EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2018 10 17

COM(2018) 697 final

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo taikymo apibendrinamosios ataskaitos santrauka

{SWD(2018) 438 final}

Vartojamos santrumpos

BPR        Biocidinių produktų reglamentas

CLP        Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentas

KN        Kombinuotoji nomenklatūra

CUS        Muitų sąjunga ir statistika

NPI        Paskirtoji nacionalinė institucija

ECHA        Europos cheminių medžiagų agentūra

ePIC        Reglamento (ES) Nr. 649/2012 įgyvendinimo taikomoji programinė įranga

ES        Europos Sąjunga

GRP        Galutinė reguliavimo priemonė

NVUI        Nacionalinė vykdymo užtikrinimo institucija

EBPO        Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

IPS        Išankstinis pranešimas apie sutikimą

AAPR        Augalų apsaugos produktų reglamentas

RK        Roterdamo konvencija

REACH reglamentas    Reglamentas dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų

NIN        Nuorodos identifikacijos numeris

SDS        Saugos duomenų lapas

1.Įvadas 

1.1.IPS reglamentas 

Reglamentu (ES) Nr. 649/2012 1 (IPS reglamentu) įgyvendinama 1998 m. priimta ir 2002 m. Sąjungos ratifikuota Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje. Reglamentu siekiama skatinti atsakomybės pasidalijimą ir bendradarbiavimą tarptautinio pavojingų cheminių medžiagų judėjimo srityje ir apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo galimos žalos, sudarant palankias sąlygas keistis informacija apie pavojingas chemines medžiagas, nustatant Sąjungos sprendimų dėl jų importo ir eksporto priėmimo procesą ir pranešant apie tokius sprendimus Konvencijos šalims ir kitoms valstybėms (1 straipsnis).

IPS reglamentas taikomas cheminėms medžiagoms, kurioms pagal Roterdamo konvenciją taikoma IPS tvarka, taip pat pramoninėms cheminėms medžiagoms (kurias naudoja profesionalai ir vartotojai) ir pesticidams (įskaitant biocidus), kurių naudojimas dėl priežasčių, susijusių su sveikata ar aplinkos apsauga, uždraustas arba griežtai ribojamas Sąjungos teisės aktais. Reglamentu nustatomos pareigos įmonėms, ketinančioms eksportuoti tokias chemines medžiagas į trečiąsias šalis, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra Konvencijos šalys, ar ne. Įvairių cheminių medžiagų eksportui taikomi skirtingi reikalavimai, atsižvelgiant į tai, į kurį Reglamento I priedo sąrašą jos įtrauktos: I priedo 1 dalyje išvardytoms cheminėms medžiagoms taikoma pranešimo apie eksportą importuojančios valstybės institucijai tvarka, I priedo 2 ir 3 dalyse išvardytoms cheminėms medžiagoms – pranešimo apie eksportą importuojančios valstybės institucijai ir aiškaus jos sutikimo tvarka, nebent joms taikoma Konvencijoje nustatyta IPS tvarka ir jos eksportuojamos į Konvencijos šalį, pateikusią teigiamą atsakymą dėl importo, arba šalį, kuri atsisakė savo teisės gauti pranešimus. Šios pareigos taip pat taikomos eksportuojant mišinius, kurių sudėtyje yra toks Reglamento I priede išvardytų cheminių medžiagų kiekis, kad jiems taikomi ženklinimo įpareigojimai pagal Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP) reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 2 , taip pat tam tikrus gaminius.

IPS reglamentu taip pat nustatomos Komisijos pareigos Konvencijos sekretoriatui pranešti apie galutines reguliavimo priemones (GRP), kuriomis uždraudžiamas arba griežtai apribojamas prie Konvencijoje nustatytos naudojimo kategorijos (pramoninių cheminių medžiagų arba pesticidų) priskiriamos cheminės medžiagos naudojimas Sąjungoje. Cheminės medžiagos, apie kurias būtina taip pranešti, išvardytos IPS reglamento I priedo 2 dalyje. GRP pranešimu siekiama informuoti kitas Konvencijos šalis apie galimus tų cheminių medžiagų naudojimo pavojus ir juo remiantis cheminės medžiagos įtraukiamos į Konvencijos III priedą.

Dėl I priedo 3 dalyje (ji atitinka Konvencijos III priedą) išvardytų cheminių medžiagų importo Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir remdamasi Sąjungos teise, priima sprendimą, kuriame nustatoma, ar atitinkamą cheminę medžiagą galima importuoti į Sąjungą ir kokiomis sąlygomis. Šis sprendimas taip pat nusiunčiamas Konvencijos sekretoriatui.

1.2.Ataskaitų rengimo procedūra

Pagal IPS reglamento 22 straipsnį reikalaujama, kad Komisija kas trejus metus parengtų savo veiklos pagal Reglamentą ataskaitą ir IPS reglamento taikymo apibendrinamąją ataskaitą, apimančią:

·pagal 22 straipsnio 1 dalį valstybių narių teikiamą informaciją apie šiuo reglamentu nustatytos tvarkos veikimą, taip pat informaciją, susijusią su muitinių atliekama kontrole, pažeidimais, sankcijomis ir priemonėmis pažeidimams ištaisyti;

·pagal 22 straipsnio 1 dalį Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) teikiamą informaciją apie IPS reglamentu nustatytos tvarkos veikimą.

Ši ataskaitų rengimo procedūra yra pirmoji pagal šį IPS reglamentą vykdoma procedūra ir apima trejus įgyvendinimo metus nuo Reglamento taikymo pradžios (2014 3 –2016 m.). 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/770 4 nustatyta bendra informacijos pateikimo forma, kad visose valstybėse narėse būtų galima rinkti nuoseklią informaciją. Panašiai 2016 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/1115 5 nustatyta informacijos pateikimo Agentūros ataskaitoje forma.

Valstybės narės ir Agentūra ataskaitas turėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau tai padaryti buvo vėluojama. Agentūros ataskaita gauta 2017 m. liepos 18 d., o visų valstybių narių ataskaitos baigtos teikti 2017 m. spalio 5 d., kai buvo pateiktas galutinis ataskaitinis klausimynas.

