52010DC0308

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2010.6.14

KOM(2010)308 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas

SEK(2010)716 SEK(2010)717

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) taikymo veiksmų planas

ĮžANGA. SIEKIANT PLATESNIO EGNOS IR GALILEO TAIKYMO EUROPOJE

EGNOS jau yra, naudokime ją

EGNOS[1] – Europos palydovinė signalų tikslinimo sistema, kuria sudaromos galimybės naudoti GALILEO, pradėta naudoti nuo 2009 m. spalio 1 d. Likus šešiems mėnesiams iki minėtos datos ES vardu Komisija perėmė iš Europos kosmoso agentūros (ESA) sistemos nuosavybės teises. EGNOS, kurioje yra trys geostacionarūs palydovai ir 40 antžeminių stočių, yra išplėtota Europoje ir Šiaurės Afrikoje, papildo pasaulinę vietos nustatymo sistemą (GPS), kuria 2000 m. JAV leido naudotis civiliniais tikslais negarantuojant paslaugų teikimo.

2006 m. konsultacijos dėl Europos žaliosios knygos dėl GNSS taikymo galimybių parodė, kad Europoje yra daug GNSS taikymo sričių, kuriose galima panaudoti GNSS vietos, greičio ir laiko nustatymo galimybes.

EGNOS visoje Europoje suteikia laisvus sustiprintus palydovinės navigacijos signalus, dešimt kartų tikslesnius nei GPS. Toks geresnis tikslumas gali būti naudingas visoms taikymo sritims, kuriose naudojami vietos ir greičio nustatymo duomenys: visoms transporto rūšims dėl geresnio infrastruktūros valdymo ir informacijos apie antžeminę lokalizaciją teikimo, logistikai, tiksliajam ūkininkavimui, civilinei saugai ir krizių valdymui, kartografijai ir žemės registrui, žuvininkystei, energetikai, gamtos išteklių valdymui, kalnakasybai, gamtos mokslams, meteorologijai, klimato kaitos modeliavimui, aplinkosaugai, teisingumui ir teisės aktų vykdymo užtikrinimui, sienų kontrolei ir t. t.

Kitas EGNOS pranašumas, kuris svarbus civiliams naudotojams, yra integralumas, t. y. patikimumo standartas, leidžiantis užtikrinti sistemos teikiamos informacijos teisingumą, įspėjant automatiškai naudotoją, kai sisteminė klaida yra už tam tikrų patikimumo ribų. Integralumas svarbus transporte naudojamose žmonių gyvybės apsaugos sistemose (visų rūšių transportui, oro uostų valdymui, automatinėms transporto priemonėms), jautriose komercinėse taikymo srityse (didelio tikslumo naftos platformų vietos nustatymui, logistikai, pavojingų prekių vežimui) arba atsakomybės požiūriu svarbiose srityse, kur reikalinga teisinė pagalba (eismo įvykių atkūrimas, kelių naudotojų apmokestinimas, elektros ar telekomunikacijų tinklų sinchronizavimas).

Europai turi priklausyti dalis pasaulinės GNSS vartotojų rinkos

Kartu su GPS, o vėliau ir su GALILEO, dabartinė EGNOS pagerino infrastruktūrą, leidusią sukurti GNSS produktų ir paslaugų pasaulinę rinką, vadinamą vartotojų rinka. 2008 m. šios rinkos vertė sudarė 124 mlrd. EUR.

Visų pirma, ši rinka – tai su pagrindiniais vietos ir laiko nustatymo signalais susiję produktai ir paslaugos, tačiau naudos turėtų duoti ir planuojamas įdiegti signalų autentiškumo patvirtinimas ir kodavimas. Ekspertai prognozuoja, kad iš viso 75 % (52 % pajamų) šios rinkos sudarys su mobiliomis telekomunikacijomis ir asmenine mobiliąja įranga siejami produktai ir paslaugos, 20 % (44 % pajamų) – išmaniosios transporto sistemos, o likusius 5 % (4 % pajamų) – kitos taikymo sritys.

Nepaisant Europos investicijų į nuosavą GNSS infrastruktūrą ir galimybės naudoti EGNOS, Europos pramonė užima tik nedidelę dalį pasaulinės GNSS taikymo rinkos, palyginti su kitais aukštosios technologijos sektoriais (beveik trečdalis rinkos), ir tai yra problema, nes:

- EGNOS ir GALLILEO taikymas turėtų lemiamos įtakos žinių visuomenės raidai ir didelės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimui ES. Europa praleistų labai gerą progą gauti tam tikros ekonominės naudos iš GNSS taikymo. Be to, jeigu GALILEO ir EGNOS Europoje netaps pagrindiniu GNSS standartu, daugelio taikymo sričių vystymą ribos technologijos, neleidžiančios gauti pridėtinės vertės iš naujų pažangių paslaugų.

