This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013PC0130
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL amending Regulation (EC) No 261/2004 establishing common rules on compensation and assistance to passengers in the event of denied boarding and of cancellation or long delay of flights and Regulation (EC) No 2027/97 on air carrier liability in respect of the carriage of passengers and their baggage by air
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EEB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EEB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru
/* COM/2013/0130 final - 2013/0072 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EEB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru /* COM/2013/0130 final - 2013/0072 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS 1.1. Dabartinė teisinė
sistema Reglamente (EB) Nr. 261/2004[1] reikalaujama, kad priklausomai nuo oro susisiekimo sutrikimo
aplinkybių oro vežėjai: –
suteiktų keleiviams pagalbą, kaip antai
maisto, gaiviųjų gėrimų, galimybę paskambinti ir
pernakvoti viešbutyje; –
pasiūlytų būti nukreiptam į
galutinę paskirties vietą kitu maršrutu ir atgauti sumokėtus
pinigus; –
sumokėtų iki 600 EUR vienodo dydžio
kompensaciją už kiekvieną keleivį, priklausomai nuo skrydžio
atstumo; taip pat –
imtųsi iniciatyvos informuoti keleivius apie
jų teises. Oro vežėjas neprivalo sumokėti
finansinės kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo
atšauktas ar atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Tačiau
net ir tokiais atvejais galioja prievolė pasirūpinti ir suteikti
pagalbą. Reglamente valstybės narės taip pat
įpareigojamos įsteigti nacionalines vykdymo užtikrinimo
įstaigas, kurios užtikrintų tinkamą reglamento taikymą. Reglamente nustatytos keleivių
teisės neturėtų būti painiojamas su Monrealio
konvencijoje nustatytomis keleivių teisėmis: Konvencijoje yra
nuostatos dėl individualios keleivių patirtos žalos, įvertintos
kiekvienu atveju atskirai, pagal individualias keleivio aplinkybes, o
Reglamente (EB) Nr. 261/2004 nustatomos standartinės teisės
(dėl pagalbos ir rūpinimosi), kurios suteikiamos visiems keleiviams
nepriklausomai nuo jų individualių aplinkybių. Pagal Monrealio konvenciją (į
ES teisę perkeltą kaip Reglamentas (EB) Nr. 2027/97[2]), keleivis gali turėti
teisę į kompensaciją, jei jo bagažas tvarkomas netinkamai
(bet ne didesnę nei maždaug 1200 EUR), išskyrus atvejus, kai oro
vežėjas gali įrodyti, kad ėmėsi visų
pagrįstų priemonių, kad būtų išvengta žalos, arba kai
imtis tokių priemonių buvo neįmanoma. Kitaip negu Reglamente
(EB) Nr. 261/2004, nei Reglamente (EB) Nr. 2027/97, nei Monrealio
konvencijoje nereikalaujama įsteigti vykdymo užtikrinimo
įstaigų, kurios užtikrintų jų tinkamą taikymą 1.2. Naujausi pokyčiai Oro vežėjai dažnai nesuteikia keleiviams
teisių, kurios pastariesiems priklauso, kai atsisakoma vežti, skrydis
ilgam atidėtas ar atšaukiamas, netinkamai tvarkomas bagažas, ypač
pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 (toliau – reglamentas) ir
Reglamentą (EB) Nr. 2027/97. 2010 m. spalio mėn. Komisija ES pilietybės
ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių teisėms
šalinimas“[3]
paskelbė apie būsimas priemones, kuriomis būtų užtikrintas
bendrų teisių keleiviams, keliaujantiems bet kurios rūšies
transportu Europos Sąjungoje, rinkinys ir tinkamas tų teisių
įgyvendinimo užtikrinimas. 2011 m.
kovo 28 d. priimtoje Baltojoje knygoje dėl transporto
Komisija tarp savo iniciatyvų nurodė poreikį „parengti vieningą ES keleivių teisių
teisės aktų aiškinimą, taip pat darnaus ir veiksmingo vykdymo
užtikrinimo sistemą, siekiant visam sektoriui užtikrinti vienodas sąlygas
ir nustatyti piliečių apsaugai taikytiną Europos standartą“[4]. 2011 m.
balandžio 11 d. Komisijos komunikate[5] nurodyta, kad Reglamento (EB)
Nr. 261/2004 nuostatos valstybėse narėse skirtingai
interpretuojamos, nes galiojančiame tekste esama neaiškumų ir
spragų, ir skirtingai įgyvendinamos. Be to, keleiviams sunku
užtikrinti, kad būtų įgyvendintos jų individualios
teisės. 2012 m. kovo 29 d. atsiliepdamas
į minėtą Komisijos komunikatą Europos Parlamentas
(EP) priėmė rezoliuciją[6].
EP mano, kad, siekiant atgauti keleivių pasitikėjimą,
turėtų būti laikomasi tokių svarbiausių principų:
valstybės narės ir oro vežėjai turėtų tinkamai taikyti
galiojančias taisykles, reikėtų užtikrinti pakankamų ir
paprastų žalos atlyginimo priemonių taikymą ir keleiviams teikti
tikslią informaciją apie jų teises. EP apgailestaudamas pažymi,
kad nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos kartais neužtikrina
efektyvios keleivių teisių apsaugos. Dėl Reglamento (EB) Nr.
261/2004 Europos Parlamentas ragina Komisiją pateikti keleivių teisių
paaiškinimo, ypač „ypatingų aplinkybių“ sąvokos
paaiškinimo, pasiūlymą. ES teisės aktai turi visiškai atitikti Pagrindinių
teisių chartiją[7].
O konkrečiai – iš 38 straipsnio išplaukia, kad aukštas vartotojų
apsaugos lygis turėtų būti pasiektas visose Sąjungos
politikos kryptyse. Kitose aktualiose nuostatose numatyta teisė į
asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), bet kokios diskriminacijos
formos draudimas ir neįgalių asmenų integravimas (21 ir 26
straipsniai), teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir
teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis). Teismo praktika
turėjo lemiamo poveikio aiškinant reglamentą. Byloje C-344/04 (IATA)
Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad reglamentas visiškai atitinka
Monrealio konvenciją ir kad šios dvi teisinės priemonės papildo
viena kitą. Byloje C-549/07 Wallentin-Herrman Teismas išaiškino,
kad orlaivio techninė problema neturėtų būti laikoma
ypatinga aplinkybe. Sturgeon byloje (sujungtos bylos C-402/07 ir
C-432/07) Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad ilgo, bent tris valandas
trunkančio pavėlavimo į atvykimo vietą atveju keleiviai
turi teisę gauti kompensaciją. Šiuo
pasiūlymu siekiama palaikyti oro keleivių interesus užtikrinant, kad
oro vežėjai išlaikytų aukštą oro keleivių apsaugos
lygį oro susisiekimo sutrikimo atvejais, kartu atsižvelgiant į
finansinį poveikį oro transporto sektoriui ir užtikrinant, kad oro
vežėjai vykdytų veiklą suderintomis sąlygomis
liberalizuotoje rinkoje. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI 2.1. Konsultacijų procesas Vieša konsultacija vyko nuo 2011 m.
gruodžio 19 d. iki 2012 m. kovo 11 d. ; sulaukta 410
atsakymų. Šiuos rezultatus galima rasti Komisijos interneto
svetainėje[8].
Be to, konsultacinė bendrovė vykdė individualias išsamesnes
apklausas ir konsultacijas su 98 suinteresuotosiomis šalimis iš visų
suinteresuotųjų šalių grupių. O 2012 m. gegužės 30 d.
Komisija ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas kartu
surengė konferenciją, kurioje suinteresuotosios šalys turėjo
galimybę pateikti atsiliepimus apie viešos konsultacijos rezultatus.
Konferencijos pranešimai ir protokolas skelbiami Komisijos interneto
svetainėje[9]. Vartotojų ir keleivių atstovai labiausiai akcentavo prastą taisyklių laikymąsi ir
nepakankamą vykdymo užtikrinimą, ypač dėl finansinio
kompensavimo, kai skrydis atidėtas. Oro vežėjai ir jų
asociacijos labiausiai pabrėžė, kad reglamento finansinės
išlaidos pernelyg didelės, ir ypač tai, kad oro vežėjams tenka
neribota atsakomybė už incidentus, dėl kurių jie nėra kalti
(pavyzdys – vulkano pelenų debesies sąmyšis 2010 m. balandžio
mėn.). Oro vežėjai griežtai sukritikavo Sturgeon sprendimo
pasekmes, nes jos sukeliančios pernelyg didelių išlaidų. Kelionių
agentų ir turizmo kelionių organizatorių asociacijų
požiūriai buvo panašūs į oro vežėjų, tačiau
būta ir ryškesnių išimčių, kaip antai dėl teisės
į nukreipimą kitu maršrutu arba dėl atskirų skrydžio
bilieto segmentų naudojimo (dėl priemonių, taikomų keleiviui
neatvykus). Oro uostai išreiškė tvirtą pasipriešinimą
tam, kad jiems būtų numatyta kokia nors atsakomybė pagal
persvarstytą reglamentą. Į viešą konsultaciją
atsiliepusios nacionalinio ir žemesnio nei nacionalinis lygmens valdžios
institucijos dėl daugumos klausimų pareiškė nuomones, kurios
panašios į vartotojų ir keleivių asociacijų, tačiau
jos buvo dėmesingesnės ekonominėms, biudžetinėms ir
teisinėms riboms. 2.2. Poveikio vertinimas Komisija įvertino keturias galimas
politikos priemones, kuriomis siekiama pagerinti oro keleivių teisių
taikymą ir vykdymo užtikrinimą. Jos skiriasi pagal pasirinktą
pusiausvyrą tarp griežtesnio vykdymo užtikrinimo ir ekonominių
paskatų oro vežėjams pritaikymo: didesnės išlaidos yra akstinas
oro vežėjams, kai šie mažina taisyklių laikymosi išlaidas ir bando
nesuteikti keleiviams jų teisių. Griežtesnė sankcijų
politika skatina laikytis taisyklių. Todėl pasirinkus galimas
politikos priemones, pagal kurias didėja reglamento prievolėmis
nustatytos išlaidos, vykdymo užtikrinimo politika turi būti
griežtesnė ir geriau koordinuojama; ir atvirkščiai. Tokia atranka svarstyta dėl to, kad visas
jėgas skiriant vykdymo užtikrinimui ir nenumatant ekonominių
atgrasomųjų priemonių už nesilaikymą tektų didelius
viešuosius išteklius skirti vykdymo užtikrinimo įstaigoms. 1 galima priemonė. Dėmesys
ekonominėms paskatoms (nuosaiki vykdymo užtikrinimo permaina): pagal 1 galimą priemonę vykdymo užtikrinimas yra geriau
koordinuojamas, ypač per geresnius informacijos srautus tarp
nacionalinių vykdymo užtikrinimo įstaigų (NVUĮ) ir
Komisijos. Galima priemone labiausiai siekiama sumažinti išlaidas – kelias su
rūpinimusi, t. y. maitinimu ir apgyvendinimu, susijusias prievoles
pakeičiant oro vežėjų prievolėmis pasiūlyti keleiviams
neprivalomą draudimą. 2 galima priemonė. Griežtesnės
vykdymo užtikrinimo politikos ir ekonominių paskatų derinimas: vykdant geresnį NVUĮ koordinavimą sustiprinama vykdymo
užtikrinimo politika. NVUĮ apie savo veiklą būtų
įpareigotos Komisijai teikti geresnę informaciją ir Komisija
galėtų paprašyti atlikti tyrimus, ypač su keliomis
valstybėmis narėmis susijusiais atvejais. Papildomos išlaidos,
atsiradusios dėl didesnio rūpinimosi ir pagalbos, būtų
kompensuotos pritaikius bendrą finansinės kompensacijos sumą.