Ši ataskaita yra pagal IPS reglamento 22 straipsnį parengtos suvestinės ataskaitos, kurioje pateikti visi Komisijos, Agentūros ir valstybių narių ataskaitose nustatyti faktai, santrauka. Joje pateikta IPS reglamento įgyvendinimo 2014–2016 m. apžvalga.

2.IPS reglamento įgyvendinimo valdymas

2.1.Visos valstybės narės paskyrė savo nacionalines kompetentingas institucijas

Pagal IPS reglamento 4 straipsnį valstybės narės turi paskirti vieną arba kelias institucijas (toliau – paskirtosios nacionalinės institucijos, PNI) IPS reglamente numatytoms administravimo funkcijoms vykdyti. PNI atlieka svarbų vaidmenį taikant pranešimo apie eksportą tvarką: tikrina, ar pranešimai apie eksportą atitinka reikalavimus, ir persiunčia juos Agentūrai, tvarko prašymus suteikti aiškų sutikimą ir priima sprendimus dėl teisės gauti pranešimus atsisakymo, tvarko prašymus suteikti nuorodos identifikacijos numerį (NIN) ir informuoja Komisiją apie sprendimus uždrausti arba griežtai apriboti cheminės medžiagos naudojimą nacionaliniu lygmeniu. Pagal 10 straipsnį PNI taip pat yra įpareigotos teikti ataskaitas, pvz., teikti Agentūrai informaciją apie prekybą I priede nurodytomis cheminėmis medžiagomis. Jos taip pat privalo, gavusios prašymą, teikti informaciją importuojančioms šalims, sudaryti sąlygas keistis informacija apie chemines medžiagas ir bendradarbiauti skatinant techninės pagalbos teikimą.

Valstybės narės paskyrė 35 tokias institucijas. Dauguma valstybių narių (22) turi tik vieną PNI, o šešios turi po dvi ar tris. PNI yra daugiausia ministerijos arba agentūros, atsakingos už aplinką, chemines medžiagas, sveikatą ir sveikatą bei saugą. Valstybės narės, turinčios daugiau kaip vieną PNI, paprastai paskirsto jų pareigas – viena PNI reguliuoja pramonines chemines medžiagas, kita – pesticidus.

IPS reglamentui įgyvendinti valstybėse narėse reikalingų išteklių, visų pirma žmogiškųjų išteklių, kiekis priklauso nuo apdorojamų pranešimų apie eksportą ir prašymų suteikti aiškų sutikimą skaičiaus. Valstybių narių pateikti duomenys apie IPS srityje dirbančius PNI darbuotojus skiriasi – nuo 0,1 etato ekvivalento tose valstybėse narėse, kuriose gaunama nedaug pranešimų apie eksportą, iki 2 etato ekvivalentų tose valstybėse narėse, kuriose gaunama daugiausiai pranešimų apie eksportą.

2.2.Agentūros darbo krūvis prieš įsigaliojant Reglamentui buvo didesnis nei tikėtasi

Agentūra atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad pranešimo apie eksportą tvarka veiktų tinkamai:

·registruoja pranešimus apie eksportą, tikrina jų išsamumą ir persiunčia juos importuojančios šalies PNI (8 straipsnio 2 dalis);

·per 30 dienų nuo pirmojo pranešimo apie eksportą išsiuntimo negavusi iš ES nepriklausančios šalies institucijos patvirtinimo apie tokio pranešimo gavimą, agentūra išsiunčia antrą pranešimą (8 straipsnio 3 dalis);

·užtikrina, kad iš trečiųjų šalių PNI gautus pranešimus apie eksportą galėtų gauti visos ES PNI (9 straipsnio 1 dalis);

·patvirtina iš ES nepriklausančių šalių gautų pranešimų apie eksportą gavimą (9 straipsnio 1 dalis);

·per 30 dienų nuo pirmojo prašymo suteikti aiškų sutikimą išsiuntimo negavusi iš ES nepriklausančios šalies atsakymo, agentūra išsiunčia priminimą; nesulaukusi atsakymo dar 30 dienų, ji išsiunčia antrą priminimą (14 straipsnio 6 dalis);

·padeda ES PNI ir Komisijai vertinti teisės gauti pranešimus atsisakymą pagal 14 straipsnio 6 ir 7 dalis;

·renka, apibendrina ir skelbia kasmet iš PNI gaunamus duomenis apie eksportuotų ir importuotų cheminių medžiagų kiekius (10 straipsnio 3 dalis).

Agentūra yra atsakinga už pranešimų apie eksportą ir importuojančių šalių suteiktų aiškių sutikimų tvarkymo taikomosios programos („ePIC“) kūrimą ir valdymą. Be to, ji teikia pagalbą ir technines bei mokslines gaires pramonės įmonėms, ES valstybių narių ir trečiųjų šalių PNI ir Europos Komisijai (6 straipsnis).

Kaip pabrėžta Agentūros ataskaitoje, pranešimų apie eksportą skaičius padidėjo daugiau nei numatytaisiais metiniais 10 proc., todėl susidarė didesnis, nei buvo numatyta, darbo krūvis, taip pat daugiau laiko skirta (ES ir ES nepriklausančių šalių) PNI remti. Pastangos padėti ES ir ES nepriklausančių šalių PNI užima 30–40 proc. darbuotojų laiko. Padaugėjus pranešimų apie eksportą, taip pat prireikė tobulinti IPS taikomąją programinę įrangą, pvz., didinti tam tikrų procesų automatizavimą siekiant mažinti pramoninių naudotojų ir institucijų darbo krūvį ir taip padėti joms laikytis teisės aktais nustatytų terminų.

