52015DC0044

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Visuotinė skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi po 2015 m. partnerystė

I. ĮVADAS

2015-ieji – lemiami metai siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo visame pasaulyje. Patvirtinta vystymosi po 2015 m. darbotvarke tarptautinė bendruomenė raginama imtis pokyčius skatinančių veiksmų ir spręsti pagrindinius pasaulinius uždavinius: panaikinti skurdą, dabartinei ir būsimoms kartoms garantuoti integracinį ir darnų vystymąsi bei užtikrinti, kad būtų skatinamos ir saugomos visos žmogaus teisės ir pagrindinės vertybės, kurios yra taikios ir klestinčios visuomenės pagrindas.

Šiais metais įvyksiantys du aukšto lygio tarptautiniai susitikimai – liepos mėn. Adis Abeboje vyksianti Trečioji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija ir rugsėjo mėn. Niujorke vyksiantis Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimas dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės patvirtinimo – suteikia galimybę susitarti dėl naujos darbotvarkės, įskaitant darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir dėl naujos visuotinės partnerystės jai paremti. Šis procesas turi būti grindžiamas ankstesnėmis iniciatyvomis, visų pirma Tūkstantmečio vystymosi tikslais (TVT) ir Jungtinių Tautų konferencija darnaus vystymosi klausimais („Rio+20“), ir turi padėti sutelkti jas. Susitarimas dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės taip pat turės daug reikšmės deryboms pagal JT bendrąją klimato kaitos konvenciją.

Vykstant įvairiems JT procesams jau padaryta didelė pažanga. Parengti svarbūs dokumentai – Darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės ataskaita[1], Tarpvyriausybinio ekspertų darnaus vystymosi finansavimo klausimais komiteto ataskaita[2] ir JT generalinio sekretoriaus apibendrinamoji ataskaita[3], kuriuose patvirtinama, kad visuotinis susitarimas dėl plataus užmojo vystymosi po 2015 m. darbotvarkės yra pasiekiamas tikslas.

Europos Sąjunga (ES) šiuose procesuose nuolat atlieka svarbų ir konstruktyvų vaidmenį: ji svariai prisideda prie šių procesų ir aktyviai bendradarbiauja su partneriais visais lygmenimis. 2013 m. vasario mėn.[4], 2013 m. liepos mėn.[5] ir 2014 m. birželio mėn.[6] Europos Komisijos komunikatuose ir 2013 m. birželio mėn.[7], 2013 m. gruodžio mėn.[8] ir 2014 m. gruodžio mėn.[9] Tarybos išvadose nustatyta aiški Europos Sąjungos vystymosi po 2015 m. darbotvarkės vizija – ši darbotvarkė turi būti visuotinė, universali ir apimti visus tris darnaus vystymosi aspektus: socialinį, ekonominį ir aplinkos apsaugos.

Tokios plataus masto darbotvarkės įgyvendinimas – tai ne tik sudėtingas uždavinys, bet ir unikali galimybė iš naujo apibrėžti ir sustiprinti pasaulinės bendruomenės tarpusavio bendradarbiavimo priemones. Norint įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, būtina užmegzti naują visuotinę skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi partnerystę. Kad ši visuotinė partnerystė būtų sėkmingai įgyvendinta, prireiks visų subjektų indėlio. ES įsipareigojusi visomis išgalėmis spręsti jai iškeltus uždavinius ir konstruktyviai bendradarbiauti su kitais subjektais, tikėdamasi aktyvaus jų dalyvavimo.

Remiantis 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadomis, šiame komunikate išdėstoma Europos Komisijos nuomonė dėl šios visuotinės partnerystės bendrų principų ir pagrindinių elementų, reikalingų tam, kad veiksmingai būtų remiama vystymosi po 2015 m. darbotvarkė. Šiame komunikate pateikiama pasiūlymų, kaip ES ir jos valstybės narės galėtų prisidėti prie šios partnerystės. Jame pabrėžiama, kad ES yra pasirengusi konstruktyviai dalyvauti pasaulinėse diskusijose dėl būsimų DVT įgyvendinimo priemonių; šis komunikatas taip pat bus ES bendros pozicijos pagrindas per tarpvyriausybines derybas. Pasiūlymai dėl galimų veiksmų laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei įgyvendinti išdėstyti priede.

II. PAGRINDINIAI VISUOTINĖS PARTNERYSTĖS PRINCIPAI

Naujoji visuotinė partnerystė turės suteikti naują akstiną siekti pokyčių vadovaujantis solidarumo ir bendradarbiavimo principais. Bus labai svarbu užtikrinti, kad šalys prisiimtų atsakomybę ir vadovavimą ir kad aukščiausiu lygmeniu būtų prisiimti politiniai įsipareigojimai. Remiantis įgyvendinant TVT įgyta patirtimi, susijusia su pasaulinės vystymosi partnerystės plėtote, taip pat kitų tarptautinių partnerystės ryšių plėtotės patirtimi, šalių dedamas pastangas turi papildyti bendradarbiavimas visais lygmenimis ir su visais suinteresuotaisiais subjektais. Kad ši partnerystė būtų sėkminga, būtina įgyvendinti politikos priemones ir sutelkti išteklius padidinant visų šalių įnašus pagal jų finansines išgales.

Ši visuotinė partnerystė turėtų būti grindžiama bendros atsakomybės, tarpusavio atskaitomybės ir atitinkamų pajėgumų principais. Tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys turi bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę už partnerystės įgyvendinimą.

Partnerystė taip pat turi būti grindžiama žmogaus teisių, gero valdymo, teisinės valstybės, paramos demokratinėms institucijoms, įtraukumo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principais.

Palaikant šią partnerystę turėtų būti stengiamasi subalansuotai integruoti tris darnaus vystymosi aspektus, kad būtų išvengta izoliuotų veiksmų ir nereikėtų eiti į kompromisus dėl skirtingų tikslų. Kadangi dėl klimato kaitos poveikio sunkiau spręsti tiek skurdo panaikinimo, tiek darnaus vystymosi uždavinius, klimato kaitos klausimus būtina įtraukti į vystymosi po 2015 m. darbotvarkę ir visuotinę partnerystę, skirtą jai paremti.

Palaikant tokią visuotinę partnerystę neturėtų būti pasitelkiamos vien įprastos bendradarbiavimo priemonės – ja turi būti skatinami įvairesni, veiksmingesni ir įtraukesni įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės ryšiai, kurie būtų palaikomi visais lygmenimis ir apimtų privatųjį sektorių bei pilietinę visuomenę, įskaitant socialinius partnerius, akademinę bendruomenę, fondus, mokslo institucijas ir valdžios institucijas. Kad darbotvarkė būtų tinkamai įgyvendinama, būtinas politikos suderinamumas visais lygmenimis, taip siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant vyriausybių politiką būtų remiamas skurdo mažinimas ir darnus vystymasis. Plėtojant visuotinę partnerystę turėtų būti skatinama tausiai ir taupiai naudoti visus išteklius, įskaitant vidaus išteklius, tarptautinius viešuosius finansus, privačiojo sektoriaus finansus ir naujoviškus finansavimo šaltinius.

Plėtojant būsimą visuotinę partnerystę daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų pasiekti tie išmatuojami, konkretūs ir ilgalaikiai rezultatai, kurie tiesiogiai padeda siekti sutartų tikslų ir uždavinių, kuriais skatinamos struktūrinės reformos ir kurie duoda ilgalaikės naudos gyventojams bei planetai. Ši visuotinė partnerystė turėtų būti pagrįsta visų suinteresuotųjų subjektų veiklos skaidrumo ir keitimosi informacija principais ir ją plėtojant reikėtų pabrėžti visais lygmenimis vykdomos griežtos stebėsenos, atskaitomybės visiems piliečiams bei suinteresuotiesiems subjektams ir peržiūros svarbą, taip pat skatinti grįžtamąjį ryšį bei mokymąsi.

Kad būtų įgyvendinta laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė, visos šalys turėtų patvirtinti atitinkamas politikos priemones, kurias įgyvendindamos galėtų siekti DVT pagal savo atitinkamus pajėgumus. Reikėtų vienodai stengtis tiek nustatyti tinkamas politikos priemones, tiek telkti atitinkamus finansinius darbotvarkės įgyvendinimo išteklius, nes šie du aspektai yra tarpusavyje susiję: aiškios ir į rezultatus orientuotos politikos priemonės būtinos siekiant faktinio finansavimo poveikio, o finansavimu taip pat turėtų būti aktyviai skatinamos kitokio pobūdžio darbotvarkės įgyvendinimo priemonės, pvz., įgyvendinti daug galimybių teikiančią politiką, stiprinti pajėgumus ir pasitelkti prekybą, inovacijas ir privačias investicijas, ir didinamas tokių priemonių poveikis.

Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sieks įgyvendinti šią darbotvarkę Europos Sąjungoje ir, plėtodama konstruktyvų bendradarbiavimą bei partnerystės ryšius, remti jos įgyvendinimą kitose pasaulio šalyse. Siekiant visapusiškai įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę, reikės užtikrinti, kad ES ir jos valstybės narės aktyviai įsipareigotų imtis veiksmų visais lygmenimis. ES gali pasidalyti politikos priemonių, pagrįstų pagrindiniais darbotvarkės principais, pavyzdžiui, tvarumo, bendradarbiavimo ir partnerystės, įgyvendinimo patirtimi. Tokių politikos priemonių pavyzdžiai: strategija „Europa 2020“[10], kuria siekiama integruotomis ir nuosekliomis politikos priemonėmis sukurti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, politikos suderinamumas vystymosi labui[11] ir 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa[12].

III. PAGRINDINIAI VISUOTINĖS PARTNERYSTĖS ELEMENTAI. ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Toliau išdėstyti pagrindiniai elementai, kurie turėtų būti įtraukti į šią visuotinę partnerystę. Tai, be kita ko, susitarimai, kuriuos turėtų vykdyti visi partneriai, siekdami sėkmingai plėtoti šią partnerystę, ir konkretūs pasiūlymai, kaip ES galėtų prisidėti.

3.1. Daug galimybių teikiančios ir palankios politikos sąlygos visais lygmenimis

Siekiant sukurti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei įgyvendinti palankią vidaus aplinką, kiekvienoje šalyje būtina nuosekli veiksminga politika, praktika, institucijos ir ištekliai. Geras valdymas visais lygmenimis yra būtina šios darbotvarkės įgyvendinimo priemonė ir savaime svarbus tikslas.

Nacionaliniu lygmeniu visų šalių vyriausybės, visapusiškai pasikonsultavusios su savo piliečiais, turės nuspręsti, kaip jos padės įgyvendinti tikslus ir uždavinius, atsižvelgdamos į būtinybę patenkinti visų visuomenės narių, visų pirma pažeidžiamiausių asmenų, poreikius. Labai svarbus visapusiškas pilietinės visuomenės dalyvavimas. Naujoji visuotinė partnerystė taip pat turėtų padėti išnaudoti vietos valdžios institucijų ir vietos suinteresuotųjų subjektų galimybes vystymosi srityje. Reikėtų labiau koordinuoti skirtingais lygmenimis – pasaulio, šalių, regionų ir vietos – vykdomą veiklą.

Kad užtikrintų partnerystės įgyvendinimą nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kiekviena šalis turi nustatyti veiksmingą teisės aktų ir reglamentavimo sistemą politikos tikslams pasiekti. Vykdydamos teisinės valstybės principu grindžiamus demokratinius procesus, šalys turi remti veiksmingas ir lanksčias institucijas, skatinti skaidrią politiką ir skaidrias sistemas bei atskaitomybę savo piliečiams. Pagal minėtus demokratinius procesus turėtų būti, be kita ko, nustatytos teisingumo ir nuspėjamumo principais pagrįstos teisinės sistemos, kuriomis būtų skatinamos ir saugomos žmogaus teisės, įtvirtinti pagrindiniai darbo standartai ir aplinkos apsaugos principai, taip pat užtikrinamas tausus gamtos išteklių valdymas. Taip pat reikia sukurti stabilią daugiau galimybių teikiančią aplinką privačiajam sektoriui, be kita ko, sudarant vienodas konkurencijos sąlygas ir skatinant tvarias investicijas. Labai svarbu įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, kovojant su neteisėta veikla, šalinant įgyvendinimo kliūtis, stiprinant vykdymo užtikrinimo pajėgumus ir didinant visuomenės informuotumą, kad suinteresuotieji subjektai galėtų reikalauti vyriausybių ir valdžios institucijų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. ES tobulina savo reglamentavimo sistemą ir bendradarbiauja su partneriais, kad padėtų plėtoti ir stiprinti nešališkas, veiksmingas ir skaidrias reglamentavimo sistemas ir didinti teisingumo sistemų veiksmingumą, nepriklausomumą ir kokybę stiprinant pajėgumus ir keičiantis žiniomis.