- Ribotas EGNOS ir GALILEO sistemų naudojimas lemia labai didelę priklausomybę, kadangi GNSS yra labai skvarbi – gaunama labai svarbi daugelio kasdieninės veiklos sričių, Europos saugumo ir socialinės bei ekonominės plėtros požiūriu informacija apie padėtį, navigaciją ir laiką. Pasitikėdama tik GPS taikymu, ES gali susidurti su problema, kai GPS signalo nebus ir to ES negalės kontroliuoti, nes pirminė GPS funkcija – padėti karinėse operacijose trečiojoje šalyje.

GNSS paslaugų skvarba, kaip ir interneto, yra didžiulė. Remiantis naujausiais ir atsargiausiais vertinimais, bendra ES GNSS programų nauda per artimiausius 20 metų ES pramonei, piliečiams ir valstybėms narėms būtų 55–63 mlrd. EUR, o svarbiausią netiesioginę naudą gautų naudotojai (37–45 mlrd. EUR). Todėl riboto ES GNSS sistemų naudojimo problema Europos visuomenei aktuali apskritai daugeliu požiūrių[2].

Šiuo metu neapibrėžtumas dėl europinės GNSS mažina pasitikėjimą galimų naudotojų įmonėmis. Didėjanti konkurencija su trečiosioms šalimis (JAV, Rusija, Kinija, Indija, Japonija, kurios pripažino strateginę GNSS svarbą ir paskelbė apie ketinimus GNSS naudoti civiliniais tikslais, įskaitant jų gamintojų kuriamas savas taikymo sistemas) taip pat pablogino GNSS taikymo plėtros sąlygas Europos nenaudai, kadangi šios sistemos galėtų pradėti veikti tuo pat metu, kaip ir GALILEO.

Atsižvelgiant į šias su ES GNSS programomis susijusias naujas aplinkybes, reikalingas išsamus veiksmų planas, kuris leistų padidinti žmonių pasitikėjimą programomis, skatinti EGNOS ir GALILEO taikymo sričių plėtrą ir siekti kuo spartesnės, gilesnės ir platesnės šių paslaugų plėtros visose taikymo srityse, kad ES infrastruktūros nauda būtų kuo didesnė.

ES VAIDMUO

Potenciali GNSS taikymo nauda susieja kelias ES lygmeniu koordinuojamos politikos sritis, įskaitant ES 2020 m. strategiją ir ES pavyzdinę iniciatyvą „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“, transporto saugą, aplinkos politiką, bendros žemės ūkio politikos vykdymą. Be to, ES GNSS patvirtinimas dažnai turi atitikti tarptautinius standartus ar sertifikavimo Europos lygmeniu reikalavimus, todėl ES turi imtis veiksmų, siekdama išvengti dubliavimo ir nereikalingų pastangų valstybių narių lygmeniu.

Jeig u status quo liktų tokia pati ir ES nesiimtų veiksmų, valstybių narių veiksmai nebūtų vieningi ar koordinuoti, ES GNSS taikymas būtų ribotas, o naujų sistemų taikymo efektyvumas būtų mažas, taip pat kiltų kliūčių laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, o požiūris į ES piliečius būtų nevienodas.

ES patikėjo GALILEO ir EGNOS valdymą Komisijai, todėl ji turi užtikrinti geriausią investicijų į šias programas grąžą. Be to, Komisija panaudos mokslinių tyrimų ir plėtros lėšas, skirtas ES mokslinių tyrimų programoms.

Todėl išsamiai konsultuojantis, pradedant 2006 m. žaliąja knyga dėl palydovinės navigacijos taikymo galimybių, buvo surinkta pasiūlymų dėl ES veiksmų. Komisija ir kitos suinteresuotosios šalys Europoje, įskaitant kai kurias valstybes nares, atliko keletą rinkos tyrimų ir ekonominės naudos analizę. Naujos idėjos buvo skatinamos ir kviečiant teikti pasiūlymus dėl mokslinių tyrimų projektų pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros šeštąją ir septintąją bendrąsias programas arba idėjas, pvz., konkursas „GALILEO Masters“.