1 lentelė. Numatytas pranešimų skaičius, palyginti su Agentūros apdorotų pranešimų skaičiumi

Agentūra nurodė, kad šią tendenciją patvirtina dabartinis darbo krūvis ir kad šiam papildomam darbui atlikti reikės papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

2.3.Komisija, Agentūra ir PNI ES ir nacionalinių institucijų veiksmų koordinavimą laiko veiksmingu

Valstybės narės PNI ir Komisijos, taip pat PNI ir Agentūros veiksmų koordinavimą iš esmės laikė patenkinamu. Kelios PNI teigiamai vertino Komisijos ir Agentūros teikiamą paramą už jos spartumą ir kokybę. Agentūra bendradarbiavimą su PNI, įskaitant nesutarimų sprendimą, taip pat vertina kaip veiksmingą. Komisija taip pat laikė bendradarbiavimą su PNI, visų pirma diskusijas, vykstančias per du kartus per metus rengiamus IPS PNI susitikimus, veiksmingu.

Agentūra bendradarbiavimą su Komisija laikė patenkinamu ir nurodė kelias tobulintinas sritis, pvz., GRP pranešimų rengimą, susitikimų rengimą, 14 straipsnio 6 ir 7 dalių įgyvendinimą ir priedų atnaujinimo procedūrą. Komisija taip pat bendradarbiavimą su Agentūra laikė patenkinamu ir atkreipė dėmesį į reguliariai vykstantį keitimąsi informacija moksliniais, techniniais ir teisiniais klausimais, kylančiais įgyvendinant reglamentą, ypač į teisinį nuostatų aiškinimą ir jų praktinį įgyvendinimą.

3.IPS reglamento I priedo atnaujinimas 

Remiantis 23 straipsniu, I priede pateiktą cheminių medžiagų sąrašą Komisija, atsižvelgdama į ES teisės aktų, visų pirma REACH reglamento 6 , BPR 7 ir AAPR 8 , pokyčius ir laikydamasi Konvencijos, turėtų atnaujinti bent kartą per metus. IPS reglamento priedai iš dalies keičiami Komisijos priimamais deleguotaisiais aktais.

Ataskaitiniu laikotarpiu į I priedo 1 dalį įtraukta 21 cheminė medžiaga, o į 2 dalį – 10. Dvylika iš šių cheminių medžiagų įtrauktos uždraudus jų kaip pesticidų naudojimą pagal AAPR, o dar devynios – įtraukus jas į REACH reglamento XVII priedą. Septynios cheminės medžiagos įtrauktos į I priedo 3 dalį po to, kai buvo įtrauktos į Roterdamo konvencijos III priedą.

2 lentelė. Ataskaitiniu laikotarpiu į 1 priedą įtrauktos cheminės medžiagos

Pagal IPS reglamento 11 straipsnį Komisija privalo pranešti Roterdamo konvencijos sekretoriatui apie chemines medžiagas, išvardytas I priedo 2 dalyje, atitinkančias IPS pranešimo taikymo kriterijų. Ataskaitiniu laikotarpiu sekretoriatui pateikti trys pranešimai.

3 lentelė. Ataskaitiniu laikotarpiu sekretoriatui nusiųsti IPS pranešimai

4.IPS reglamento įgyvendinimas

4.1.PNI ir Agentūrai vykdant informuotumo didinimo veiklą ir teikiant paramą eksportuotojams pagerėjo IPS reglamento nuostatų laikymasis

Agentūra privalo teikti pagalbą, taip pat technines ir mokslines gaires ir priemones eksportuotojams ir importuotojams (6 straipsnio 1 dalis). Nors ir nebūdamos teisiškai įpareigotos tai daryti, daugelis PNI ataskaitiniu laikotarpiu teikė eksportuotojams ir importuotojams paramą ir vykdė jų informuotumo didinimo veiklą.

Dvidešimt penkios valstybės narės ataskaitiniu laikotarpiu vykdė eksportuotojų ir importuotojų informuotumo didinimo ir informavimo veiklą. Dauguma jų sukūrė specialius tinklalapius, kuriuose teikiama informacija apie IPS reglamentą ir nuorodos į Agentūros tinklalapius apie IPS reglamentą ir taikomąją programą „ePIC“. Dešimt valstybių narių taip pat įkūrė nacionalinę pagalbos tarnybą. Beveik dešimt valstybių narių nurodė, kad dėl šios veiklos eksportuotojai ir importuotojai pradėjo geriau laikytis IPS reglamento nuostatų. Pavyzdžiui, kai kurios PNI atkreipė dėmesį į tai, kad padaugėjo PNI gautų pranešimų apie eksportą, taip pat padaugėjo „ePIC“ užsiregistravusių įmonių ir pagerėjo 10 straipsnyje nustatytų įpareigojimų teikti informaciją laikymasis.

Ataskaitiniu laikotarpiu Agentūra paskelbė Reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo įgyvendinimo gaires, taip pat kelis taikomosios programos „ePIC“ naudotojų vadovus (įvairioms naudotojų grupėms). Ji teikė informaciją eksportuotojams ir importuotojams savo svetainėje, savaitės e. naujienose arba naujienlaiškyje ir rengė praktinius seminarus IPS reglamento klausimais, daugiausia susijusius su pirminiu „ePIC“ kūrimu. Remiantis Agentūros duomenimis, iš padidėjusio ES eksportuotojų siunčiamų pranešimų apie eksportą ir IPS reglamentą įgyvendinančių įmonių skaičiaus matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu gerokai pagerėjo informuotumas apie Reglamentą ir jo laikymasis – iš dalies dėl pačios Agentūros ir PNI vykdomos informuotumo didinimo veiklos.

4.2.Valstybėms narėms darbo krūvis, susijęs su IPS reglamento įgyvendinimu, pasiskirstęs netolygiai

Pranešimas apie eksportą yra IPS reglamente nustatyta priemonė, kuria naudodamosi šalys keičiasi informacija apie uždraustas arba griežtai ribojamas chemines medžiagas. Visi ES įsisteigę eksportuotojai privalo pateikti pranešimą apie eksportą savo PNI, jeigu ketina IPS reglamento I priedo 1 dalyje nurodytas chemines medžiagas eksportuoti į trečiąją šalį. PNI patikrinus ir priėmus pranešimą (prireikus po pakartotinio pateikimo), jis persiunčiamas Agentūrai, kuri taip pat patikrina ar pranešimas atitinka reikalavimus ir perduoda jį importuojančios šalies PNI. Negavusi patvirtinimo apie tokio pranešimo gavimą, Agentūra išsiunčia pakartotinį pranešimą. Visa procedūra atliekama per „ePIC“, ir eksportuotojai turi naudoti sistemoje pateiktą pranešimo šabloną.