Geras valdymas neįmanomas be veiksmingų biudžeto sudarymo, finansų paskirstymo ir išlaidų stebėsenos sistemų. Siekiant skatinti dalyvaujamąjį sprendimų priėmimo procesą ir privačiojo sektoriaus dalyvavimą, taip pat kovoti su korupcija, tokios sistemos turi būti visiškai skaidrios ir atviros plačiajai visuomenei. Siekiant užtikrinti, kad reikiamos lėšos būtų veiksmingai telkiamos ir išleidžiamos DVT įgyvendinti, labai svarbu vykdyti veiksmingą makroekonominę politiką.

Vyriausybės turi skatinti tvarų, integracinį ir visiems visuomenėms nariams, įskaitant socialiai atskirtus ir atstumtus asmenis, naudingą ekonomikos augimą. Reglamentavimo priemonės turėtų būti derinamos su lanksčiomis ir ekonomiškai efektyviomis ekonomikos priemonėms, galinčiomis padėti pasiekti bendrus tikslus. Ekonomikos priemonės, kaip antai mokesčių lengvatos, atsinaujinančiosios energijos supirkimo tarifai ir išmokos už ekosistemų funkcijas, gali sukurti paskatas užtikrinti tvarų augimą, be kita ko, perkeliant darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą produktams, turintiems neigiamą poveikį tvarumui, ir suteikiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas, kaip, pvz., ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos atveju. Anglies dioksido apmokestinimas veikia kaip pagrindinė paskata investuoti į švarias technologijas ir anglies dioksido kiekio mažinimu grindžiamus sprendimus, ypač besivystančiose šalyse; todėl, siekdamos išspręsti su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis susijusias problemas, visos šalys turėtų dalyvauti anglies dioksido apmokestinimo sistemoje.

Rengdamos socialiniais ir aplinkos apsaugos kriterijais pagrįstus tvarius viešuosius pirkimus vyriausybės prisideda prie to, kad būtų didinamas viešųjų išlaidų poveikis skatinant tvarių gaminių ir paslaugų paklausą, taip padidinant jų užimamą rinkos dalį ir suteikiant verslo sektoriui apčiuopiamų paskatų.

Politikos suderinamumas yra esminis tikrai palankios politinės aplinkos elementas. Kad visuotinė partnerystė būtų plėtojama sėkmingai, visos nacionalinio ir vietos lygmens politikos priemonės turi nuosekliai padėti siekti DVT tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad įgyvendinant įvairius tikslus ir uždavinius itin svarbūs tokie sektoriai kaip žemės ūkis, energetika ir sveikatos priežiūra. Būtinos tokios politikos priemonės, kurios padeda kurti deramas darbo vietas, užtikrinti tvarią ir pakankamą socialinę apsaugą visiems ir kuriomis didinamos galimybės įsidarbinti tokiose darbo vietose, taip pat tos politikos priemonės, kuriomis remiant švietimą, įgūdžių lavinimą ir mokymą palengvinamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Vis dar svarbu spręsti nelygybės ir socialinės atskirties, visų pirma pažeidžiamiausių visuomenės grupių, įskaitant moteris, vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, nelygybės ir socialinės atskirties klausimą, be kita ko, naudojant tokias priemones, kaip humanitarinės pagalbos veiksmų lyties ir amžiaus kriterijai.

Kitas svarbus žingsnis – pertvarkyti arba panaikinti aplinkai kenksmingas subsidijas, kaip antai subsidijas už iškastinį kurą, ir pakeisti jas klimato kaitos požiūriu pažangiais ir aplinkai ne tokiais kenksmingais veiksmais, kuriais būtų veiksmingiau prisidedama prie skurdo mažinimo. Politikos suderinamumas – tai ir tinkami suinteresuotųjų subjektų dialogo koordinavimo mechanizmai ir politikos ir rezultatų stebėsena bei vertinimas.

Reikėtų nepamiršti regioninio lygmens svarbos. ES aktyviai remia regionų vystymąsi ir integraciją, nes tai atveria prekybos, investicijų ir judumo galimybių, taip pat padeda palaikyti taiką ir stabilumą.

Pasauliniu lygmeniu laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei įgyvendinti taip pat reikės veiksmingos tarptautinės valdymo sistemos, stabilių finansų rinkų ir ekonominio bendradarbiavimo, įskaitant būtinas reglamentavimo priemones. Pasaulinės valdymo institucijos turi būti veiksmingos ir skaidrios bei turėti pažangos vertinimo pagal nustatytus tikslus ir informavimo apie padarytą pažangą sistemas. Reikia toliau stengtis užtikrinti tinkamesnį tarptautinių finansų įstaigų valdymą. Be to, Didžiojo septyneto ir Didžiojo dvidešimtuko darbotvarkės – tai pavyzdys tokių politinių įsipareigojimų, kurie galėtų padaryti didelę įtaką.

Globaliosioms viešosioms gėrybėms užtikrinti taip pat reikia koordinuotos tarptautinės politikos ir veiksmų; tai galima pasiekti, be kita ko, veiksmingiau įgyvendinant tarptautinius susitarimus, kuriais skatinama siekti kelių DVT. Daugelis probleminių klausimų yra pasaulinio ar tarpvalstybinio lygmens, todėl, kad jie būtų išspręsti, būtini konkretūs tarptautinio bendradarbiavimo susitarimai. Nacionalinė politika taip pat turi būti suderinta su tarptautiniais susitarimais ir juos atitikti. ES aktyviai remia įvairius tarptautinius susitarimus ir yra jų šalis; be to, ji yra pasirengusi imtis pagrindinio vaidmens ir toliau prisidėti prie įgyvendinimo veiksmų keliose srityse, pvz., įgyvendinant daugiašalius susitarimus sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos srityse ir prisidedant prie tarptautinio vandenynų valdymo.

Globalizuotame pasaulyje visos šalys turi sistemingai atsižvelgti tiek į teigiamą, tiek į neigiamą poveikį, kurį jų politika gali turėti kitoms šalims. Šiuo tikslu visos išsivysčiusios, didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų įsipareigoti įdiegti naujų politikos priemonių poveikio skurdesnėms šalims vertinimo sistemas. Europos Sąjungos politikos suderinamumas vystymosi labui – tai teisinis įsipareigojimas atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus rengiant ES įgyvendinamą politiką, kuri, tikėtina, turės įtakos besivystančioms šalims. Tai reiškia, kad sprendžiamas galimo neigiamo vidaus politikos poveikio trečiosioms šalims klausimas ir kartu skatinama sąveika ekonominės, socialinės ir aplinkos apsaugos politikos srityse.

3.2. Pajėgumų įgyvendinti darbotvarkę stiprinimas

Laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo rezultatų galima pasiekti su sąlyga, kad visi partneriai turės veiksmingas institucijas, taip pat būtinus žmogiškuosius įgūdžius ir pajėgumus panaikinti skurdą ir užtikrinti darnų vystymąsi. Tai apima pajėgumus įvertinti poreikius, rinkti duomenis, stebėti įgyvendinimą ir peržiūrėti strategijas. Siekiant įgyvendinti DVT, būtina visais lygmenimis ir visose šalyse, įskaitant ES, stiprinti papildomus ir kurti naujus pajėgumus ir ugdyti įgūdžius.

Pajėgumų stiprinimas, įskaitant institucijų ir organizacijų vystymą, bus veiksmingas tik jeigu už šiuos procesus bus atsakingos ir juos skatins pačios šalys. Tokie procesai turėtų būti skatinami įgyvendinant mokymusi ir žiniomis grindžiamas iniciatyvas, taip pat palaikant nuolatinį, sąžiningą ir konstruktyvų dialogą politikos ir vystymosi rezultatų klausimais. Vadovaujantis tokiu požiūriu, dėmesį reikėtų sutelkti į žmogiškųjų išteklių vystymą ir planavimo, valdymo ir stebėjimo sistemų ir procesų plėtotę.

Visi tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujantys partneriai, įskaitant tarptautines organizacijas, turėtų tvirčiau ir veiksmingiau remti pajėgumų stiprinimo procesus, be kita ko, pasitelkdami tokias priemones kaip visų vystymosi srities partnerių keitimosi žiniomis, savitarpio mokymosi ir veiklos koordinavimo tinklai ir sistemos. Tai gali būti visų rūšių bendradarbiavimo partnerystės ryšiai, įskaitant šiaurės ir pietų šalių, pietų šalių, trišalio ir regioninio bendradarbiavimo partnerystės ryšius, dalyvaujant suinteresuotiesiems viešojo ir privačiojo sektorių subjektams. Itin daug pastangų reikia dėti mažiausiai išsivysčiusiose šalyse (MIŠ) ir nestabiliose valstybėse, kur labai svarbu sukurti tvarų augimą skatinančias sąlygas ir didinti pažeidžiamiausių gyventojų grupių atsparumą.

ES yra įsipareigojusi tobulinti paramą pajėgumų stiprinimo srityje ir integruoti ją į visus bendradarbiavimo sektorius, vadovaudamasi įvairių suinteresuotųjų subjektų požiūriu. ES pripažįsta, kad šalių partnerių pajėgumų stiprinimas yra svarbiausias veiksnys siekiant padidinti pagalbos veiksmingumą, jau padedantis vykdyti tarpusavio mokymosi procesus ir kurti tinklus įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip techninės pagalbos ir institucijų vystymo programos. Šalyse partnerėse ES aktyviau stiprins pajėgumus statistikos ir stebėsenos srityse.

3.3. Nacionalinių viešųjų finansų telkimas ir veiksmingas naudojimas

Už darnios ekonomikos politikos įgyvendinimą visų pirma atsakingos šalių vyriausybės. Tai reiškia, kad jos atsako už viešųjų išteklių, įskaitant gamtos išteklius, telkimą ir veiksmingą naudojimą.

Vykdydamos šią pareigą, šalių vyriausybės taip pat privalo patikimai valdyti viešuosius finansus ir nustatyti bei sustiprinti audito, kontrolės, kovos su sukčiavimu ir korupcija priemones, patikimo mokesčių administravimo sistemą ir ataskaitų pagal šalis teikimo sistemą, kad galėtų didinti finansų skaidrumą ir kovoti su neteisėtais finansiniais srautais.

Nors pastaraisiais metais nacionalinės viešosios pajamos gerokai padidėjo, daugelio šalių mokesčių surinkimo rodiklis tebėra nedidelis. Veiksmingas ir skaidrus nacionalinių viešųjų išteklių surinkimas ir naudojimas ne tik suteikia fiskalinio manevravimo galimybių nacionalines lėšas naudoti vystymosi prioritetams įgyvendinti, bet ir stiprina viešojo sektoriaus atskaitomybę ir padeda palaikyti patikimus vyriausybės ir piliečių ryšius. Taigi, siekiant darnaus vystymosi ir skurdo panaikinimo tikslų, itin svarbu visose šalyse didinti ir plėsti vidaus išteklių bazę bei gerinti jos valdymą ir veiksmingą naudojimą.

Gamtinio kapitalo apskaita gali padėti daug gamtos išteklių turinčioms šalims stiprinti valdymą ir skaidrumą prisidedant prie ekonomikos augimo. Ekonomikos pertvarkymas pereinant prie aplinką tausojančio modelio atveria svarbių naujų galimybių skatinti tvarų ekonomikos augimą. ES ryžtingai stiprina savo šios srities pastangas tiek ES viduje, tiek teikdama paramą besivystančioms šalims.

Didėjant tarptautinių finansų rinkų integracijai ir ekonomikos globalizacijai, kyla naujų sunkumų siekiant padidinti nacionalines pajamas. Kad būtų sutelkta daugiau nacionalinių pajamų, bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu būtina užtikrinti skaidrią, bendradarbiavimo principu pagrįstą ir sąžiningą mokestinę aplinką.