Tai galėtų būti pasiekta sumažinant kompensavimo išmokų
dažnumą dviem galimais variantais: ·
2a variantas: nutolinant
laiko ribą, po kurios keleivis įgyja teisę į
kompensaciją, nuo dabar galiojančio trijų valandų
atidėjimo iki mažiausiai penkių valandų; ·
2b variantas:
išplečiant „ypatingų aplinkybių“ aprėptį, kad prie
jų būtų priskirta dauguma techninių sutrikimų. Ir 2a, ir 2b variantų atveju
būtų naudinga atlikti poveikio vertinimo ataskaitos analizes dėl
vienkartinių kompensavimo sumų pritaikymo naudos. Pagal 2 galimą priemonę, atsitikus
ilgalaikiams ypatingiems įvykiams, prievolė apgyvendinti
būtų apribota 3 ar 4 dienomis. Siekiant sušvelninti poveikį
keleiviams įpareigojama planuoti nenumatytus atvejus ir sparčiau
nukreipti kitu maršrutu. 3 galima priemonė. Pasirūpinama
vykdymo užtikrinimu: pagal šią galimą
priemonę visas dėmesys skiriamas vykdymo užtikrinimo griežtinimui ir
išaiškinamos keleivių teisės, kad jomis būtų galima
veiksmingiau pasinaudoti. 4 galima priemonė. Centralizuotas
vykdymo užtikrinimas: 4 galima priemonė
orientuota į centralizuotą vykdymo užtikrinimo politiką, kuri
turi šalinti neigiamas paskatas vengti taisyklių vykdymo išlaidų;
todėl šios galimos priemonės elementas yra europinė vykdymo
užtikrinimo įstaiga. 3 ir 4 galimose priemonėse sektoriaus
fondas (finansuojamas iš rinkliavų nuo kiekvieno oro vežėjo bilieto)
užtikrintų nuolatinį rūpinimąsi ilgalaikių
ypatingų įvykių atvejais, nes padengtų bent dalį oro
vežėjų patirtų išlaidų. Visos galimos priemonės turi bendrų
bruožų: ·
paaiškinami kai kurie klausimai, pavyzdžiui,
minėtosios ypatingos aplinkybės, prievolė nukreipti kitu
maršrutu, rūpinimasis, kai vėluojama keleiviams laukiant orlaivyje,
teisės pavėlavus į jungiamąjį skrydį ir t. t.; ·
funkciškai atskiriamas bendrasis vykdymo
užtikrinimas ir individualių skundų nagrinėjimas –
pastarąjį gali perimti alternatyvaus ginčų sprendimo
organizacijos (AGSO). Ir oro vežėjams, ir už individualių skundų
nagrinėjimą atsakingoms įstaigoms būtų privalomos
aiškios skundų nagrinėjimo procedūros, įskaitant
ilgiausią atsakymo laiką; ·
įtraukiami kiti rinkos dalyviai: padidinama
oro vežėjų galimybė pateikti ieškinį prieš
trečiąsias šalis, atsakingas už sutrikimus; oro uostų naudotojai
parengia nenumatytų atvejų planus. Poveikio vertinime prieita išvados, kad labiau
nei kitas verta rinktis 2 galimą priemonę, nes ji veiksmingiausiai ir
efektyviausiai sustiprintų keleivių teises kartu atsižvelgiant į
finansinį poveikį oro transporto sektoriui. 2a galimą
priemonę šiek tiek labiau verta rinktis nei 2b galimą priemonę,
nes išlaikant pernelyg trumpą atidėjimo laikotarpį (kaip 2b
atveju) gali būti atšaukiama dar daugiau skrydžių; be to, pagal 2a
galimą priemonę geriau dera teisė į kompensaciją ir
teisė atgauti sumokėtą sumą (abi atsirastų
anksčiausiai po 5 valandų). Poveikio vertinime nenurodoma, kurį
konkretų 2a galimos priemonės variantą vertėtų rinktis
(t. y. dėl kompensavimo lygių pritaikymo ir (arba) dėl
kompensacijai už atidėjimą taikomų skirtingų laiko
ribų). Palyginti su dabartiniu reglamentu, pagal 2
galimą priemonę taisyklių laikymosi išlaidos oro vežėjams
būtų panašios, tačiau jų augimo potencialas būtų
apribotas tuo atveju, jei kompensacijos prašytų proporcingai daugiau
keleivių, arba ilgalaikio ypatingo įvykio atveju. Komisija nusprendė pateikti
pasiūlymą remdamasi poveikio vertinimo išvada, t. y.
atitinkantį 2a galimą priemonę, kurios dalis yra vienoda
atidėjimo kompensacijų riba – 5 valandos visoms kelionėms ES
viduje. Kalbant apie konkretesnius variantus pasiūlyme nekeičiami
kompensavimo lygiai, tačiau nutolinama laiko riba kompensuojamo
atidėjimo atveju, kai kelionės už ES ribų nuotolis didesnis kaip
3500 km, kad būtų atsižvelgta į specifines problemas,
kylančias tolimo nuotolio kelionės atvejais norint šalinti
atidėjimo priežastis, kurios yra toli nuo oro vežėjo bazės
(vėluojant 9 valandas 3500−6000 km nuotolio kelionėse už ES
ribų ir 12 valandų didesnio 6000 km ir didesnio nuotolio
kelionėse už ES ribų). 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI 3.1. Teisinis pagrindas Pasiūlymas grindžiamas SESV 100
straipsnio 2 dalimi. 3.2. Subsidiarumas ir
proporcingumas Pirma, valstybės narės turi ribotas
galimybes veikti, kad apsaugotų vartotojus, nes Oro susisiekimo
paslaugų reglamente (EB) Nr. 1008/2008[10] valstybėms narėms
neleidžiama nustatyti papildomų reikalavimų oro vežėjams,
teikiantiems susisiekimo ES viduje paslaugas. Antra, dauguma dėl oro keleivių
teisių kylančių problemų siejasi su reglamentų (EB)
Nr. 261/2004 ir (EB) Nr. 2027/97 taikymu ir vykdymo užtikrinimu
valstybėse narėse, todėl silpnėja keleivių teisės
ir ima skirtis oro vežėjų veikimo sąlygos. Šias problemas galima
spręsti tik koordinuotu ES įsikišimu. Be to, pasiūlymas atitinka proporcingumo
principą. Ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms
institucijoms susidaro tik tiek papildomų išlaidų, kiek būtina
norint pagerinti keleivių teisių taikymą ir vykdymo užtikrinimą.
Išlaidas, atsiradusias dėl pasirūpinimo, pagalbos teikimo ar
kompensacijos atidėjimo ilgam laikui atveju, atsvers laiko ribų, už
kurių atsiranda teisė į kompensaciją, pakeitimai. 3.3. Išsamus pasiūlymo
paaiškinimas 3.3.1. Užtikrinti veiksmingą ir
nuoseklų keleivių teisių vykdymo užtikrinimą Pasiūlymu siekiama pagerinti vykdymo
užtikrinimą paaiškinant pagrindinius principus ir aiškiai nenurodytas
keleivių teises, kurios praeityje sukėlė daug ginčų
tarp oro vežėjų ir keleivių; ir stiprinant bei geriau koordinuojant
nacionalinio lygmens vykdymo užtikrinimo politiką 3.3.1.1. Pagrindinių principų
paaiškinimas ·
„Ypatingų aplinkybių“ apibrėžimas: pasiūlyme šis terminas aiškiai
apibrėžiamas pagal Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje
C-549/07 (Wallentin-Herman), t. y. kaip įvykis, kuris dėl savo
pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingas
normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio šis negali realiai valdyti. Be to,
tolesnio teisinio tikrumo dėlei pasiūlyme įvedama neišsamus
sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos ypatingomis, ir
aplinkybių, kurios laikytinos neypatingomis (pasiūlymo 1 straipsnio 1
dalies e punktas, iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 2m
straipsnis ir 1 priedas). ·
Teisė į kompensaciją
atidėjimo ilgam laikui atvejais: pasiūlymu
į Reglamentą (EB) Nr. 261/2004 aiškiai įrašoma teisė
į kompensaciją atidėjimo ilgam laikui atveju, kaip yra
paskelbęs ETT jungtinėse bylose C-407/07 ir C-432/07 (Sturgeon).
Tačiau siekiant išvengti dažnesnio atšaukimo, kuris apskritai keleiviams
sukelia daugiau nepatogumų, siūloma nutolinti laiko ribą, po
kurios atsiranda teisė į kompensaciją, nuo trijų iki
penkių valandų visoms kelionėms ES viduje. ES atveju
siūlomas vienoda riba, o kelionėse į trečiąsias šalis
ir iš jų riba bus susieta su kelionės nuotoliu, kad būtų
atsižvelgta į praktines problemas, su kuriomis oro vežėjai susiduria
šalindami atidėjimo priežastis atokiuose oro uostuose (žr. toliau; 3.3.2
punktas) (pasiūlymo 1 straipsnio 5 dalis, iš dalies pakeisto Reglamento
(EB) Nr. 261/2004 6 straipsnio 2 dalis). ·
Teisė būti nukreiptam kitu maršrutu: pasiūlyme paaiškinama, kad jei oro vežėjas per 12
valandų negali nukreipti keleivio kitu maršrutu naudodamas savo vykdomus
skrydžius jis turi numatyti kitus oro vežėjus ar kitų rūšių
transportą, jei tik yra vietų (pasiūlymo 1 straipsnio 8 punktas
ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 8 straipsnio 5 dalis). ·
Teisė į rūpinimąsi: dabar laiko riba, po kurios reikia pasirūpinti, priklauso nuo
skrydžio atstumo (2, 3 arba 4 valandos), o pasiūlyme tai supaprastinama –
nustatoma vienoda 2 valandų laiko riba visų nuotolių skrydžiams
(pasiūlymo 1 straipsnio 5 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB)
Nr. 261/2004 6 straipsnio 1 dalies i punktas). ·
Pavėlavimas į jungiamąjį
skrydį: Pasiūlyme patvirtinama, kad
keleiviai, dėl pirmesnio skrydžio atidėjimo pavėlavę į
jungiamąjį skrydį, turi teisę, kad jais
pasirūpintų (tai turėtų padaryti atidėtą
skrydį vykdantis oro vežėjas, kuris geriausiai pajėgus
pasirūpinti), o tam tikromis aplinkybėmis turi teisę į
kompensaciją (kurią turi suteikti oro vežėjas, vykdęs
pavėlavusį skrydį, kuris buvo viso vėlavimo priežastis).
