. 

Be to, pagal EERK 109 straipsnio 7 dalį valstybės narės užtikrina, kad galutiniai naudotojai būtų tinkamai informuojami apie Europos bendrojo skubios pagalbos telefono numerio 112 egzistavimą ir jo naudojimą (taip pat apie įvairias galimybes juo naudotis), be kita ko, priemonėmis, konkrečiai skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą, ir galutiniams naudotojams, turintiems negalią. Ta informacija pateikiama prieinamais formatais, atsižvelgiant į įvairių rūšių negalią. Tarptinklinio ryšio reglamento 33 14 straipsnyje ši nuostata sugriežtinta tik tiek, kiek tai susiję su prieiga prie skubios pagalbos tarnybų „surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112“. Praktiškai apie galimybę skambinti numeriu 112 tarptinklinio ryšio galutinius naudotojus informuoja tik jų judriojo ryšio operatorius. Galutiniams naudotojams, turintiems negalią, jų judriojo ryšio operatoriai nepraneša apie galimybę susisiekti su skubios pagalbos tarnybomis jų lankomoje ES šalyje.

ES šiuo metu diegiamų alternatyvių prieigos priemonių galutiniams naudotojams, turintiems negalią, apžvalga pateikiama II priede.

10.Išvados

Skaitmeniniam amžiui pasirengusi Europa turėtų užtikrinti veiksmingą ir kiekvienam piliečiui tinkamą prieigą prie skubios pagalbos tarnybų. Nuo 1991 m., kai buvo įvestas Europos bendrasis pagalbos telefono numeris 35 , ES teisės aktų leidėjų tikslas buvo užtikrinti, kad kiekvienas pilietis, kuriam reikia pagalbos, galėtų kuo greičiau pasinaudoti prieiga prie skubios pagalbos tarnybų. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad pagalbos tarnybų veiksmų veiksmingumą ir greitį nemaža dalimi lemia skubios pagalbos pranešimų tvarkymas, galimybė gauti tikslią skambinančiojo asmens buvimo vietos informaciją, lygiaverčių prieigos būdų prieinamumas galutiniams naudotojams, turintiems negalią, ir prieigos užtikrinimas tarptinklinio ryšio galutiniams naudotojams. Skaitmeninių technologijų potencialą būtų galima visiškai išnaudoti tik tuo atveju, jei ir skubios pagalbos pranešimus gaunančios tarnybos, ir nacionalinės BPC sistemos pasinaudotų technologinės plėtros teikiamomis galimybėmis. Siekiant šio tikslo reikia, kad visos valstybės narės įdiegtų 100 proc. internetinius tarpusavyje sujungtų BPC tinklus, taip siekiant užtikrinti sistemų perteklumą ir, svarbiausia, kad visi skubios pagalbos pranešimai – skambučiai, tekstiniai pranešimai realiuoju laiku, įvairiapusis ryšys realiuoju laiku – būtų tvarkomi veiksmingai.

Pagrindiniai nustatyti faktai

·Pagalbos skambučių Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 dalis sudarė 56 proc. visų pagalbos skambučių: iš visų 267 mln. pagalbos skambučių ES 150 mln. buvo skambučiai numeriu 112. Apskaičiuota, kad tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai pagalbos telefono numeriu skambino 2,3 mln. kartų, iš kurių 1,5 mln. kartų buvo skambinama numeriu 112.

·Buvimo vietos pagal nešiojamojo aparato duomenis nustatymo įgyvendinimas ES toliau gerėjo. Be 7 valstybių narių, kurios įsidiegė AML įgyvendindamos Komisijos finansuojamą projektą „HELP112 II“, 2020 m. buvimo vietos nustatymo sprendimą įsidiegė dar 4 valstybės narės: Čekija, Graikija, Latvija ir Rumunija. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. 19 valstybių narių, Islandija ir Norvegija užtikrina, kad AML veiktų jų BPC sistemoje. Tačiau tik 6 valstybės narės patvirtino, kad buvimo vietos nustatymo pagal nešiojamojo aparato duomenis paslauga yra teikiama tarptinklinio ryšio galutiniams naudotojams. Dėl jurisdikcijos apribojimų ir nepakankamų stebėsenos pajėgumų lankomos valstybės narės negali užtikrinti, kad galutiniam naudotojui nereikėtų mokėti už skambinančiojo asmens buvimo vietos duomenų perdavimą.

