52008PC0401

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 16.7.2008

KOM(2008) 401 galutinis

2008/0152 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos

(Pateikta Komisijos) {SEK(2008) 2118} {SEK(2008) 2119}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIūLYMO TURINYS

1.1. Tikslas

Bendrasis šio reglamento tikslas – lygiuojantis į geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčius produktus ir paslaugas rinkoje nustatyti produktų ir paslaugų aplinkosauginio veiksmingumo lyginamuosius standartus ir taip paskatinti tausiai gaminti ir vartoti produktus, tausiai teikti paslaugas ir tausiai jomis naudotis. Atkreipdamas vartotojo dėmesį į šiuos produktus ir paslaugas, ekologinio ženklo logotipas turėtų skatinti rinktis šiuos standartus atitinkančius, o ne kitus tos pačios kategorijos produktus ir paslaugas.

Šie lyginamieji standartai taip pat bus naudojami rengiant ir įgyvendinant kitas aplinkos politikos priemones, kurios turėtų būti suderintos visoje bendrojoje rinkoje, pavyzdžiui, nustatant ekologinius kriterijus, skirtus naudotis viešiesiems pirkėjams, ir teikiant rekomendacijas apie galimus būtinuosius produktų standartus ateityje.

1.2. Bendrosios aplinkybės

Vadovaujantis ekologinio ženklo reglamento[1] 20 straipsniu, nuo 1992 m. galiojanti ES ekologinio ženklo sistema turi būti persvarstyta ir Komisija turi pasiūlyti reikiamus reglamento pakeitimus. Kaip pabrėžiama įvairiose Europos aplinkos agentūros ir kitų organizacijų paskelbtose ataskaitose, aplinkos būklė kelia vis didesnį susirūpinimą. Visuotinis klimato šilimas yra tik vienas iš rūpesčių (kuriam šiuo metu skiriama daugiausia dėmesio), bet yra ir daugybė kitų: biologinė įvairovė, oro ir vandens tarša, ozono sluoksnio retėjimas.

Poveikio vertinime išsamiau aprašoma šios srities politika ir pagrindžiama, kodėl pasirinkta būtent ši teisinė priemonė.

1.3. Galiojančios Bendrijos nuostatos

Šiuo pasiūlymu turėtų būti pakeistas 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos.

1.4. Derėjimas su kitomis politikos kryptimis ir taisyklėmis

Šis ekologinio ženklo sistemos pasiūlymas glaudžiai susijęs su platesne Europos Komisijos tausaus vartojimo ir gamybos (TVG) politika ir yra į ją gerai integruotas. Neigiamą gamybos ir vartojimo modelių poveikį aplinkai, sveikatai ir gamtos ištekliams reikia mažinti. Vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų – nustatyti bendrą įvairių priemonių, skirtų šiam neigiamam poveikiui aplinkai, sveikatai ir gamtos ištekliams mažinti, integruoto įgyvendinimo sistemą. Kaip nurodyta poveikio vertinime, daugelį kriterijų apimančio, trečiosios šalies akredituojamo ir „būvio ciklo“ koncepcija[2] grindžiamo ekologinio ženklo sistema gali būti svarbus tokio įvairių TVG politikos priemonių rinkinio elementas; be to, ekologinio ženklo svarba jau pabrėžta ir ankstesniuose politiniuose dokumentuose: Komisijos komunikate dėl integruotos produktų politikos[3] ir Šeštojoje aplinkosaugos veiksmų programoje[4].

2. KONSULTACIJų SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1. Konsultacijos

Ekologinio ženklo sistemos persvarstymas ir poveikio vertinimas pradėtas 2002 m. vasario mėn., kai imtasi plataus masto tyrimo siekiant įvertinti ekologinį ženklą[5]. Be persvarstymo įvyko nemažai konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis, kurios baigėsi 2007 m. pradžioje internetu surengtomis viešosiomis konsultacijomis.

Konsultacijų rezultatai panaudoti vertinant poveikį. Jie apibendrinami toliau.

2.2. Poveikio vertinimas

Galimi ekologinio ženklo sistemos privalumai

Bendrojoje rinkoje racionaliau turėti vieną ekologinio produktų patikimumo lyginamojo vertinimo gairių komplektą, o ne kiekvienai valstybei narei kurti savą. ES lygmens sistema sudaro palankesnes sąlygas įmonėms, norinčioms Europos Sąjungoje pardavinėti ekologiškesnius produktus, o vartotojai ekologiškų produktų gali nusipirkti bet kur ir būti ramūs, kad šie produktai atitinka bendrus ekologinius kriterijus. ES ekologinio ženklo sistema yra vienintelė oficiali visos vidaus rinkos sistema; nacionalinės arba regioninės ekologinio ženklo sistemos apima tik jos dalį.

Kad vartotojai, taip pat privatieji ir viešieji pirkėjai, rinkoje rinkdamiesi produktus bei paslaugas atsižvelgtų į ekologinius kriterijus, svarbu, kad kriterijai, pagal kuriuos jie galėtų atskirti iš tikrųjų ekologiškus produktus nuo kitų tos pačios rūšies produktų, būtų lengvai suprantami ir patikimi. Ekologinis ženklas gali būti svarbi bet kurio priemonių, skirtų ekologiškų produktų kūrimui ir pardavimui skatinti, rinkinio dalis; ekologiniu ženklu rinkoje nustatomas aiškus lyginamasis standartas, be to, ekologinio ženklo kriterijus galima įtraukti, pavyzdžiui, į žaliųjų viešųjų pirkimų konkursų sąlygas.

Šiuo metu taikomos sistemos efektyvumas

Įvertinus ekologinio ženklo sistemą ir pasikonsultavus nustatyta, kad žemesniu lygmeniu sistema veikia sėkmingai, nes ją taikančioms organizacijoms padeda gerinti aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius. Per konsultacijas taip pat paaiškėjo, kad, žvelgiant iš ES politikos perspektyvos, pirminė sistemos paskirtis tebėra svarbi ir pageidautina. ES vartotojams ši sistema – tai ekologiškumo liudijimas, kuriuo jie gali pasikliauti, o įmonėms ji suteikia galimybę visus Europoje arba pasaulyje parduodamus savo produktus žymėti vienu ženklu.

Be to, ES ekologinio ženklo sistema yra naudingas lyginamasis aplinkosauginio vertinimo standartas ir dėl kitų priežasčių:

- EVER tyrimas patvirtino[6], kad ES ekologinio ženklo kriterijais naudojasi ir sistemos netaikančios įmonės: daugiau nei pusė tokių įmonių atstovų per apklausą teigė, kad įmonės naudojasi ekologinio ženklo kriterijais savo aplinkosauginiam veiksmingumui įvertinti net tais atvejais, kai neprašo joms suteikti šio ženklo.

- Energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo direktyvoje[7] numatyta, kad bet kuris produktas, kuriam suteiktas ekologinis ženklas, savaime laikomas atitinkančiu įgyvendinimo priemones.

- ES ekologinio ženklo kriterijais naudotasi ir taikant kitas ekologinio ženklo sistemas, pavyzdžiui, Austrijos ekologinio ženklo sistemą arba Skandinavijos sistemą „Nordic Swan“. Abiem atvejais kai kurioms šių sistemų produktų grupėms buvo nuspręsta taikyti ES kriterijus „pažodžiui“.