Skola yra svarbus elementas, kurį reikia vertinti atsižvelgiant į visus viešuosius finansus. Tvarus skolų finansavimas, pagrįstas veiksmingu skolų valdymu, – tai finansų stabilumo ir darnios fiskalinės politikos kertinis akmuo.

Visos šalys turėtų prisiimti įsipareigojimus sutelkti ir efektyviai naudoti nacionalinius viešuosius finansus, įskaitant skirtus globaliosioms viešosioms gėrybėms, kaip antai klimato ir biologinės įvairovės srityse, ir sektoriams, kurie yra svarbiausi darniam vystymuisi ir skurdo panaikinimui, kaip antai žemės ūkiui ir energetikai. Visos šalys turėtų taikyti aplinkos ir socialines apsaugos priemones bei skatinti ir įgyvendinti programas, kuriomis didinamas atsparumas ir taip ilgainiui sumažinamos išlaidos. Su klimato kaita susijusių tikslų integravimas į nacionalinį viešąjį finansavimą itin svarbus siekiant tiek pritraukti išteklių kovos su klimato kaita veiksmams, tiek išvengti netvarių investicijų ir neigiamų ilgalaikių išlaidų.

Visos šalys turėtų įsipareigoti pasiekti optimalų valdžios sektoriaus pajamų lygį, kuris vertinamas, pvz., pagal mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį, be kita ko, stiprindamos atitinkamas institucijas ir mokesčių administravimo įstaigų pajėgumus, taip pat pertvarkydamos nacionalines mokesčių sistemas, kai tinka, mokesčių bazei išplėsti bei sąžiningai ir teisingai mokesčių politikai užtikrinti.

Visos šalys taip pat turi užtikrinti, kad jose veiktų veiksmingo, tvaraus ir skaidraus visų viešųjų išteklių valdymo, įskaitant skolų ir iždo bei pajamų iš gamtos išteklių valdymą, sistemos. Tuo tikslu reikėtų įgyvendinti vyriausybės vadovaujamas reformų programas ir stiprinti institucijas, atsakingas už biudžeto planavimą ir priežiūrą, įskaitant nepriklausomas nacionalines aukščiausiąsias audito institucijas, parlamentus ir pilietinę visuomenę. Reikėtų skatinti formuoti atvirųjų duomenų politiką, įskaitant nacionalinių atvirųjų duomenų portalų kūrimą.

Reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovos su neteisėtais finansiniais srautais srityje, kad būtų užtikrintos vienodos mokestinės sąlygos vietos ir tarptautinėms įmonėms. Reikėtų didinti gavybos sektoriaus įmonių skaidrumą ir atskaitomybę, be kita ko, atskleidžiant informaciją apie įmonių mokėjimus vyriausybėms.

Taip pat reikėtų stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais. Visos šalys mokesčių srityje turėtų laikytis minimalių gero valdymo standartų (skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos reikalavimų) ir įsipareigoti vykdyti nacionalinės teisės aktus, kad būtų galima spręsti mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo klausimus bei užkirsti kelią žalingai mokesčių konkurencijai. Visos šalys turėtų stengtis atsižvelgti į rekomendacijas dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo.

3.4. Tarptautinių viešųjų finansų telkimas ir veiksmingas naudojimas

Tarptautiniai viešieji finansai tebėra svarbus bendro besivystančioms šalims prieinamo finansavimo elementas ir katalizatorius, o per 15 ateinančių metų šiai plataus užmojo darbotvarkei įgyvendinti jo poreikis dar labiau išaugs. Savo apibendrinamojoje ataskaitoje JT generalinis sekretorius nurodė, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė turėtų būti grindžiama universalumo, bendros atsakomybės ir solidarumo principais. Todėl Europos Komisija tvirtai remia JT generalinio sekretoriaus raginimą visoms išsivysčiusioms šalims įgyvendinti JT nustatytą tikslą 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV) ir susitarti dėl konkrečių OPV įsipareigojimų vykdymo tvarkaraščių.

Pastarąjį dešimtmetį besivystančių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių augimas buvo varomoji pasaulinio ekonomikos augimo jėga. Atsižvelgiant į tai, kad daugelio besivystančių šalių ekonomikos ir finansų padėtis toliau gerėja, laikotarpiu po 2015 m. reikės tinkamiau naudoti tarptautinius viešuosius finansus, kad veiksmingiau būtų spartinami pokyčiai ir užtikrinamas jų tvarumas. Vis daugiau šalių, kurios nėra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) narės, jau dabar skiria dideles lėšų sumas. Šie partneriai padeda pertvarkyti vystymosi finansavimo aplinką taikydami alternatyvias bendradarbiavimo strategijas ir metodus ir turėtų labiau prisidėti prie paramos skurdžiausioms šalims. Atsižvelgiant į jų svarbą ir JT generalinio sekretoriaus apibendrinamojoje ataskaitoje pateiktus pasiūlymus, didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų įsipareigoti labiau prisidėti prie tarptautinio viešojo finansavimo bei konkrečių tikslų įgyvendinimo ir laikytis konkrečių tokių įsipareigojimų vykdymo tvarkaraščių.

ES ir jos valstybės narės teikia daugiau kaip 50 proc. visos OPV ir toliau laikysis šio tvirto kolektyvinio įsipareigojimo. Dėl ES finansinių įsipareigojimų vykdymo tvarkaraščio reikėtų nuspręsti atsižvelgiant į minėtą visuotinį įsipareigojimą, kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad visos dideles pajamas gaunančios šalys, taip pat didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys skirtų deramą savo finansų dalį tam, kad padėtų skurdesnėms šalims pasiekti tikslus, dėl kurių sutarta tarptautiniu lygmeniu.

Tarptautinių viešųjų finansų įtaka ir svarba skirtingoms šalims yra nevienoda. Išteklius reikėtų nukreipti ten, kur jų poreikis yra didžiausias ir kur jie turi didžiausią poveikį. Šiuo požiūriu labai svarbu, kad visi paramos teikėjai dėtų pastangas, kad skurdžiausioms šalims teikiama parama nebūtų mažinama. JT generalinis sekretorius nurodė, kad visos dideles pajamas gaunančios šalys turėtų laikytis JT nustatyto tikslo paramai MIŠ vystymuisi skirti 0,15 proc. BNP, kaip nustatyta Stambulo veiksmų programoje[13]. Didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys taip pat turėtų įsipareigoti padidinti savo paramą MIŠ bei nustatytiems tikslams įgyvendinti ir laikytis tokių įsipareigojimų vykdymo tvarkaraščių.

Visų tiekėjų tarptautinius viešuosius išteklius reikia pritraukti ir naudoti veiksmingai, vadovaujantis atsakomybės, orientavimosi į rezultatus, įtraukios partnerystės, skaidrumo ir tarpusavio atskaitomybės principais. Visi finansavimo teikėjai turėtų imtis konkrečių pastangų, kad padidintų skaidrumą, gerintų rezultatus, stiprintų atskaitomybę, prisidėtų vertinant tvarius rezultatus ir padėtų jų siekti, susiklosčius konfliktų ir pažeidžiamumo situacijoms[14] laikytųsi specialių gairių ir spręstų tarptautinės pagalbos struktūros susiskaidymo problemą.

Ekonominių suvaržymų laikotarpiu svarbiausia kuo geriau išnaudoti viešojo finansavimo galimybes. Tinkamai suplanuota ir įgyvendinama OPV gali padėti didinti kitų įgyvendinimo priemonių poveikį. OPV gali padėti kelis kartus padidinti nacionalinį viešąjį finansavimą remdama geresnę mokesčių ir fiskalinę politiką, atverti galimybes įgyvendinti infrastruktūros projektus užmezgus mišriąją ar viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei skatinti keitimąsi mokslinėmis žiniomis ir technologijomis.

Kadangi laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė turi būti visiškai nuosekli ir ja turi būti visapusiškai remiami su klimato kaita susiję tikslai, svarbu užtikrinti, kad laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės finansavimo planas visiškai atitiktų kovos su klimato kaita finansavimą ir būtų su juo suderintas, kaip pabrėžiama JT generalinio sekretoriaus apibendrinamojoje ataskaitoje. Šiuo požiūriu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ES nusprendė jau 2014–2020 m. laikotarpiui 20 proc. savo biudžeto, įskaitant skirtąjį išorės veiksmams, skirti su klimato kaita susijusiems projektams ir politikai. Be to, ES toliau siekia vykdyti tarptautinėse konvencijose, įskaitant konvencijas dėl biologinės įvairovės ir kitų svarbių pasaulinių klausimų, prisiimtus įsipareigojimus.

3.5. Prekybos skatinimas siekiant skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi

Kaip svarbiausias integracinį augimą ir darnų vystymąsi skatinantis veiksnys prekyba yra svarbi laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo priemonė.

ES pripažįsta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) viršenybę pasauliniu lygmeniu sprendžiant su prekyba susijusius probleminius klausimus ir laikosi nuomonės, kad taisyklėmis grindžiamai daugiašalei prekybos sistemai tenka svarbiausias vaidmuo kuriant visoms šalims, ypač besivystančioms, vienodas sąlygas. Todėl ES ir toliau visapusiškai laikosi Dohos vystymosi darbotvarkės ir įgyvendina Balio priemonių rinkinį, ypač prekybos lengvinimo susitarimą ir su MIŠ susijusias nuostatas, kuriais bus skatinama tolesnė MIŠ integracija į tarptautines rinkas ir pasaulines vertės grandines. ES konstruktyviai dalyvaus būsimose derybose dėl tolesnių veiksmų po Balio konferencijos programos, siekdama kuo skubiau užbaigti šį derybų raundą.

Daugelis šalių, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, sėkmingai išnaudojo atviros prekybos sistemos galimybes, kad paskatintų savo prekybą ir įtvirtintų ilgalaikius BVP augimo rodiklius. Nors šie pokyčiai padėjo išvaduoti aibę žmonių iš skurdo, tokiais laimėjimais gali pasidžiaugti ne visos besivystančios šalys. Visų pirma MIŠ tebėra pasaulinės prekybos užribyje.

Pagrindinė atsakomybė už tai, kad taikant gero valdymo principus, įgyvendinant patikimą vidaus politiką ir vykdant reformas prekybos potencialas būtų išnaudojamas skatinant integracinį augimą ir darnų vystymąsi, visų pirma tenka pačioms šalims. Turi būti siekiama sukurti stabilią reglamentavimo aplinką, kuri būtų palanki privačiajam sektoriui ir investicijoms bei padėtų šaliai integruotis į regionines ir pasaulines vertės grandines. Pereidamos prie žaliosios ekonomikos modelio šalys taip pat turi užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautiniu lygmeniu sutartų darbo standartų ir kad darbuotojai turėtų tinkamus įgūdžius.

Vis dėlto pažeidžiamiausios pasaulio šalys, ypač MIŠ, turi įveikti konkrečias kliūtis, susijusias su pajėgumų stoka, nepakankama infrastruktūra arba nepakankamai įvairia gamyba. Šioms šalims reikalinga parama, kad jos galėtų integruotis į pasaulinę prekybos sistemą ir taip gauti didžiausios ekonominės, socialinės naudos ir naudos aplinkai. Šiuo požiūriu viską lemia geresnės patekimo į rinką galimybės ir pagalba prekybai.

ES rinka yra atviriausia besivystančioms šalims. ES supaprastino prekių kilmės taisykles ir skurdžiausioms šalims teikia daugiau informacijos apie patekimo į ES rinką galimybes. ES taip pat įgyvendina vienašales priemones, kuriomis remiamas darnus vystymasis, pvz., bendrąją lengvatų sistemą (BLS). Pagal BLS+ ES taiko papildomas prekybos lengvatas pažeidžiamoms šalims, kurios įsipareigoja veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbuotojų teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo. Be to, pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“ MIŠ suteikiama galimybė be muitų ir kvotų į ES importuoti visus produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis. Visos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų leisti į jų rinkas be muitų ir be kvotų importuoti MIŠ produktus.