·Apskaičiuota, kad per 10 metų AML paslauga galėtų padėti išgelbėti daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių ES. Be to, AML galėtų padėti išsaugoti sveikatą 36 daugiau kaip 100 tūkst. žmonių ES.

·Galutinių naudotojų, turinčių negalią, prieigos prie skubios pagalbos tarnybų būdai nėra iki galo lygiaverčiai, ypač naudojantis tarptinkliniu ryšiu. Kai šie galutiniai naudotojai negali skambinti numeriu 112, jiems tenka pasikliauti fragmentiškais nacionaliniais sprendimais. Tokia padėtis nesiderina su kitų galutinių naudotojų galimybe naudotis suderintu Europos bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir rodo didelę prieigos prie skubios pagalbos tarnybų spragą. Tarptinklinio ryšio galutiniai naudotojai ne visada turi prieigą prie skubios pagalbos tarnybų lankomose valstybėse narėse ir nėra informuojami apie galimus prieigos būdus.

·Komisija nuolat stebi, kaip valstybės narės laikosi įsipareigojimų, susijusių su numerio 112 veikimu. Remdamasi tokio stebėjimo rezultatais, 2019 m. liepos mėn. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš kelias valstybes nares ir toliau siekia, kad teisės aktų būtų griežtai laikomasi ir kad ES piliečiams tai būtų naudinga.

Būsimi veiksmai ir orientyrai

-Valstybės narės turi perkelti ir įgyvendinti priemones, kurios leistų įvykdyti EERK reikalavimus, ypač 109 straipsnį dėl skubios pagalbos pranešimų ir Europos bendrojo pagalbos telefono numerio. Visi galutiniai naudotojai, įskaitant galutinius naudotojus, turinčius negalią, nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos vietoje jie yra, turėtų turėti galimybę veiksmingai kreiptis į skubios pagalbos tarnybas ir gauti pagalbą.

-Todėl valstybės narės turės pasirūpinti, kad visi galutiniai naudotojai galėtų pasinaudoti tikslaus skambinančiojo buvimo vietos nustatymo funkcija ir kad galutiniams naudotojams, turintiems negalią, įskaitant tuos, kurie keliauja į kitą ES valstybę narę, būtų suteikti lygiaverčiai prieigos būdai.

-Valstybės narės turėtų atnaujinti savo BPC sistemas, kad jos atitiktų skaitmeninio amžiaus poreikius.

-Komisija įsteigė Skubios pagalbos pranešimų ekspertų grupę 37 , kuri bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis padės joms šiame procese. Be to, Komisija ketina pradėti tyrimą, kuriuo sieks nustatyti, kokie techniniai ir reguliavimo sprendimai padėtų pagerinti prieigą prie skubios pagalbos tarnybų. Paakinta COVID krizės, Komisija, naudodamasi naujausia patirtimi, susijusia su skaitmeninės infrastruktūros kūrimu, sieks, kad nacionalinės kontaktų atsekimo ir įspėjimo mobiliosios programėlės būtų kuo sąveikesnės. Kaip ir sekimo taikomųjų programų atveju, visi galutiniai naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti savo nacionalines skubios pagalbos taikomąsias programas kitoje lankomoje ES valstybėje narėje.

-Komisija siekia užtikrinti, kad visi piliečiai, įskaitant keliaujančius Europos Sąjungoje, galėtų veiksmingai naudotis prieiga prie skubios pagalbos tarnybų, be kita ko, taikant suderintus techninius sprendimus. Šiuo tikslu Komisija rengia iniciatyvą – deleguotąjį aktą pagal EERK 109 straipsnio 8 dalyje suteiktus įgaliojimus.