Ataskaitiniu laikotarpiu valstybės narės priėmė ir Agentūrai persiuntė 15 771 pranešimą apie eksportą ir atmetė 1 214. Įvairiose valstybėse narėse apdorotų pranešimų skaičius labai skyrėsi. Trys valstybės narės ataskaitiniu laikotarpiu neapdorojo nė vieno pranešimo apie eksportą, o penkios valstybės narės gavo mažiau nei 10 pranešimų. Daugiausia pranešimų apie eksportą apdorojo Vokietija (5 196 pranešimai), Prancūzija (3 358), Jungtinė Karalystė (1 829), Italija (1 321) ir Ispanija (1 265). Importuojančios šalys, iš Sąjungos gavusios daugiausiai pranešimų apie eksportą, buvo Šveicarija (1 044 pranešimai), Turkija (984), Rusija (890), JAV (754) ir Kinija (601).

Dėl tam tikrų cheminių medžiagų eksporto, kuriam netaikomas IPS reglamentas ar pranešimo apie eksportą reikalavimas, eksportuotojai turi prašyti, kad jų PNI suteiktų specialų NIN, ir nurodyti jį muitinės deklaracijoje, kad būtų galima atlikti muitinį įforminimą.

Ataskaitiniu laikotarpiu 17 valstybių narių priėmė 7 072 prašymus suteikti specialius NIN, daugiausia naudojamus vykdant cheminių medžiagų eksportą, kuriam Reglamentas netaikomas, nes tos cheminės medžiagos skirtos moksliniams tyrimams arba analizei atlikti. Vienuolika valstybių narių per pastaruosius trejus metus neapdorojo nė vieno tokio prašymo. Daugiausia tokių prašymų suteikti specialų NIN priėmė Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Belgija (žr. 1 pav.).

1 pav. Bendras ataskaitiniu laikotarpiu PNI priimtų pranešimų apie eksportą ir prašymų suteikti specialų NIN skaičius

4.3.Sunkumai, su kuriais eksportuotojai susiduria pildydami pranešimo apie eksportą formą

Pasak Agentūros ir PNI, eksportuotojai patyrė sunkumų teikdami informaciją apie eksportą (pvz., importuotojų kontaktinius duomenis) ir numatytą cheminės medžiagos naudojimo paskirtį importuojančioje šalyje. Visų pirma problemų nurodant eksportuojamų biocidų numatytą naudojimo paskirtį ir naudojimo kategoriją kilo eksportuotojams. Dvylika PNI taip pat nurodė, kad eksportuotojams kilo problemų, susijusių su Kombinuotosios nomenklatūros (KN) ar Muitų sąjungos ir statistikos (CUS) kodų pateikimu. Agentūra taip pat pranešė apie problemas, susijusias su formos 6.1 skirsniu, kuriame pateikiama informacijos apie GRP santrauka, jų taikymo priežastys ir įsigaliojimo data, – kai kurie eksportuotojai pateikė netinkamą informaciją. Be to, kelios PNI ir Agentūra atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su saugos duomenų lapo (SDS) pateikimu tinkama kalba, mišinių eksportu ir cheminių medžiagų grupių įtraukimu į „ePIC“, nes šios grupės nebūtinai buvo išsamios ir eksportuotojams kilo painiava siekiant nustatyti, ar konkrečiai cheminei medžiagai taikomas IPS reglamentas.

4.4.Per trejus metus buvo palyginti daug prašymų pranešimus pateikti pakartotinai

Palyginti dažnai PNI arba Agentūra prašė pranešimą pateikti pakartotinai. 2015–2016 m. jos paprašė pakartotinai pateikti iš viso 2 503 pranešimus apie eksportą, iš jų 566 paprašė pakartotinai pateikti Agentūra (334 2015 m. ir 232 2016 m.). Pagrindinės pakartotinio pranešimų teikimo priežastys buvo susijusios su pranešimo formos 6 skirsniu (informacijos apie GRP santrauka, jų taikymo priežastys ir įsigaliojimo data) ir SDS (pvz., pranešimas pateiktas netinkama kalba arba SDS pateikta informacija neatitiko pranešime pateiktos informacijos).

4.5.Taikant pranešimo apie eksportą tvarką didesnių vėlavimų nebuvo

Nors kai kurios PNI ir Agentūra pranešė apie tai, kad kilo tam tikrų problemų laikantis pranešimo tvarkos terminų, pavėluotai apdorotų pranešimų skaičius išliko nedidelis. Likus mažiau kaip 25 dienoms iki eksporto datos (tai yra Reglamente nustatytas terminas) Agentūros gautų pranešimų skaičius sudarė 4,9 proc. viso pranešimų apie eksportą skaičiaus. Be to, Agentūra importuojančioms šalims pavėluotai išsiuntė 171 pranešimą, t. y. 1,2 proc. viso ataskaitiniu laikotarpiu importuojančioms šalims persiųstų pranešimų skaičiaus. Vėlavimo priežastys paprastai buvo susijusios su sunkumais apdorojant pranešimus žiemos piko laikotarpiu ir su tuo, kad įmonės nesilaikė pakartotinio pranešimų pateikimo terminų, o Agentūros atveju – su pavėluotu pranešimų gavimu iš PNI.

4.6.2014–2016 m. iš ES nepriklausančių šalių gautų pranešimų apie eksportą padaugėjo beveik dvigubai

Pagal 9 straipsnį Agentūra privalo iš trečiųjų šalių gautus pranešimus apie eksportą paskelbti savo duomenų bazėje, patvirtinti iš eksportuojančios šalies PNI gauto pranešimo gavimą ir pateikti jo kopiją importuojančios valstybės narės (-ių) PNI.

Ataskaitiniu laikotarpiu Agentūra gavo 1 105 pranešimus apie eksportą iš ES nepriklausančių šalių, daugiausia iš JAV ir Šveicarijos. 2014–2016 m. gautų pranešimų padaugėjo beveik dvigubai.