ES ir jos valstybės narės taip pat yra pirmaujančios pagalbos prekybai teikėjos – jų teikiama pagalba sudaro trečdalį visos pasaulinės pagalbos prekybai. Tai apima pajėgumų stiprinimą siekiant atitikti ES standartus ir turėti galimybę visapusiškai naudotis prekybos susitarimais ir vienašalėmis ES prekybos lengvatomis. ES sieks atnaujinti savo pagalbos prekybai strategiją, atsižvelgdama į derybų dėl laikotarpio po 2015 m. rezultatus. Visos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų didinti MIŠ teikiamą pagalbą prekybai ir teikti ją vadovaudamosi paramos vystymuisi veiksmingumo principais.

Kad būtų išnaudotas visas prekybos potencialas, visos šalys, formuodamos savo prekybos politiką, turi vis labiau atsižvelgti į kitapus sienos kylančius klausimus. Tokie klausimai – tai prekybos lengvinimas, techniniai reglamentai ir standartai, darbo sąlygos ir aplinkos apsaugos taisyklės, investicijos, paslaugos, intelektinės nuosavybės teisės ir viešieji pirkimai. ES šiuos klausimus sprendžia sudarydama prekybos susitarimus, įskaitant susitarimus su besivystančiomis šalimis. Be to, visos šalys turėtų įvertinti prekybos susitarimų poveikį tvarumui ir MIŠ.

ES labiau integravo darnaus vystymosi klausimą į savo prekybos politiką, t. y. sistemingai įtraukia darnaus vystymosi nuostatas, įskaitant su darbo sąlygomis ir aplinkos apsauga susijusius aspektus, į visus savo prekybos susitarimus tiek su išsivysčiusiomis, tiek su besivystančiomis šalimis partnerėmis. Pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimas įgyvendinant šias nuostatas itin svarbus siekiant rezultatų. Visos šalys turėtų labiau integruoti darnaus vystymosi klausimą į savo prekybos politiką.

Skatinti abipusiškai stiprinti prekybą ir darnų vystymąsi taip pat galima mažinant arba panaikinant tarifines ir netarifines kliūtis ekologiškoms prekėms, technologijoms ir paslaugoms, taip pat žaliesiems produktams. Šiuo požiūriu ES tvirtai įsipareigojusi greitai sudaryti keliašalį susitarimą dėl ekologiškų gaminių ir paslaugų (vadinamąjį susitarimą dėl žaliųjų prekių) ir ragina daugiau šalių įsitraukti į tebevykstančias derybas.

Kad DVT būtų įgyvendinti, pokyčius skatinančia prekybos darbotvarke turi būti skatinamas atsakingesnis elgesys, tobulinami teisės aktai bei didinamas visų tiekimo grandinių skaidrumas. Prekyba gamtos ištekliais ir jų naudojimas yra varomoji vystymosi jėga, tačiau būtina aktyviau skatinti teisėtą, atsakingą, tvarų ir skaidrų gamtos išteklių ir žaliavų išgavimą, naudojimą ir prekybą jais, be kita ko, priimant ES teisės aktus dėl atskirų šalių ataskaitų teikimo ir pasirašant dvišalius susitarimus, kaip antai su medieną eksportuojančiomis šalimis. Europos Komisija taip pat neseniai pateikė pasiūlymą dėl atsakingo mineralų išgavimo konfliktinėse ir didelės rizikos zonose[15].

Būtina stiprinti tarptautines kovos su aplinkai kenksminga neteisėta prekyba (pvz., prekyba laukiniais gyvūnais, pavojingosiomis medžiagomis ir gamtos ištekliais) priemones. Geras tokių priemonių pavyzdys – savanoriški partnerystės susitarimai, dėl kurių ES derasi įgyvendindama savo iniciatyvą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena.

Ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu taip pat gali būti naudinga parengti tarptautines gaires ir standartus, taip pat valstybines ir privačias tvarumo užtikrinimo programas (kaip antai sąžiningos prekybos sistemas).

3.6. Pokyčių skatinimas pasitelkiant mokslą, technologijas ir inovacijas

Pasitelkiant mokslą, technologijas ir inovacijas sukurtos priemonės yra svarbi pasaulio po 2015 m. vizijos įgyvendinimo varomoji jėga. Mokslas, technologijos ir inovacijos, įskaitant skaitmeninimą, atveria galimybių per palyginti trumpą laiką pasiekti didelių pokyčių, tačiau nepadeda užtikrinti, kad automatiškai būtų išspręstos socialinės ir aplinkos apsaugos problemos. Visi suinteresuotieji subjektai turi išnaudoti mokslo, technologijų ir inovacijų teikiamas galimybes, kad prisidėtų prie pažangaus, tvaraus ir integracinio vystymosi. Todėl visi partneriai turi skatinti inovacijas, kurias diegiant piliečiams padedama išsivaduoti iš skurdo, sukuriamos kokybiškos darbo vietos, optimizuojamos sudėtingos sistemos ir vertės grandinės, skatinami tvarūs vartojimo ir gamybos būdai, mažinamas pažeidžiamumas nelaimių ir kitų sukrėtimų atveju ir skatinamas veiksmingas negausių išteklių naudojimas. Visos šalys turi skatinti piliečius įgyti aukštesnę kvalifikaciją arba specialiuosius įgūdžius, kad būtų skatinamas ir remiamas mokslas, technologijos ir inovacijos. Visų pirma besivystančiose šalyse reikėtų visapusiškai išnaudoti informacinių ir ryšių technologijų bei jų prietaikų galimybes skatinti tvarų ir integracinį augimą, inovacijas ir verslumą.

Kadangi dauguma technologijų priklauso verslo sektoriui, jų perdavimas gali vykti tik bendrai sutartomis sąlygomis ir užtikrinant jų intelektinės nuosavybės teises. Vyriausybės turėtų skatinti skleisti, perduoti technologijas ir keistis jomis, nacionaliniu lygmeniu sukurdamos daug galimybių teikiančią aplinką ir paskatas, kuriomis užtikrinamas tvarumas ir tinkama intelektinės nuosavybės teisių apsauga pagal PPO taisykles. Reikėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę bei investicijas į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, kartu užtikrinant jų indėlį į darnų vystymąsi.

Visos šalys turėtų aktyviau bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis mokslo, technologijų ir inovacijų bei į sprendimus orientuotų mokslinių tyrimų, įskaitant informacines ir ryšių technologijas, srityse, kad būtų skatinamas DVT įgyvendinimas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti gyvybiškai svarbias ir ekologiškas technologijas ir naudotis jomis, būtinas ne tik šiaurės ir pietų šalių, bet ir pietų šalių tarpusavio bei trišalis bendradarbiavimas, ypač įtraukiant mažiausiai išsivysčiusias šalis. Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalims tenka svarbus vaidmuo plėtojant ir perduodant technologijas mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei stiprinant jų pajėgumus, taip pat bendradarbiaujant mokslo ir technologijų srityje.

Bendradarbiavimas technologijų perdavimo klausimais neturėtų apsiriboti vien technologijų plėtra ir turėtų apimti ilgesnio laikotarpio investicijas, kuriomis būtų atsižvelgiama į padėtį šalyse, įtraukiamos bendruomenės ir naudotojai bei užtikrinama, kad būtų paisoma žmonių poreikių ir aplinkos apsaugos principų („pagal į žmones ir aplinką orientuotą modelį“).

JT turėtų toliau užtikrinti galimybę susipažinti su informacija apie esamas technologijas ir skatinti technologijų mechanizmų, įskaitant visus naujus mechanizmus, suderinamumą ir koordinavimą. Siekiant sukurti papildomą vertę ir išvengti dubliavimo, Europos Komisijos siūlymu, bet koks naujas mechanizmas turėtų veikti kaip informavimo apie esamas iniciatyvas centras, kad būtų skatinamas jų koordinavimas ir sąveika ir kartu užtikrinamas visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas. JT generalinio sekretoriaus apibendrinamojoje ataskaitoje siūloma sukurti esamomis iniciatyvomis grindžiamą ir jas papildančią internetinę platformą, kuri gali padėti pasiekti šį tikslą.

ES siekia remti mokslą, technologijas ir inovacijas tiek Sąjungos viduje, tiek bendradarbiaudama su tarptautiniais partneriais – šalimis ir regionais. 60 proc. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ biudžeto skiriama paramai darniam vystymuisi ir šioje programoje gali dalyvauti visos pasaulio šalys. ES skatina suteikti atvirą prieigą prie leidinių ir, remiantis bandomaisiais baziniais duomenimis, gautais atliekant viešojo sektoriaus finansuojamus mokslinius tyrimus pagal programą „Horizontas 2020“, sudaryti galimybę dalytis žiniomis ir stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus, be kita ko, besivystančiose šalyse. Plėtodama vystomąjį bendradarbiavimą, ES padeda stiprinti inovacijų ir technologijų perdavimo pajėgumus – vykdomos aukštojo mokslo programos, ypač tvaraus žemės ūkio ir aprūpinimo maistu srityje, kad tvarumas būtų užtikrintas skatinant tvarius žemės ūkio produktų gamybos modelius ir remiantis mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstais praktiniais sprendimais. Plėtodama įvairių rūšių partnerystės ryšius, ES taip pat prisideda prie krizių ir nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į jas.

3.7. Nacionalinio ir tarptautinio privačiojo sektoriaus telkimas

Verslo sektoriui ir vartotojams teks svarbiausias vaidmuo pereinant prie darnaus vystymosi, kadangi privatusis sektorius, apimantis tiek smulkius suinteresuotuosius subjektus, tiek dideles tarptautines įmones, yra svarbus inovacijų, tvaraus ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, prekybos ir skurdo mažinimo variklis. Verslo sektorius taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį investuojant į efektyvų išteklių naudojimą ir infrastruktūrą, kaip antai tvarias transporto sistemas, energetikos tinklus ir skaitmenines infrastruktūras, kurios gyvybiškai svarbios šalies ekonomikos augimui. Todėl siekiant įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę reikia sukurti tokią verslo aplinką, kuri būtų palanki privačiojo sektoriaus iniciatyvoms ir kuria būtų remiamos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, moterims suteikiama daugiau galių ir didinama finansinė įtrauktis. Vartotojams reikėtų suteikti daugiau galių didinant jų informuotumą apie gaminių tvarumą, be kita ko, skatinant naudoti ir naudojant tvarumo užtikrinimo ženklinimą, kad jie galėtų rinktis remdamiesi turima informacija. Tvarumo standartais ir kriterijais grindžiamos įvairios priemonės DVT pasiekti, kaip antai mokesčių lengvatos, viešieji pirkimai, įmonių ataskaitų teikimas ir gaminių ženklinimas.

Nors verslo sektoriui vis geriau sekasi mažinti savo socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, privatusis sektorius turi milžinišką potencialą toliau didinti savo įnašą skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi srityse. Verslo įmonės turėtų sistemingai analizuoti savo naudojamų ir gaminamų produktų socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, tuo tikslu atlikdamos jų gyvavimo ciklo analizę. Yra daug standartų, principų ir gairių, kuriais įmonės gali vadovautis, o laikotarpio po 2015 m. darbotvarkė suteikia puikią galimybę pradėti spręsti šiuos klausimus. Vienas iš pavyzdžių – darbas siekiant parengti atsakingo žemės ūkio produktų tiekimo grandinių gaires.

Vyriausybės ir privatusis sektorius privalo bendradarbiauti, kad įgyvendintų bendrą tvaraus ir integracinio augimo viziją: vyriausybės atsakingos už reglamentavimą, teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir paskatas, o privatusis sektorius turi užtikrinti tvaresnes investicijas. Per ateinančius dešimtmečius viešosios lėšos ir toliau vis dažniau bus derinamos su tarptautinių finansų įstaigų teikiamomis paskolomis ir privačiojo sektoriaus lėšomis, be kita ko, taip siekiant tvariai investuoti į klimato kaitos atžvilgiu pažangią infrastruktūrą ir įmones bei padidinti finansinę įtrauktį.

Svarbi išankstinė privačiojo sektoriaus vystymosi sąlyga yra galimybė gauti finansavimą, taip pat deramos teisinės ir teisminių institucijų sistemos. Paprastos, skaidrios ir nuspėjamos taisyklės ir institucijos, palaikomos veikiančių teisingumo ir ginčų sprendimo sistemų, – itin svarbūs veiksniai kuriant įtraukią ir palankią verslo aplinką bei skatinant tvarias investicijas. Vietos ir nacionalinių valdžios institucijų uždavinys – sukurti paskatas pereiti nuo neoficialios prie oficialios ekonomikos formaliu (tai suteiktų galimybę teikti geresnes paslaugas ir padidinti pajamas iš mokesčių), neslopinant dinamiškumo ir noro diegti inovacijas.