Sričių, kur taikymas gali būti plėtojamas, skaičius yra didžiulis, tačiau ribotas biudžetas reiškia, kad Komisijos veiksmai turi būti siejami su keliomis sritimis, kurių nauda būtų didžiausia. Kitos galimybės paliekamos kitiems rinkos dalyviams ir rinkos jėgoms. Be jau minėtų prioritetinių sričių, Komisija siūlo skatinti inovacijas įvairiose srityse imantis horizontaliųjų veiksmų ES GNSS skvarbai pagerinti apskritai.

VEIKSMų PROGRAMA KONKREčIOSE PRIORITETINėSE SRITYSE

Iš pirmiau minėtų galimų taikymo sričių prioritetinėmis pripažintos sritys, kuriose GNSS taikymas gali būti labiausiai naudingas dėl šių priežasčių:

- prisidėjimo prie ES tikslų (ekonomikos augimas, darbo vietos, žinių visuomenė) įgyvendinimo;

- netiesioginės ekonominės (įskaitant energijos vartojimą) ir socialinės naudos;

- teigiamo poveikio išmetalams ir kitų rūšių teršalams;

- teigiamo poveikio vieningos rinkos veikimui ir tarptautinei prekybai;

- teigiamo poveikio sričių tarpusavio sąveikumui;

- konsultuojantis bei kviečiant teikti idėjas nurodytų interesų ir verslo praktikos sąryšio;

- Europos Komisijos ir valstybių narių valdžios institucijų įtakos;

- ribojimų laiko požiūriu ir galimybių (EGNOS jau galima naudotis, GALILEO derinimas orbitoje (IOV) prasidės netrukus, o visu pajėgumu (FOC) GALILEO ims veikti dar vėliau);

- konkrečios pridėtinės vertės dėl EGNOS ir GALILEO paslaugų konkurencinių pranašumų: autentiškumo patvirtinimo, integralumo, didelio vietos nustatymo, navigacijos ir laiko nustatymo tikslumo.

Šių prioritetų nustatymas leido sudaryti veiksmų srityse, kurios pažymėtos tamsesniu fonu (žr. 1 pav.), planą iki 2013 m. [3]: asmeninių mobiliųjų įtaisų ir mobiliųjų telefonų; kelių transporto; aviacijos; jūrų transporto ir žuvininkystės; tiksliojo ūkininkavimo ir aplinkosaugos; civilinės saugos ir priežiūros.

1 pav. GNSS segmentų prioritetų nustatymo schema

Kiekvienoje srityje prioritetas suteikiamas veiksmams, kurie yra ekonomiškai naudingiausi arba kurie labiausiai priklauso nuo EGNOS, ir sritims, kuriose Europos Komisija geriausiai pasirengusi veikti (pagal subsidiarumo principą).

Bus pasirinktos Komisijos tradiciškai naudojamos priemonės, visų pirma, valdžios institucijų veiklos koordinavimas, informacijos sklaida, informuotumo gerinimas ir galbūt reguliavimo priemonės, atlikus specialų poveikio vertinimų, jeigu manoma, kad rinkos jėgų nepakankama.

Sertifikavimas, standartizacija ir koordinavimas

Aviacija pagal savo pobūdį yra pirma EGNOS taikymo sritis. EGNOS „žmonių gyvybės apsaugos" sistema buvo sukurta pagal aviacijos sektoriaus poreikius. GNSS naudotojais gali būti ne tik didelės tarptautinės oro linijos, bet ir bendrosios aviacijos orlaivių ir malūnsparnių operatoriai. Oro uostai taip pat gali būti suinteresuoti europinės GNSS paslaugomis, susijusiomis su antžeminio transporto valdymu. Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai parodė, kad nedideli, pusiau įrengti oro uostai gali iš esmės pagerinti susisiekimą ir padidinti srautus ne montuodami šiuo metu naudojamą brangią antžeminę įrangą, o naudodami GNSS. .

Bendros oro erdvės politika ir bendros Europos oro erdvės ATM[4] mokslinių tyrimų (SESAR) strategija taip pat grindžiama europine GNSS sistema. Todėl labai svarbu, kad EGNOS būtų sertifikuota ir ja galėtų naudotis civilinė aviacija.

1 veiksmas . EGNOS sertifikavimas atliekamas dėl civilinės aviacijos (kreipiantis į Europos aviacijos saugos agentūrą (EASA) pagal tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartus) ir apima sistemos bei jos operatorių sertifikavimą.

Europoje naudojama EGNOS, WAAS (angl. „Wide Area Augmentation System“) sistema JAV ir kitos palydovinės signalų tikslinimo sistemos (SBAS) Tolimuosiuose Rytuose užtikrina paslaugų, teikiamų SBAS aprūpintiems orlaiviams, skrendantiems iš Amerikos į Aziją, tęstinumą. EGNOS šiuo metu apima Vakarų ir Centrinę Europą. Jos aprėptis Viduržiemio jūros teritorijoje bus plečiama į rytus ir į pietus. Afrikoje naudojamos panašios sistemos padės šį žemyną sujungti su Europa. Esamas EGNOS palydovinis segmentas galėtų būti šio sprendimo dalis.