Nors pagal šią sistemą licencijuotų įmonių pastaruoju metu padaugėjo, kol kas nustatytos tik 26 produktų grupės, o ekologiniu ženklu pažymėtus produktus gamina maždaug 500 įmonių. Per metus ekologiniu ženklu pažymėtų produktų parduodama už daugiau kaip 1 mlrd. EUR, o tai tėra labai maža potencialios ES rinkos dalis.

Siūloma

Įvertinus poveikį paaiškėjo, kad taikant dabartinę sistemą neįmanoma pasiekti jos tikslų, nes ženklas mažai žinomas ir menkai diegiamas pramonėje dėl pernelyg biurokratiškų procedūrų ir valdymo.

Todėl, siekiant pakeisti ir supaprastinti sistemą, pasiūlytas toks priemonių rinkinys:

- parengti reglamentą, kuris geriau derėtų su kitomis tausios gamybos ir vartojimo priemonėmis;

- išplėsti ženklo taikymo sritį;

- priimti priemones, skatinančias derinti šią ir kitas ekologinio ženklinimo sistemas;

- įtraukti daugiau produktų grupių ir (arba) sparčiau rengti kriterijus;

- nustatyti kriterijų dokumentų šablonus siekiant užtikrinti, kad jie būtų patogesni naudotojams;

- rengiant kriterijus įtraukti rekomendacijas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų;

- panaikinti metinį mokestį ir supaprastinti vertinimo procedūras;

- įdiegti kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimą;

- skatinti rinkodarą;

- pasiūlyti privalomus produktų aplinkosauginio veiksmingumo standartus;

- supaprastinti kriterijų dokumentus daugiau dėmesio skiriant svarbiausiam produktų poveikiui aplinkai, tačiau kartu išlaikyti kriterijų griežtumą.

Numatomi rezultatai ir (arba) tikslai

Pakeitus ekologinio ženklo sistemą siekiama, kad:

- Ekologinis ženklas turėtų būti gerai žinomas, suprantamas ir gerbiamas 27 ES valstybėse ir visame pasaulyje. Vidutinės trukmės laikotarpio sėkmės rodiklis turėtų būti faktas, kad ekologinį ženklą atpažįsta visos Europos Sąjungos vartotojai ir įmonės;

- kriterijai būtų rengiami tiems produktams ir paslaugoms, kurių žymėjimas ekologiniu ženklu duotų daugiausiai naudos – tai, visų pirma, didelį poveikį aplinkai darantys produktai ir paslaugos, taigi tie, kuriuos galima labiausiai tobulinti (iki 2015 m. produktų grupių kaičius turėtų padidėti nuo 25 iki 40–50);

- parduotuvių lentynose būtų gerokai daugiau ekologiniu ženklu pažymėtų produktų, iš kurių vartotojai galėtų rinktis (ženklu būtų pažymėta 10 % rinkoje esančių produktų grupių);

- viešieji pirkėjai galėtų lengvai naudotis kriterijų dokumentais;

- ekologinio ženklo sistema būtų gerai suderinta su nacionalinėmis ir pasaulinėmis kitų ženklų sistemomis;

- įmonės galėtų gauti ekologinį ženklą patirdamos mažiau išlaidų ir mažesnėmis pastangomis, tačiau būtų išlaikytas kriterijų griežtumas siekiant užtikrinti, kad vartotojai ir aplinkos apsaugos grupės laikytų ženklą patikimu.

3. TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

3.1. Teisinis pagrindas

Ši priemonė akivaizdžiai pagrįsta aplinkos politikos interesais, numatytais Europos bendrijos steigimo sutarties 175 straipsnyje. Šis straipsnis jau buvo Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos teisinis pagrindas.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Šiuo ekologinio ženklo reglamento pasiūlymu sukuriama sistema, pagal kurią nustatomi techniniais kriterijais grindžiami ES lygmens lyginamieji produktų aplinkosauginio veiksmingumo standartai. Be to, pasiūlyme nustatoma sistema, pagal kurią kriterijų atitiktį pageidaujančios įrodyti įmonės gali tai padaryti prižiūrint valstybėms narėms.

3.3. Priemonių pasirinkimas

Atsižvelgiant į aiškių bendrų taisyklių, reglamentuojančių sistemos veikimą visoje Bendrijoje, būtinumą, akivaizdu, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas yra tinkamiausia priemonė. Anksčiau Europos ekologinio ženklo suteikimo sistema visada buvo grindžiama reglamentais (Nr. 880/1992 ir Nr. 1980/2000). Kadangi pagrindinės sistemos veikimo sąlygos nepakito, keisti priemonę būtų netikslinga.

4. POVEIKIS BIUDžETUI

Finansinės pažymos pateikiamos priede.

5. PAPILDOMA INFORMACIJA

5.1. Paprastinimas

Šiuo pasiūlymu vykdomas įsipareigojimas, prisiimtas pagal Komisijos tęstinę paprastinimo programą (žr. COM(2008) 33).

Kiekybiškai įvertinti visų administracinių išlaidų, įskaitant su sistemos administravimu susijusias valstybės institucijų išlaidas, neįmanoma, nes tai savanoriška priemonė, kurios išlaidos didžiąja dalimi priklauso nuo jos taikymo įmonėse ir nuo išlaidų, susijusių su rinkos priežiūra siekiant nustatyti, ar ženklo naudotojai atitinka kriterijus.

Taip pat galima apžvelgti pasirinktų smulkesnių galimybių poveikį atskirų procedūrų administracinėms išlaidoms. Būtina pabrėžti, kad pagal Komisijos nustatytą griežtą administracinių išlaidų apibrėžtį ekologinio ženklo reglamentu įmonėms nenumatoma jokių administracinių išlaidų, nes ši sistema yra savanoriška, t. y. įmonės pačios sprendžia, ar ją taikyti.

Parengti reglamentą, kuris geriau derėtų su kitomis tausios gamybos ir vartojimo priemonėmis, reiškia, kad galima sustiprinti su produktais susijusių skirtingų politikos priemonių sąveiką ir taip suderinti kriterijų pristatymo sistemą. Todėl sumažės įmonių administracinės išlaidos.

Priimti priemones, skatinančias derinti šią ir kitas ekologinio ženklinimo sistemas. Pageidaujančių gauti kelis ekologinius ženklus įmonių administracines išlaidas derinimo priemonės tik sumažintų. Vieną ženklą jau turinčių įmonių tikrinimo išlaidos gali sumažėti 100 %, nes nebebūtų reikalaujama papildomų tyrimų ar patikros. Šios mažesnės finansinės išlaidos galėtų būti ypač aktualios mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Įtraukti daugiau produktų grupių ir (arba) sparčiau rengti kriterijus. Supaprastinus kriterijų rengimo procedūrą visos susijusios šalys patirtų mažiau išlaidų (būtų mažiau posėdžių), bet įtraukus daugiau produktų grupių, išlaidų, žinoma, atsirastų.