Reikėtų palengvinti novatoriškų verslo modelių, kuriuos taikant skurstantys gyventojai integruojami į rinkas kaip vartotojai arba gamintojai, kūrimą kaip būdą pasiekti tvarų ir integracinį augimą. Reikėtų skatinti įmones toliau įgyvendinti sėkmingas iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti darbo sąlygas ir su aplinka susijusias galimybes, kaip antai Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos susitarimą[16] ir ES verslo ir biologinės įvairovės platformą[17].

Privatusis sektorius taip pat gali skatinti esminius pokyčius sprendžiant tokius klausimus, kaip skaidrumas, darbo sąlygos, darbuotojų sveikata ir sauga, galimybė naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, galimybė išreikšti savo nuomonę ir didesnių galių suteikimas, taip pat atliekų tvarkymas, taršos mažinimas, išteklių naudojimo efektyvumas ir aplinkos apsauga. Privatusis sektorius taip pat gali aktyviai padėti stiprinti teisinę valstybę. Efektyvesnis išteklių naudojimas pereinant prie žiedinės ekonomikos taip pat labai svarbus ekonominiu požiūriu. Prisiimdamas didesnę atsakomybę už vykdomą veiklą ir produktus, ypač tuose sektoriuose, kurie turi stiprų didinamąjį poveikį, kaip antai žemės ūkio, energetikos, skaitmeninių technologijų, infrastruktūros ir ekologijos sektoriuose, privatusis sektorius turės milžinišką poveikį ir padės užtikrinti integracinį ir tvarų augimą. Savo ruožtu tai turės teigiamų pasekmių, kadangi panaikinus spragas, pvz., transporto ar energetikos infrastruktūroje, daugelyje MIŠ bus pašalintos esminės ekonomikos augimo ir jų patekimo į pasaulines vertės grandines kliūtys.

Siekiant sustiprinti verslo iniciatyvas, būtina užmegzti įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystę. Mažosios ir vidutinės įmonės yra pagrindinės darbo vietų kūrėjos, bet dažnai dėl masto ekonomijos ir pajėgumų nebuvimo nepajėgia investuoti į novatoriškas technologijas arba visapusiškai dalyvauti tvarumo užtikrinimo programose. Partnerystė su didelėmis tarptautinėmis įmonėmis, pvz., dalyvaujant JT pasaulinio susitarimo iniciatyvoje[18], gali padėti mažosioms ir vidutinėms įmonėms išnaudoti savo darnaus vystymosi ir inovacijų diegimo galimybes.

ES jau dabar deda labai daug pastangų, kad palengvintų privačiojo sektoriaus dalyvavimą besivystančiose šalyse, ir toliau stengsis tai daryti. Plėtodama vystomąjį bendradarbiavimą, ES skatina verslo įmones dalyvauti tvariosios energetikos, tvaraus žemės ūkio, žuvininkystės, miškininkystės ir žemės ūkio verslo, informacinių ir ryšių technologijų, tvarios infrastruktūros, žaliosios infrastruktūros ir žaliosios ekonomikos sektoriuose. ES ragina verslo įmones daugiau ir atsakingiau investuoti besivystančiose šalyse, įskaitant – laikantis diferencijavimo ir ypatingo požiūrio – nestabilias, konfliktų apimtas šalis, kuriose reikia skubiai kurti darbo vietas ir ekonomines galimybes siekiant atkurti socialinę sanglaudą, taiką ir politinį stabilumą. ES bendradarbiauja su šalių partnerių vyriausybėmis, siekdama sukurti palankią verslo aplinką, ir daro tai, be kita ko, didindama paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms, skatindama ekologišką verslininkystę, suteikdama galimybę moterims imtis verslo bei dirbti ir didindama finansinę įtrauktį.

ES imasi priemonių, siekdama sustiprinti rinkos paskatas už įmonių socialinę atsakomybę ir atsakomybę aplinkosaugos srityje, taip pat skleisti gerąją patirtį, tobulinti savireguliacijos ir bendro reglamentavimo procesus bei užtikrinti geresnį įmonių įsipareigojimo atskleisti socialinę informaciją ir informaciją apie aplinką vykdymą. ES taip pat toliau skatins vadovautis tvarumo užtikrinimo gairėmis, įskaitant gaires dėl įmonių socialinės atsakomybės, plėtodama dialogą su šalimis partnerėmis. ES aktyviai remia prasmingą verslo įmonių dalyvavimą ir skatina vadovautis tarptautiniu mastu sutartais principais ir gairėmis, įskaitant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus.

3.8. Kryptingas teigiamo migracijos poveikio panaudojimas

Iš pasaulinių reiškinių, turėsiančių didelį ir daugialypį poveikį laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei, migracija yra pavyzdys problemos, kurią galima valdyti taip, kad ji turėtų teigiamą poveikį DVT įgyvendinimui.

Pavieniams asmenims migracija gali būti vienas veiksmingiausių ir greičiausių būdų sumažinti skurdą. Žmonės persikelia gyventi į kitas šalis siekdami išvengti skurdo ir konfliktų, prisitaikyti prie klimato kaitos, po gaivalinių nelaimių ir ekonominių sukrėtimų, ieškodami apsaugos nuo persekiojimo ar siekdami išvengti pavojaus ir siekdami padidinti savo šeimos pajamas, pagerinti šeimos narių sveikatą ir užtikrinti geresnį jų išsilavinimą. Be abejo, migracija padėjo padaryti pažangą įgyvendinant daugelį TVT, tačiau priverstinė ar prastai kontroliuojama migracija gali sukelti žmonėms kančių, padidinti migrantams kylantį pavojų patekti į prekiautojų žmonėmis rankas, užkrauti didelę naštą kelionės tikslo šalims ir padidinti socialinę įtampą. Visos šalys turi stengtis veiksmingai valdyti migraciją, visapusiškai gerbdamos migrantų teises ir orumą, ir taip sumažinti jų pažeidžiamumą. Turint omenyje tai, kad migracija vyksta visomis kryptimis, siekiant geriau valdyti migraciją, valstybėms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams reikės užmegzti tvirtesnius partnerystės ryšius.

Naujoji visuotinė partnerystė turėtų skatinti vadovautis labiau bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu, taip siekiant padidinti tarptautinės migracijos naudą darniam vystymuisi ir sumažinti neigiamą poveikį. Tarptautinė bendruomenė turėtų stengtis bendradarbiauti, kad sukurtų visa apimančią sistemą, kuri padėtų spręsti tiek teisėtos, tiek neteisėtos migracijos problemą kilmės, tranzito ir kelionės tikslo šalyse, taip pat apimtų tokius aspektus, kaip sveikata, išsilavinimas ir užimtumas. Reikalingos iniciatyvos, kurios suteiktų galimybę teisėtiems migrantams pasilikti didesnę uždirbamų lėšų dalį, ypač sumažinant emigrantų perlaidų mokestį ir įdarbinimo išlaidas, taip pat reikalauti, kad būtų perkeltos jų uždirbtos socialinės apsaugos išmokos, ir padėti jiems pasinaudoti visu savo potencialu pripažįstant jų įgūdžius ir kvalifikaciją, kartu kovojant su diskriminacija. Būtina dalytis tarptautine atsakomybe už migracijos valdymą. Tarptautinė bendruomenė taip pat galėtų remti priemones, susijusias su migrantų galimybėmis naudotis viešosiomis paslaugomis, sveikatos priežiūra, švietimo ir kitomis paslaugomis. ES pirmoji parengė subalansuotą ir išsamią išorės migracijos politiką – visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą[19]. Taip sukurta veiksminga abipusiškai naudingo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir regionais migracijos ir prieglobsčio klausimais sistema. Vadovaudamasi šiuo požiūriu, ES sukaupė naudingos patirties migracijos ir vystymosi tikslų suderinamumo srityje. Siekdama tolesnės pažangos, Europos Komisija rengia Europos migracijos darbotvarkę; joje bus išdėstytas subalansuotas ir išsamus požiūris, kuriuo vadovaujantis ES migracijos politika bus veiksmingiau susieta su išorės politika, įskaitant vystymosi politiką, taip skatinant aktyvesnį vidaus ir išorės bendradarbiavimą.

IV. PAGRINDINIAI VISUOTINĖS PARTNERYSTĖS ELEMENTAI. STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ IR PERŽIŪRA

Kadangi laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės sėkmė priklausys nuo to, kaip šalys bendradarbiaus ir laikysis savo įsipareigojimų, svarbu stebėti ir peržiūrėti įgyvendinimo pažangą. Stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros sistema turėtų būti neatsiejama šios darbotvarkės dalis ir paremta skaidrumo, atvirumo, lankstumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais. Ji turi apimti visus DVT aspektus, taip pat visas įgyvendinimo priemones, įskaitant visus finansavimo aspektus. Šis procesas turėtų padėti ir paskatinti šalis siekti kuo didesnės pažangos, planuoti ir vertinti veiksmingą politiką, dalytis patirtimi ir parengti geriausios patirties pavyzdžius. Tačiau jis taip pat turi būti efektyvus ir veiksmingas ir kurti papildomą vertę, o ne dubliuoti pastangas ar išteklius. Sistema turėtų būti pagrįsta jau sukurtomis stebėsenos ir atskaitomybės sistemomis, pvz., nustatytomis tarptautiniuose susitarimuose.

JT generalinio sekretoriaus apibendrinamojoje ataskaitoje nurodyta, kad naujoji darbotvarkė turi tapti sutarties tarp piliečių, įskaitant pilietinę visuomenę ir privatųjį sektorių, ir vyriausybių dalimi. Sistema turėtų būti pagrįsta daugialypiu požiūriu ir veikti vietos, šalies, regiono ir pasaulio lygmenimis, užtikrinant, kad požiūrio nuosekliai laikomasi visais lygmenimis, taip pat įtraukti visų suinteresuotųjų subjektų grupių atstovus, skatinant juos dalyvauti tiek stebėsenos, tiek atskaitomybės procesuose. Reikėtų skirti dėmesį diskriminuojamų pažeidžiamų grupių ir žmonių poreikiams tenkinti. Šalių vyriausybės turi būti atskaitingos tiek šalies suinteresuotiesiems subjektams – už nacionaliniu lygmeniu pasiektą pažangą, tiek tarptautinei bendruomenei – už įnašą įgyvendinant pasaulinius tikslus ir siekius. Skatinama pasaulinio masto užmojų, kiekviena vyriausybė turės, atsižvelgdama į šalies padėtį ir pajėgumus, laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę įgyvendinti imdamasi plataus užmojo nacionalinio lygmens veiksmų. Planavimas nacionaliniu lygmeniu turėtų būti pagrįstas įtraukumo ir skaidrumo principais. Rengiant naujausią informaciją apie padarytą pažangą, turėtų būti atsižvelgta į pilietinės visuomenės nuomones, ir ji turėtų būti viešai prieinama, kad plačioji visuomenė būtų įtraukta į laikotarpio po 2015 m. procesus.

Regiono lygmuo galėtų būti naudingas tarpusavio vertinimo ir savitarpio mokymosi forumas, kuris skatintų šalis nustatyti plataus užmojo tikslus ir skatinti juos įgyvendinti. Regiono lygmeniu vykdomas darbas taip pat galėtų padėti užtikrinti pažangą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus, kaip antai bendro upių baseino valdymo klausimą, ir siekiant bendrų tikslų, pvz., užtikrinti efektyvų energijos vartojimą, naudoti atsinaujinančiąją energiją ir turėti sveikus žuvų išteklius. Pasauliniu lygmeniu pažangą įgyvendinant pasaulinius tikslus ir uždavinius reikėtų vertinti remiantis nacionalinėmis ataskaitomis, jas papildžius kitomis atskaitomis, pvz., dėl konkrečių tikslų arba temų.