2 veiksmas. Europos Komisija planuoja imtis parengiamųjų darbų, kad SBAS aprėptų Artimuosius Rytus ir Rytų bei Šiaurės Europą taip pat efektyviai, kaip EGNOS – ES. Ji pasiūlys SBAS įdiegimo Afrikoje variantus būsimame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime.

Nors ir užimdamas didžiausią rinkos dalį pagal dydį (75 % GNSS pasaulinės produktų ir paslaugų rinkos) telekomunikacijų sektorius reikalauja nedaug investicijų į daugumos taikymo sričių plėtrą, kadangi pigūs imtuvai yra plačiai prieinami (pvz., mobiliųjų telefonų gamintojams).

3 veiksmas . Europos Komisija rems GALILEO ir EGNOS mikroschemas ir mobiliuosius įtaisus plėtodama pramoninį bendradarbiavimą su šalimis – GNSS savininkėmis ir su imtuvų gamintojais.

Ateityje kai kurių išmaniųjų transporto sistemų (ITS) naudojimas kelių transporte, įskaitant pažangias pagalbos vairuotojams sistemas (ADAS), bus grindžiamas GALILEO integralumo ir autentiškumo patvirtinimo funkcijomis. Tam reikės įsteigti sertifikavimo įstaigą ir nustatyti sertifikavimo procedūras, kurios bus parengtos bendradarbiaujant su transporto priemonių gamintojais, elektronikos tiekėjais ir kelių eismo paslaugų operatoriais.

4 veiksmas . Bus išnagrinėtas GALILEO sertifikavimas, atsižvelgiant į ADAS.

Jūrų transporto stebėsena ir priežiūra gerokai pagerėtų navigacijai naudojant EGNOS ir GALILEO sistemas, įskaitant uostų, pakrantės ruožų ar pavojingų laivybos vietų navigaciją, pavyzdžiui, Lamanšo sąsiauryje. GNSS yra pagrindinė naujos Europos eismo stebėsenos sistemų priemonė (LRIT – nuotolinis identifikavimas ir sekimas). Kalnuose ir dykumų vietovėse naudojama GALILEO paieškos ir gelbėjimo sistema (SAR) taip pat skirta žvejų ir jūreivių saugumui užtikrinti. Padedama susekti laivus, GALILEO gali būti naudinga atliekant muitinės procedūras. Kita taikymo sritis yra vidaus vandenys, kur GNSS dėl geresnio tikslumo turėtų būti svarbus duomenų šaltinis teikiant upių informacijos paslaugas (UIS). Visos tokios saugos požiūriu labai svarbios sistemos turi būti sertifikuojamos.

5 veiksmas. EGNOS, o vėliau ir GALILEO bus siekiama taikyti jūrų transporte, bendradarbiaujant su Tarptautine jūrų organizacija (IMO) ir atsižvelgiant į tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS).

6 veiksmas. GALILEO SAR gebos pritaikymas prie Cospas-Sarsat sistemos.

Informacijos sklaida, mainai ir informuotumo gerinimo kampanijos

Kelių transportas yra antra GNSS rinka pagal dydį (apie 20 % pasaulinės GNSS produktų ir paslaugų rinkos). Kelių transportui skirtos ITS gali paskatinti labiau naudotis GNSS paslaugomis. Pavyzdžiui, jau Europos direktyvoje dėl elektroninių mokesčių rinkimo sistemų sąveikumo[5] arba reglamente dėl gyvų gyvūnų vežimo sąlygų[6] rekomenduojama naudoti GNNS. Europos Komisijos ITS veiksmų plane[7] ir pridedamoje direktyvoje[8] aptariama, kaip skatinti teikti GNSS paslaugas taikant konkrečias ITS (pagalbos iškvietimo sistema „eCall“, kelių rinkliavos, stovėjimo aikštelės sunkvežimiams ir kt.). Logistikos veiksmų planas[9] yra kita GNSS paslaugų plėtros, siekiant susekti konteinerius realiu laiku arba imtis vagysčių prevencijos, galimybė. Tačiau ITS sektorius labai mažai informuotas apie EGNOS.

7 veiksmas. Europos Komisija organizuos informavimo kampaniją, įskaitant keletą bandymų parodyti EGNOS privalumus, ir rinkodaros kampaniją, skirtą kelių transporto sektoriui.