Pasirinkus „pakeisti sistemą“, kuriant ekologinį ženklą bus galima lengviau pasinaudoti kitų atliktu darbu – pavyzdžiui, valstybių narių nacionaliniais ženklais, Pasauliniu ekologinių ženklų tinklu arba su Komisijos veikla susijusiais darbais, pavyzdžiui, Energiją vartojančių gaminių direktyva arba naujuoju Tausaus vartojimo ir gamybos veiksmų planu. Tai padės sutaupyti laiko ir pinigų, nes ekologinio ženklo kriterijai nebus rengiami atskirai.

Nustatyti kriterijų dokumentų šablonus siekiant užtikrinti, kad jie būtų patogesni naudotojams. Standartizavus kriterijų dokumentus ir padarius juos patogesnius naudotojams, įmonės ir perkančiosios įstaigos, naudojančios kriterijus techninėms specifikacijoms rengti, patirs mažiau administracinių išlaidų.

Rengiant kriterijus įtraukti rekomendacijas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų. Kaip nurodyta ankstesniame punkte, jei rengiant sutarčių technines specifikacijas visoje Europoje bus taikomi tie patys kriterijai, viešųjų pirkimų pareigūnai galės lengviau taikyti suderintus ES lygmens kriterijus, o įmonėms bus sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos. Be to, valstybės narės sutaupys pinigų, nes tie patys kriterijai gali būti taikomi suteikiant ekologinį ženklą ir vykdant viešąjį pirkimą.

Panaikinti metinį mokestį. Šiuo metu 27 ES valstybių kompetentingos institucijos per metus iš mokesčių gauna apytiksliai 1 mln. EUR tiesioginių įplaukų. Panaikinus mokesčius, jos neteks šių tiesioginių įplaukų, bet sumažės įmonių administracinės išlaidos. Kiekviena įmonė per metus galėtų sutaupyti maždaug pusei darbuotojo darbo dienos prilygstančių administracinių išlaidų, be to, jai nereikėtų mokėti metinio mokesčio. Su sistemos valdymu susijusios valstybių narių administracinės išlaidos nepakis, nes pagal dabartinę sistemą atliekamas administravimo, vertinimo ir tikrinimo darbas prilygsta naujuosiuose pasiūlymuose numatytam rinkos priežiūros darbui. Tačiau taikant paprastesnius kriterijus turėtų sumažėti administravimo darbo.

5.2. Galiojančių teisės aktų panaikinimas

Galiojantis Ekologinio ženklo reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 bus panaikintas.

5.3. Persvarstymas, peržiūra, laikino galiojimo išlyga

Numatyta persvarstymo sąlyga.

2008/0152 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos (Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[8],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[9],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[10],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos[11],

kadangi:

(1) 2000 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos[12] siekta sukurti savanorišką Bendrijos ekologinio ženklinimo sistemą, pagal kurią būtų skatinama rinktis tokius produktus, kurie per visą būvio ciklą aplinkai daro mažesnį poveikį, ir teikti vartotojams tikslią, neklaidinančią bei moksliškai pagrįstą informaciją apie produktų poveikį aplinkai.

(2) Įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000 įgyta patirtis parodė, kad Bendrijos ekologinio ženklo sistemą reikia keisti, kad ji taptų veiksmingesnė ir veiktų racionaliau.

(3) Siekiant išvengti daugybės ekologinio ženklinimo sistemų ir paskatinti visus sektorius, kuriuose poveikis aplinkai lemia vartotojų pasirinkimą, siekti geresnių aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių, turėtų būti sudaryta galimybė Bendrijos ekologinį ženklą naudoti plačiau. Tačiau būtina užtikrinti, kad šis reglamentas aiškiai skirtųsi nuo 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91[13].

(4) Bendrijos ekologinio ženklo sistema yra susijusi su Bendrijos tausaus vartojimo ir gamybos politika, kuria siekiama mažinti neigiamą vartojimo ir gamybos poveikį aplinkai, sveikatai ir gamtos ištekliams. Šia sistema siekiama skatinti rinktis geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčius produktus, žymint juos ekologiniu ženklu. Todėl tikslinga reikalauti, kad ekologinio ženklinimo kriterijai, kuriuos produktai turi atitikti, būtų grindžiami geriausiais Bendrijos rinkoje parduodamų produktų aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais. Šiuos kriterijus turėtų būti lengva suprasti ir naudoti, todėl reikėtų apsiriboti tik svarbiausiu produktų poveikiu aplinkai.

(5) Pageidautina, kad kiekviena suinteresuotoji šalis galėtų rengti ar persvarstyti ekologinio ženklo kriterijus, jei tik būtų laikomasi bendrųjų procedūrinių taisyklių ir šį procesą koordinuotų Komisija. Be to, siekiant užtikrinti visų Bendrijos veiksmų darną, tikslinga reikalauti, kad rengiant ekologinio ženklo kriterijus būtų atsižvelgiama į naujausius strateginius Bendrijos tikslus aplinkos srityje, pavyzdžiui, aplinkos veiksmų programose, darnaus vystymosi strategijose ir klimato kaitos programose išdėstytus tikslus.

(6) Siekiant supaprastinti Bendrijos ekologinio ženklo sistemą ir sumažinti su ekologinio ženklo naudojimu susijusias administracines išlaidas, vertinimo ir patikros procedūras turėtų pakeisti registracijos sistema.

(7) Siekiant paskatinti plačiau naudoti ekologinį ženklą ir nesudaryti sunkumų toms įmonėms, kurių produktai atitinka ekologinio ženklo kriterijus, turėtų būti sumažintos ekologinio ženklo naudojimo išlaidos.

(8) Atsižvelgiant į supaprastintas ekologinio ženklo naudojimo procedūras, tikslinga numatyti ekologinio ženklo naudojimo sąlygas ir, siekiant užtikrinti šių sąlygų atitiktį, reikalauti, kad kompetentingos institucijos atliktų patikrą ir uždraustų naudoti ekologinį ženklą, jei nesilaikoma jo naudojimo sąlygų. Taip pat tikslinga reikalauti, kad valstybės narės nustatytų šį reglamentą pažeidus skiriamų nuobaudų taisykles ir užtikrintų jų įgyvendinimą.

(9) Būtina viešinti Bendrijos ekologinį ženklą ir geriau informuoti visuomenę apie jį, kad vartotojai žinotų jo reikšmę ir turėtų pakankamai informacijos rinkdamiesi produktus.

(10) Siekiant valstybėse narėse ir Bendrijoje palengvinti prekybą ekologiniu ženklu pažymėtais produktais ir neklaidinti vartotojų, Bendrijos ekologinio ženklo sistemą taip pat būtina geriau suderinti su nacionalinėmis Bendrijos valstybių narių ekologinio ženklo sistemomis.

(11) Kad visoje Bendrijoje būtų užtikrintas darnus registracijos sistemos taikymas, rinkos priežiūra ir ekologinio ženklo naudojimo kontrolė, kompetentingos institucijos turėtų taikyti tarpusavio vertinimo sistemą.

(12) Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[14].

(13) Visų pirma, Komisija turėtų būti įgaliota patvirtinti ekologinio ženklinimo kriterijus, kuriuos produktai turi atitikti, ir iš dalies pakeisti šio reglamento priedus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir jomis siekiama iš dalies pakeisti neesminius šio reglamento punktus, inter alia, papildžius jį naujais neesminiais punktais, jas būtina priimti laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytos reguliavimo tvarkos su tikrinimu.