I priedas. Numerio 112 įgyvendinimo veiksmingumo statistiniai duomenys  

2019 m. numeriu 112 iš viso skambinta 149 928 021 kartą, o iš viso skubios pagalbos telefono numeriais – 266 853 441 kartą.

7 pav. Skambučių numeriu 112 skaičius

24 valstybės narės nurodė 38 , kiek kartų per ataskaitinį laikotarpį jose buvo skambinta pagalbos skambučiais fiksuotojo ir judriojo ryšio tinkluose.

8 pav. Pagalbos skambučių numeriu 112 iš fiksuotojo ir judriojo ryšio tinklų skaičius

9 pav. Skubios pagalbos pranešimai SMS formatu

10 pav. Pagalbos skambučių, į kuriuos sureaguota per 10 sekundžių, procentinė dalis

II priedas. Alternatyvūs prieigos prie skubios pagalbos tarnybų būdai ES valstybėse narėse ir EEE šalyse

(1)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

(2)  COCOM20-19.

(3)  Ryšių komitetas, įsteigtas pagal EERK 118 straipsnį.

(4)  Jungtinėje Karalystėje atliktų skambučių skaičius buvo išskaičiuotas iš ataskaitinių metų duomenų.

(5)  Melagingi skambučiai – tai skambučiai, po kurių BPC arba skubios pagalbos tarnybos nesiima intervencinių ar pagalbos teikimo veiksmų. Skambučiai, kuriais pranešama apie nelaimę, dėl kurios BPC jau ėmėsi intervencinių ar pagalbos teikimo veiksmų ir dėl to atskirų intervencinių ar pagalbos teikimo veiksmų neprireikė, nėra laikomi melagingais skambučiais.

(6)

  Informaciją, susijusią su melagingais skambučiais pateikė 20 valstybių narių ir Islandija.

(7)  AT, CY, CZ, DK, EE, EL, ES, FI, HU, IE, IT, LT, LV, MT, NL, PL, PT, SE, SK.

(8)  Kai kuriose valstybėse narėse galimybę siųsti SMS pagalbos žinutes turi tik galutiniai naudotojai, turintys negalią, kaip nurodyta 8 skirsnyje.

(9)  EE, EL, FI, HR, IE, IS, LT, LU, LV, SI, SK.

(10)  AT (regioninis), BE, CY, CZ, DK, FI, IT, LU, LV, MT, PL, RO, SE, SK.

(11)  Kai kuriose valstybėse narėse galimybė naudotis taikomosiomis programomis suteikiama tik tiems galutiniams naudotojams, kurie turi negalią, kaip nurodyta 8 skirsnyje.

(12)  2014 m. birželio 3 d. priimtame Sprendime 585/2014/ES nustatyta, kad, laikantis Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 305/2013 nustatytų specifikacijų, ne vėliau kaip 2017 m. spalio 1 d. privaloma įdiegti būtiną bendrosios pagalbos centrų (BPC) infrastruktūrą, kad ES būtų galima priimti ir tvarkyti „eCall“ iškvietas skubios pagalbos telefono numeriu 112.

(13)  Reglamente (ES) 2015/758 nustatyti bendrieji reikalavimai, taikomi transporto priemonių EB tipo patvirtinimui transporto priemonėse montuojamų numeriu 112 grindžiamų „eCall“ iškvietų sistemų atžvilgiu ir transporto priemonėse montuojamų numeriu 112 grindžiamų „eCall“ iškvietų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų EB tipo patvirtinimui.

(14)  Laikas nuo momento, kai pagalbos iškvieta pasiekia 1-osios pakopos BPC perjungiklį, iki momento, kai į iškvietą atsiliepia BPC operatorius.

(15)  Austrija ir Norvegija šių duomenų nepateikė.