Atlikus EGNOS sertifikavimą dėl aviacijos, reikės gerinti civilinės ir bendrosios aviacijos suinteresuotų asmenų, įskaitant orlaivių gamintojus ir oro uostų institucijas, informuotumą apie teikiamas paslaugas.

8 veiksmas . Kartu su Eurokontrole Europos Komisija dalyvaus informavimo ir rinkos plėtros kampanijoje, skirtoje orlaivių gamintojams, bendrajai aviacijai ir nedideliems oro uostams.

Be to, reikia gerinti įrangos gamintojų, laivų statytojų, uostų administracijų ir laivų (žvejybos, skirtų poilsiui, prekybinių) savininkų informuotumą apie naująsias EGNOS ir vėliau GALILEO paslaugas, teikiamas jūrų transportui.

9 veiksmas . Europos Komisija dalyvaus informavimo kampanijoje, skirtoje įrangos gamintojams ir laivų statytojams, uostų administracijoms ir laivų savininkams.

EGNOS sistema jau naudojasi kai kurie Europos ūkininkai. Jos tikslumas ir patikimumas jiems padeda sutaupyti laiko, degalų, vandens ir cheminių medžiagų. GNSS gali padėti ne tik žemės ūkiui, bet ir saugant aplinką ir valdant gamtinius išteklius, kadangi ji yra nepakeičiamas duomenų šaltinis kartu su kitomis apskaitos priemonėmis, pavyzdžiui, pasauline aplinkos ir saugumo stebėsenos iniciatyva (GMES). Pagrindinis šios srities tikslas – galimų paslaugų naudotojų informuotumo apie GNSS naudą gerinimas.

10 veiksmas . Europos Komisija organizuos informavimo kampaniją apie žemės ūkį ir kitas gamtinių išteklių valdymo veiklos sritis.

Kartu su GMES pridėtinę vertę kuriančios GALILEO paslaugos bus naudingos valdant humanitarines katastrofas, gesinant miškų gaisrus ir gelbstint pavojuje atsidūrusius žmones. Šios sistemos bus labai svarbios saugumo požiūriu, jos padės stebėti sienas ir prižiūrėti jūros zonas.

11 veiksmas . Europos Komisija sieks gerinti informuotumą ir koordinuos valstybių narių veiklą, susijusią su civiline sauga.

Reguliavimo priemonės

Kai kurios reguliavimo priemonės, kaip Logistikos ir ITS veiksmų planų, visų pirma jų 3.2 (pagalbos iškvietimo sistema „eCall“) ir 4.1 punktų (dėl atviros platformos transporto priemonėje) papildymas, gali būti reikalingos srityse, kur gaunama pridėtinė GNSS vertė – kelių eismo sauga (pvz., pavojingų prekių vežimo stebėsena arba tolimojo susisiekimo viešasis transportas), krovinių vežimo rentabilumas, eismo valdymo tobulinimas. Šiuo tikslu bus atlikti specialūs poveikio vertinimai.

12 veiksmas . Europos Komisija ištirs kai kurių direktyvų veiksmingumą: dėl GNSS grindžiamo tolimojo susisiekimo autobusų stebėsenos ir dėl GNSS grindžiamos multimodalinės logistikos. Dėl GNSS grindžiamos pavojingų krovinių vežimo stebėsenos Europos Komisija išnagrinės įvairias tarptautiniu lygmeniu (pvz., JT EEK[10] ir OTIF[11]) bendrai parengtų telematikos priemonių naudojimo alternatyvas.

13 veiksmas . Europos Komisija ištirs, ar tikslinga iš dalies keisti reglamentą dėl skaitmeninių tachografų, t. y. pasinaudoti GNSS duomenimis apie vietos nustatymą, laiką ir greitį, kurių autentiškumas patvirtintas.

Kai kuriuos būsimus kelių transporto ITS srities veiksmus (įskaitant ADAS, apsaugą nuo vagystės, eismo įvykių duomenų įrašymo įrenginius ir atkūrimo sistemas) bus galima atlikti perdavus elektroninius transporto priemonių identifikavimo ir vietos nustatymo duomenis.

14 veiksmas. Europos Komisija išnagrinės Direktyvos dėl GNSS ir radijo dažnių identifikavimo (RFID) funkcinio mazgo įdiegimo automobiliuose veiksmingumą, kad būtų galima nustatyti tikslią autentišką transporto priemonės padėtį ir ją elektroniškai identifikuoti, atsižvelgdama į privatumo ir duomenų apsaugos taisykles.