4 lentelė. Ataskaitiniu laikotarpiu iš ES nepriklausančių šalių gauti pranešimai apie eksportą ir Agentūros išsiųsti gavimo patvirtinimai

4.7.Informacijos teikimas pagal 10 straipsnį buvo veiksmingas

10 straipsnyje eksportuotojams ir importuotojams nustatomos pareigos per pirmąjį kiekvienų metų ketvirtį informuoti PNI apie tai, koks IPS reglamento I priede išvardytų cheminių medžiagų kiekis praėjusiais metais eksportuotas į trečiąsias šalis arba iš jų importuotas. Eksportuotojai taip pat turi PNI pateikti kiekvieno importuotojo pavadinimą ir adresą. Savo ruožtu PNI kasmet turi šią informaciją pateikti Agentūrai, o ji šiuos duomenis surenka ES lygmeniu ir viešai paskelbia savo duomenų bazėje 9 .

Iš Agentūros ir PNI pateiktos informacijos matyti, kad su informacijos teikimu pagal 10 straipsnį susijusių problemų buvo nedaug. Apie trečdalis PNI nurodė, kad eksportuotojai ar importuotojai vėlavo pateikti informaciją, nors šis vėlavimas neturėjo poveikio 10 straipsnyje nustatytos informacijos teikimo procedūros užbaigimui. Panašiai ir Agentūrai kilo tam tikrų sunkumų renkant valstybių narių teikiamą informaciją, nes PNI įtraukė duomenis apie I priede nurodytų cheminių medžiagų eksportą, kai šios medžiagos buvo eksportuojamos mokslinių tyrimų arba analizės tikslais, todėl IPS reglamentas ir atitinkamai pareiga teikti informaciją joms nebuvo taikomi.

Informacijai teikti pagal 10 straipsnį renkamus duomenis naudoja 16 valstybių narių PNI, muitinės ar kitos vykdymo užtikrinimo institucijos. Aštuonios PNI nurodė, kad šie duomenys naudojami užtikrinant vykdymą, dar šešios nurodė, kad jie naudojami užtikrinant REACH reglamento vykdymą (pvz., atliekami kryžminiai patikrinimai, ar laikomasi registravimo reikalavimų, arba tikrinama, ar laikomasi apribojimų).

4.8.ES sprendimai dėl importo priimti dėl septynių Roterdamo konvencijos III priede nurodytų cheminių medžiagų

Pagal Konvencijos 10 dalį Konvencijos šalių prašoma priimti sprendimą dėl kiekvienos į III priedą įtrauktos naujos cheminės medžiagos importo ir jį pateikti sekretoriatui. Pagal IPS reglamento 13 straipsnį Sąjungos sprendimas dėl importo priimamas deleguotuoju aktu, kurio projektą parengia Komisija ir pateikia REACH komitetui, kad šis pateiktų savo nuomonę pagal patariamąją procedūrą.

Sprendimai dėl importo buvo įgyvendinami dviem ataskaitiniu laikotarpiu Komisijos priimtais įgyvendinimo sprendimais.

5 lentelė. Ataskaitiniu laikotarpiu priimti Sąjungos sprendimai dėl importo

4.9.Kelioms trečiųjų šalių PNI kilo sunkumų tvarkant prašymus suteikti aiškų sutikimą

14 straipsnyje reikalaujama, kad, prieš eksportuojant I priedo 2 ir 3 dalyse nurodytas chemines medžiagas, importuojanti šalis suteiktų sutikimą. Tačiau eksportuotojo PNI, pasikonsultavusi su Komisija ir atsižvelgdama į konkretų atvejį, gali nuspręsti netaikyti reikalavimo gauti aiškų sutikimą, kai cheminė medžiaga, atitinkanti IPS pranešimo taikymo kriterijų, eksportuojama į EBPO šalį (14 straipsnio 6 dalis) arba kai iš importuojančios šalies per 60 dienų negaunama atsakymo, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos (14 straipsnio 7 dalis).

Ataskaitiniu laikotarpiu 19 valstybių narių pagal 14 straipsnį nustatė aiškaus sutikimo tvarką. Jos nurodė, kad daugiausia problemų kėlė kelių importuojančių šalių patiriami sunkumai tvarkant prašymus suteikti aiškų sutikimą, nes PNI pateikdavo atsakymus praėjus 60 dienų laukimo laikotarpiui arba neatsakydavo visai. Iš 3 362 PNI apdorotų prašymų suteikti aiškų sutikimą buvo atsakyta į 56 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu prašymų, į kuriuos buvo atsakyta, dalis mažėjo (61 proc. 2014 m., 58 proc. 2015 m. ir 51 proc. 2016 m.), o jų skaičius didėjo. Dėl šios priežasties Agentūrai teko išsiųsti nemažai priminimų. Pirmas priminimas išsiųstas dėl 65 proc. prašymų, antras priminimas – dėl 42 proc. prašymų.

Kelios valstybės narės turėjo nuspręsti, ar panaikinti reikalavimą gauti aiškų sutikimą (pvz., šešiais atvejais – dėl eksporto į EBPO šalį; 11 atvejų – dėl to, kad iš importuojančios šalies kompetentingos institucijos negauta atsakymo), o iš PNI pateiktos informacijos buvo galima spręsti, kad kilo tam tikrų įgyvendinimo problemų. Nors Agentūra nurodė, kad iš pradžių buvo sunku vertinti atvejus, kuriems buvo taikomos 14 straipsnio 8 dalies nuostatos, probleminių atvejų labai sumažėjo.

4.10.Reikalavimų dėl kartu su eksportuojamomis cheminėmis medžiagomis pateikiamos informacijos visų pirma buvo nesilaikoma pateikiant informaciją ant pakuočių ir SDS

17 straipsnyje nurodyta, kad eksportuojamos cheminės medžiagos turi būti pakuojamos ir ženklinamos pagal atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatas, išskyrus atvejus, kai importuojanti šalis reikalauja kitaip. Kiekvienam importuotojui kartu su chemine medžiaga turi būti išsiųstas REACH reglamento II priedo reikalavimus atitinkantis SDS.