(14) Todėl, siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1980/2000.

(15) Turėtų būti numatytos atitinkamos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kurios padėtų užtikrinti sklandų perėjimą nuo Reglamento (EB) Nr. 1980/2000 prie šio reglamento,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos Bendrijos ekologinio ženklo sistemos diegimo ir taikymo taisyklės.

2 straipsnis Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas visoms prekėms ir paslaugoms, skirtoms platinti, vartoti ar naudoti Bendrijos rinkoje už atlygį arba nemokamai (toliau – produktams).

Iš maisto produktų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002[15] 2 straipsnyje, jis taikomas tik perdirbtam maistui ir žvejybos bei akvakultūros produktams.

3 straipsnis Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1. produktų grupė – prekių arba paslaugų, kurios skirtos panašioms reikmėms tenkinti ir kurios panašios pagal paskirtį ir vartotojų suvokimą, grupė;

2. vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris rinkoje įsigyja arba gauna produktą, skirtą naudoti, vartoti, gaminti arba platinti;

3. poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, kurį produktas visiškai arba iš dalies lemia per visą savo būvio ciklą;

4. aplinkosauginis veiksmingumas – gamintojo pasiektas produktų savybių, turinčių poveikį aplinkai, valdymo rezultatas.

4 straipsnis Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė skiria instituciją ar institucijas, atsakingas už šiame reglamente numatytų užduočių vykdymą (toliau – kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos), ir užtikrina jų veiksmingumą. Paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, valstybė narė nustato atitinkamus tų institucijų įgaliojimus ir joms keliamus veiksmų derinimo reikalavimus.

2. Kompetentingų institucijų sudėtis yra tokia, kad būtų garantuotas jų nepriklausomumas bei nešališkumas, ir nustatomos tokios jų darbo tvarkos taisyklės, kurios užtikrintų jų vykdomos veiklos skaidrumą ir visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą.

5 straipsnis Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba

1. Komisija įsteigia Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdybą (ESEŽV) ir skiria jos narius iš 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų bei kitų suinteresuotųjų šalių atstovų. ESEŽV padeda rengti bei persvarstyti ekologinio ženklo kriterijus ir peržiūrėti Bendrijos ekologinio ženklo sistemos įgyvendinimą. Ji taip pat pataria bei padeda Komisijai šiose srityse ir, visų pirma, teikia rekomendacijas dėl būtinųjų aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimų.

2. Komisija užtikrina, kad vykdydama veiklą ESEŽV siektų proporcingo atstovavimo visoms su kiekviena produktų grupe susijusioms suinteresuotosioms šalims, tokioms kaip kompetentingos institucijos, gamintojai, mažmeniniai prekiautojai, importuotojai, aplinkos apsaugos grupės ir vartotojų organizacijos.

6 straipsnis Bendrieji ekologinio ženklo kriterijų reikalavimai

1. Ekologinio ženklo kriterijai grindžiami produktų aplinkosauginiu veiksmingumu, atsižvelgiant į naujausius strateginius Bendrijos tikslus aplinkos srityje.

2. Produktų aplinkosauginis veiksmingumas nustatomas atsižvelgiant į geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčius Bendrijos rinkos produktus. Šiuo tikslu atsižvelgiama į per visą produktų būvio ciklą daromą svarbiausią poveikį aplinkai, visų pirma klimato kaitai, gamtai ir biologinei įvairovei, energijos ir išteklių vartojimą, atliekų susidarymą, teršalų išmetimą į visas aplinkos terpes, taršą dėl fizinio poveikio ir pavojingų medžiagų naudojimą bei išmetimą.

3. Ekologinio ženklo kriterijais nustatomi ekologiškumo reikalavimai, kuriuos produktas turi atitikti, kad būtų pažymėtas ekologiniu ženklu.

4. Nustatant ekologiškumo reikalavimus atsižvelgiama į teigiamo ir neigiamo poveikio aplinkai grynąją ekologinę pusiausvyrą (taip pat į sveikatos ir saugumo aspektus) įvairiais tam tikrų produktų būvio etapais.

5. Rengiant kriterijus įtraukiami reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad ekologiniu ženklu pažymėti produktai atitiktų numatytą paskirtį.

6. Rengiant ekologinio ženklo kriterijus atsižvelgiama į nustatytus kitų ekologinių ženklų kriterijus, jei jie taikomi tam tikrai produktų grupei.

7 straipsnis Ekologinio ženklo kriterijų rengimas ir persvarstymas

1. Pasikonsultavusi su ESEŽV, Komisija pradeda ekologinio ženklo kriterijų rengimą ar persvarstymą ir jam vadovauja.

Pasikonsultavusios su ESEŽV, valstybės narės, kompetentingos institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys taip pat gali pradėti ekologinio ženklo kriterijų rengimą ar persvarstymą ir jam vadovauti.

Laikydamasi I priedo A dalyje nustatytos tvarkos, ekologinio ženklo kriterijų rengimą ar persvarstymą pradėjusi ir jam vadovaujanti šalis parengia šiuos dokumentus:

1. parengtinę ataskaitą;

2. kriterijų pasiūlymo projektą;

3. kriterijų pasiūlymo projektą pagrindžiančią techninę ataskaitą;

4. galutinę ataskaitą;

5. galimiems ekologinio ženklo naudotojams ir kompetentingoms institucijoms skirtas instrukcijas;

6. viešojo pirkimo sutartis sudarančioms valdžios institucijoms skirtas instrukcijas.

2. Jei produktų grupei, kuriai nenustatyta jokių Bendrijos ekologinio ženklo kriterijų, kriterijai jau yra parengti pagal kitą ekologinio ženklo sistemą, bet kuri valstybė narė, kurioje pripažįstama kita ekologinio ženklo sistema, pasikonsultavusi su Komisija ir ESEŽV, gali siūlyti, kad tie kriterijai būtų parengti naudoti pagal Bendrijos ekologinio ženklo sistemą.

Tokiu atveju gali būti taikoma I priedo B dalyje nustatyta sutrumpinta kriterijų rengimo procedūra, jei siūlomi kriterijai parengti pagal I priedo A dalyje nustatytą tvarką.

3. Jei rengiami perdirbto maisto, išskyrus akvakultūros produktus, kriterijai, šie kriterijai turi būti susiję tik su perdirbimu, gabenimu arba pakavimu.

8 straipsnis Ekologinio ženklo kriterijų nustatymas

1. Pasikonsultavusi su ESEŽV, Komisija patvirtina priemones, kuriomis kiekvienai produktų grupei nustatomi konkretūs ekologinio ženklo kriterijai.

Šios priemonės, kuriomis turi būti iš dalies pakeisti neesminiai šio reglamento punktai jį papildžius, tvirtinamos laikantis 16 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo tvarkos su tikrinimu.

2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis Komisija:

7. nustato reikalavimus, kuriais remiantis vertinama, ar konkretūs produktai atitinka ekologinio ženklo kriterijus;

8. jei reikia, nurodo tris pagrindines ekologines savybes, kurios bus užrašytos ant ekologinio ženklo;

9. nustato kriterijų ir vertinimo reikalavimų galiojimo laikotarpį.

3. Kriterijų ir vertinimo reikalavimų galiojimo laikotarpis nustatomas kiekvienos produktų grupės ekologinio ženklo kriterijų rinkiniui.