Bendros žemės ūkio politikos, susijusios su aplinkos veiksniais, įgyvendinimą taip pat lemia išsamios informacijos apie tikslią objektų ir naminių gyvulių vietą poreikį.

15 veiksmas . Europos Komisija sieks, kad EGNOS ir GNSS paslaugos būtų naudojamos taikant ES programų valdymo ir kontrolės sistemas (pvz., vykdant bendrą žemės ūkio politiką).

HORIZONTALūS VEIKSMAI

Antroji veiksmų grupė – tai horizontalūs veiksmai, kuriais siekiama kurti daugelyje sričių taikomas sistemas ir skatinti inovacijas, įskaitant netikėtus eilinių vartotojų sugalvotus GNSS paslaugų naudojimo būdus, kaip tai atsitiko su internetu.

Pavyzdžiui, naujos asmeninių mobiliųjų įtaisų ir mobiliųjų telefonų prietaikos leidžia tikėtis eilinių vartotojų siūlomų idėjų gausos, kadangi pigių imtuvų pasiūla yra didžiulė.

16 veiksmas . Europos Komisija, papildydama 3 veiksmą, finansuos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą siekdama mažinti išlaidas imtuvams.

GNSS leidžia naudoti naujas ir paprastas priemones tiksliai nejudamų objektų padėčiai nustatyti. Šios priemonės gali padėti sukurti tikslią skaitmeninių žemėlapių duomenų bazę ir yra akivaizdžiai naudingos daugeliui taikymo sričių, kurios grindžiamos geografinėmis informacinėmis sistemomis, pradedant kartografijos, techninių žemėlapių ir žemės paskirties registrų kūrimo ir (arba) atnaujinimo duomenų bazėmis. Šiuo požiūriu duomenų rinkimas turi atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE)[12], ir jos įgyvendinimo taisykles.

17 veiksmas . Europos Komisija skatins, kad valstybės narės ir trečiosios šalys EGNOS ir GALILEO naudotų tyrimams. EGNOS ir GALILEO teikiamos geografinių duomenų bazių atnaujinimo galimybės bus analizuojamos pasitelkiant tokias priemones, kaip valstybių narių keitimasis gerąja patirtimi ir veiklos koordinavimas.

Taikant daugelį GNSS sistemų, reikia teikti su Žemės stebėjimu susijusias paslaugas, pavyzdžiui, pagrindines GMES paslaugas, ir telekomunikacijų paslaugas.

18 veiksmas . Europos Komisija skatins GALILEO, GMES, GEOSS[13] ir jos pačios valdomų telekomunikacijų programų sinergiją, siekdama stiprinti kombinuotas paslaugas.

Siekiant kuo platesnio taikymo, GNSS techninės specifikacijos ir teisinė bei ekonominė informacija turi būti prieinamos naudotojams ir taikymo sričių vystytojams visame pasaulyje. Naudotojai turi turėti galimybę dalytis patirtimi ir praktinėmis žiniomis, o taikymo sričių vystytojai turi turėti jų darbą palengvinančias priemones.

19 veiksmas . Europos Komisija įsteigs tarptautinį EGNOS ir GALILEO taikymo klausimų forumą, kuriame naudotojai, vystytojai, infrastruktūros valdytojai ir sistemų tiekėjai galės keistis nuomonėmis, prisidėdami prie europinio GNSS vystymo projekto.

20 veiksmas . Europos Komisija įsteigs ir prižiūrės virtualų informacinį centrą ir organizuos bendrą informavimo ir komunikacijos kampaniją. Tai taip pat padės užtikrinti grįžtamąjį ryšį, parengti EGNOS ir GALILEO vystymo specifikacijas.

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra pagrindiniai veikėjai, labiausiai linkę didinti užimtumą inovaciniuose sektoriuose. Jie turi būti informuoti apie EGNOS ir GALILEO teikiamas naujas galimybes, kad įsitrauktų į mokslinius tyrimus. MVĮ taip pat reikia padėti gauti lėšų, kai jos siekia pereiti nuo mokslinių tyrimų prie prototipų ir produktų.

21 veiksmas . Europos Komisija gerins MVĮ informuotumą panaudodama dvi verslumo ir inovacijų programos (EIP) priemones: tikslinius „Europos įmonių tinklo“ veiksmus ir GNSS inovacijų lakštų sistemą pagal priemonę „Partnerystė inovacijų srityje dėl palydovinių paslaugų“.

22 veiksmas . Europos Komisija sieks užtikrinti Europos Sąjungos vardu Europos investicijų banko vykdomų investicinių programų (pvz., pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą) ir kitų programų (pvz., ESA vykdomos technologijų perdavimo programos) sinergiją.