Šiuo požiūriu JT aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi klausimais yra svarbiausias forumas, atliekantis pagrindinę priežiūros funkciją siekiant išsaugoti politinį įsipareigojimą ir palengvinti padarytos pažangos ir geriausios patirties peržiūrą, be kita ko, pateikiant rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų nacionaliniu arba tarptautiniu lygmeniu. Forumo dalyviai galėtų visapusiškai pasinaudoti patirtimi, įgyta plėtojant visuotinę veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę, iš kurios būtų galima perimti tokių naudingų metodų kaip šalies vadovaujamas įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogas, duomenų rinkimas ir stebėsena, kuriais patvirtinama, kad įtraukus stebėsenos procesas gali daryti didelę įtaką elgsenai ir užmojų lygiui. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad keletas kitų sektorinių JT įstaigų gali pateikti svarbių duomenų laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės stebėsenos ir peržiūros tikslais ir kad jos jau stebi esamų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Visuotinio darnaus vystymosi ataskaitoje galėtų būti išsamiai apžvelgta padaryta pažanga. Taip pat reikėtų atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo forumo darbą, o įvairios JT įstaigos turėtų vadovautis bendru JT požiūriu į ataskaitų teikimą.

Kalbant apie platesnio masto pastangas užtikrinti patikimą stebėseną ir priežiūrą, modernizuota EBPO PVK įvertinimo programa turėtų būti naudinga laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei, nes suteikia galimybę nuodugniai stebėti visiems visuotiniams tikslams skirtus išorinius finansus. Pagal šią sistemą taip pat turėtų būti tinkamai įvertintos ne dotacijų lėšos ir nustatytos tinkamos paskatos teikti finansavimą vystymuisi. 2014 m. gruodžio mėn. įvykusiame PVK aukšto lygio posėdyje pasiekta pažanga pritaikant išorinius finansus vystymuisi prie dabartinės praktikos ir sprendžiant nenoro skolinti lėšas skurdžiausioms šalims klausimą. Reikia siekti toliau daryti pažangą tose srityse, kuriose darbas dar neatliktas.

Veiksminga stebėsena, peržiūra ir atskaitomybė priklauso nuo patikimų duomenų ir informatyvių pažangos rodiklių, kuriuos galima palyginti su tokiais pačiais kitų šalių ir regionų duomenimis. Reikia nustatyti pagrindinį tinkamų ir į rezultatus orientuotų rodiklių rinkinį, kuris apimtų ne tik BVP ir suteiktų galimybę tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai įvertinti pažangą. Europos Komisija pritaria JT generalinio sekretoriaus pasiūlymui parengti rodiklius taikant techninį ekspertų vadovaujamą ir JT sistemos valdomą procesą, prie kurio ES pasirengusi prisidėti. Pažangos ataskaitos turėtų būti grindžiamos atvirais, patikimais ir tinkamu laiku surinktais duomenimis, daugiausia naudojant nacionalines statistikos sistemas, ir, esant galimybei, duomenys turėtų būti išskaidyti pagal lygius ir grupes.

Kad duomenis būtų galima pateikti tokiu pažangesniu būdu, turi būti užtikrinama šių duomenų kokybė ir galimybė su jais susipažinti. Tvarkant didelius duomenų kiekius (didžiuosius duomenis) ir siekiant sustiprinti stebėseną tikruoju laiku bei veiksmingiau rinkti išskaidytus duomenis, reikėtų pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia technologinė pažanga, visų pirma naujos informacinės ir ryšių technologijos. Be socialinių ir ekonominių duomenų, taip pat gali būti naudinga geoerdvinė informacija (kaip antai informacija iš ES programos „Copernicus“, Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos ir Visuotinės klimato stebėjimo sistemos) ir stebėsenos in situ duomenys. Visuotinė tendencija pereiti prie atviresnių duomenų – tai galimybė didinti skaidrumą, vyriausybių veiksmingumą, tobulinti įrodymais grindžiamą politikos formavimą ir stiprinti atskaitomybę.

„Duomenų revoliucija“ – perversmas to, kaip duomenys generuojami ir naudojami darniam vystymuisi skatinti, – padidintų skaidrumą ir galimybes visuomenei susipažinti su oficialiais nacionaliniais statistikos duomenimis, taip pat gerintų jų kokybę ir palyginamumą, suteiktų galimybę kryptingai panaudoti mokslinius tyrimus ir technologijas duomenims rinkti ir analizuoti. Pažangos, įskaitant MIŠ pažangą, stebėjimas turėtų būti lengvai valdomas procesas, neslopinantis užmojų įgyvendinti pokyčius skatinančią darbotvarkę. Siekiant surinkti duomenis iš konfliktinių ir nestabilių zonų, reikalingos papildomos pastangos ir novatoriški metodai.

ES tebėra pasiryžusi sukurti ir įgyvendinti tvirtą ir plataus užmojo stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros procesą. Patirtis, sukaupta įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, galėtų būti naudinga vykdant pažangos stebėseną ir atliekant peržiūrą, kadangi ES nustatė rodiklius, pagal kuriuos galima nustatyti ir palyginti įvairių valstybių narių padarytą pažangą, ir ja remiantis būtų galima pateikti rekomendacijas, kurios padėtų valstybėms narėms paspartinti pažangą siekiant nustatytų tikslų.

V. TOLESNI VEIKSMAI

Remiantis ankstesnėmis Tarybos išvadomis dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės, šis komunikatas padės formuoti ES pozicijas rengiantis 2015 m. liepos mėn. Adis Abeboje vyksiančiai Trečiajai vystymosi finansavimo konferencijai ir rugsėjo mėn. Niujorke vyksiančiam JT aukščiausiojo lygio susitikimui dėl vystymosi po 2015 m. darbotvarkės. Šis komunikatas taip pat padės pasirengti 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje įvyksiančiai 21-ajai JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai. ES ir jos valstybės narės toliau tarsis dėl išsamesnių bendrų pozicijų per derybas, kad reikšdama savo nuomonę, ES būtų vieninga[20].

ES pasirengusi atlikti konstruktyvų vaidmenį per tarpvyriausybines derybas visus 2015 m. ir prisidėti prie iš tiesų pokyčius skatinančios darbotvarkės patvirtinimo. Europos Komisija yra pasirengusi, bendradarbiaudama su visais partneriais, atlikti savo vaidmenį visapusiškai įgyvendinant šią darbotvarkę tiek ES viduje, tiek išorės veiksmais, prireikus padedant Europos išorės veiksmų tarnybai.

[1] 2014 m. rugpjūčio 12 d. Generalinės Asamblėjos Darnaus vystymosi tikslų atviros darbo grupės ataskaita Nr. A/68/970.

[2] 2014 m. rugpjūčio 15 d. Tarpvyriausybinio ekspertų darnaus vystymosi finansavimo klausimais komiteto ataskaita Nr. A/69/315*.

[3] 2014 m. gruodžio 4 d. ataskaita Nr. A/69/700 (angl. k.) The Road to Dignity by 2030: Ending Poverty, Transforming All Lives and Protecting the Planet.

[4] 2013 m. vasario 27 d. komunikatas „Deramas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“, COM(2013) 92.

[5] 2013 m. liepos 16 d. komunikatas „Visa apimančio ir integruoto požiūrio į skurdo išnaikinimo veiksmų ir darnaus vystymosi finansavimą po 2015 m. koncepcija“, COM(2013) 531.

[6] 2014 m. birželio 2 d. komunikatas „Deramas gyvenimas visiems. Nuo vizijos prie kolektyvinių veiksmų“, COM(2014) 335.

[7] 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvados dėl Visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės, dok. 11559/13.

[8] 2013 m. gruodžio 12 d. Tarybos išvados dėl skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi finansavimo po 2015 m., dok. 17553/13.

[9] 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvados dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės, dok. 16827/14.

[10] 2010 m. kovo 3 d. komunikatas „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, COM(2010) 2020.

[11] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalis: „Sąjunga atsižvelgia į vystomojo bendradarbiavimo tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims.“

[12] 2013 m. lapkričio 20 d. Sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“.

[13]  2011 m. gegužės 9–13 d. įvykusios Ketvirtosios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos mažiausiai išsivysčiusioms šalims, ataskaita Nr. A/CONF.219/7.

[14]  Tokių pastangų pavyzdžiai – naujas susitarimas dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis (2012 m.) ir Tinkamų tarptautinių veiksmų pažeidžiamose valstybėse ir pažeidžiamumo situacijose principai (EBPO, 2007 m.).

[15]  2014 m. kovo 5 d. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu, COM(2014) 111.

[16] Žr. http://bangladeshaccord.org/.

[17] Žr. http://ec.europa.eu/environment/biodiversity/business/index_en.html.

[18] Žr. https://www.unglobalcompact.org/.

[19] 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos komunikatas „Visuotinis požiūris į migraciją ir judumą“ (COM(2011) 0743) ir 2012 m. gegužės 3 d. Tarybos išvados dėl visuotinio požiūrio į migraciją ir judumą, dok. 9417/2012.

[20] Žr. 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos išvadas dėl pokyčius skatinančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės, dok. 16827/14.

PRIEDAS

Šiame priede išvardyti galimi veiksmai, kuriais būtų galima prisidėti prie veiksmingo laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės įgyvendinimo. Jame taip pat pateikiami pasiūlymai dėl veiksmų, kuriuos galėtų atlikti būtent ES, su sąlyga, kad būtų susitarta dėl visos programos ir jos įgyvendinimo priemonių.

1) Daug galimybių teikiančios ir palankios politikos sąlygos visais lygmenimis

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· remiantis žmogaus teisių, gero valdymo, teisinės valstybės, paramos demokratinėms institucijoms, įtraukumo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principais pagrįstomis integruotomis ir nuosekliomis politikos priemonėmis, sukurti daug galimybių teikiančią politinę aplinką, kad būtų įgyvendinti darnaus vystymosi tikslai (DVT) ir uždaviniai;

· keistis patirtimi, susijusia su veiksmingomis ekonomikos politikos priemonėmis, reglamentavimo sistemomis ir vykdymo užtikrinimu, nacionaline politika ir geriausios tvarumo užtikrinimo praktikos pavyzdžiais (kaip antai mokesčių lengvatomis, subsidijų ir viešųjų pirkimų peržiūra);

· visos išsivysčiusios šalys ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų įsipareigoti sukurti sistemas, pagal kurias būtų galima sistemingai įvertinti, kokį poveikį besivystančioms šalims turėtų naujos politikos priemonės;

· paraginti viešąsias organizacijas kuo daugiau viešųjų pirkimų rengti laikantis tvarumo principų, pvz., taikant kriterijus kurti ir didinti tvarių gaminių ir paslaugų paklausą, ir skatinti keistis gerąja patirtimi;

· didinti nacionalinio ir tarptautinio lygmens politikos suderinamumą siekiant užtikrinti, kad ji padėtų įgyvendinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę;

· padėti kurti ir stiprinti daug galimybių teikiančią politinę ir institucinę aplinką kitose šalyse, įskaitant šalis, kuriose susiklosčiusios pažeidžiamumo situacijos;

· kurti nepriklausomas ir veiksmingas teismų sistemas;

· stiprinti tarptautinius susitarimus ir programas, taip pat jų įgyvendinimą (įskaitant svarbiausias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas, daugiašalius susitarimus aplinkos srityje, susitarimus dėl globaliųjų viešųjų vertybių, 10 metų trukmės tvaraus vartojimo ir gamybos programų sistemą, Tarptautinės sveikatos priežiūros taisykles ir JT nelaimių rizikos mažinimo programą) siekiant užtikrinti geresnę jų tarpusavio integraciją ir koordinavimą;

· padėti kurti tarptautinius tvarumo standartus;

imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad daugiašalės institucijos veiktų nuosekliai ir papildydamos viena kitą.

Papildomi ES veiksmai:

· skatinti tarptautiniu lygmeniu daugiau vadovautis politikos suderinamumo vystymosi labui metodu;

· užtikrinti laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės ir Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“, ypač nuostatų dėl klimato kaitos, atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vandenynų, atliekų ir išteklių naudojimo efektyvumo, suderinamumą;

· aktyviai prisidėti prie dialogų ir padėti šalims partnerėms stiprinti savo reglamentavimo sistemas, teismų sistemas, ekonomikos priemones, socialines sąlygas, tvarius viešuosius pirkimus ir kitas susijusias politikos sritis, taip pat įgyvendinti teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, be kita ko, plėtojant tarptautinius partnerystės ryšius, keičiantis žiniomis ir stiprinant pajėgumus;

· prisidėti prie tarptautinių susitarimų, įskaitant susitarimus dėl globaliųjų viešųjų gėrybių, pvz., klimato, biologinės įvairovės arba vandenynų, stiprinimo ir jų įgyvendinimo siekiant užtikrinti geresnę jų tarpusavio integraciją ir koordinavimą (ypač įvairių daugiašalių aplinkos susitarimų atveju);

· prisidėti prie tarptautinių tvarumo standartų kūrimo.