Aštuonių valstybių narių nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms (NVUI) kilo problemų, susijusių su tuo, kad nebuvo laikomasi reikalavimų dėl kartu su eksportuojamomis cheminėmis medžiagomis pateikiamos informacijos. Šešios valstybės narės nurodė, kad tos problemos buvo susijusios su CLP reglamente nustatytų pakavimo reikalavimų nesilaikymu, o dar šešios nurodė nustačiusios problemų, susijusių su REACH reglamente nustatytų SDS reikalavimų taikymu.

4.11.Visos valstybės narės įdiegė cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, eksporto ir importo kontrolės sistemą

Pagal IPS reglamento 18 straipsnį valstybės narės turi paskirti valdžios institucijas, pvz., muitines, kad šios kontroliuotų I priede išvardytų cheminių medžiagų importą ir eksportą. Visos valstybės narės paskyrė tokias institucijas. Muitinės dalyvauja įgyvendinant IPS reglamentą visose valstybėse narėse, išskyrus Maltą ir Jungtinę Karalystę. Keturiose šalyse vienintelė nacionalinė vykdymo užtikrinimo institucija (NVUI) yra muitinės administracija (Ispanijoje, Kroatijoje, Italijoje ir Slovakijoje). Kitos vykdymo užtikrinimo institucijos paprastai yra aplinkosaugos, cheminių medžiagų ir (arba) sveikatos inspekcijos. Devyniose valstybėse narėse NVUI yra tos pačios institucijos dalis kaip ir PNI.

Beveik visose valstybėse narėse NVUI, dalyvaujančios užtikrinant IPS reglamento įgyvendinimą, taip pat dalyvauja užtikrinant kitų teisės aktų, kuriais reglamentuojamos cheminės medžiagos, pvz., CLP reglamento (27 valstybės narės), REACH reglamento (25 valstybės narės) ir BPR (22 valstybės narės), įgyvendinimą.

Dauguma valstybių narių (18) nurodė, jog NVUI turi pakankamai išteklių, kad galėtų vykdyti savo pareigas pagal IPS reglamentą. Valstybės narės, nurodžiusios, kad NVUI turi su ištekliais susijusių problemų, kalbėjo apie žmogiškųjų išteklių trūkumą.

16 valstybių narių nustatė tam tikrą vykdymo užtikrinimo strategiją (įskaitant darbo tvarkos taisykles, rašytinius nurodymus ir kt.), o 15 valstybių narių pradėjo rengti nuolatinius mokymus inspektoriams. Dauguma valstybių narių taip pat aprašė savo taikomą sankcijų už IPS reglamento pažeidimus sistemą. Daugelis PNI aprašė įvairių vykdymo užtikrinimo priemonių derinį, pvz., prekių konfiskavimą ir sulaikymą, pašalinimą iš rinkos, veiklos sustabdymą ir t. t. Dešimt valstybių narių nurodė, kad NVUI galėtų siųsti oficialius pranešimus, kuriais būtų prašoma įvykdyti reikalavimus per tam tikrą terminą. Dėl sankcijų, taikomų už pažeidimus, 23 valstybės narės nurodė skiriančios baudas už konkrečius pažeidimus – baudos dydis dažnai priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Septyniose valstybėse narėse už sunkiausius pažeidimus gali būti taikoma laisvės atėmimo bausmė.

4.12.Beveik visos valstybės narės taikė vykdymo užtikrinimo priemones ir nustatė aukštą reikalavimų laikymosi lygį

Ataskaitiniu laikotarpiu 18 valstybių narių atliko atitikties patikras, o 15 surengė apsilankymus vietoje, per kuriuos buvo aptartas IPS reglamento taikymas.

2 pav. Valstybių narių taikytos vykdymo užtikrinimo priemonės

Remiantis PNI pateiktais duomenimis, muitinės ir kitos NVUI 17-oje valstybių narių vykdė cheminių medžiagų eksporto kontrolę ir 11-oje valstybių narių – cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, importo kontrolę 10 . Įvairiose valstybėse narėse atliktų patikrų skaičius labai skyrėsi – taip galėjo būti dėl cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, eksporto ir importo operacijų skaičiaus šalyje, tikrinimo strategijos ar taikomų kontrolės priemonių rūšies (pvz., atsakomosios kontrolės priemonės arba nuolatinė stebėsena). Trys valstybės narės nurodė, kad pažeidimų nustatyta atliekant muitinį tikrinimą, tačiau tokių atvejų buvo labai mažai. Devynios valstybės narės nurodė, kad pažeidimų nustatyta inspektoriams atliekant patikras, o pažeidimų lygis šiose valstybėse narėse labai skyrėsi. Kai kuriais atvejais tai gali būti susiję su taikytų kontrolės priemonių rūšimi (pvz., labiau tikėtina, kad pažeidimai bus nustatyti taikant atsakomąsias kontrolės priemones). Keturiose valstybėse narėse už trylika pažeidimų nustatytos sankcijos.

6 lentelė. Ataskaitiniu laikotarpiu muitinių ir inspektorių atliktų patikrų ir nustatytų pažeidimų skaičius 11  

Pagrindinė atliekant patikras nustatytų pažeidimų kategorija buvo cheminės medžiagos nesutapimas su chemine medžiaga, nurodyta pranešime apie eksportą. Taip pat nustatyta su SDS ir ženklinimo reikalavimais susijusių pažeidimų.

Vykdymo užtikrinimo veikla koordinuojama per keitimosi informacija forumą; ir Agentūra, ir PNI teigiamai atsiliepia apie šio forumo veiklą. Kai kurios PNI palankiai įvertino tai, kad pradėtas įgyvendinti bandomasis projektas, kurio tikslas – užtikrinti IPS reglamento vykdymą.

4.13.Paskelbta pirmoji ataskaita pagal 20 straipsnį

Pagal 20 straipsnį Komisija, padedant Agentūrai ir valstybėms narėms, sudaro palankias sąlygas teikti kitoms šalims mokslinę, techninę, ekonominę ir teisinę informaciją apie chemines medžiagas, kurioms taikomas IPS reglamentas. Todėl Agentūra kas dvejus metus turi parengti ataskaitą, kurioje pateikiama visa perduota informacija.