Siūloma konkreti priemonė skatinti GNSS grindžiamas inovacijas kuo labiau plečiant taikymą, remiantis išradėjų iniciatyva ir Europos regionų parama.

23 veiksmas . Europos Komisija kartu su Europos GNSS priežiūros institucija (GSA) rems tarptautinio prizo įsteigimą, įtraukdama, pavyzdžiui, regionines organizacijas, kurios skatins EGNOS ir GALILEO taikymą daugelyje sričių, įskaitant socialines paslaugas senstantiems ar neįgaliems asmenims ir riboto judumo asmenims.

Moksliniai taikymo sričių tyrimai, pavyzdžiui, įrodė esą naudingi didinant interneto spartą. Nesant karinių išlaidų, Europos Sąjungos parama moksliniams civilinėse GNSS taikymo sričių tyrimams bus svarbus akstinas Europos universitetams, mokslinių tyrimų centrams, MVĮ ir stambiai pramonei.

24 veiksmas . 2011 m. iš FP7 Europos Komisija skirs 38 mln. EUR daugeliui pasiūlymų dėl mokslinių GNSS taikymo tyrimų ir po FP7 laikotarpio vidurio persvarstymo sieks užtikrinti papildomą finansavimą, kad kvietimus teikti pasiūlymus būtų galima skelbti kiekvienais metais.

BūTINUMAS DIDINTI ES MOKSLINIų TYRIMų IR TECHNOLOGINėS PLėTROS FINANSAVIMą

Moksliniai tyrimai akivaizdžiai yra geriausias inovacijų šaltinis. Lėšos, išleistos moksliniams tyrimams, turi tiesioginį poveikį naujų technologijų įsisavinimui.

Tačiau GNSS negali būti laikoma tradicine rinka, kadangi JAV, Rusijos ir Kinijos sistemas kontroliuoja kariškiai, o jų specifikacijos daugiau atitinka karinius, o ne komercinius tikslus; šių šalių nacionalinė pramonė gali tiesiogiai pasinaudoti karinių programų lėšomis, skirtomis taikymui ir paslaugoms plėtoti tokiu mastu, kad jas jau būtų galima taikyti civiliams skirtoje rinkoje.

Pavyzdžiui, JAV karinėmis lėšomis finansuojamų federalinių programų, skirtų GNSS taikymo sritims ir paslaugoms plėtoti, vertė per metus sudaro nuo 200 mln. iki 500 mln. EUR, palyginti su 15 mln. EUR, kuriuos kasmet[14] Europos Sąjunga skiria civilinėms taikymo sritims (žr. 2 pav.). Kadangi Europos dėmesys pirmiausia nukreiptas į EGNOS ir GALILEO panaudojimą civiliniams tikslams, bendras ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimas (įskaitant nacionalines programas) turėtų atitikti JAV viešojo sektoriaus investicijų į GNSS taikymo sritis lygį, siekiant užtikrinti, kad būtų panaudojamos visos GALILEO sistemos galimybės ir kad ji būtų konkurencinga.

Iš skiriamų ES biudžeto lėšų matosi, kad dabartinė išlaidų GNSS moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai suma yra labai nedidelė, palyginti su kitais aukštųjų technologijų sektoriais, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai informacijos ir ryšių technologijų sektoriuje (IRT) kasmet skiriama tris kartus daugiau lėšų nei ES GNSS sektoriui, nors ES apyvarta yra vienoda[15].

Jeigu ES nutartų vėl numatyti iš 2007–2013 m. mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos[16] (FP7) 2008 m. infrastruktūrai finansuoti paimtus 400 mln. EUR, GNSS taikymo sričių mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimą ji turėtų padidinti nuo 2010 m. apytikriai iki 100 mln. EUR per metus. Tai sudarytų mažiau nei 10 % GNSS infrastruktūrai skirto biudžeto.

Kadangi pagal dabartinę 2007–2103 m. daugiametę finansinę programą nepanaudotų lėšų nėra, norint pakeisti ES moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtą finansavimą, reikėtų perskirstyti FP7 lėšas arba valstybėms narėms papildomai investuoti šioje srityje iš savo lėšų.