2) Pajėgumų įgyvendinti darbotvarkę stiprinimas

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· visi tarptautiniu lygmeniu bendradarbiaujantys partneriai turėtų padėti kitiems stiprinti savo pajėgumus, tuo tikslu įgyvendindami mokymosi iniciatyvas ir kurdami tinklus;

· stebėti ir peržiūrėti konkrečius pajėgumų stiprinimo rezultatus ir, kai tinka, įtraukti juos į dialogą politikos klausimais.

Papildomi ES veiksmai:

· tobulinti ir į visas bendradarbiavimo sritis įtraukti paramą pajėgumų, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių, stiprinimui, vadovaujantis kelių suinteresuotųjų subjektų požiūriu;

· palengvinti tarpusavio mokymosi procesus ir tinklų kūrimą, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip porinės ir institucijų vystymo programos;

· tobulinti savo sistemas siekiant padėti stiprinti pajėgumus, ypatingą dėmesį skiriant įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės ryšiams;

· pasinaudoti tokiais procesais, kaip strategijos „Europa 2020“ peržiūra, siekiant pasidalyti geriausia patirtimi, pagilinti žinias ir padidinti informuotumą įvairiose ES valstybėse narėse, taip siekiant paspartinti ES pažangą įgyvendinant DVT.

3) Nacionalinių viešųjų finansų telkimas ir veiksmingas naudojimas

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· įsipareigoti pasiekti optimalų valdžios sektoriaus pajamų lygį (kuris vertinamas pagal mokesčių ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykį), be kita ko:

o stiprinant būtinas institucijas, taip pat stiprinant mokesčių administravimo įstaigų ir teisminių institucijų pajėgumus;

o skatinant kurti ir naudoti viešąsias vertinimo priemones arba iniciatyvas pajamų surinkimui gerinti;

o pertvarkant nacionalines mokesčių sistemas, taip siekiant išplėsti mokesčių bazę ir užtikrinti sąžiningą, teisingą ir tvarią mokesčių politiką;

o vykdant nacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama kovoti su neteisėtais finansiniais srautais;

o vykdant nacionalinės teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti minimalius gero valdymo standartus mokesčių srityje (skaidrumo, keitimosi informacija ir sąžiningos mokesčių konkurencijos reikalavimus), spręsti mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo klausimus, taip pat užkirsti kelią žalingai mokesčių konkurencijai;

o dalyvaujant regioninėse ir tarptautinėse bendradarbiavimo mokesčių klausimais iniciatyvose, taip siekiant užtikrinti vienodas mokestines sąlygas vietos ir tarptautinėms įmonėms;

o nustatant ir įgyvendinant visuotinį automatinio keitimosi mokesčių informacija standartą, ypatingą dėmesį skiriant paramai mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

o atsižvelgiant į rekomendacijas dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo ir

o stiprinant pilietinės visuomenės vaidmenį skaidrumo ir atskaitomybės tikslais;    

įdiegti veiksmingo, tvaraus ir skaidraus visų viešųjų išteklių valdymo sistemas, be kita ko:

o stiprinant institucijas, atsakingas už biudžeto planavimą ir priežiūrą, įskaitant nepriklausomas nacionalines aukščiausiąsias audito institucijas, parlamentus ir pilietinę visuomenę;

o skatinant kurti ir naudoti viešąsias vertinimo priemones arba iniciatyvas viešųjų finansų valdymo sistemai gerinti, taip pat rengiant ir įgyvendinant patikimas, aktualias, vyriausybės valdomas ir vadovaujamas viešųjų finansų reformų programas;

o užtikrinant ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir skaidrumą, be kita ko, įgyvendinant skolų ir iždo valdymo strategijas, tvariai ir skaidriai valdant pajamas iš gamtos išteklių ir stiprinant atitinkamas institucijas;

o užtikrinant, kad visi viešieji ištekliai būtų naudojami nuosekliai siekiant sutartų tikslų, skatinant tvarias investicijas ir darnų požiūrį, taip pat vengiant išlaidų aplinkai kenksmingoms subsidijoms;

o investuojant į aplinkos valdymą ir didinant ekosistemų atsparumą ir atsparumą klimato kaitos ir nelaimių poveikiui siekiant sumažinti sutvarkymo ir atkūrimo išlaidas.

Papildomi ES veiksmai:

labiau prisidėti prie nacionalinių pastangų įgyvendinti viešųjų finansų politiką, administracines reformas, taip pat skatinti skaidrią, bendradarbiavimo principu pagrįstą ir sąžiningą tarptautinę mokestinę aplinką. Tai apima paramą pajėgumų stiprinimui tokiose srityse kaip su viešaisiais finansais susijusios temos, išsamesnė politikos pokyčių poveikio analizė ir tarptautinių mokesčių standartų nustatymas; ne vėliau kaip 2018 m. peržiūrėti apskaitos ir skaidrumo direktyvų įgyvendinimą, įskaitant daugiašalių įmonių pateikiamas ataskaitas pagal šalį; vykdyti kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu politiką, įgyvendinti nuostatas dėl automatinio keitimosi informacija, stiprinti atskaitomybę ir didinti finansinę įtrauktį.

4) Tarptautinių viešųjų finansų telkimas ir veiksmingas naudojimas

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

visos šalys turėtų skirti deramą savo finansų dalį tam, kad padėtų skurdesnėms šalims siekti tikslų, dėl kurių sutarta tarptautiniu lygmeniu:

i. ES ir visos dideles pajamas gaunančios šalys oficialiai paramai vystymuisi (OPV) turėtų skirti 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP);

ii. didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turėtų įsipareigoti labiau prisidėti prie tarptautinio viešojo finansavimo bei konkrečių tikslų ir laikytis konkrečių tokių įsipareigojimų vykdymo tvarkaraščių;

iii. dėl šių tikslų įgyvendinimo tvarkaraščio reikėtų nuspręsti i ir ii punktuose pirmiau nurodytoms šalims prisiimant bendrą įsipareigojimą. ES būtų pasirengusi žengti toliau ir sparčiau daryti pažangą, jeigu pirmiau minėtos šalys taip pat norėtų prisiimti panašius įsipareigojimus;

iv. vykdydamos šį įsipareigojimą, ES ir visos dideles pajamas gaunančios šalys turėtų įgyvendinti JT nustatytą tikslą paramai MIŠ vystymuisi skirti 0,15 proc. savo BNP, o didesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys taip pat turėtų padidinti MIŠ skiriamą pagalbą;

visi paramos teikėjai, įskaitant naujus paramos teikėjus, turėtų vis daugiau paramos vystymui teikti vadovaudamiesi pagalbos veiksmingumo principais.

Papildomi ES veiksmai:

· ES ir jos valstybės narės nuosekliai didina savo vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumą, atsižvelgdamos į savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę (angl. GPEDC), ir nuosekliai laikosi Pusano pagalbos ir vystymosi veiksmingumo principų;

· ES įgyvendins konkrečius įsipareigojimus, dėl kurių sutarta pradėjus GPEDC, daugiausia dėmesio skirdama: skaidrumo didinimui, paramos teikėjų susiskaidymo mažinimui, rezultatų gerinimui, atskaitomybės užtikrinimui, tvarių rezultatų vertinimui ir siekimui, sutarto požiūrio įgyvendinimui susiklosčius konfliktų ir pažeidžiamumo situacijoms ir viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimo siekiant padidinti poveikį vystymuisi stiprinimui;

· ES stengsis padėti supaprastinti tarptautinės pagalbos struktūrą, įskaitant tarptautinius finansus visuotinėms aplinkos gėrybėms, ir sumažinti jos susiskaidymą;

· ES toliau nuosekliai vykdo tarptautinėse konvencijose, įskaitant konvencijas dėl klimato kaitos, biologinės įvairovės, vandenynų ir kitų svarbių pasaulinių klausimų, prisiimtus įsipareigojimus ir ragina visas šalis sekti jos pavyzdžiu. Šiuo požiūriu ES nusprendė jau 2014–2020 m. laikotarpiui skirti 20 proc. savo biudžeto su klimato kaita susijusiems projektams ir politikai.

5) Prekybos skatinimas siekiant skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· sekdamos ES pavyzdžiu visos išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys turi suteikti galimybę visoms MIŠ be muitų ir be kvotų importuoti visus savo produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis;

įgyvendinti Balio priemonių rinkinį, įskaitant prekybos lengvinimo susitarimą ir su MIŠ susijusias nuostatas:

o įgyvendinti Pasaulio prekybos organizacijos gaires dėl lengvatinių prekių kilmės taisyklių taikymo MIŠ;

o skatinti taikyti anksčiau sutartą paslaugoms nustatytą išimtį MIŠ;

padaryti pažangą „ryžtingai, sparčiai ir konkrečiai“ sprendžiant su medvilne susijusius klausimus per derybas žemės ūkio klausimais;

· didinti pagalbą prekybai remiant šalių pagalbos gavėjų vystymosi prioritetus ir vadovaujantis pagalbos veiksmingumo principais;

· įvertinti prekybos susitarimų poveikį tvarumui ir MIŠ;

· įtraukti darnaus vystymosi aspektus į prekybos politiką, be kita ko, į prekybos susitarimus sistemingai įtraukiant nuostatas dėl darnaus vystymosi, įskaitant darbo ir aplinkos aspektus;

· skatinti daugiašales ir keliašales iniciatyvas, kaip antai derybas, kuriomis siekiama liberalizuoti prekybą ekologiškomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat palengvinti prekybą tokiomis prekėmis ir paslaugomis ir investicijas į tokias prekes ir paslaugas;

· intensyvinti darbą tarptautinėse standartizacijos institucijose (kaip antai Tarptautinėje standartizacijos organizacijoje, ISO) prekybos ir tvarumo srityse;

· atnaujinti kolektyvines pastangas skatinti regioninę prekybą, ypač Afrikoje, įskaitant prekybos lengvinimo priemones;

· stiprinti tarptautines kovos su neteisėta prekyba priemones, pvz., kovos su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais, neteisėtu miškų kirtimu ir neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba priemones.

Papildomi ES veiksmai:

· stebėti ES bendrosios lengvatų sistemos taikymą ir teikti įgyvendinimo ataskaitas;

· į prekybos susitarimus toliau sistemingai įtraukti nuostatas dėl darnaus vystymosi, įskaitant su darbo sąlygomis ir aplinkos apsauga susijusius aspektus, ir siekti, kad šios nuostatos būtų veiksmingai įgyvendintos;

· siekti pažangos derybose dėl keliašalio susitarimo dėl ekologiškų gaminių ir paslaugų (vadinamojo susitarimo dėl žaliųjų prekių);

· įvykdyti savo įsipareigojimą toliau teikti finansavimą prekybai lengvinti, be kita ko, prisidedant prie tarptautinės prekybos lengvinimo priemonės;

· gerinti galimybes MIŠ naudotis pagalba prekybai;

· peržiūrėti ES pagalbos prekybai strategiją atsižvelgiant į derybų dėl laikotarpio po 2015 m. rezultatus;

· toliau skatinti novatoriškos integruotos įvairių suinteresuotųjų subjektų partnerystės ryšius siekiant gerinti darbuotojų darbo, sveikatos ir saugos sąlygas;

· toliau remti pastangas integruoti regioninę prekybą visose pasaulio dalyse, ypač teikiant su prekyba susijusią techninę pagalbą ir stiprinant pajėgumus, pvz., siekiant palengvinti prekybą, stiprinti sanitarines ir fitosanitarines sistemas, pramonės standartus ir kokybės kontrolės sistemas arba remti dalyvavimą tvarumo užtikrinimo programose ir tvarumo standartų taikymą.