Tačiau tokia teisė galiotų tik tada, kai jungiamieji skrydžiai
yra vienos vežimo sutarties dalis, nes tokiu atveju atitinkami oro vežėjai
dėl jų prisiėmė įsipareigojimus ir žinojo apie
ketinamą skrydžių jungtį. Oro vežėjai išsaugo teisę
tarpusavyje pasidalinti išlaidas (pasiūlymo 1 straipsnio 6 punktas ir iš
dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 6a straipsnis). ·
Tvarkaraščio pakeitimas: Pasiūlyme patvirtinama, kad skrydžių, kurių
tvarkaraštis pakeistas apie tai įspėjus mažiau nei prieš dvi savaites
iki numatyto pirminio laiko, keleiviai turi panašias teises, kaip ir
atidėto skrydžio keleiviai (pasiūlymo 1 straipsnio 5 punktas ir iš
dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 6 straipsnis). ·
Vėlavimai keleiviams laukiant orlaivyje: pasiūlyme aiškiai nustatomos keleivių teisės, kai
orlaivis su įlaipintais keleiviais vėluoja stovėdamas oro uoste,
ypač teisė būti išlaipintiems po penkių valandų
(atitinkanti teisę atgauti sumokėtą sumą) (pasiūlymo 5
straipsnio 1 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 6
straipsnio 5 dalis). ·
Iš dalies uždraudžiamos priemonės, taikomos
keleiviui neatvykus: Pasiūlyme patvirtinama, kad
keleivių negalima atsisakyti vežti to paties bilieto grįžtamojoje
kelionėje dėl to, kad jie neskrido į priekį. Tačiau
toks draudimas nepaveikia oro vežėjų teisės nustatyti specifines
taisykles dėl pasinaudojimo tos pačios kelionės paeiliui
vykdomais skrydžiais. Komisija apsisprendė prieš visišką
priemonių, taikomų keleiviui neatvykus, uždraudimą, nes tai
trukdytų oro vežėjams siūlyti netiesioginius skrydžius
žemesnėmis nei tiesioginių skrydžių kainomis, taigi
pažeistų konkurenciją (pasiūlymo 1 straipsnio 3 punkto b
papunktis ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 4 straipsnio 4 dalis). ·
Teisė gauti informaciją: keleiviai turėtų turėti teisę tarpusavyje į
informaciją apie skrydžio sutrikimą, kai tik tokia informacija
gaunama (pasiūlymo 1 straipsnio 13 punktas ir iš dalies pakeisto
Reglamento (EB) Nr. 261/2004 14 straipsnis). 3.3.1.2. Veiksmingų ir nuoseklių
sankcijų užtikrinimas Pasiūlyme paaiškinamas nacionalinių
vykdymo užtikrinimo įstaigų (NVUĮ) vaidmuo – joms aiškiai
pavedamas bendras vykdymo užtikrinimas; o neteisminis individualių
skundų nagrinėjimas būtų pavestas skundų nagrinėjimo
įstaigoms, kurios gali tapti ginčų alternatyvaus sprendimo
organizacijomis pagal Ginčų alternatyvaus sprendimo direktyvą[11]. Abiejų tipų
institucijos glaudžiai bendradarbiaus (pasiūlymo 1 straipsnio 15 punktas
ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16 ir 16a straipsniai). NVUĮ laikysis iniciatyvesnės
nei dabar stebėjimo politikos ir joms bus papildomai pavesta
stebėti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 2027/97 (ir Monrealio
konvencijos) nuostatų dėl bagažo (pasiūlymo 2 straipsnio
4 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 2027/97 6b straipsnis). NVUĮ keitimasis informacija ir
koordinavimas tarpusavyje ir su Komisija bus sustiprintas įpareigojant
teikti ataskaitas ir nustatant oficialias koordinavimo procedūras
(pasiūlymo 1 straipsnio 15 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB)
Nr. 261/2004 16b straipsnis). 3.3.1.3. Veiksmingo individualių
pretenzijų ir skundų nagrinėjimo užtikrinimas Pagal pasiūlymą oro vežėjai
turėtų rezervavimo metu informuoti keleivius apie savo
pretenzijų ir skundų nagrinėjimo procedūras, suteikti
elektronines priemones skundams pateikti ir suteikti informacijos apie
kompetentingas skundų nagrinėjimo institucijas. Oro vežėjai
privalės keleiviams atsakyti per dviejų mėnesių
laikotarpį (pasiūlymo 1 straipsnio 15 punktas ir iš dalies pakeisto
Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16a straipsnis). 3.3.2. Geriau atsižvelgti į oro
vežėjų finansinius pajėgumus Keliomis priemonėmis siekiama apriboti
daugiausia išlaidų reikalaujančius Reglamento (EB) Nr. 261/2004
aspektus: ·
Atidėjimo atveju teisė į
kompensaciją atsiras po penkių valandų visose kelionėse ES
viduje. Kelionėse į trečiąsias šalis ir iš jų,
siekiant atsižvelgti į savitas problemas, su kuriomis oro vežėjai
susiduria šalindami atidėjimo priežastis atokiuose oro uostuose tos ribos
bus susietos su kelionės nuotoliu: 5 valandos 3500 km ir mažesnio nuotolio
kelionėse už ES ribų, 9 valandos 3500−6000 km nuotolio
kelionėse už ES ribų ir 12 valandų didesnio nei 6000 km nuotolio
kelionėse už ES ribų (pasiūlymo 1 straipsnio 5 punktas, iš
dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 6 straipsnio 2 dalis). ·
Atidėjimo ir atšaukimo dėl ypatingų
aplinkybių atvejais oro vežėjas gali riboti teisę į
apgyvendinimą 3 nakvynėmis ir skirti ne daugiau kaip 100 EUR už
nakvynę keleiviui (pasiūlymo 1 straipsnio 9 punktas ir iš dalies
pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 9 straipsnio 4 dalis). O poveikis
keleiviams sušvelninamas dviem papildomomis priemonėmis: pirma, greitesnis
nukreipimas kitu maršrutu turėtų padėti keleiviams išvengti
rizikos įstrigti ilgam (žr. pirmiau); antra, oro uostai, oro vežėjai
ir kitos oro transporto grandys turės parengti nenumatytų atvejų
planus, kad pagerintų rūpinimąsi ir pagalbą
įstrigusiems keleiviams (pasiūlymo 1 straipsnio 4 punktas ir iš
dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 5 dalis). Be to,
apgyvendinimo užtikrinimo ribojimas netaikomas ribotos judėsenos
keleiviams, juos lydintiems keleiviams, nėščioms moterims, asmenims,
kuriems reikia specialios medicinos pagalbos, ir vaikams, kurie vyksta be
suaugusiųjų, su sąlyga, kad tie asmenys iš anksto pranešė
apie save oro vežėjui likus 48 iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko
(pasiūlymo 1 straipsnio 11 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB)
Nr. 261/2004 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). ·
Dėl nedidelio nuotolio (regioninių)
skrydžių ypatumų oro vežėjai neprivalo suteikti apgyvendinimo
keleiviams, kai skrydžio nuotolis mažesnis nei 250 km, o orlaivyje yra ne
daugiau kaip 80 vietų (išskyrus jungiamuosius skrydžius). Tačiau ši
nukrypti leidžianti nuostata netaikoma ribotos judėsenos asmenims, juos
lydintiems asmenims, nėščioms moterims, asmenims, kuriems reikia
specialios medicinos pagalbos ar vaikams, kurie vyksta be suaugusiųjų
(pasiūlymo 1 straipsnio 9 ir 11 punktai ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB)
Nr. 261/2004 9 straipsnio 5 dalis ir 11 straipsnio 3 ir 4 dalys). ·
Pasiūlyme nurodoma, kad nacionalinė
teisė negali apriboti oro vežėjo teisės reikalauti kompensacijos
iš trečiųjų šalių, atsakingų už atidėjimą ar
atšaukimą (pasiūlymo 1 straipsnio 12 punktas ir iš dalies pakeisto
Reglamento (EB) Nr. 261/2004 13 straipsnis). 3.3.3. Užtikrinti geresnį su
netinkamu bagažo tvarkymu susijusių keleivių teisių vykdymo
užtikrinimą Atsižvelgiant į JT
neįgaliųjų teisių konvenciją ir Pagrindinių
teisių chartiją (21 ir 26 straipsniai), ribotos judėsenos
asmenys turėtų turėti tas pačias teises į
laisvą judėjimą, pasirinkimo laisvę ir
nediskriminavimą kaip kiti piliečiai. Oro vežėjų atsakomybė dėl judėjimo
įrangos bus padidinta iki faktinės įrangos vertės. Tai
pasiekiama, atitinkant Monrealio konvenciją, įpareigojant oro
vežėjus automatiškai pasiūlyti galimybę be papildomų
išlaidų pateikti Konvencijoje numatytą specialią suinteresuotumo
deklaraciją (pasiūlymo 2 straipsnio 4 punktas ir iš dalies pakeisto
Reglamento (EB) Nr. 2027/97 6a straipsnis). Pasiūlyme padidinamas leidžiamo bagažo
nuostatų skaidrumas. Oro vežėjai aiškiai įpareigojami
įsigyjant bilietą ir oro uoste aiškiai nurodyti, koks leidžiamas
rankinis bagažas ir bagažo skyriuje vežamas bagažas (pasiūlymo 2 straipsnio
4 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 2027/97 6d straipsnis). Pasiūlyme yra priemonių dėl muzikinių
instrumentų. Oro vežėjai įpareigojami tam tikromis
sąlygomis priimti mažus instrumentus į lėktuvo saloną ir
paaiškinamos taisyklės dėl didesnių instrumentų vežimo
krovinių skyriuje (pasiūlymo 2 straipsnio 4 punktas ir iš dalies
pakeisto Reglamento (EB) Nr. 2027/97 6e straipsnis). Atsižvelgiant į Monrealio konvencijoje
nustatytą griežtą laiko terminą, per kurį keleiviai gali
oro vežėjams pareikšti pretenzijų dėl netinkamo bagažo
tvarkymo, siūloma, kad oro vežėjai oro uoste pateiktų
pretenzijos formą, kuriuo naudodamiesi keleiviai galėtų
skųstis dėl pavėluotai pristatyto, sužaloto ar prarasto bagažo
(panašiai kaip bendro pobūdžio paraišką dėl žalos nuosavybei), o
po to priimtų jį kaip reikalavimą Reglamento (EB) Nr. 2027/97 ir
Monrealio konvencijos prasme (pasiūlymo 2 straipsnio 1 punktas ir iš
dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 2027/97 3 straipsnio 2 dalis). Pagal pasiūlymą nacionalinės
vykdymo užtikrinimo įstaigos, paskirtos pagal Reglamentą (EB) Nr.
261/2004, bus atsakingos ir už Reglamento (EB) Nr. 2027/97 nuostatų,
susijusių su keleivių teisėmis dėl pavėluotai
pristatyto, prarasto ar sužaloto bagažo, vykdymo užtikrinimą
(pasiūlymo 2 straipsnio 4 punktas ir iš dalies pakeisto Reglamento (EB)
Nr. 2027/97 6b straipsnis). 3.3.4. Pritaikyti atsakomybės ribas
pagal bendrą kainų infliaciją Reglamentu (EB) Nr. 2027/97 su paskutiniais
pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 889/2002, Monrealio konvencija
perkeliama į ES teisę ir į jos taikymo sritį papildomai
(greta tarptautinių skrydžių) įtraukiami vidaus skrydžiai.
Konvencijoje nustatomos atsakomybės už keleivių, bagažo ir
krovinių vežimą ribos – jos padidintos 13,1 % (padidinimas
įsigaliojo 2009 m. gruodžio 30 d.). Šiame pasiūlyme
atnaujinamos ES reglamente nurodytos ribos, kad būtų atsižvelgta
į tas persvarstytas Konvencijos sumas (pasiūlymo 2 straipsnio 2 ir 3
punktai bei 2 priedas; iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 2027/97 5
straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis). 4. Poveikis biudžetui Pasiūlymas neturi poveikio ES biudžetui. 2013/0072 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas
(EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams
taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam
laikui atveju, ir Reglamentas (EEB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo
atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[12], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[13], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) 2004 m. vasario
11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004,
nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo
vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju,
panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91[14],
ir 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro
vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru[15] labai padėjo ginti oro
keleivių teises, kai jų kelionės planus sujaukia atsisakymas
vežti, atidėjimas ilgam laikui, atšaukimas ar netinkamas bagažo tvarkymas; (2) tačiau nemažai
trūkumų, atsiskleidusių įgyvendinant teises, kaip numatyta
reglamentuose, sutrukdė išnaudoti visą juose slypintį
keleivių apsaugos potencialą. Siekiant užtikrinti veiksmingesnį,
efektyvesnį ir nuoseklesnį oro keleivių teisių taikymą
visoje Sąjungoje, reikia priimti keletą galiojančios
teisinės sistemos pakeitimų. Tai Komisija pabrėžė ES
pilietybės ataskaitoje „Kliūčių ES piliečių
teisėms šalinimas“[16],
kurioje paskelbė apie priemones, kuriomis būtų užtikrintas
bendrų teisių keleiviams, keliaujantiems taip pat ir oro transportu,
rinkinys ir tinkamas tų teisių įgyvendinimo užtikrinimas; (3) siekiant oro vežėjams ir
keleiviams užtikrinti teisinį tikrumą, reikalinga tikslesnė
„ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtis, kurioje
būtų atsižvelgta į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje
C-549/07 (Wallentin-Hermann). Tokią apibrėžtį
reikėtų toliau paaiškinti neišsamiu sąrašu aplinkybių,
aiškiai įvardijant, ar jos ypatingos, ar ne; (4) Byloje C-173/07 (Emirates)
Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvoka „skrydis“, kaip
apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 261/2004, turi būti
interpretuojama kaip „vežimo oro transportu operacija, taigi tam tikra šio
vežimo „dalis“, kurią vykdo oro transporto vežėjas pagal
nustatytą tvarkaraštį“. Siekiant išvengti netikrumo dabar reikėtų
nustatyti aiškią „skrydžio“ apibrėžtį, taip pat ir su ja
susijusias „jungiamojo skrydžio“ ir „kelionės“ apibrėžtis. (5) Byloje C-22/11 (Finnair)
Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad sąvoka „atsisakymas vežti“
turi būti aiškinama kaip apimanti ne tik atsisakymą vežti, kuriuos
lėmė perpildymo situacijos, bet ir tą atsisakymą vežti,
kurį lėmė kitos priežastys, kaip antai organizacinės. Gavus
šį patvirtinimą nėra priežasties iš dalies keisti esamą
„atsisakymo vežti“ apibrėžtį; (6) Reglamentas (EB) Nr. 261/2004
taikomas ir keleiviams, kurie įsigijo vežimą oro transportu kaip
kelionių paketo dalį. Tačiau reikėtų paaiškinti, kad
keleiviai negali sumuoti tapačių teisių, ypač tų,
kurios įgyjamo pagal šį reglamentą ir pagal 1990 m.