9 straipsnis Registracija ekologiniam ženklui naudoti

1. Norėdami naudoti ekologinį ženklą, gamintojai, importuotojai, paslaugų teikėjai, didmeniniai arba mažmeniniai prekiautojai registruojasi vienoje iš 4 straipsnyje nurodytų kompetentingų institucijų laikydamiesi šių taisyklių:

10. jei produkto kilmės šalis – viena valstybė narė, registruojamasi tos valstybės narės kompetentingoje institucijoje;

11. jei tokio pat produkto kilmės šalys – kelios valstybės narės, registruojamasi vienos iš tų valstybių narių kompetentingoje institucijoje;

12. jei produkto kilmės šalis – ne Bendrijos valstybė narė, registruojamasi bet kurios valstybės narės, kurioje produktas bus ar yra pateiktas rinkai, kompetentingoje institucijoje.

Ekologinis ženklas yra vieno iš dviejų II priede pateiktų variantų.

Ekologiniu ženklu galima žymėti tik užregistruotus produktus, atitinkančius tiems produktams taikomus ekologinio ženklo kriterijus.

2. Registracijos paraiškoje nurodomas prekybos įmonės pavadinimas bei adresas ir atitinkama produktų grupė, taip pat pateikiamas išsamus produkto aprašas.

Kartu su registracijos paraiška pateikiami visi susiję dokumentai, nurodyti susijusioje Komisijos priemonėje, kuria nustatomi atitinkamai produktų grupei taikomi ekologinio ženklo kriterijai.

3. Už registracijos dokumentų tvarkymą kompetentinga institucija, kuriai pateikta registracijos paraiška, gali imti ne didesnį kaip 200 EUR mokestį. Jei taikomas mokestis, ekologinis ženklas gali būti naudojamas tik laiku sumokėjus mokestį.

4. Susijusi kompetentinga institucija patikrina 2 dalyje nurodytus dokumentus per du mėnesius nuo registracijos paraiškos gavimo dienos.

Jei pateikti visi dokumentai, kompetentinga institucija kiekvienam produktui priskiria registracijos numerį.

5. Gavusi registracijos numerį, prekybos įmonė gali produktą pažymėti ženklu. Tokiu atveju prekybos įmonė ant produkto nurodo ir registracijos numerį.

6. Produktą užregistravusi kompetentinga institucija praneša Komisijai apie kiekvieną užregistruotą produktą. Komisija sukuria bendrą registrą ir reguliariai jį atnaujina. Šis registras yra viešas.

7. Ekologiniu ženklu galima žymėti užregistruotus produktus ir naudoti jį su tais produktais susijusioje reklaminėje medžiagoje.

8. Registracija vykdoma nepažeidžiant Bendrijos ar nacionalinės teisės su aplinka susijusių ar kitų norminių reikalavimų, taikomų įvairiais produkto būvio etapais.

9. Įgijus teisę naudoti ekologinį ženklą neįgyjama teisės šį ženklą naudoti kaip prekės ženklo dalį.

10. Jei ekologiniu ženklu žymimas Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimų neatitinkantis perdirbtas maistas, išskyrus akvakultūros produktus, tame pačiame matomame paviršiuje taip pat nurodoma, kad ženklas susijęs tik su produkto perdirbimo, gabenimo ar pakavimo aplinkosauginiu veiksmingumu.

Pirmoji pastraipa taikoma ir pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 24 straipsnį pažymėtam perdirbtam maistui.

10 straipsnis Rinkos priežiūra ir Bendrijos ekologinio ženklo naudojimo kontrolė

1. Draudžiama skleisti apgaulingą ar klaidinančią reklamą arba naudoti ženklą ar logotipą, kurį lengva supainioti su Bendrijos ekologiniu ženklu.

2. Produktą užregistravusi kompetentinga institucija atlieka patikrą reguliariai arba gavusi skundą, susijusį su jos užregistruotais produktais. Gali būti vykdoma atsitiktinė patikra vietoje.

Produktą užregistravusi kompetentinga institucija praneša ekologinio ženklo naudotojui apie kiekvieną skundą dėl ekologiniu ženklu pažymėto produkto ir gali paprašyti naudotojo atsakyti į tuos skundus. Ženklo naudotojui kompetentinga institucija gali neatskleisti skundo pateikėjo tapatybės.

3. Ekologinio ženklo naudotojas leidžia produktą užregistravusiai kompetentingai institucijai atlikti visus reikiamus tyrimus, kad ji patikrintų, ar naudotojas tebesilaiko produktų grupei taikomų kriterijų ir 9 straipsnio.

4. Produktą užregistravusiai kompetentingai institucijai paprašius, ekologinio ženklo naudotojas leidžia jai patekti į patalpas, kuriose gaminamas atitinkamas produktas.

To gali būti paprašyta bet kokiu deramu laiku ir iš anksto neperspėjus.

5. Jei produktą užregistravusi kompetentinga institucija, suteikusi ekologinio ženklo naudotojui galimybę pateikti savo pastabas, nustato, kad ekologiniu ženklu pažymėtas produktas neatitinka konkrečiai produktų grupei taikomų kriterijų arba ekologinis ženklas naudojamas nesilaikant 9 straipsnio, ji uždraudžia tuos produktus žymėti ekologiniu ženklu. 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas mokestis ekologinio ženklo naudotojui negrąžinamas (nei visas, nei jo dalis).

Kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie šį draudimą kitoms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai.

6. Produktą užregistravusi kompetentinga institucija neatskleidžia informacijos, gautos tikrinant, ar ekologinio ženklo naudotojas laikosi 9 straipsnyje nustatytų ekologinio ženklo naudojimo taisyklių, ir nenaudoja jos jokiems kitiems tikslams, nesusijusiems su registracija ekologiniam ženklui naudoti.

Ji imasi visų deramų priemonių, kad apsaugotų jai pateiktus dokumentus nuo klastojimo ir neteisėto pasisavinimo.

7. Gavusi informacijos apie rinkoje esantį ekologiniu ženklu pažymėtą produktą, kuris galbūt neatitinka produktų grupei taikomų kriterijų ir žymimas nesilaikant 9 straipsnio, kompetentinga institucija nedelsdama praneša apie tai Komisijai ir produktą užregistravusiai kompetentingai institucijai.

Produktą užregistravusi kompetentinga institucija imasi reikiamų priemonių, kad nustatytų, ar produktas atitinka produktų grupei taikomus kriterijus ir 9 straipsnį. Taikoma 5 dalyje nustatyta procedūra.

11 straipsnis Valstybių narių ekologinio ženklo sistemos

Paskelbus konkrečiai produktų grupei taikomus Bendrijos ekologinio ženklo kriterijus, į kitas valstybėse narėse pripažįstamas ekologinio ženklo sistemas, kurios skelbiant kriterijus nebuvo taikomos tai produktų grupei, ta produktų grupė gali būti įtraukta tik tuo atveju, jei pagal minėtąsias sistemas parengti kriterijai yra ne mažiau griežti nei Bendrijos ekologinio ženklo kriterijai.