(16)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

(17)  Tinklo priemonėmis nustatytos buvimo vietos paklaida gali būti nuo 50 m iki 40 tūkst. m, o nešiojamojo aparato fiksuojama buvimo vietos informacija yra daug tikslesnė – jos paklaida iki 5 m.

(18)  Atitinkamus duomenis pateikė 22 valstybės narės.

(19) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/112-112-day-locating-emergency-calls-aml-technology-rise.

(20)  Estija (70 proc.), Rumunija (60 proc.), Švedija (45 proc.), Airija (43 proc.), Malta (36 proc.), Norvegija (30 proc.), Lietuva (14 proc.).

(21)  Padėti išsaugoti sveikatą reiškia sumažinti žalą sveikatai greičiau suteikiant skubią pagalbą – tai padaryti būtų įmanoma žinant tikslią nukentėjusiojo buvimo vietą ir turint galimybę jį greičiau surasti.

(22) 2018 m. gruodžio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/320, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/53/ES nuostatos dėl esminių reikalavimų, nurodytų tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalies g punkte, taikymo siekiant nustatyti mobiliaisiais prietaisais pagalbą kviečiančio asmens buvimo vietą, OL L 55, 2019 2 25, p. 1–3.

(23) https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/112-112-day-locating-emergency-calls-aml-technology-rise.

(24)  LU, HR, MT, SI, SE, CY, EE, CZ, RO, IT, BG.

(25)  Pavyzdžiui, Italijoje ES tarptinklinio ryšio naudotojai nacionaliniais numeriais skambino gerokai daugiau kartų (169 681 kartą) negu numeriu 112 (93 699 kartus). Tuo metu Kipre ES tarptinklinio ryšio naudotojų skambučių nacionaliniais numeriais (251 kartas) būta gerokai mažiau negu skambučių numeriu 112 (26 520 kartų). Panašiai Liuksemburge – numeriu 112 ES tarptinklinio ryšio naudotojai skambino keturiskart dažniau nei nacionaliniais numeriais (6 353 kartai ir 1 565 kartai).

(26)      https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/INF_19_4251.

(27)  Kaip apibrėžta EERK 2 straipsnyje: 35) įvairiapusio ryšio realiuoju laiku paslaugos – multimedijos pokalbių realiuoju laiku paslauga, kuri užtikrina dvikryptį simetrinį dviejose ar daugiau vietų esančių naudotojų judesio vaizdo, realiuoju laiku spausdinamo teksto ir balso perdavimą realiuoju laiku.

(28)  AT, BE, CY, CZ, DK, EE, EL, ES, FI, FR, HR, HU, IE, LT, LU, LV, MT, PL, PT, RO, SE, SI, SK.

(29)  BE, BG, CY, CZ, DK, ES, FI, FR, HU, IT, LU, LV, MT, NL, PL, PT, SK.

(30)  Europos prieinamumo aktas (EPA), 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

(31)  EPA 4 straipsnio 1 dalis ir I priedo IV skirsnio a punktas.

(32)  EPA 4 straipsnio 8 dalis ir I priedo V skirsnis.

(33)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10).

(34) https://www.etsi.org/deliver/etsi_ts/103400_103499/103478/01.01.01_60/ts_103478v010101p.pdf.

(35)  91/396/EEB: 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/396/EEB dėl vieno Europos skubaus iškvietimo telefono numerio įdiegimo, OL L 217, 1991 8 6.

(36)  Padėti išsaugoti sveikatą reiškia sumažinti žalą sveikatai greičiau suteikiant skubią pagalbą – tai padaryti būtų įmanoma žinant tikslią nukentėjusiojo buvimo vietą ir turint galimybę jį greičiau surasti.

(37)  2020 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas C (2020) 1133, kuriuo įsteigiama Skubios pagalbos pranešimų ekspertų grupė, taip pat žr. Komisijos ekspertų grupių ir kitų panašių subjektų registrą .

(38)  Graikija, Lenkija ir Suomija duomenų nepateikė.