birželio 13 d. Tarybos direktyvą 90/314/EEB dėl kelionių,
atostogų ir organizuotų išvykų paketų[17]. Keleiviams reikėtų
suteikti galimybę rinktis, pagal kurį teisės aktą jie nori
pareikšti pretenzijas, tačiau jie neturėtų turėti
teisės sumuoti kompensaciją už tą pačią problemą
pagal abu teisės aktus. Keleiviai neturėtų rūpintis tuo,
kaip oro vežėjai ir kelionės organizatoriai tarpusavyje pasiskirsto
tokias pretenzijas; (7) siekiant pagerinti apsaugos
lygius keleivių neturėtų būti atsisakoma vežti bilieto
į abi puses grįžtamąja kelione remiantis tuo, kad jis neskrido
į priekį; (8) šiuo metu keleiviai kartais
nukenčia dėl jų asmenvardžių rašybos klaidų – jiems
taikomos administracinės baudos. Pagrįsti užsakymo klaidų
pataisymai turėtų būti leisti nemokamai su sąlyga, kad jie
nereikštų laiko, datos, maršruto ar keleivio pakeitimo; (9) reikėtų paaiškinti,
kad dėl pasirinkimo, ar atgauti sumokėtą sumą, ar
tęsti kelionę kitu maršrutu ar keliauti vėlesnę dieną,
atšaukimo atveju sprendžia keleivis, o ne oro vežėjas; (10) oro uostai ir oro uostų
naudotojai, tokie kaip oro vežėjai ir antžeminių paslaugų
bendrovės, turėtų bendradarbiauti siekdami, kad užtikrinant
pasirūpinimą ir nukreipimą kitu maršrutu kiek galima
sumažėtų masinių skrydžių sutrikimų poveikis
keleiviams. Tuo tikslu jie turėtų tokioms situacijoms parengti
nenumatytų atvejų planus ir rengdami tokius planus dirbti drauge; (11) Reglamente (EB) Nr. 261/2004
turėtų būti aiškiai įrašyta teisė į
kompensaciją keleiviams, kurie nukenčia nuo atidėjimo ilgam
laikui, laikantis Europos Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-402/07
ir C-432/07 (Sturgeon). Tuo pačiu metu turėtų būti
nutolintos ribos, kurias peržengus atidėjimas suteikia teisę į
kompensaciją, siekiant atsižvelgti į finansinį poveikį
sektoriui ir išvengti dažnesnių atšaukimų, kurie dėl tos
priežasties gali padažnėti. Siekiant užtikrinti, kad po Europos
Sąjungą keliaujantiems piliečiams būtų sudarytos
vienodos kompensavimo sąlygos, riba turėtų būti ta pati
visoms kelionėms Sąjungoje, tačiau ji turėtų
priklausyti nuo kelionės nuotolio keliaujant į trečiąsias
šalis ir iš jų, kad būtų atsižvelgta į veiklos sunkumus,
kylančius oro vežėjams, kai jie reaguoja į atidėjimą
atokiuose oro uostuose; (12) siekiant užtikrinti
teisinį tikrumą, Reglamente (EB) Nr. 261/2004 turėtų
būti aiškiai patvirtinta, kad skrydžių tvarkaraščių keitimas
keleiviams daro panašų poveikį kaip atidėjimas ilgam laikui ir
todėl dėl jo turėtų atsirasti panašios teisės; (13) keleiviais, kurie
pavėlavo jungiamąjį skrydį, turėtų būti
tinkamai pasirūpinta, kol jie laukia nukreipimo kitu maršrutu. Pagal
vienodo elgesio principą tokiems keleiviams reikėtų suteikti
galimybę reikalauti kompensacijos panašiai kaip keleiviams, kurių
skrydžiai atidėti ar atšaukti, atsižvelgiant į vėlavimą
atvykus į jų kelionės galutinę paskirties vietą; (14) siekiant sustiprinti keleivių
apsaugą reikėtų paaiškinti, kad keleiviai, kurių skrydis
atidėtas, turi teises į rūpinimąsi ir kompensaciją
nepriklausomai nuo to, ar jie laukia oro uosto terminale, ar jau yra
įlaipinti į lėktuvą. Tačiau, kadangi pastarieji negali
pasinaudoti terminale pasiekiamomis paslaugomis, jų teisės
turėtų būti sustiprintos atsižvelgiant į pagrindinius
poreikius ir į jų teisę būti išlaipintiems; (15) kai keleivis pasirinko kuo
greičiau būti nukreiptas kitu maršrutu, oro vežėjas
nukreipimą kitu maršrutu suteikia su sąlyga, kad būtų
vietų jo paties vykdomuose skrydžiuose, ir taip keleiviams atima
galimybę būti nukreiptiems kitu maršrutu greičiau naudojantis
alternatyviais skrydžiais. Reikėtų nustatyti, kad praėjus tam
tikram laikotarpiui oro vežėjas turėtų pasiūlyti nukreipimą
kitu maršrutu naudojantis kito oro vežėjo paslaugomis ar kitų
rūšių transportą, kai tai paspartina nukreipimą kitu
maršrutu. Alternatyvus nukreipimas kitu maršrutu turėtų priklausyti
nuo to, ar yra vietų; (16) oro vežėjams šiuo metu
taikoma neribota atsakomybė už jų keleivių apgyvendinimą
ilgalaikių ypatingų aplinkybių atveju. Šis netikrumas ir tai,
kad nėra jokių numatomų laiko ribų, gali kelti oro
vežėjo finansiniam stabilumui pavojingą riziką. Todėl oro
vežėjui reikia suteikti galimybę praėjus tam tikram laikui
apriboti rūpinimosi užtikrinimą. Be to, riziką, kad keleiviai
ilgam įstrigs, turėtų sumažinti nenumatytų atvejų
planavimas ir spartus nukreipimas kitais maršrutais; (17) pasirodė, kad tam
tikrų keleivių teisių, ypač teisės į
apgyvendinimą, įgyvendinimas nėra proporcingas oro vežėjo
pajamoms už tam tikrus nedidelio nuotolio skrydžius. Todėl nedideliais
orlaiviais trumpais nuotoliais vykdomiems skrydžiams neturėtų
būti taikoma prievolė mokėti už apgyvendinimą, bet oro
vežėjas vis dėlto turėtų padėti keleiviui rasti
tokį apgyvendinimą; (18) įvykus skrydžių
sutrikimams, neįgaliems asmenims, ribotos judėsenos asmenims ir
kitiems specialių poreikių turintiems asmenims, tokiems kaip vaikams,
kurių nelydi suaugusieji, nėščios moterys ir asmenys, kuriems
reikia specialios medicinos pagalbos, gali būti sunkiau pasirūpinti
apgyvendinimu. Todėl šių kategorijų keleiviams
neturėtų būti taikomi jokie teisės į
apgyvendinimą apribojimai ypatingų aplinkybių atvejais arba
regioninių skrydžių atveju; (19) priežastys, dėl
kurių Europos Sąjungoje daug atidėjimo ilgam laikui ir
atšauktų skrydžių, siejasi ne tik su oro vežėjais. Siekiant
visoms aviacijos grandims suteikti paskatų siekti, kad būtų
laiku priimami veiksmingi sprendimai, kuriais būtų kiek įmanoma
sumažintas nepatogumas, kurį atidėjimas ilgam laikui ir atšaukimas
sukelia keleiviams, oro vežėjai turėtų turėti teisę
siekti žalos atlyginimo iš trečiųjų šalių, kurios
prisidėjo sukeliant įvykį, dėl kurio teko mokėti
kompensaciją ar vykdyti kitas prievoles; (20) keleiviams ne tik
turėtų būti suteikta tinkama informacija apie jų teises
skrydžio sutrikimo atvejais, bet ir juos reikėtų tinkamai informuoti
apie paties sutrikimo priežastį, kai tik gaunama informacija. Ta
informacija turėtų būti suteikta ir tada, kai keleivis
įsigijo bilietą per Sąjungoje įsisteigusį
tarpininką; (21) siekiant užtikrinti
geresnį keleivių teisių vykdymo užtikrinimą,
reikėtų tiksliau apibrėžti nacionalinių vykdymo užtikrinimo
įstaigų vaidmenį ir aiškiai atsieti jį nuo
individualių keleivių skundų nagrinėjimo; (22) keleiviai turėtų
būti tinkamai informuojami apie atitinkamas pretenzijų ir skundų
pateikimo oro vežėjams procedūras ir gauti atsakymą per
pagrįstą laikotarpį. Keleiviams taip pat reikėtų suteikti
galimybę skųstis oro vežėjais naudojant neteismines priemones.
Tačiau kadangi teisė į veiksmingą teisinę gynybą
teisme yra pagrindinė teisė, pripažinta Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje, tos priemonės
neturėtų nei užkirsti kelio nei trukdyti keleiviams kreiptis į
teismus; (23) Byloje C-139/11 (Moré vs
KLM) Europos Teisingumo Teismas išaiškino, kad terminas ieškiniams dėl
kompensacijos priteisimo reikšti nustatomas pagal kiekvienos valstybės
narės nacionalines normas; (24) Komisijai ir vykdymo
užtikrinimo įstaigoms reguliariai keičiantis informacija Komisija
galėtų geriau atlikti nacionalinių įstaigų
stebėjimo ir koordinavimo vaidmenį ir jas paremti; (25) siekiant užtikrinti vienodas
Reglamento (EB) Nr. 261/2004 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai
turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais
įgaliojimais turėtų būti naudojamasi remiantis 2011 m.
vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011,
kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi
įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų
taisyklės ir bendrieji principai[18]; (26) priimant su valstybių
narių Komisijai teikiamų veiklos ataskaitų turiniu susijusius
įgyvendinimo sprendimus reikėtų taikyti patariamąją
procedūrą; (27) siekiant užtikrinti, kad
praradus ar sužalojus judėjimo įrangą būtų
kompensuojama visa jos vertė, oro vežėjai turi ribotos judėsenos
asmenims suteikti galimybę nemokamai pateikti specialią
suinteresuotumo deklaraciją, kuri pagal Monrealio konvenciją jiems
leidžia siekti visos kompensacijos už praradimą ar sužalojimą; (28) keleiviams kartais neaišku,
kiek bagažo (kokių matmenų, kokio svorio, kiek vienetų) jiems
leidžiama vežtis. Siekiant užtikrinti, kad keleiviai gerai suprastų, kiek
bagažo (ir salone, ir bagažo skyriuje vežamo bagažo) jiems leidžiama vežtis su
jų bilietu, oro vežėjai turėtų aiškiai nurodyti tuos
leidžiamus kiekius įsigyjant bilietą ir oro uoste; (29) muzikos instrumentai
turėtų būti, kiek įmanoma, priimami kaip bagažas į
keleivių saloną, o kai tai neįmanoma, tai, kai įmanoma,
turėtų būti vežami tinkamomis sąlygomis orlaivio
krovinių skyriuje. Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 turėtų būti
atitinkamai iš dalies pakeistas; (30) siekiant užtikrinti
tinkamą ir nuoseklų Reglamentu (EB) Nr. 2027/97 keleiviams
suteiktų teisių taikymą, nacionalinės vykdymo užtikrinimo
įstaigos, paskirtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 261/2004,
turėtų taip pat stebėti ir užtikrinti teisių
įgyvendinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2027/97; (31) pateikti skundams dėl
prarasto, sužaloto ar vėluojančio bagažo skirtas trumpas terminas,
oro vežėjai turėtų keleiviams suteikti galimybę pateikti
skundą, oro uoste parūpindami skundo formą. Tam galėtų
tikti ir paraiškos dėl žalos nuosavybei (angl. PIR) forma; (32) Reglamento (EB)
Nr. 2027/97[19]
3 straipsnio 2 dalis paseno, nes draudimo klausimai dabar reglamentuojami
Reglamentu (EB) Nr. 785/2004. Todėl ji turėtų būti
išbraukta; (33) būtina, kad Reglamentu
(EB) Nr. 2027/97 nustatytos piniginės ribos būtų iš dalies
pakeistos siekiant atsižvelgti į ekonomines permainas, kaip 2009 m.