12 straipsnis Skatinimas naudoti ekologinį ženklą

Bendradarbiaudamos su ESEŽV, valstybės narės ir Komisija skatina naudoti Bendrijos ekologinį ženklą vykdydamos vartotojams, gamintojams, viešiesiems pirkėjams, prekybos įmonėms, mažmeniniams prekiautojams ir visuomenei skirtas viešinimo bei informavimo kampanijas ir taip padėdamos plėtoti šią sistemą.

13 straipsnis Tarpusavio vertinimas

Kad užtikrintų darnų 9 ir 10 straipsnių taikymą, kompetentingos institucijos vertina viena kitą. Tarpusavio vertinimas vykdomas remiantis pagrįstais ir skaidriais vertinimo kriterijais bei nuostatomis.

Komisija stebi kompetentingų institucijų tarpusavio vertinimo taisyklių taikymą ir prižiūri, kad jis būtų atliekamas tinkamai. Kompetentingos institucijos teikia tarpusavio vertinimo ataskaitą Komisijai, kuri ją persiunčia ESEŽV ir paskelbia viešai.

14 straipsnis Ataskaita

Ne vėliau kaip [nurodyti konkrečią datą – po penkerių metų nuo paskelbimo dienos] Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija teikia Bendrijos ekologinio ženklo sistemos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaitoje nurodomi ir sistemos elementai, kuriuos gali reikėti persvarstyti.

15 straipsnis Daliniai priedų pakeitimai

Komisija gali padidinti 9 straipsnio 3 dalyje numatytą didžiausią mokestį ir iš dalies pakeisti priedus.

Šios priemonės, kuriomis iš dalies keičiami neesminiai šio reglamento punktai, tvirtinamos laikantis 16 straipsnio 2 dalyje numatytos reguliavimo tvarkos su tikrinimu.

16 straipsnis Komitetas

Komisijai padeda komitetas.

Nurodant šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

17 straipsnis Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, skiriamų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų reikiamų priemonių, kad užtikrintų jų įgyvendinimą. Numatomos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip [...] ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius jų pakeitimus.

18 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 panaikinamas.

19 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 toliau taikomas pagal jo 9 straipsnį sudarytoms sutartims iki tose sutartyse nurodytos galiojimo pabaigos datos.

20 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS Ekologinio ženklo kriterijų rengimo ir persvarstymo procedūra

A. Įprastinė procedūra

Parengiami šie dokumentai:

1. Parengtinė ataskaita

Parengtinę ataskaitą sudaro šios dalys:

- su produktų grupe susijusio galimo teigiamo poveikio aplinkai kiekybinis įvertinimas, aptariant ir kitų panašių Europos ar nacionaliniu ekologiniu ženklu pažymėtų produktų grupių teikiamą naudą;

- produktų grupės pasirinkimą ir apimtį pagrindžiantys argumentai;

- visų galimų prekybos klausimų aptarimas;

- kitų ekologinių ženklų kriterijų analizė;

- su produktų grupės sektoriumi susiję galiojantys įstatymai ir įgyvendinamos teisėkūros iniciatyvos;

- Bendrijos vidaus rinkos duomenys apie sektorių, įskaitant kiekio ir apyvartos duomenis;

- esamos ir būsimos ekologiniu ženklu pažymėtų produktų galimybės įsiskverbti į rinką;

- su produktų grupe siejamo poveikio aplinkai mastas ir bendroji reikšmė, nustatyta remiantis naujais arba jau atliktais būvio ciklo vertinimo tyrimais. Galima remtis ir kitais moksliniais įrodymais. Labai svarbūs ir prieštaringi klausimai išsamiai aptariami ir įvertinami;

- rengiant ataskaitą surinktų ir panaudotų duomenų bei informacijos nuorodos.

Rengiant kriterijus, parengtinė ataskaita skelbiama ekologiniam ženklui skirtoje Komisijos interneto svetainėje, kurioje galima teikti pastabas ir gauti informacijos.

2. Kriterijų pasiūlymo projektas ir jo techninė ataskaita

Paskelbus parengtinę ataskaitą, teikiamas pasiūlymo projektas ir šį pasiūlymo projektą pagrindžianti techninė ataskaita.

Siūlomi kriterijai privalo atitikti šiuos reikalavimus:

- jie nustatomi remiantis geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčių rinkos produktų viso būvio ciklo aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais ir, jei įmanoma, atitinka 10 % geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčių produktų rinkoje;

- jie nustatomi atsižvelgiant į svarbiausią produkto poveikį aplinkai; kiek tai pagrįstai įmanoma, suformuluojami remiantis pagrindiniais techniniais produkto aplinkosauginio veiksmingumo rodikliais ir yra tinkami taikyti atliekant vertinimą pagal šio reglamento taisykles;

- jie nustatomi remiantis pagrįstais duomenimis bei informacija, apimančia, kiek tai įmanoma, visą Bendrijos rinką;

- jie nustatomi remiantis būvio ciklo duomenimis ir kiekybiniu poveikio aplinkai įvertinimu, atsižvelgiant, jei tai įmanoma, į Europos būvio ciklo duomenų informacines sistemas (EBCD);

- jie nustatomi atsižvelgiant į visų konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų šalių nuomonę;

- jų apibrėžtys, tyrimo metodai ir techniniai bei administraciniai dokumentai atitinka produktų grupei taikomus galiojančius teisės aktus;

- jie nustatomi atsižvelgiant į atitinkamą Bendrijos politiką ir veiklą, susijusią su kitomis atitinkamomis produktų grupėmis.

Kriterijų pasiūlymo projektas parengiamas taip, kad būtų lengvai suprantamas tuos kriterijus pageidaujantiems taikyti naudotojams. Jame pagrindžiamas kiekvienas kriterijus ir paaiškinama su kiekvienu kriterijumi susijusi nauda aplinkai.

Techninę ataskaitą sudaro šios būtiniausios dalys:

- mokslinis kiekvieno reikalavimo ir kriterijaus paaiškinimas;

- kiekybinis bendras aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis, kurio tikimasi pasiekti taikant visus kriterijus kartu, palyginti su vidutiniu rinkos produktų rodikliu;

- numatomo visų kriterijų bendro ekologinio, ekonominio ir (arba) socialinio poveikio įvertinimas;

- atitinkami tyrimo metodai skirtingiems kriterijams įvertinti;

- tyrimo išlaidų sąmata;

- su kiekvienu kriterijumi susijusi informacija apie visus tyrimus, ataskaitas ir kitus dokumentus, kuriuos naudotojai pateikia kompetentingai institucijai paprašius pagal 10 straipsnio 3 dalį.

Techninė ataskaita ir kriterijų pasiūlymo projektas viešai skelbiami ekologiniam ženklui skirtoje Komisijos interneto svetainėje, kurioje galima teikti pastabas. Šalis, kurios iniciatyva įtraukiama produktų grupė, pateikia ataskaitą ir projektą visoms suinteresuotosioms šalims.

Siūlomiems kriterijams aptarti rengiami bent du atviri darbo grupės susitikimai, kuriuose dalyvauti kviečiamos visos suinteresuotosios šalys, tokios kaip kompetentingosios institucijos, įmonės (įskaitant MVĮ), profesinės sąjungos, mažmeniniai prekiautojai, importuotojai, aplinkos ir vartotojų apsaugos organizacijos. Komisija taip pat dalyvauja tuose susitikimuose.