(mln. EUR) | 2007–2009 | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2010–2013 | 2007–2013 |

GNSS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros finansavimo poreikis | 80 | 100 | 100 | 100 | 100 | 400 | 480 |

GNSS galutinių vartotojų segmentui paskirstytos FP7 lėšos moksliniams tyrimams ir plėtrai | 65 | 0 | 38 | 0 | 0 | 38 | 103 |

GNSS technologijų moksliniams tyrimams ir plėtrai paskirstytos FP7 lėšos | 15 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 15 |

2 pav. GNSS mokslinių tyrimų ir plėtros finansavimo poreikis

Jeigu ES ir valstybės narės nesiims veiksmų, rinką perims užsienio gamintojai, kurie pasinaudojo karinėmis lėšomis, skirtomis bazei kurti, kritiniams gebėjimams įgyti ir dominuojančiai padėčiai užimti. Ši problema nėra vien ekonominė: Europa, sukūrusi nepriklausomą GNSS infrastruktūrą, turi užtikrinti ir jos taikymo nepriklausomumą, vietos ir laiko nustatymo informacija yra ypatingos skvarbos ištekliai, tai sudaro daugiau kaip 6 % viso Europos Sąjungos BVP.

PERSPEKTYVOS

Šis veiksmų planas bus atnaujinamas reguliariai, kaip ir koreguojamoji programa: jo tikslai susiję su laikotarpiu po 2020 m., tačiau dabartinis veiksmų planas skirtas 2010–2013 m. Pirma dabartinio pasiūlymo persvarstymas galėtų būti atlikta po to, kad bus priimtas GALILEO eksploatavimo nuo 2013 m. planas, kadangi kiekvieno veiksmo įgyvendinimas gali priklausyti nuo būsimų paslaugų, ypač nuo įgyvendinimo pradžios datos, kainų politikos, atsakomybės ir intelektinės nuosavybės.

Patikslinimai gali būti reikalingi ir tada, kai bus priimti sprendimai dėl tolesnio mokslinių taikymo sričių tyrimų finansavimo arba EGNOS infrastruktūros regioninės plėtros už Europos ribų. Nors dabartiniame plane pabrėžiamas EGNOS taikymas, kitose redakcijose palaipsniui bus įtraukiami GALILEO taikymo prioritetai. Be to, bus sukurtas makroekonometrinis modelis ir plano poveikio stebėsenos priemonė, siekiant pateikti informaciją, kai bus atliekamas persvarstymas.

Pasiūlytus veiksmus vykdys Europos Komisija ir atitinkamos jos agentūros; į juos bus įtrauktos ir valstybių narių nacionalinės bei regioninės institucijos ir prireikus kitos suinteresuotosios šalys.

[1] EGNOS – Europos geostacionarinio navigacijos tinklo sistema.

[2] Šiame komunikate nebus nagrinėjamas galimų tiesioginių pajamų iš europinės GNSS klausimas arba konkretūs veiksmai, susiję su paslauga valstybinėms institucijoms, kuria leidžiama naudotis valstybių narių valdžios institucijoms. Abu šie klausimai bus nagrinėjami kituose dokumentuose.

[3] Europos Komisija toliau stebės rinką ir vertins veiksmų poveikį siekdama prioritetines sritis priderinti prie veiksmų plano, kai tik jis bus atnaujinamas.

[4] ATM – oro eismo valdymas.

[5] 2004 m. balandžio 29 d. direktyva 20047/52/EB dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo Bendrijoje.

[6] 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas ir iš dalies keičiantis Direktyvas 64/432/EEB ir 93/119/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1255/97.

[7] COM(2008) 886.

[8] COM (2008) 887.

[9] COM(2007) 607.

[10] JT EEK – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija.

[11] OTIF – tarpvyriausybinė tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais organizacija.

[12] OL L 108, 2007 4 25, p. 1–14.

[13] GEOSS – pasaulinė Žemės stebėjimo sistemų sistema.

[14] FP7 lėšos moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, skirtos galutinių vartotojų segmentui (paraiškos, standartizavimas ir sertifikavimas, imtuvai, susiję tarptautiniai projektai, misijos raida), 2007 m. buvo 27 mln. EUR, 2008 m. – 40 mln. EUR, o 2011 m. sieks 38 mln. EUR. 2007–2013 m. tai sudarys vidutiniškai 15 mln. EUR per metus. Be to, 2007 m. iš FP7 buvo skirta 15 mln. EUR GNSS moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai.

[15] FP7 įgyvendinimo laikotarpiu 8,3 milijardo EUR buvo skirta IRT (vidutiniškai 1,2 milijardo EUR per metus), o ES apyvarta 2009 m. buvo 680 milijardų EUR, palyginti su vidutiniškai 15 mln. EUR per metus, skirtų ES GNSS galutinių vartotojų segmento atliekamiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai finansuoti ir 25 milijardų EUR apyvartai užtikrinti.

[16] OL L 412, 2006 12 30, p. 1.