pagal Monrealio konvencijos 24 straipsnio 2 dalį persvarstė
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO); (34) siekiant užtikrinti
nuolatinę Reglamento (EB) Nr. 2027/97 ir Monrealio konvencijos
atitiktį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290
straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai
priimti aktus. Šis įgaliojimas leis Komisijai iš dalies pakeisti
Reglamentu (EB) Nr. 2027/97 nustatytas pinigines ribas tuo atveju, jei pagal
Monrealio konvencijos 24 straipsnio 2 dalį pritaikė Tarptautinė
civilinės aviacijos organizacija (ICAO); (35) šis reglamentas
turėtų atitikti pagrindines teises ir principus, pripažintus
konkrečiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,
dėl vartotojų apsaugos, teisės į asmens duomenų
apsaugą, bet kokios diskriminacijos formos uždraudimo ir
neįgalių asmenų integravimo, teisės į veiksmingą
teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamentas 261/2004 iš dalies keičiamas
taip: 1. 2 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
Apibrėžtis c punkte pakeičiama taip: „Bendrijos oro vežėjas – oro vežėjas,
turintis galiojančią licenciją oro susisiekimo veiklai vykdyti
(veiklos licenciją), valstybės narės išduotą pagal
2008 m. rugsėjo 24 d. Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008
dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų
taisyklių[20].“ (b)
Apibrėžtis d punkte pakeičiama taip: „Kelionės organizatorius – asmuo, kaip
apibrėžta 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos 90/314/EEB dėl
kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų[21] 2 straipsnio 2 dalyje; (c)
Apibrėžtis i punkte pakeičiama taip: „ribotos judėsenos asmuo – asmuo, kaip
apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių
asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru[22] 2 straipsnio a punkte.“ (d)
l punkte prie „atšaukimo“ apibrėžties pridedamas
toks sakinys: „Skrydis, kai orlaivis pakilo, bet dėl kokios
nors priežastys vėliau buvo priverstas nusileisti kitame nei paskirties
oro uoste arba sugrįžti į išvykimo oro uostą, laikomas atšauktu
skrydžiu.“ (e)
Pridedamos šios apibrėžtys: „m) ypatingos aplinkybės –
aplinkybės, kurios dėl savo pobūdžio ar atsiradimo
priežasčių nėra būdingos normaliai oro vežėjo veiklai
ir kurių jis negali realiai valdyti. Reglamente ypatingos aplinkybės
yra ir priede išvardytosios aplinkybės; n) skrydis – oro susisiekimo tarp
dviejų oro uostų vykdymas; į tarpinius nutūpimus vien
techniniais ar naudojimo tikslais neatsižvelgiama; o) jungiamasis skrydis – skrydis, kuris
pagal vieną vežimo sutartį yra skirtas sudaryti sąlygas
keleiviui atvykti į tarpinį punktą, kad iš jo išvyktų kitu
skrydžiu arba, kaip tinka pagal aplinkybes, tas kitas iš tarpinio punkto
vykdomas skrydis; p) kelionė – skrydis arba
nenutrūkstama jungiamųjų skrydžių, kuriais keleivis vežamas
iš išvykimo oro uosto į galutinę paskirties vietą pagal vežimo
sutartį, seka; q) oro uostas – specialiai orlaiviams
leistis, kilti ir manevruoti pritaikytas žemės plotas, įskaitant
pagalbinius įrenginius, kurie gali būti reikalingi atliekant tuos
veiksmus, siekiant atitikti orlaivių eismo ir paslaugų poreikius,
įskaitant pagalbinius komercinėms oro susisiekimo paslaugoms skirtus
įrenginius; r) oro uostą valdanti įstaiga –
įstaiga, kurios tikslas, kartu vykdant kitokią veiklą arba pagal
aplinkybes tokios veiklos nevykdant, pagal nacionalinius įstatymus ar
kitus teisės aktus arba sutartis administruoti bei valdyti oro uosto ar
oro uostų tinklo infrastruktūrą ir koordinuoti bei kontroliuoti
įvairių atitinkamuose oro uostuose ar oro uostų tinkle
dirbančių veiklos vykdytojų veiklą; s) bilieto kaina – visa už bilietą
sumokėta kaina su oro susisiekimo kaina ir visais taikomais
mokesčiais, rinkliavomis, papildomomis rinkliavomis ir priedais,
sumokėtais už visas pasirenkamas ir nepasirenkamas į bilietą
įskaičiuotas paslaugas; t) skrydžio kaina – vertė, gauta
dauginant bilieto kainą iš santykio tarp skrydžio nuotolio ir bilieto
padengtos (-ų) kelionės (-ių) bendro nuotolio; u) išvykimo laikas – laikas, kai orlaivis
palieka išvykimo stovėjimo vietą atstumiamas arba savo eiga
(trinkelių patraukimo laikas, angl. off-block time); v) atvykimo laikas – laikas, kai orlaivis
pasiekia atvykimo stovėjimo vietą ir įjungiami stovėjimo
stabdžiai (trinkelių pristūmimo laikas, angl. on-block time); w) vėlavimas keleiviams laukiant
orlaivyje – laikas išvykstant, kai orlaivis pasilieka ant žemės nuo
keleivių įlaipinimo iki orlaivio pakilimo laiko arba laikas atvykus
tarp orlaivio nutūpimo ir keleivių išlaipinimo pradžios; x) naktis – laikotarpis nuo vidurnakčio
iki 6 val. ryto; y) vaikas, kuris vyksta be suaugusiųjų
– vaikas, kuris vyksta nelydimas vieno iš tėvų ar globėjų
ir kuriuo oro vežėjas įsipareigojo rūpintis pagal savo
paskelbtas taisykles.“ 2. 3 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
2 dalis pakeičiama taip: „1 dalis taikoma tik tuo atveju, jei keleiviai: a) turi patvirtintą rezervavimą
atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimo ir 6
straipsnyje nurodyto tvarkaraščio pakeitimo atvejus, atvyksta į
įlaipinimą, - oro vežėjo, kelionės organizatoriaus
arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant
elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas, ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki
tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; arba b) oro vežėjo arba kelionės
organizatoriaus buvo perkelti iš skrydžio, kuriam jie turėjo
rezervavimą, į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios
priežasties.“ (b)
4 dalis pakeičiama taip: „4. Nepažeidžiant 8 straipsnio 6 dalies šis
reglamentas taikomas tik keleiviams, vežamiems varikliniais orlaiviais su
pastoviaisiais sparnais. Tačiau kai dalis kelionės pagal vežimo
sutartį vykdoma kitos rūšies transportu arba sraigtasparniu, šis
reglamentas taikomas visai kelionei ir kelionė, vykdoma kitos rūšies
transportu, šiame reglamente laikoma jungiamuoju skrydžiu.“ (c)
6 dalis pakeičiama taip: „6. Šis reglamentas taip pat taikomas keleiviams,
vežamiems pagal kelionių paketo sutartis, tačiau nedaro poveikio
keleivių teisėms pagal Tarybos direktyvą 90/314/EEB.
Keleivis turi teisę pareikšti pretenzijas pagal šį reglamentą ir
pagal Tarybos direktyvą 90/314/EEB, tačiau remdamasis tais
pačiais faktais negali sumuoti teisių pagal abu teisės aktus,
jei teisėmis saugomas tas pats interesas arba jų tikslas sutampa. Šis
reglamentas netaikomas tais atvejais, kai organizuota turistinė
kelionė atšaukiama ar atidėta dėl kitų priežasčių
nei skrydžio atšaukimas ar atidėjimas.“ 3. 4 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Jei atsisakoma vežti keleivius be jų
sutikimo, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas išmoka jiems
kompensaciją pagal 7 straipsnį ir teikia jiems pagalbą pagal 8
straipsnį. Kai keleivis pasirenka kuo greičiau būti nukreiptas
kitu maršrutu pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą ir kai išvykimo laikas
yra bent dvi valandos po pirminio išvykimo laiko, skrydį vykdantis oro
vežėjas padeda keleiviui pagal 9 straipsnį.“ (b)
Įterpiamos šios dvi dalys: „4. 1, 2 ir 3 dalys taip pat taikomos
grįžtamiesiems bilietams, kai keleivį atsisakoma vežti
grįžtamąja kelione remiantis tuo, kad jis neskrido į priekį
ar tuo tikslu nesumokėjo papildomo mokesčio. 5. Kai keleivis ar keleivio vardu veikiantis
tarpininkas praneša apie vieno ar kelių keleivių, įtrauktų
į tą pačią vežimo sutartį, asmenvardžių rašybos
klaidą, dėl kurios gali būti atsisakyta vežti, oro vežėjas,
jei likusios ne mažiau kaip 48 valandos iki išvykimo, bent vieną
kartą klaidą pataiso be papildomo mokesčio keleiviui arba
tarpininkui, nebent jam to daryti neleistų nacionalinė arba
tarptautinę teisė.“ 4. 5 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
1 dalies a ir b punktai pakeičiami taip: „a) skrydį vykdantis oro vežėjas
keleiviams pasiūlo rinktis: atgauti sumokėtus pinigus, tęsti
kelionę vykstant kitu maršrutu ar keliauti vėliau, kaip numatyta 8
straipsnyje; taip pat „b) nukreipimo kitu maršrutu atveju skrydį
vykdantis oro vežėjas keleiviams pasiūlo 9 straipsnyje nurodytą
pagalbą, jei pagrįstai tikimasi, kad skrydžio išvykimo laikas bus ne
anksčiau kaip 2 valandos po planuoto atšauktojo skrydžio išvykimo, ir“ (b)
3 dalis pakeičiama taip: „3. Skrydį vykdantis oro vežėjas
neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali
įrodyti, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių ir
kad atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis
visų pagrįstų priemonių. Tokiomis ypatingomis aplinkybėmis
galima argumentuoti tik tiek, kiek jos paveikia atitinkamą skrydį ar
ankstesnį tuo pačiu orlaiviu vykdytą skrydį.“ (c)
Pridedama tokia 5 dalis: „5. Oro uostuose, kurie ne mažiau kaip trejus
metus iš eilės kasmet aptarnaudavo ne mažiau kaip tris milijonus
keleivių, oro uostą valdanti įstaiga užtikrina, kad oro uosto ir
oro uosto naudotojų, ypač oro vežėjų ir antžeminių
paslaugų tiekėjų, veiksmai būtų koordinuojami tinkamu
nenumatytų atvejų planu turint omenyje galimas masiško skrydžių
atšaukimo ir (arba) atidėjimo situacijas, dėl kurių oro uoste
užstrigtų daug keleivių, įskaitant oro vežėjų nemokumo
ar licencijos oro susisiekimo veiklai vykdyti (veiklos licencijos) panaikinimo
atvejus. Siekiant užtikrinti, kad įstrigusiems keleiviams būtų
suteikta tinkama informacija ir pagalba, parengiami nenumatytų atvejų
planai. Oro uostą valdanti įstaiga perduoda nenumatytų
atvejų planą ir visus jo pakeitimus nacionalinei vykdymo užtikrinimo
įstaigai, paskirtai pagal 16 straipsnį. Oro uostuose, kuriuose
minėtoji riba nepasiekta, oro uostą valdanti įstaiga deda visas
pagrįstas pastangas oro uosto naudotojams koordinuoti ir dėl
tokių situacijų įstrigusiems keleiviams padėti bei jiems
informuoti. 5. 6 straipsnis pakeičiamas
taip: „6
straipsnis Atidėjimas
ilgam laikui 1. Kai skrydį vykdantis oro
vežėjas pagrįstai tikisi, kad skrydis bus atidėtas, arba
skrydį vykdantis oro vežėjas nukelia tvarkaraštyje numatytą
išvykimo laiką vėliau, nei tvarkaraštyje numatytas išvykimo laikas,
jis pasiūlo keleiviams rinktis: i) kai atidedama ne mažiau kaip dvi
valandoms – 9 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 2 dalyje
nurodytą pagalbą; taip pat ii) kai atidedama ne mažiau kaip penkioms
valandoms ir atidėjimas trunka vieną ar kelias naktis – 9 straipsnio
1 dalies b punkte ir 9 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą;
taip pat iii) kai atidedama ne mažiau kaip penkiomis
valandomis – 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą pagalbą. 2. Keleiviai turi teisę į
skrydį vykdančio oro vežėjo kompensaciją pagal 7
straipsnį, kai keleivis pasiekia galutinę paskirties vietą: a) per penkias valandas ar daugiau nuo
tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko visose kelionėse Bendrijos viduje ir
ne daugiau kaip 3500 km nuotolio kelionėse į trečiąsias
šalis ir iš jų; b) per devynias valandas ar daugiau nuo
tvarkaraštyje numatyto atvykimo nuo 3500 km iki 6000 km nuotolio kelionėse
į trečiąsias šalis ir iš jų; c) per dvylika valandų ar daugiau nuo
tvarkaraštyje numatyto atvykimo 6000 km ar didesnio nuotolio kelionėse
į trečiąsias šalis ir iš jų. 3. 2 dalis taip pat taikoma tada, kai
skrydį vykdantis oro vežėjas pakeitė tvarkaraštyje numatytus
išvykimo ir atvykimo laikus nulemdamas atidėjimą, palyginti su
pirminiame tvarkaraštyje numatytu atvykimo laiku, išskyrus atvejus, kai
keleiviui apie tvarkaraščio pakeitimą buvo pranešta anksčiau nei
penkiolika dienų iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko. 4. Skrydį vykdantis oro vežėjas
neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali
įrodyti, kad skrydis atidėtas ar jo tvarkaraštis pakeistas dėl