6) Pokyčių skatinimas pasitelkiant mokslą, technologijas ir inovacijas

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· aktyviau bendradarbiauti dvišaliu, regioniniu ir daugiašaliu lygmenimis mokslo, technologijų ir inovacijų, taip pat sprendimų paieška grindžiamų mokslinių tyrimų srityse;

· didinti vyriausybės, verslo sektoriaus ir mokslininkų informuotumą apie tai, kaip panaudoti intelektinės nuosavybės teises augimui skatinti;

· besivystančiose šalyse stiprinti pajėgumus mokslo, technologijų, inovacijų, mokslinių tyrimų ir skaitmeninimo srityse, skatinti pasaulinį ir tarpsektorinį judumą ir suteikti atvirą prieigą prie leidinių, parengtų atliekant viešojo sektoriaus finansuojamus mokslinius tyrimus;

besivystančiose šalyse gerinti galimybes įgyti išsilavinimą ir mokytis, taip siekiant padėti ugdyti įgūdžius, kurių reikia inovacijoms, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

· JT lygmeniu užtikrinti galimybę susipažinti su informacija apie esamas technologijas ir skatinti su technologijomis susijusių mechanizmų, įskaitant visus naujus technologijų mechanizmus, suderinamumą ir koordinavimą.

Papildomi ES veiksmai:

· skatinti suteikti atvirą prieigą prie leidinių ir bandomųjų bazinių duomenų, parengtų atliekant pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamus mokslinius tyrimus;

· sudaryti galimybę dalytis žiniomis ir stiprinti mokslinių tyrimų pajėgumus, be kita ko, besivystančiose šalyse;

· bendradarbiaujant su nedideles ir vidutines pajamas gaunančiomis šalimis remti inovacijų ir technologijų kūrimą tokiose srityse kaip sveikata ir su skurdu susijusios ligos, tvarus žemės ūkis ir aprūpinimas maistu, taip pat diegiant bendruomenės lygmens inovacijas;

· stiprinti inovacijų ir technologijų perdavimo pajėgumus vykdant aukštojo mokslo programas;

· konstruktyviai ir atvirai bendradarbiauti su visais kitais partneriais dėl pasiūlymų remti MIŠ mokslo, technologijų, inovacijų ir pajėgumų stiprinimą;

· toliau prisidėti prie atitinkamų visuotinių iniciatyvų, kaip antai Pasaulinės Žemės stebėjimo sistemų sistemos, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ir Pasaulinio lėtinių ligų aljanso veiklos, ir toliau remti atitinkamus ES bendradarbiavimo su ES nepriklausančiomis šalimis partnerėmis projektus, kaip antai Europos ir besivystančių šalių partnerystę klinikinių tyrimų srityje (2);

· remti vyriausybei, verslo sektoriui ir mokslininkams skirtus mokymus intelektinės nuosavybės teisių naudojimo srityje ir techninę pagalbą vyriausybei vykdant atitinkamus teisėkūros projektus.

7) Nacionalinio ir tarptautinio privačiojo sektoriaus telkimas

Veiksmai, kurių siūloma imtis privačiajam sektoriui:

· ginti žmogaus teises, be kita ko, sprendžiant darbo sąlygų, darbuotojų sveikatos ir saugos, galimybės naudotis socialinės apsaugos paslaugomis, galimybės išreikšti savo nuomonę, galių suteikimo ir su lytimi susijusius klausimus;

· patvirtinti ir skatinti taikyti tvarius ir atsakingus investavimo modelius, laipsniškai didinti gaminių ir paslaugų tvarumą ir gerinti jų charakteristikas;

· dalyvauti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemose ir prisidėti prie finansavimo, skirto prisitaikymui prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės išsaugojimui, telkimo;

· teikti išsamias ataskaitas dėl laimėjimų socialinių reikalų ir aplinkos apsaugos srityse ir darbo sąlygų, tarptautiniuose verslo tinkluose dalytis geriausia patirtimi;

· parengti patikimą ir palyginamą gaminių ir paslaugų tvarumo informaciją, standartus, sistemas (pvz., sąžiningos prekybos sistemas) ir gaminių bei paslaugų ženklinimą, kurie gali būti naudingi ekonomikos, aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu;

· finansų sektoriuje taikyti novatoriškus metodus finansinei įtraukčiai didinti, įtraukiant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones;

· parengti ir įgyvendinti įmonių skaidrumo didinimo, kovos su korupcija, kyšininkavimo ir mokesčių slėpimo prevencijos politiką ir sukurti sistemas, kurias naudojant būtų galima įvertinti riziką ir sumažinti galimą nepageidaujamą poveikį vykdant veiklą arba investuojant besivystančiose šalyse.

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· sukurti verslo aplinką, kuri būtų palanki privačiojo sektoriaus iniciatyvoms, kurioje veiktų nuspėjama teisinė sistema, būtų labiau remiamos labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, skatinama pereiti nuo neoficialios prie oficialios ekonomikos, skatinama plėtoti ekologišką verslininkystę, suteikiama galimybė moterims imtis verslo ir dirbti ir kuri didintų finansinę įtrauktį;

· remti finansų rinkų kūrimą ir plėtotę ir atitinkamų reglamentavimo sistemų, kuriomis užtikrinamas finansų sistemų stabilumas ir skatinamos tvarios investicijos, kūrimą;

· finansinėmis ir reguliavimo priemonėmis skatinti atsakingą verslo praktiką ir skatinti laipsniškai vis daugiau taikyti rinkos priemonėmis grindžiamus darnaus vystymosi sprendimus, pvz., reglamentuojant ir remiant ekologinį projektavimą, ilgesnį gaminio gyvavimo ciklą ir gausesnį atliekų perdirbimą;

· palengvinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą, visų pirma tvarios energetikos, tvaraus žemės ūkio, miškininkystės ir žemės ūkio verslo, tvarios infrastruktūros, žaliosios infrastruktūros ir žaliosios ekonomikos sektoriuose;

· skatinti novatoriškai naudoti viešąjį vystymosi finansavimą, kad būtų galima išnaudoti didesnius išteklius siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus ir remti vietos privačiojo sektoriaus vystymąsi;

skatinti naudoti ir skleisti tvarumo užtikrinimo ženklinimą; plėtojant dialogą su šalimis partnerėmis ir įmonėmis, toliau skatinti vadovautis gairėmis dėl tvarumo ataskaitų teikimo.

Papildomi ES veiksmai:

· novatoriškai naudoti ES vystymosi finansavimą, kad būtų galima išnaudoti didesnius išteklius siekiant įgyvendinti vystymosi tikslus ir remti vietos privačiojo sektoriaus vystymąsi mažiausiai išsivysčiusiose šalyse;

· skatinti verslo įmones dalyvauti naudojant ir skleidžiant tvarumo užtikrinimo programas ir tvarumo užtikrinimo ženklinimą tiek ES, tiek visame pasaulyje;

· skatinti įtraukti biologinės įvairovės klausimus į verslo praktiką ir skatinti verslo įmones atlikti tam tikrą vaidmenį biologinės įvairovės išsaugojimo srityje;

· skatinti atsakomybę už tvarumą ir teikti tvarumo ataskaitas (be kita ko, laikantis įmonių socialinės atsakomybės gairių) plėtojant dialogą su šalimis partnerėmis, įmonėmis ir socialiniais partneriais;

· toliau reikalauti, kad didelės įmonės atskleistų informaciją apie politiką, riziką ir rezultatus, susijusius su aplinkos apsaugos, socialiniais ir su darbuotojais susijusiais klausimais, pagarba žmogaus teisėms, kova su korupcija ir kyšininkavimu, taip pat su įvairove;

· padėti plėtoti tvarią transporto infrastruktūrą, įgyvendinti tarptautines konvencijas ir susitarimus dėl transporto ir prekybos lengvinimo ir didinti būtinus gamybos pajėgumus siekiant padidinti transporto sektoriaus konkurencingumą. Išteklių naudojimo efektyvumo veiksmų plane siūloma iki 2050 m. sukurti transporto sistemą, kurioje būtų išskiriamas nedidelis anglies dioksido kiekis, būtų efektyviai naudojami ištekliai, kuri būtų saugi, konkurencinga ir kurioje būtų skatinama sukurti švarų, modernų ir veiksmingą transporto tinklą;

· remti regioninio bendradarbiavimo pastangas.

8) Kryptingas teigiamo migracijos poveikio panaudojimas

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· sukurti nuoseklią ir visapusišką migracijos valdymo politiką, kuri apimtų visus migracijos aspektus;

· sumažinti migrantų mokamą perlaidų mokestį iki mažiau nei 3 proc., taip pat sumažinti įdarbinimo išlaidas;

· gerinti galimybes pripažinti kitoje valstybėje įgytus įgūdžius ir kvalifikacijas, taip pat perkelti uždirbtas socialinės apsaugos išmokas;

· imtis veiksmų siekiant sumažinti priverstinę migraciją, be kita ko, didinant atsparumą išoriniams sukrėtimams, įskaitant konfliktus ir klimato kaitą;

· ginti darbuotojų migrantų teises vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) nustatytomis normomis ir standartais, taip pat ginti perkeltųjų asmenų teises;

· remti migrantų integraciją.

Papildomi ES veiksmai:

· gerinti migracijos valdymą vykdant operatyvinį bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis, pvz., plėtojant regioninį ir dvišalius dialogus pagal ES išorės migracijos politiką.

9) Stebėsena, atskaitomybė ir peržiūra

Veiksmai, kurių siūloma imtis visiems:

· laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę įgyvendinti imantis nacionalinių veiksmų, pagrįstų nacionaliniais prioritetais, aplinkybėmis ir pajėgumais. Pasaulinio masto užmojai turėtų paskatinti nustatyti plataus užmojo nacionalinius tikslus;

· nustatyti įtraukų ir skaidrų planavimo procesą laikotarpio po 2015 m. darbotvarkei įgyvendinti, jį papildant naujausia informacija apie padarytą pažangą, kuri turėtų būti viešai prieinama, kad plačioji visuomenė būtų skatinama dalyvauti laikotarpio po 2015 m. procesuose;

· didinti piliečių informuotumą apie laikotarpio po 2015 m. darbotvarkę ir veiksmus, įgyvendinamus šalies ir tarptautiniu lygmenimis;

· įsipareigoti dalyvauti įvairių suinteresuotųjų subjektų vykdomame peržiūros procese; visapusiškai įtraukti suinteresuotuosius subjektus į stebėsenos procesą ir nustatyti atskaitomybės nacionaliniu lygmeniu sistemas;

· dalyvauti pasaulinio lygmens stebėsenos, tarpusavio atskaitomybės ir peržiūros procese, kurio metu pažanga, padaryta įgyvendinant nustatytus tikslus ir uždavinius, vertinama remiantis nacionalinėmis ataskaitomis, kurios papildomos kitomis ataskaitomis, pvz., dėl konkrečių tikslų ar temų, kaip antai gamtinio kapitalo apskaita;

· bendradarbiauti siekiant nustatyti uždavinius, kurių įgyvendinimo pažanga pasaulio mastu, regiono ar tam tikrų šalių lygmeniu yra prasta, ir pasiūlyti taisomuosius veiksmus;

· gerinti duomenų prieinamumą, kokybę ir analizę, pvz., padedant rinkti duomenis ir vykdyti stebėseną, sustiprinti stebėseną tikruoju laiku, veiksmingiau rinkti išskaidytus duomenis ir paraginti vykdyti atvirųjų duomenų politiką.

Papildomi ES veiksmai:

· aktyviai dalyvauti pasauliniu lygmeniu kuriant ir įgyvendinant tvirtą ir plataus užmojo stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros procesą, dalytis ES šios srities patirtimi ir svariai prisidėti prie visuotinio darnaus vystymosi ataskaitos rengimo;

· aktyviau stiprinti šalių partnerių pajėgumus statistikos ir stebėsenos srityse; pasitelkiant ES mokslinius tyrimus ir inovacijas padėti panaikinti statistikos ir geoerdvinių duomenų prieinamumo visame pasaulyje spragas ir parengti faktiniais duomenimis pagrįstas rekomendacijas dėl politikos;

· toliau įtraukti suinteresuotuosius subjektus į DVT įgyvendinimo ir pažangos peržiūros procesus, atsižvelgiant į diskriminuojamų ir pažeidžiamų grupių žmonių poreikius.