2016 m. lapkričio mėn. Agentūra paskelbė pirmąjį trečiosioms šalims perduotos informacijos sąvadą 13 , apimantį pirmuosius dvejus IPS reglamento įgyvendinimo metus (2014–2015 m.). Agentūrai nekilo sunkumų renkant perduotą informaciją iš Komisijos ir valstybių narių. Vienintelis sunkumas buvo kartu su Komisija ir valstybėmis narėmis nustatyti ataskaitos apimtį, nes tai buvo pirmoji tokio tipo ataskaita. 2014–2015 m. Komisija gavo ir atsakė į du prašymus pateikti informaciją, o 2016 m. – keturis.

4.14.Kelios PNI ir Agentūra dalyvavo techninės pagalbos veikloje

Pagal 21 straipsnį Komisija, PNI ir Agentūra turi bendradarbiauti teikdamos techninę pagalbą, visų pirma tam, kad padėtų besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims įgyvendinti Konvenciją ir tobulinti infrastruktūrą, pajėgumus ir specialiąsias žinias, būtinus norint tinkamai tvarkyti chemines medžiagas per visą jų gyvavimo ciklą.

Penkios valstybės narės dalyvavo bendradarbiavimo veikloje, o šešios dalyvavo įgyvendinant projektus ar vykdant tarptautinę veiklą, susijusią su cheminių medžiagų valdymo gebėjimų stiprinimu. PNI veiklą sudarė techninių specialiųjų žinių arba techninės informacijos teikimas rengiant praktinius mokymo seminarus, vizitus, įgyvendinant porinius projektus ir t. t. Agentūra organizavo kelis gebėjimų stiprinimo veiksmus arba juose dalyvavo teikdama paramą ES šalims kandidatėms arba aiškindama konkrečias IPS reglamento nuostatas ir šių nuostatų bei Konvencijos nuostatų skirtumus ES nepriklausančių šalių institucijoms.

4.15.Daugelis taikomosios programos „ePIC“ naudotojų šią IT priemonę laikė patogia naudoti ir jų darbui tinkama pagalbine priemone

Kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 649/2012, Agentūra sukūrė ir toliau prižiūri IT priemonę („ePIC“), kad padėtų įgyvendinti IPS reglamentą. Taikomoji programa „ePIC“ pradėta naudoti 2014 m. rugsėjo mėn., netrukus po Reglamento įsigaliojimo, ir ja pakeista ankstesnė EDEXIM duomenų bazė. Komisija, PNI, vykdymo užtikrinimo institucijos, Agentūra, eksportuotojai, importuotojai ir muitinės pareigūnai turi prieigą prie „ePIC“.

Apskritai PNI manė, kad taikomoji programa „ePIC“ yra patogi naudoti, ir nepatyrė didelių su jos naudojimu susijusių sunkumų. Pramoninių naudotojų, taip pat muitinių ir vykdymo užtikrinimo institucijų Agentūrai ir PNI pateikta grįžtamoji informacija taip pat buvo iš esmės teigiama.

4.16.Viešai paskelbta atitinkama informacija ir duomenys

IPS reglamente nustatyti tam tikri reikalavimai skelbti informaciją ir duomenis visuomenei, ir šiuos reikalavimus Agentūra tinkamai įvykdė.

Agentūra turi specialų IPS reglamentui skirtą tinklalapį, kuriame paaiškintas teisės akto turinys ir įvairios procedūros. Tinklalapyje taip pat pateikiama ši informacija:

·nuoroda į teisės akto tekstą ir jo pakeitimus 14 ;

·kasmet teikiama informacija apie eksportuojamų ir importuojamų cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, faktinius kiekius pagal 10 straipsnį 15 ;

·informacija apie informacijos mainus pagal 20 straipsnį 16 .

Kaip reikalaujama IPS reglamente, Agentūra taip pat sukūrė duomenų bazę, kurioje pateikiama ši informacija:

·cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, sąrašas 17 ;

·bendroji informacija ir statistiniai duomenys apie pranešimus apie eksportą 18 ;

·bendroji informacija ir statistiniai duomenys apie pranešimus apie importą 19 ;

·nekonfidencialūs duomenys apie aiškius sutikimus, gautus iš ES nepriklausančių šalių 20 ;

·ES ir ES nepriklausančių šalių PNI kontaktiniai duomenys 21 .

Be to, informacija apie chemines medžiagas, kurioms taikomas IPS reglamentas, taip pat skelbiama Agentūros tinklalapiuose „Informacija apie chemines medžiagas“, kuriuose pateikiama kiekvienos cheminės medžiagos informacinė kortelė, o apie kai kurias chemines medžiagas pateikiama išsamesnė informacija.

5.Išvados

Roterdamo konvencija ES įgyvendinama Reglamentu (ES) Nr. 649/2012, kurio tikslai yra tie patys, t. y. skatinti atsakomybės pasidalijimą ir bendradarbiavimą tarptautinio pavojingų cheminių medžiagų judėjimo srityje ir apsaugoti žmonių sveikatą bei aplinką nuo galimos žalos sudarant sąlygas keistis informacija apie pavojingas chemines medžiagas ir prekybą jomis. Reglamentu (ES) Nr. 649/2012, siekiant užtikrinti aukštesnį apsaugos lygį, visų pirma besivystančioms šalims ir pereinamosios ekonomikos šalims, nustatyti griežtesni reikalavimai nei Konvencijoje.

Iš šios ataskaitos matyti, kad Reglamentu (ES) Nr. 649/2012 nustatyta tvarka veikia tinkamai ir padeda pasiekti jo tikslus. Geras visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas buvo sėkmingo Reglamento įgyvendinimo pagrindas. Pranešimo apie eksportą tvarka veikė gerai, importuojančioms šalims buvo teikiama svarbi informacija apie daugelį cheminių medžiagų ir jų eksportą. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. išsiųsta beveik 8 000 pranešimų apie eksportą ir jų toliau daugėja, aiškiai matomas keitimosi informacija mastas ir jo galimybės toliau didėti. Kadangi reikia užtikrinti pakankamus pranešimų apdorojimo ir paramos teikimo pajėgumus, taip pat veiksmingą Agentūros sukurtos ir prižiūrimos IT taikomosios programos „ePIC“ veikimą, susijusį darbo krūvį galima suvaldyti tik turint pakankamai darbuotojų.