ypatingų aplinkybių ir kad skrydžio vėlavimo ar tvarkaraščio
pakeitimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis
visų pagrįstų priemonių. Tokiomis ypatingomis
aplinkybėmis galima argumentuoti tik tiek, kiek jos paveikia
atitinkamą skrydį ar ankstesnį tuo pačiu orlaiviu
vykdytą skrydį. 5. Atsižvelgdamas į saugos apribojimus,
kai vėluojama keleiviams laukiant orlaivyje, skrydį vykdantis oro
vežėjas nemokamai suteikia galimybę pasinaudoti tualetu,
aprūpina geriamu vandeniu, užtikrina tinkamą keleivių salono
šildymą ar vėsinimą, o prireikus užtikrina, kad būtų
sulaukta reikiama medicinos pagalba. Kai vėlavimas keleiviams laukiant
orlaivyje užtrunka ilgiausią penkių valandų laikotarpį,
orlaivis grįžta prie vartų ar kito tinkamo išlaipinimo punkto, kur
keleiviams leidžiama išsilaipinti ir pasinaudoti ta pačia pagalba, kuri
nurodyta 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai esama su sauga ar saugumu
susijusių priežasčių, dėl kurių orlaivis negali
pasitraukti iš savo vietos stovėjimo aikštelėje.“ 6. Įrašomas šis straipsnis: „6a
straipsnis Pavėlavimas
į jungiamąjį skrydį 1. Kai keleivis pavėluoja į jungiamąjį
skrydį dėl ankstesnio skrydžio atidėjimo ar tvarkaraščio
pakeitimo, tolesnį jungiamąjį skrydį vykdantis Bendrijos
oro vežėjas keleiviui suteikia: i) kai keleivis turi laukti jungties mažiausiai
dviem valandomis ilgiau – 9 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnio 2
dalyje nurodytą pagalbą; taip pat ii) nukreipimą kitu maršrutu, kaip nurodyta 8
straipsnio 1 dalies b punkte; taip pat iii) kai tvarkaraštyje numatytas pagal 8
straipsnį pasiūlyto alternatyvaus skrydžio ar kitos kelionės
priemonės išvykimas yra ne mažiau kaip 5 valandos po tvarkaraštyje
numatyto skrydžio, į kurį pavėluota, laiko, o atidėjimas
apima vieną ar kelias naktis – 9 straipsnio 1 dalies b punkte ir 9
straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą pagalbą. 2. Kai keleivis pavėluoja į jungiamąjį
skrydį dėl pirmesnio jungiamojo skrydžio atidėjimo, jis turi
teisę į tą ankstesnį skrydį vykdžiusio Bendrijos oro
vežėjo kompensaciją pagal 6 straipsnio 2 dalį. Tais tikslais
atidėjimas skaičiuojamas pagal tvarkaraštyje nurodyto atvykimo į
galutinę paskirties vietą laiką. 3. 2 dalis nepažeidžia poveikį patyrusių
oro vežėjų galimybės tarpusavyje susitarti dėl žalos
atlyginimo. 4. 1 ir 2 dalys
taikomos ir trečiųjų šalių oro vežėjams, kurie vykdo
skrydį į ES oro uosto ar iš jo.“ 7. 7 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
1 dalyje žodis „skrydžiai“ keičiamas
„kelionės“. (b)
2, 3 ir 4 dalys keičiamos taip: 2. Kai keleivis pasirinko tęsti kelionę
pagal 8 straipsnio 1 dalies b punktą, kelionėje į galutinę
paskirties vietą teisė į kompensaciją gali atsirasti tik vieną
kartą, net jei nukreipus kitu maršrutu atšaukiamas kitas skrydis ar
pavėluojama į kitą jungtį. 3. 1 dalyje nurodyta kompensacija mokama
grynaisiais, elektroniniu banko pervedimu, banko pavedimais ar banko
čekiais. 4. 1 dalyje nurodyti atstumai matuojami pagal
ortodrominio maršruto metodą. 5. Oro vežėjas gali su keleiviu sudaryti
savanorišką susitarimą, kuris pakeistų 1 dalyje išdėstytas
kompensavimo nuostatas, su sąlyga, kad tas susitarimas yra patvirtintas
keleivio pasirašytu dokumentu, kuriame keleiviui primenamos jo teisės
į kompensaciją pagal šį reglamentą.“ 8. 8 straipsnis pakeičiamas
taip: „8
straipsnis Teisė
atgauti sumokėtą sumą arba būti nukreiptam kitu maršrutu 1. Kai daroma nuoroda į šį
straipsnį, keleiviams nemokamai pasiūloma rinktis vieną iš
trijų galimybių: a) - per septynias dienas nuo keleivio
prašymo pateikimo 7 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu atgauti skrydžio
kainą už neįvykusios kelionės dalį arba dalis ir už jau
įvykusią kelionės dalį ar dalis sumokėtą
sumą, jei pagal keleivio numatytą kelionės planą skrydis
neteko prasmės, taip pat, kai tinka, - kaip galima greičiau būti
parskraidintam į pirmąją išvykimo vietą; b) keleivių kelionės planų
tąsą − kaip galima greitesnį jų nukreipimą kitu
maršrutu į galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės
sąlygomis; arba c) nukreipimą kitu maršrutu į
galutinę paskirties vietą panašiomis kelionės sąlygomis
kitu keleiviui patogiu laiku, jeigu yra vietų. 2. 1 dalies a punktas taip pat taikomas
keleiviams, kurių skrydžiai yra paketo dalis, išskyrus teisę atgauti
sumokėtą sumą, jei tokia teisė įgyjama pagal
Direktyvą 90/314/EEB. 3. Jei skrydį vykdantis oro vežėjas
pasiūlo keleiviui skrydį į kitą oro uostą (ar iš jo),
nei tas, dėl kurio atliktas rezervavimas, skrydį vykdantis oro
vežėjas padengia keleivio išlaidas, susidariusias dėl vykimo iš to
kito oro uosto į oro uostą, dėl kurio atliktas rezervavimas,
arba į kitą artimą su keleiviu sutartą paskirties
vietą . 4. Sutarus su keleiviu, grįžtamajam skrydžiui
ar skrydžiams, nurodytiems 1 dalies a punkte, arba nukreipimui kitu maršrutu,
nurodytam 1 dalies b punkte arba 1 dalies c punkte, galima naudotis
paslaugomis, kurias teikia kitas oro vežėjas, skraidinti kitu maršrutu ar
panaudoti kitos rūšies transportą. 5. Keleiviai, pasirinkę 1 dalies b punkte
nurodytą galimybę, jei yra vietų, turi teisę būti
nukreipti kitu maršrutu pasinaudojant kitu oro vežėju ar kitos rūšies
transportu, jei skrydį vykdantis oro vežėjas negali vežti keleivio
savo vykdomu skrydžiu ir laiku atvykti į galutinę paskirties
vietą per 12 valandų nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko.
Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1008/2008[23] 22 straipsnio 1 dalies, kitas
oro vežėjas ar kitas transporto veiklos vykdytojas nereikalauja
vežėjo, su kuriuo sudaryta sutartis, sumokėti didesnę, nei
vidutinę kainą, kurią jo paties keleiviai mokėjo už
lygiavertes paslaugas pastaruosius tris mėnesius. 6. Kai pagal 1 dalį keleiviams siūloma
būti nukreiptiems iš dalies ar visiškai kitu maršrutu kitos rūšies
transportu, šis reglamentas taikomas tuo kitos rūšies transportu vykdomam
vežimui tarsi pastarasis būtų vykdomas orlaiviu su pastoviaisiais
sparnais.“ 9. 9 straipsnis iš dalies
keičiamas taip: (a)
1 dalies c punktas pakeičiamas taip: „c) transportas iš oro uosto į apgyvendinimo
vietą (viešbutį, keleivio gyvenamąją vietą ar
kitą) ir atgal“ (b)
Pridedamos tokios dalys: „4. Jei skrydį vykdantis oro vežėjas
gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas ar atidėtas arba jo
tvarkaraštis pasikeitė dėl ypatingų aplinkybių ir kad
atšaukimo, vėlavimo ar tvarkaraščio pakeitimo nebūtų išvengta
net ėmusis visų pagrįstų priemonių, jis gali apriboti
bendras suteikto apgyvendinimo, suteikto pagal 1 punkto b dalį, išlaidas
iki 100 EUR už nakvynę keleiviui ir iki daugiausia 3 nakvynių. Jei
skrydį vykdantis oro vežėjas pasirenka taikyti šį apribojimą,
jis vis dėlto, be 14 straipsnyje nurodytos tęstinės
prievolės teikti informaciją, suteikia keleiviams informaciją
apie apgyvendinimo galimybes po trijų naktų. 5. Prievolė pasiūlyti apgyvendinimą
pagal 1 punkto b dalį netaikoma, kai atitinkamo skrydžio nuotolis yra
mažesnis nei 250 km ir kai jį numatyta vykdyti orlaiviu, kuriame yra
ne daugiau kaip 80 vietų (išskyrus atvejus, kai skrydis yra jungiamasis
skrydis). Jei skrydį vykdantis oro vežėjas pasirenka taikyti šią
išimtį, jis vis dėlto suteikia keleiviams informaciją apie
apgyvendinimo galimybes. 6. Kai keleivis pasirenka atgauti
sumokėtą sumą pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą
būdamas savo kelionės išvykimo oro uoste arba pasirenka būti
nukreiptas kitu maršrutu vėliau pagal 8 straipsnio 1 dalies c punktą,
jis netenka tolesnių teisių, susijusių su rūpinimusi pagal
9 straipsnio 1 dalį dėl atitinkamo skrydžio.“ 10. 10 straipsnio 2 dalis a, b ir
c punktuose terminas „bilieto kaina“ pakeičiamas „skrydžio kaina“. 11. 11 straipsnis papildomas šia
dalimi: „3. Skrydį vykdantis oro vežėjas netaiko
9 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje išdėstytų
apribojimų, jei keleivis yra ribotos judėsenos asmuo arba bet kuris
jį lydintis asmuo, vaikas, kuris vyksta be suaugusiųjų,
nėščia moteris ar asmuo, kuriam reikia specialios medicinos pagalbos,
su sąlyga, kad oro vežėjas ar jo atstovas arba kelionės
organizatorius apie ypatingos pagalbos poreikius buvo įspėtas bent
prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio išvykimo laiko. Laikoma,
kad toks pranešimas apima visą kelionę ir grįžtamąją
kelionę, jei dėl abiejų kelionių sudaryta sutartis su tuo
pačius oro vežėju.“ 12. 13 straipsnis pakeičiamas
taip: „13
straipsnis Teisė
į žalos atlyginimą Kai skrydį vykdantis oro vežėjas sumoka
kompensaciją ar įvykdo kitas jam pagal šį reglamentą
tenkančias prievoles, nė viena šio reglamento ar nacionalinės
teisės nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti jo teisę
siekti kompensacijos už pagal šį reglamentą susidariusias išlaidas iš
bet kurių trečiųjų šalių, kurios prisidėjo
sukeliant įvykį, dėl kurio teko mokėti kompensaciją ar
vykdyti kitas prievoles.“ 13. 14 straipsnis pakeičiamas
taip: „14
straipsnis Prievolė
informuoti keleivius 1. Oro uostą valdanti įstaiga ir
skrydį vykdantis oro vežėjas užtikrina, kad prie registravimo
stalelių (įskaitant registravimo savitarnos aparatus) ir prie
įlaipinimo vartų būtų pavaizduotas keleiviams aiškiai
matomas ir aiškiai įskaitomas tekstas su tokiu tekstu: „Jei jus atsisakoma
vežti arba jūsų skrydis atšaukiamas ar atidėtas mažiausiai dviem
valandoms, registracijos arba įlaipinimo vietoje galite gauti tekstą,
kuriame išdėstytos jūsų teisės, pirmiausia dėl
pagalbos ir galimos kompensacijos.“ 2. Skrydį vykdantis oro vežėjas, kuris
atsisako vežti arba atšaukia skrydį, pateikia kiekvienam atitinkamam
keleiviui rašytinį pranešimą, kuriame išdėstytos kompensavimo ir
pagalbos teikimo pagal šį reglamentą taisyklės, įskaitant
informaciją apie galimus ribojimus pagal 9 straipsnio 4 dalį ir 9
straipsnio 5 dalį. Kiekvienam keleiviui, kurio skrydis atidėtas arba
tvarkaraštis pakeičiamas mažiausiai dviem valandomis, jis taip pat
pateikia lygiavertį pranešimą. Keleiviui taip pat raštu pateikiami
pagal 16a straipsnį paskirtos įstaigos, kompetentingos nagrinėti
skundus, duomenys ryšiams. 3. Aklų ir silpnaregių asmenų
atveju šio straipsnio nuostatos taikomos naudojant kitas tinkamas priemones. 4. Oro uostą valdanti įstaiga užtikrina,
kad bendra informacija apie keleivių teises būtų aiškiai ir
matomai pavaizduota oro uosto keleivių zonose. Ji taip pat užtikrina, kad
oro uoste esantys keleiviai būtų informuoti apie jų skrydžio
atšaukimą ir apie jų teises tuo atveju, jei oro vežėjas
netikėtai nutraukia veiklą, kaip antai nemokumo arba licencijos oro
susisiekimo veiklai vykdyti (veiklos licencijos) panaikinimo atveju. 5. Jei skrydis atšaukiamas ar išvykimas
atidedamas, skrydį vykdantis oro vežėjas nedelsdamas informuoja
keleivius apie padėtį (bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 30
minučių nuo tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko) ir apie
numatomą išvykimo laiką, kai tik gaunama informacija, su sąlyga,
kad oro vežėjas būtų gavęs keleivio duomenis ryšiams pagal
6 ir 7 dalis tuo atveju, kai bilietas buvo įgytas per tarpininką. 6. Kai keleivis įgyja bilietą ne
tiesiogiai iš skrydį vykdančio oro vežėjo, bet per Sąjungoje
įsisteigusį tarpininką, pastarasis perduoda keleivio duomenis
ryšiams oro vežėjui su sąlyga, kad keleivis yra davęs aiškų
rašytinį sutikimą. Šis sutikimas gali būti suteiktas tik gavus
teisę pasirinkti. Oro vežėjas gali naudoti tuos duomenis ryšiams tik
tam, kad pagal šį straipsnį įvykdytų informavimo
prievolę, ir ne rinkodaros tikslais; jis ištrina duomenis ryšiams per 72
valandas nuo vežimo sutarties įvykdymo. Tie duomenys tvarkomi, prieinami
ir saugojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB
dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo
tokių duomenų judėjimo[24].
7. Tarpininkui netaikoma 6 dalis, jeigu jis gali
įrodyti, kad veikia alternatyvi sistema, užtikrinanti keleivio
informavimą be atitinkamų duomenų ryšiams perdavimo.“ 14. 16 straipsnis pakeičiamas
taip: „16
straipsnis Vykdymo
užtikrinimas 1. Kiekviena valstybė narė paskiria
nacionalinę vykdymo užtikrinimo įstaigą, atsakingą už šio
reglamento vykdymo užtikrinimą, susijusį su skrydžiais iš jos
teritorijoje esančių oro uostų ir skrydžiais iš
trečiųjų šalių į tokius oro uostus. Valstybės
narės praneša Komisijai apie įstaigą, paskirtą pagal
šią dalį. 2. Nacionalinė vykdymo užtikrinimo
įstaiga atidžiai stebi šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir
imasi būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad būtų
paisoma keleivių teisių. Tuo tikslu, nacionalinei vykdymo užtikrinimo
įstaigai paprašius, oro vežėjai ir oro uostus valdančios
įstaigos pateikia jai atitinkamus dokumentus. Vykdydama funkcijas,
nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga atsižvelgia į
informaciją, kurią jai pateikė pagal 16a straipsnį paskirta
įstaiga. Ji taip pat gali priimti sprendimą dėl vykdymo
užtikrinimo veiksmų, paremtų individualiais skundais, kuriuos jai
perdavė 16a straipsnį paskirta įstaiga. 3. Valstybių narių nustatytos sankcijos
už šio reglamento pažeidimus yra veiksmingos, proporcingos ir
atgrasančios. 4. Kai pagal 16 ir 16a straipsnius paskiriama ne
ta pati įstaiga, sukuriami ataskaitų teikimo mechanizmai siekiant
užtikrinti keitimąsi informacija tarp skirtingų įstaigų,
kad nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai būtų padėta
vykdyti priežiūros ir vykdymo užtikrinimo pareigas, o pagal 16a paskirtai
įstaigai – rinkti informaciją kurios reikia nagrinėjant
individualius skundus. 5. Apie kiekvienus metus vėliausiai kitų
kalendorinių metų balandžio pabaigoje nacionalinės vykdymo
užtikrinimo įstaigos skelbia savo veiklos statistinius duomenis,
įskaitant apie taikytas sankcijas. 6. Oro vežėjai perduoda savo duomenis ryšiams
šiame reglamente aptariamais klausimais valstybių narių, kuriose jie
vykdo veiklą, nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms.“ 15. Įterpiami šie
straipsniai: „16a
straipsnis Keleivių
pretenzijos ir skundai 1. Rezervavimo metu oro vežėjai suteikia
informaciją keleiviams apie jų pretenzijų ir skundų
nagrinėjimo procesus, susijusius su šiame reglamente išdėstytomis
teisėmis, ir apie svarbius adresus, kuriais keleiviai gali pateikti
pretenzijas ir skundus, įskaitant elektroninėmis perdavimo
priemonėmis. Oro vežėjas taip pat informuoja keleivius apie
įstaigą ar įstaigas, kompetentingas nagrinėti keleivių
skundus. 2. Jei keleivis nori pateikti skundą oro
vežėjui dėl savo teisių pagal šį reglamentą, jis
pateikia skundą per 3 mėnesius nuo dienos, kai skrydis įvyko ar
buvo numatytas įvykdyti tvarkaraštyje. Gavęs skundą,
vežėjas per 7 dienas patvirtina keleiviui jį gavęs. Per du
mėnesius nuo skundo gavimo oro vežėjas keleiviui pateikia išsamų
atsakymą. 3. Pagal atitinkamą ES ir nacionalinę
teisę kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę instituciją
ar institucijas, atsakingą (-as) už neteisminį oro vežėjų
ir keleivių ginčų dėl šiame reglamente numatytų
teisių sprendimą. 4. Kiekvienas keleivis gali skųstis bet
kuriai nacionalinei institucijai, paskirtai pagal 3 dalį, dėl šio
reglamento galimo pažeidimo bet kuriame valstybės narės teritorijoje
esančiame oro uoste arba dėl bet kurio skrydžio iš trečiosios
šalies į oro uostą, esantį toje teritorijoje. Tokie skundai gali
būti pateikti ne anksčiau kaip per du mėnesius po to, kai
skundas pateiktas atitinkamam vežėjui, nebent vežėjas jau
pateikė galutinį atsakymą į tokį skundą. 5. Gavusi skundą, paskirtoji institucija per
7 dienas patvirtina jį gavusi ir nusiunčia kopiją atitinkamai
nacionalinei vykdymo užtikrinimo įstaigai. Terminas, per kurį
skundą pateikusiam asmeniui turi būti pateiktas galutinis atsakymas,
yra ne ilgesnis kaip trys mėnesiai nuo skundo gavimo dienos. Galutinio
atsakymo kopija taip pat pateikiama nacionalinei vykdymo užtikrinimo
įstaigai. 16b
straipsnis Valstybių
narių ir Komisijos bendradarbiavimas 1. Per 16c straipsnyje nurodytą komitetą
Komisija palaiko valstybių narių dialogą dėl jose atliekamo
šio reglamento aiškinimo ir taikymo. 2. Valstybės narės teikia Komisijai
metinę veiklos ataskaitą vėliausiai kitų metų
balandžio pabaigoje. Komisija įgyvendinamaisiais aktais gali
nuspręsti, kokie klausimai turi būti nagrinėjami tose
ataskaitose. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 16c straipsnyje
nurodytą procedūrą. 3. Valstybės narės nuolat siunčia
Komisijai aktualią informaciją apie jose vykdomą reglamento
aiškinimą ir taikymą, o Komisija sudaro galimybę kitoms
valstybėms narėms gauti tą informaciją elektronine forma. 4. Valstybėms narėms paprašius arba savo
iniciatyva Komisija nagrinėja atvejus, kai išsiskiria kurios nors šio
reglamento nuostatos taikymas ir vykdymo užtikrinimas, ypač dėl
ypatingų aplinkybių; išaiškina reglamento nuostatas, kad
būtų palaikomas bendras požiūris. Tuo tikslu Komisija,
pasitarusi su 16c straipsnyje nurodytu komitetu, gali priimti
rekomendaciją. 5. Komisijai paprašius nacionalinės vykdymo
užtikrinimo įstaigos tiria specifinę įtartiną vieno ar
kelių oro vežėjų praktiką ir pateikia išvadas Komisijai per
4 mėnesius nuo prašymo gavimo. 16c
straipsnis Komiteto
procedūra 1. Komisijai padeda Keleivių teisių
komitetas, sudarytas iš dviejų kiekvienos valstybės narių
atstovų, kurių bent vienas atstovauja nacionalinei vykdymo
užtikrinimo įstaigai. Šis komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011
apibrėžtas komitetas. 2. Darant nuorodą į šią dalį,
taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. 16. 17 straipsnis pakeičiamas
taip: „17
straipsnis Ataskaita Komisija iki 2017 m. sausio 1 d. pateikia Europos
Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ir rezultatų ataskaitą,
pirmiausia dėl kompensacijos už atidėjimą ilgam laikui ir
dėl ribojimo teikiant apgyvendinimą ilgalaikėmis ypatingomis
aplinkybėmis poveikio. Komisija taip pat pateikia ataskaitą
sustiprintos oro keleivių apsaugos iš trečiųjų šalių
ne Bendrijos oro vežėjų vykdomuose skrydžiuose ataskaitą,
atsižvelgdama į tarptautinius oro susisiekimo susitarimus. Prireikus prie
ataskaitos pridedami teisės aktų pasiūlymai. 17. Šio reglamento 1 priedas
pridedamas kaip Reglamento (EB) Nr. 261/2004 1 priedas. 2 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 iš dalies
keičiamas taip: 1. 3 straipsnio 2 dalis
pakeičiama taip: „2. Bendrijos oro vežėjas oro uoste pateikia
skundo formą, kuria naudodamasis keleivis gali nedelsiant pateikti
skundą dėl sužaloto ar vėluojančio bagažo. Tokią
skundo formą, kuri gali būti paraiškos dėl žalos nuosavybei
(angl. PIR) formos, oro vežėjas oro uoste priima kaip skundą pagal
Monrealio konvencijos 31 straipsnio 2 dalį. Ši galimybė nepažeidžia
keleivio teisės pateikti skundą kitomis priemonėmis iki
Monrealio konvencijoje nurodyto termino.“ 2. 5 straipsnio 2 dalis
pakeičiama taip: „2. Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinis
mokėjimas kiekvieno keleivio mirties atveju yra ne mažesnis kaip suma
eurais, prilygstanti 18 096 SST. Komisija įgaliojama deleguotuoju
aktu pagal 6c straipsnį pritaikyti tą sumą atsižvelgiant į
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sprendimą pagal
Monrealio konvencijos 24 straipsnio 2 dalį. Kiekvienu minėtosios
sumos pritaikymu pakeičiama ir atitinkama priedo suma.“ 3. 6 straipsnio 1 dalyje
įrašomas toks sakinys: „Komisija įgaliojama deleguotuoju aktu pagal
6c straipsnį pritaikyti priede minėtas sumas, išskyrus 5 straipsnio 2
dalyje minėtą sumą, atsižvelgiant į Tarptautinės
civilinės aviacijos organizacijos sprendimą pagal Monrealio konvencijos
24 straipsnio 2 dalį.“ 4. Įterpiami šie
straipsniai: „6a
straipsnis 1. Kai vežami registruoti
neįgaliųjų vežimėliai ar kita judėjimo įranga
arba pagalbiniai įtaisai, oro vežėjas ir jo darbuotojai kiekvienam
ribotos judėsenos asmeniui, kaip apibrėžta Reglamento (EB)
Nr. 1107/2006[25]
2 straipsnio a dalyje, įsigyjant bilietą ir ne vėliau kaip
perduodant įrangą vežėjui pasiūlo galimybę nemokamai
pateikti specialią suinteresuotumo deklaraciją pagal Monrealio
konvencijos 22 straipsnio 2 dalį. 2. Judėjimo pagalbinių priemonių
sunaikinimo, praradimo ar sužalojimo atveju oro vežėjo atsakomybė
ribojama suma, kurią deklaravo asmuo, kai registruota judėjimo
įranga buvo perduota Bendrijos oro vežėjui. 3. Neįgaliųjų vežimėlių
ar kitos judėjimo įrangos arba pagalbinių įtaisų
sunaikinimo, praradimo, sužalojimo ar vėlavimo atveju oro vežėjas
turi atlyginti sumą, neviršijančią keleivio deklaruotos sumos;
išskyrus atvejus, kai reikalaujama suma yra didesnė nei faktinis asmens
suinteresuotumas juos pristatyti į paskirties vietą. 6b
straipsnis 1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16
straipsnį paskirta nacionalinė vykdymo užtikrinimo įstaiga
užtikrina šio reglamento laikymąsi. Tuo tikslu ji stebi: - oro vežimo sutarčių sąlygas; - sistemingą siūlymą deklaruoti
specialų suinteresuotumą registruota judėjimo įranga ir
kompensacijos lygio tinkamumą judėjimo įrangai padarytos žalos
atveju; - išankstinį mokėjimą pagal 5
straipsnio 1 dalį, kai tinka; - 6 straipsnio taikymą. 2. Siekdamos stebėti ribotos judėsenos
ir neįgalių keleivių apsaugą žalos jų judėjimo
įrangai atveju nacionalinės vykdymo užtikrinimo įstaigos
nagrinėja ir atsižvelgia į informaciją apie skundus dėl
judėjimo įrangos, pateiktus pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16a
straipsnį paskirtoms įstaigoms. 3. Valstybių narių nustatytos sankcijos
už šio reglamento pažeidimus yra veiksmingos, proporcingos ir
atgrasančios. 4. Pagal Reglamento (EB) Nr. 261/2004 16
straipsnio 6 dalį pateikiamose metinėse ataskaitose nacionalinės
vykdymo užtikrinimo įstaigos kartu skelbia savo veiklos statistinius
duomenis ir apie taikant reglamentą taikytas sankcijas. 6c
straipsnis 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus
Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis 2. 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai
priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo
šio reglamento įsigaliojimo datos. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada
atšaukti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.
Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime
nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas
įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą
dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų
aktų galiojimui. 4. Apie priimtą deleguotąjį
aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir
Tarybai. 5. Pagal 6 straipsnio 1 dalį priimtas
deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius
nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei
Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar
nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša
Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento ar Tarybos
iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.“ 6d
straipsnis 1. Nors oro vežėjai turi visišką
komercinę laisvę nustatyti sąlygas, kuriomis leidžia vežti
bagažą, įsigyjant bilietą ir prie registravimo stalelių
(įskaitant registravimo savitarnos aparatus) jie turi aiškiai nurodyti,
koks didžiausias bagažas keleiviams leidžiamas vežti salone ir bagažo skyriuje
kiekvienu į keleivio rezervaciją įtrauktu skrydžiu,
įskaitant bet kokius bagažo vienetų apribojimus, kurie būtų
taikomi neviršijant didžiausio leidžiamo bagažo. Kai už bagažo vežimą
taikomi papildomi mokesčiai, oro vežėjai aiškiai nurodo tų
mokesčių dydį įsigyjant bilietą ir paprašius oro
uoste. 2. Kai dėl ypatingų aplinkybių
(tokių kaip saugos sumetimai ar orlaivio tipo pakeitimas), padarytų
įsigijus bilietą, nebegalima salone vežti daiktų, kurie yra
leidžiamo rankinio bagažo dalis, oro vežėjas gali juos vežti bagažo
skyriuje, bet keleiviui dėl to nepatiriant papildomų išlaidų. 3. Tos teisės nepaveikia rankinio bagažo
apribojimų, nustatytų ES ir tarptautinėmis saugumo
taisyklėmis, tokiomis kaip reglamentai (EB) Nr. 300/2008 ir (EB)
Nr. 820/2008. 6e
straipsnis 1. Bendrijos oro vežėjas leidžia keleiviui
įsinešti muzikos instrumentą į orlaivio keleivių
saloną laikantis taikomų saugos taisyklių ir atitinkamo orlaivio
techninių specifikacijų ir apribojimų. Muzikiniai instrumentai
priimami vežti į orlaivio salone, jei tokie instrumentai gali būti
saugiai laikomi tinkamame bagažo skyriuje salone arba po atitinkamu keleivio
krėslu. Oro vežėjas gali nustatyti, kad muzikos instrumentas yra leidžiamo
keleivio rankinio bagažo dalis ir negali būti vežamas viršijant tą
leidžiamą bagažą. 2. Kai muzikos instrumentas yra per didelis
saugiai laikyti tinkamame bagažo skyriuje salone arba po atitinkamu keleivio
krėslu, oro vežėjas gali paprašyti sumokėti antrą
susisiekimo kainą, kai tokie muzikos instrumentai vežami kaip rankinis
bagažas ant antros vietos. Nusipirkus antrą vietą, oro vežėjas
turėtų dėti pagrįstų pastangų, kad keleivis
būtų pasodintas greta atitinkamo muzikos instrumento. Kai toks
skyrius yra ir kai paprašoma, muzikos instrumentai yra vežami šildomame
orlaivio krovinių skyriuje laikantis taikomų saugos taisyklių,
erdvės apribojimų ir atitinkamo orlaivio techninių
specifikacijų. Oro vežėjas aiškiai nurodo sąlygas, kuriomis
vežami muzikos instrumentai, ir taikomus mokesčius.“ 5. 7 straipsnis pakeičiamas
taip: „7
straipsnis Komisija iki 2017 m. sausio 1 d. pateikia Europos
Parlamentui ir Tarybai šio reglamento veikimo ir rezultatų ataskaitą.
Prireikus prie šios ataskaitos pridedami siūlomi teisės akto
projektai.“ 6. Reglamento (EB) Nr. 2027/97
priedas keičiamas šio reglamento 2 priedu. 3 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas 1 priedas. „Priedas. Neišsamus aplinkybių,
laikomų ypatingomis aplinkybėmis taikant šį reglamentą,
sąrašas 1. Ypatingomis aplinkybėmis laikoma: i. gaivalinės nelaimės, dėl
kurių neįmanoma saugiai vykdyti skrydžio; ii. techninės problemos, kurios
nebūdingos įprastiniam orlaivio naudojimui, tokios kaip defekto
nustatymas vykdant atitinkamą skrydį, ir kurios neleidžia normaliai
tęsti naudojimo; arba grėsmę skrydžio
saugai keliantis paslėptas gamybos defektas, kurį atskleidė
gamintojas ar kompetentinga institucija; iii. pavojai saugumui, sabotažo ar terorizmo
veiksmai, dėl kurių neįmanoma saugiai vykdyti skrydį; iv. gyvybei grėsmę keliantis pavojus
sveikatai ar skubios medicinos pagalbos atvejai, kuriais reikia nutraukti ar
kitur nukreipti atitinkamą skrydį; v. oro eismo valdymo apribojimai ar oro
erdvės arba oro uosto uždarymas; vi. su skrydžio sauga nesuderinamos
meteorologinės sąlygos; taip pat vii. skrydį vykdančio oro vežėjo
arba pagrindinių paslaugų teikėjų, tokių kaip oro
uostai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai, darbuotojų darbo
ginčai. 2. Ypatingomis aplinkybėmis nelaikoma: i. techninės problemos, kurios būdingos
įprastiniam orlaivio naudojimui, tokios kaip problema, nustatyta per
einamąją techninę priežiūrą ar prieš skrydį
tikrinant orlaivį, ar problema, kuri kyla dėl to, kad tokia
priežiūra ar patikrinimas prieš skrydį tinkamai neatlikti; taip pat ii. kai nėra skrydžio įgulos ar
keleivių salono įgulos (išskyrus, kai priežastis – darbo
ginčai). 2 priedas. „PRIEDAS Oro
vežėjo atsakomybė už keleivius ir jų bagažą Šis informacinis pranešimas trumpai
apibūdina ES oro vežėjų taikomas atsakomybės taisykles,
kaip reikalauja ES teisės aktai ir Monrealio konvencija. Kompensacija
mirties ar sužeidimo atveju Atsakomybei už keleivio sužeidimą ar
mirtį, sukeltą nelaimingo atsitikimo orlaivyje ar per bet kuriuos
įlaipinimo arba išlaipinimo veiksmus, nėra jokių finansinių
ribų. Dėl žalos atlyginimo iki 113 100 SST (apytikris dydis
vietos valiuta) oro vežėjas negali atmesti ar riboti savo
atsakomybės. Dėl tą sumą viršijančio dydžio oro
vežėjas nėra atsakingas, jei įrodo, kad jis nebuvo neatsargus ar
kitaip kaltas arba kad žala padaryta tik dėl trečiosios šalies neatsargumo
ar kitokios kaltės. Išankstiniai
mokėjimai Keleivio žūties ar sužeidimo atveju oro
vežėjas per 15 dienų po to, kai buvo nustatyta asmens, turinčio
teisę gauti kompensaciją, tapatybė, turi išmokėti
išankstinį mokėjimą, koks gali būti reikalingas neatidėliotinoms
ekonominėms reikmėms. Mirties atveju šis išankstinis mokėjimas
yra ne mažesnis kaip 18 096 SST (apytikris dydis vietos valiuta). Keleivio
nuvežimas pavėluotai Jei keleivis nuvežamas pavėluotai, oro
vežėjas turi atlyginti žalą, išskyrus atvejus, kai jis
ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad būtų
išvengta žalos, arba kai imtis tokių priemonių buvo neįmanoma.
Atsakomybė už keleivio nuvežimą pavėluotai yra ne didesnė
kaip 4 694 SST (apytikris dydis vietos valiuta). Bagažo
praradimas, sužalojimas ar vėlavimas Jei bagažas prarandamas, sužalojamas ar
vėluoja, oro vežėjas atsakingas už žalą iki 1 113 SST
(apytikris dydis vietos valiuta), kompensacijos ribą taikant keleiviui, o
ne registruoto bagažo vienetui, išskyrus atvejus, kai oro vežėjas ir
keleivis yra sutarę dėl aukštesnės ribos specialia
suinteresuotumo deklaracija. Oro vežėjas nėra atsakingas už
sužalotą ar prarastą bagažą, jei žalą ar praradimą
lėmė bagažo savybė ar defektas. Oro vežėjas nėra
atsakingas už vėluojantį bagažą, kai yra ėmęsis
visų pagrįstų priemonių siekdamas išvengti žalos dėl
bagažo vėlavimo arba kai imtis tokių priemonių buvo
neįmanoma. Oro vežėjas atsakingas už rankinį bagažą,
įskaitant asmeninius daiktus, tik tuo atveju, kai žala atsirado dėl
jo kaltės. Aukštesnės
ribos bagažui Keleivis gali naudotis aukštesne
atsakomybės riba ne vėliau kaip registracijos metu pateikdamas
specialią deklaraciją ir sumokėdamas papildomą
mokestį, jei to reikalaujama. Toks papildomas mokestis grindžiama tarifu,
kuris yra siejamas su papildomomis išlaidomis vežant ir apdraudžiant
atitinkamą bagažą, viršijančiomis 1 131 SST
atsakomybės ribą. Šis tarifas keleiviams nurodomas jiems paprašius.
Neįgaliems keleiviams ir ribotos judėsenos keleiviams sistemingai
siūloma nemokama pasirinkimo galimybė pateikti specialią
suinteresuotumo deklaraciją dėl judėjimo įrangos vežimo. Skundų
dėl bagažo pateikimo terminas Jei bagažas sužalojamas, vėluoja,
prarandamas ar sunaikinamas, keleivis visais atvejais turi kuo skubiau pateikti
oro vežėjui rašytinį skundą. 7 dienų skundo pateikimo
terminas taikomas tuo atveju, kai bagažas sužalojamas, ir 21 dienos terminas –
kai jis vėluoja; abiem atvejais laikas skaičiuojamas nuo dienos, kai
bagažas buvo atiduotas keleiviui. Kad būtų lengviau laikytis tų
terminų, oro vežėjas privalo pasiūlyti keleiviams galimybę
užpildyti skundo formą oro uoste. Tokią skundo formą, kuri gali
būti paraiškos dėl žalos nuosavybei (angl. PIR) formos, oro
vežėjas privalo oro uoste priimti kaip skundą. Sutartį
sudariusio vežėjo ir faktinio vežėjo atsakomybė Jei faktiškai skrydį vykdantis oro
vežėjas yra ne tas pats, su kuriuo sudaryta sutartis, keleivis turi
teisę pateikti skundą ar pretenziją dėl žalos atlyginimo
bet kuriam iš jų. Tai apima atvejus, kai speciali suinteresuotumo
pristatymu deklaracija buvo sutarta su faktiniu vežėju. Ieškinio
senatis Bet kuris ieškinys teisme dėl žalos
atlyginimo turi būti pareikštas per dvejus metus nuo orlaivio atvykimo
dienos arba nuo tos dienos, kai tas orlaivis turėjo atvykti. Informavimo
pagrindas Išdėstytųjų taisyklių pagrindas
yra 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio konvencija, kuri Bendrijoje yra
įgyvendinta Reglamentu (EB) Nr. 2027/97 (su pakeitimais, padarytais
Reglamentu (EB) Nr. 889/2002 ir Reglamentu (EB) Nr. xxx) ir valstybių
narių nacionalinės teisės aktais.“ [1] 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir
pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba
atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91
(OL L 46, 2004 2 17, p. 1). [2] 1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2027/97
dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo
vežimą oru (OL L 285, 1997 10 17, p. 1) su pakeitimais, padarytais
2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu
(EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, 2002 5 30, p. 2) [3] COM(2010) 603, 2010 m.
spalio 16 d. [4] „Bendros Europos transporto
erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių
naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, COM(2011)144 galutinis,
žr. p. 23: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0144:FIN:EN:PDF. [5] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai
dėl Reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir
pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba
atidėjimo ilgam laikui atveju, taikymo (http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2011:0174:FIN:LT:HTML).
COM(2011) 174 galutinis [6] 2012 m. kovo 29 d. Europos Parlamento rezoliucija
dėl nustatytų oro transportu keliaujančių asmenų
teisių veikimo ir taikymo 2011/2150(INI), http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2012-0099+0+DOC+XML+V0//LT
[7] OL C 364, 2000 12 18, p. 1. [8] http://ec.europa.eu/transport/passengers/consultations/2012-03-11-apr_en.htm [9] http://ec.europa.eu/transport/passengers/events/2012-05-30-stakeholder-conference_en.htm [10] 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo
paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, OL
L 293, 2008 10 31, p. 3. [11] Žr. Komisijos pasiūlymus http://ec.europa.eu/consumers/redress_cons/adr_policy_work_en.htm [12] OL C , , p. . [13] OL C , , p. . [14] OL L 46, 2004 2 17, p. 1. [15] OL L 285, 1997 10 17, p. 1; su pakeitimais, padarytais OL L 140, 2002 5 30,
p. 2. [16] COM(2010) 603 galutinis [17] OL L 158,
1990 6 23, p. 59. [18] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [19] 1997 m. spalio 9 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už
keleivių ir jų bagažo vežimą oru (OL L 285, 1997 10 17, p. 1) su
pakeitimais, padarytais 2002 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 889/2002 (OL L 140, 2002 5 30, p. 2) [20] OL L 293, 2008 10 31, p. 3. [21] OL L 158, 1990 6 23,
p. 59. [22] OL L 204, 2006 7 26, p. 1. [23] OL L 293, 2008 10 31, p. 3. [24] OL L 281, 1995 11 23, p. 31. [25] 2006 m. liepos 5 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl
neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų
teisių keliaujant oru, OL L 204, 2006 7 26, p. 1.