Taikant aiškaus sutikimo tvarką, kuri kaip standartinė tam tikrų cheminių medžiagų eksporto tvarka yra griežtesnė nei nustatytoji Konvencijoje, ataskaitiniu laikotarpiu importuojančioms šalims išsiųsta daug prašymų (3 362) suteikti aiškų sutikimą. Patirtis rodo, kad daugeliui importuojančių šalių kilo su šiais prašymais susijusių sunkumų, daugiausia dėl to, kad ši tvarka retai taikoma pagal Konvenciją ir daugelis Konvencijos šalių gali apie ją nežinoti. Taigi daugeliu atvejų eksporto galėjo būti neleista vykdyti dėl neatsakytų prašymų suteikti aiškų sutikimą. Dėl galimybės tam tikromis sąlygomis atsisakyti teisės gauti pranešimus buvo užtikrinta, kad dėl minėtos priežasties sustabdytų eksporto operacijų būtų kuo mažiau.

Cheminių medžiagų, kurioms taikomas Reglamentas, eksportuotojai paprastai žinojo savo pareigas ir galėjo jas vykdyti. Iškilus problemoms, PNI ir Agentūra suteikdavo reikalingą pagalbą, – taip galėjo būti prisidėta prie mažo pažeidimų skaičiaus. Pagrindinė atliekant patikras nustatytų pažeidimų kategorija buvo cheminės medžiagos nesutapimas su chemine medžiaga, nurodyta pranešime apie eksportą. Taip pat nustatyta su SDS ir ženklinimo reikalavimais susijusių pažeidimų.

Apskritai valstybės narės vykdė savo pareigas, nors kai kurioms valstybėms narėms buvo sunku susidoroti su dideliu darbo krūviu kiekvienų metų pabaigoje, kuris susidarydavo dėl didelio pranešimų apie eksportą skaičiaus, todėl kartais kildavo problemų laikantis terminų. Agentūros teikiama pagalba įgyvendinant Reglamentą visiškai atitiko Reglamento reikalavimus, o geri jos veiklos rezultatai buvo veiksmingo atitinkamų procedūrų veikimo pagrindas. Komisija įvykdė savo pareigas, nustatytas Reglamentu. Ataskaitiniu laikotarpiu priimti du Komisijos deleguotieji reglamentai, kuriais iš dalies keičiamas I priedas, taip pat du Komisijos įgyvendinimo sprendimai, kuriais priimami Sąjungos sprendimai dėl importo. Be to, Komisija koordinavo Sąjungos dalyvavimą tarptautinėje veikloje ir atstovavo Sąjungai Konvenciją įgyvendinančiose įstaigose.

(1) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (OL L 201, 2012 7 27, p. 60–106).

(2) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355).

(3) Reglamentas (ES) Nr. 649/2012 taikomas nuo 2014 m. kovo 1 d.

(4) 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/770, kuriuo nustatoma bendra informacijos apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo nustatytos tvarkos taikymą pateikimo forma (C/2016/2068, OL L 127, 2016 5 18, p. 32–51).

(5) 2016 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1115, kuriuo nustatoma Europos cheminių medžiagų agentūros informacijos apie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo nustatytos tvarkos taikymą pateikimo forma (C/2016/4141, OL L 186, 2016 7 9, p. 13–23).

(6) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1–854).

(7) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1–123).

(8)      2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1–50).

(9) ECHA, metinės cheminių medžiagų, kurioms taikomas IPS reglamentas, eksporto ir importo ataskaitos: https://echa.europa.eu/regulations/prior-informed-consent/annual-reporting-on-pic-exports-and-imports.  

(10) Viena PNI nepateikė informacijos apie eksportą, šešios PNI nepateikė informacijos apie eksporto muitinį tikrinimą. Penkios PNI nepateikė informacijos apie importą; aštuonios PNI nepateikė informacijos apie importo muitinį tikrinimą. Reikėtų atsargiai lyginti skirtingų valstybių narių duomenis, nes jų vykdymo užtikrinimo veiklos registravimo parametrai gali skirtis.

(11) Į šią lentelę įtrauktos tik tos valstybės narės, kuriose nustatyta pažeidimų.

(12) Vokietija pranešė nustačiusi vieną pažeidimą, nustatytą per vieną patikrą, tačiau nurodė, kad muitinio tikrinimo įrašai nebuvo išsaugoti.

(13) ECHA, Informacijos mainų pagal IPS reglamento 20 straipsnį apžvalga – Europos Komisijos, padedant valstybėms narėms ir Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA), surinktos informacijos sąvadas (angl. Overview on the exchange of information under Article 20 of the PIC Regulation -Compilation of the information collected by the European Commission, assisted by the Member States and the European Chemicals Agency (ECHA), 2016 m., paskelbta adresu https://echa.europa.eu/lt/regulations/prior-informed-consent-regulation/reporting-on-information-exchange.  

(14) IPS teisės aktai: https://echa.europa.eu/regulations/prior-informed-consent/legislation.  

(15) Metinės cheminių medžiagų, kurioms taikoma IPS tvarka, eksporto ir importo ataskaitos: https://echa.europa.eu/regulations/prior-informed-consent/annual-reporting-on-pic-exports-and-imports.  

(16) Informacija apie informacijos mainus: https://echa.europa.eu/lt/regulations/prior-informed-consent-regulation/reporting-on-information-exchange.  

(17) Cheminės medžiagos, kurioms taikomas IPS reglamentas: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/chemicals.  

(18) Pranešimai apie eksportą: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/export-notifications.  

(19) Pranešimai apie importą: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/import-notifications.

(20) Aiškūs sutikimai: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/explicit-consents.  

(21) PNI: https://echa.europa.eu/information-on-chemicals/pic/designated-national-authority.