Kriterijų pasiūlymo projektas ir techninė ataskaita teikiami likus bent mėnesiui iki pirmojo darbo grupės susitikimo. Visi paskesni kriterijų pasiūlymo projektai teikiami likus bent mėnesiui iki vėlesnių susitikimų. Kriterijų keitimo paskesniuose projektuose argumentai išsamiai paaiškinami ir pagrindžiami dokumentais atsižvelgiant į atviruose darbo grupės susitikimuose vykusius svarstymus ir viešosiose konsultacijose pateiktas pastabas.

Atsakoma į visas pastabas, pateiktas rengiant kriterijus, taip pat nurodoma, ar jos priimtos, ar atmestos, ir išdėstomos priėmimo arba atmetimo priežastys.

3. Galutinė ataskaita ir kriterijai

Galutinę ataskaitą sudaro toliau nurodytos dalys.

Aiškūs atsakymai į visas pastabas bei pasiūlymus nurodant, ar jie priimti, ar atmesti, ir išdėstant priėmimo arba atmetimo priežastis. Europos Sąjungos ir ne Europos Sąjungos suinteresuotosioms šalims taikomos vienodos sąlygos.

Ją sudaro dar šios dalys:

- vieno lapo santrauka, kurioje nurodoma, kiek kompetentingos institucijos pritaria siūlomiems kriterijams;

- visų rengiant kriterijus išplatintų dokumentų suvestinis sąrašas, kuriame nurodoma kiekvieno dokumento išsiuntimo data bei asmuo, kuriam jis buvo išsiųstas, ir pateikiama to dokumento kopija;

- veikloje ar konsultacijose dalyvavusių arba savo nuomonę pareiškusių suinteresuotųjų šalių sąrašas ir jų duomenys pasiteirauti;

- santrauka;

- produktų grupės rinkodaros pasiūlymas ir informavimo strategija.

Atsižvelgiama į visas pastabas dėl galutinės ataskaitos ir paprašius suteikiama informacijos apie tolesnį pastabų vertinimą.

4. Galimiems ekologinio ženklo naudotojams ir kompetentingoms institucijoms skirtos instrukcijos

Parengiamos instrukcijos, kad galimiems ekologinio ženklo naudotojams ir kompetentingoms institucijoms būtų lengviau įvertinti, ar produktai atitinka kriterijus.

5. Viešojo pirkimo sutartis sudarančioms valdžios institucijoms skirtos instrukcijos

Parengiamos instrukcijos, kuriose viešojo pirkimo sutartis sudarančioms institucijoms pateikiamos ekologinio ženklo kriterijų taikymo gairės.

Pastaba: Komisija pateiks naudotojams, kompetentingoms institucijoms ir viešojo pirkimo sutartis sudarančioms institucijoms skirtų instrukcijų šablonus.

B. Sutrumpinta procedūra, kai kriterijai parengti pagal kitas ekologinio ženklo sistemas

Komisijai teikiama viena ataskaita. Viename iš šios ataskaitos skyrių pateikiama įrodymų, kad I priedo A dalyje nustatyti techniniai ir konsultacijų reikalavimai įvykdyti, taip pat pateikiamas kriterijų pasiūlymo projektas, galimiems ekologinio ženklo naudotojams bei kompetentingoms institucijoms skirtos instrukcijos ir viešojo pirkimo sutartis sudarančioms valdžios institucijoms skirtos instrukcijos.

Jei Komisija įsitikina, kad ataskaita ir kriterijai atitinka I priedo A dalyje nustatytus reikalavimus, ataskaita ir kriterijų pasiūlymo projektas viešai skelbiami ekologiniam ženklui skirtoje Komisijos interneto svetainėje, kurioje du mėnesius galima teikti pastabas.

Atsakoma į visas per viešąsias konsultacijas pateiktas pastabas, taip pat nurodoma, ar jos priimtos, ar atmestos, ir išdėstomos priėmimo arba atmetimo priežastys. Jei nė viena valstybė narė neprašo surengti atviro darbo grupės susitikimo, Komisija, atsižvelgdama į visus viešųjų konsultacijų laikotarpiu atliktus pakeitimus, gali patvirtinti kriterijus.

Bet kuriai valstybei narei paprašius, siūlomiems kriterijams aptarti rengiamas atviras darbo grupės susitikimas, kuriame dalyvauja visos suinteresuotosios šalys, tokios kaip kompetentingosios institucijos, įmonės (įskaitant MVĮ), profesinės sąjungos, mažmeniniai prekiautojai, importuotojai, aplinkos ir vartotojų apsaugos organizacijos. Komisija taip pat dalyvauja tame susitikime.

Atsižvelgdama į visus viešųjų konsultacijų laikotarpiu arba darbo grupės susitikime atliktus pakeitimus, Komisija gali patvirtinti kriterijus.

II PRIEDASEkologinio ženklo variantai

Yra du Bendrijos ekologinio ženklo variantai:

1.[pic]2.[pic]

Pirmas variantas naudojamas, jei Komisija nurodo tris pagrindines ekologines savybes, kurios turėtų būti užrašytos ant ekologinio ženklo pagal 7 straipsnį.

Ant produkto nurodomas ir ekologinio ženklo registracijos numeris. Jis atrodo taip:

[pic]

XX reiškia registracijos šalį, o YYYYY – kompetentingos institucijos suteiktą registracijos numerį.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Bendrijos ekologinio ženklo sistemos

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritys (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):

0703 – Aplinkos politikos įgyvendinimas

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės bei administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)) su pavadinimais:

07 01 04 01: LIFE+ (aplinkos finansinė priemonė, 2007–2013 m.) – administracinio valdymo išlaidos

07 03 07: LIFE+ (aplinkos finansinė priemonė, 2007–2013 m.)

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

Priemonė (ekologinio ženklo reglamentas) turėtų įsigalioti 2009 m. 2009–2013 m. veiklos išlaidos bus apmokamos naudojant LIFE+ finansinę priemonę.

3.3. Biudžeto ypatybės

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

07010401 | NPI | N-DIF[16] | NE | NE | TAIP | Nr. 2 |

070307 | NPI | DIF/ | NE | NE | TAIP | Nr. 2 |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA) ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Išlaidų rūšis | Skirsnio Nr. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | Iš viso 2009–2013 m. |

Veiklos išlaidos[17] |

Įsipareigojimų asignavimai (ĮA) | 8.1. | a | 0,990 | 4,710 | 3,210 | 3,210 | 0,710 | - | 12,830 |

Mokėjimų asignavimai (MA) | b | 0,660 | 3,338 | 3,214 | 3,410 | 1,543 | 0,665 | 12,830 |

Administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą[18] |

Techninė ir administracinė pagalba (NDIF) | 8.2.4. | c | - | - | - | - | - | - | - |

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Įsipareigojimų asignavimai | a+c | 0,990 | 4,710 | 3,210 | 3,210 | 0,710 | - | 12,830 |

Mokėjimų asignavimai | b+c | 0,660 | 3,338 | 3,214 | 3,410 | 1,543 | 0,665 | 12,830 |

Į orientacinę sumą neįskaičiuotos administracinės išlaidos[19] |

Žmogiškieji ištekliai ir susijusios išlaidos (NDIF) | 8.2.5. | d | 0,424 | 0,940 | 1,156 | 1,156 | 1,156 | - | 4,832 |

Žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms nepriskiriamos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą (NDIF) | 8.2.6. | e | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | - | 1,000 |

Iš viso orientacinių priemonės finansinių išlaidų |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | a+c+d+e | 1,614 | 5,850 | 4,566 | 4,566 | 2,066 | 18,662 |

Iš viso MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 1,284 | 4,478 | 4,570 | 4,766 | 2,899 | 0,665 | 18,662 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Jeigu numatoma, kad pasiūlymą bendrai finansuos kelios valstybės narės arba kitos įstaigos (nurodyti kokios), toliau pateiktoje lentelėje reikėtų nurodyti tokio bendro finansavimo dalies įvertinimą (jei numatoma, kad bendrai finansuos kelios skirtingos įstaigos, galima pridėti papildomų eilučių):

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Bendrą finansavimą teikianti įstaiga | n metai | n + 1 | n + 2 | n + 3 | n + 4 | n + 5 ir vėliau | Iš viso |

…………………… | f |

Iš viso ĮA, įskaitant bendrą finansavimą | a+c+d+e+f |

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu:

( Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

( Atsižvelgiant į pasiūlymą, reikės pakeisti atitinkamų finansinės perspektyvos išlaidų kategorijų programas.

( Įgyvendinant pasiūlymą, gali tekti taikyti Tarpinstitucinio susitarimo[20] nuostatas (t. y. taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti finansinę perspektyvą).

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms:

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio įplaukoms.

( Pasiūlymas įplaukoms turi tokį finansinį poveikį:

Mln. eurų (dešimtųjų tikslumu)

Prieš taikant priemonę [n-1 metai] | Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 5 | 13 | 15 | 15 | 15 | 15 |

Šiuo metu su ekologinio ženklu susijusį darbą atlieka 3,5 AD kategorijos ir 1 AST kategorijos Aplinkos generalinio direktorato pareigūnai.

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Bendrasis šio pakeisto reglamento tikslas – lygiuojantis į geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčius produktus ir paslaugas rinkoje nustatyti produktų ir paslaugų aplinkosauginio veiksmingumo lyginamuosius standartus ir taip paskatinti tausiai gaminti ir vartoti produktus, tausiai teikti paslaugas ir tausiai jomis naudotis. Atkreipdamas vartotojo dėmesį į šiuos produktus ir paslaugas, ekologinis ženklas turėtų skatinti rinktis šiuos standartus atitinkančius, o ne kitus tos pačios kategorijos produktus ir paslaugas.

Ekologinio ženklo sistema padės tiksliau apibrėžti šiuos lyginamuosius aplinkosauginio veiksmingumo standartus, remiantis kriterijų nustatymo metu geriausių aplinkosauginio veiksmingumo savybių turinčių rinkos produktų rodikliais.

5.2. Papildoma Bendrijos dalyvavimo nauda, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Bendrojoje rinkoje racionaliau turėti vieną ekologinio produktų patikimumo lyginamojo vertinimo gairių komplektą, o ne kiekvienai valstybei narei kurti savą. ES lygmens sistema sudaro palankesnes sąlygas įmonėms, norinčioms Europos Sąjungoje pardavinėti ekologiškesnius produktus, o vartotojai ekologiškų produktų gali nusipirkti bet kur ir būti ramūs, kad šie produktai atitinka bendrus ekologinius kriterijus. ES ekologinis ženklas yra vienintelis toks visos vidaus rinkos ženklas; nacionalinės arba regioninės ekologinio ženklo sistemos apima tik jos dalį.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Bendrieji sistemos pakeitimo tikslai:

1. Nustatyti produktų ir paslaugų lyginamuosius aplinkosauginio veiksmingumo standartus ir taip paskatinti tausiai gaminti ir vartoti produktus, tausiai teikti paslaugas ir tausiai jomis naudotis. Atkreipdamas vartotojo dėmesį į šiuos produktus ir paslaugas, ekologinis ženklas turėtų skatinti rinktis šiuos standartus atitinkančius, o ne kitus tos pačios kategorijos produktus ir paslaugas.

2. Pakeista ekologinio ženklo sistema turi būti taikoma kaip būtina ir veiksminga Europos Komisijos nustatytos platesnės tausaus vartojimo ir gamybos bendrosios politikos dalis. Naujasis reglamentas turi būti lankstus, kad jį būtų lengva susieti su kitomis priemonėmis, tokiomis kaip ŽVP (žalieji viešieji pirkimai), AVAS (aplinkosaugos vadybos ir audito sistema), ekologinis projektavimas, ATVP (aplinkosaugos technologijų veiksmų planas) ir kt.

3. Ekologinio ženklo poveikis turėtų būti gerokai didesnis, t. y. jis turėtų labiau padėti įgyvendinti kitas tausaus vartojimo ir gamybos strategijas ir nustatyti lyginamuosius aplinkosauginio veiksmingumo standartus, kuriais vadovautųsi politikos kūrėjai bei įmonės arba kurie būtų naudojami visuomenei informuoti.

Veiklos tikslai:

- Ekologinis ženklas turėtų būti gerai žinomas, suprantamas ir gerbiamas 27 ES valstybėse ir visame pasaulyje. Vidutinės trukmės laikotarpio sėkmės rodiklis turėtų būti faktas, kad visos Europos Sąjungos vartotojai ir įmonės atpažįsta ekologinį ženklą taip pat gerai kaip „Blue Angel“ ar „Nordic Swan“ tose šalyse, kuriose jie naudojami.

Rodikliai:

- % gyventojų, žinančių ekologinį ženklą ir jo reikšmę per dešimt metų

- % įmonių, žinančių ekologinį ženklą per dešimt metų

- Ne mažiau svarbu padaryti ženklą patikimą ir palaikyti jo patikimumą. Šis ženklas turi būti itin gerbiamas aplinkosauginio veiksmingumo standartas.

Rodiklis

- Patikimumo rodiklis, palyginti su kitais ekologiniais ženklais

- Kriterijai rengtini tiems produktams ir paslaugoms, kurių žymėjimas ekologiniu ženklu duotų daugiausiai naudos – tai, visų pirma, didelį poveikį aplinkai darantys produktai ir paslaugos, taigi tie, kuriuos galima labiausiai tobulinti.

Rodiklis

- Produktų grupių skaičius; su kiekviena produktų grupe susijusių įmonių skaičius; parduotų kiekvienos produktų grupės prekių skaičius; kiekvienos produktų grupės pardavimo apimtys

- Parduotuvių lentynose būtų gerokai daugiau ekologiniu ženklu pažymėtų produktų, iš kurių vartotojai galėtų rinktis.

Rodiklis

- Parduotų ekologiniu ženklu pažymėtų produktų procentinė dalis, palyginti su visa mažm enine prekyba ta produktų grupe

- Viešieji pirkėjai ir politikos kūrėjai galėtų lengvai naudotis kriterijų dokumentais.

Rodikliai:

- Stebėjimas, kaip viešieji pirkėjai naudoja ir diegia ekologinio ženklo kriterijus, rengiant valstybių narių apklausas, taip pat ŽVP svetainės lankytojų skaičius bei naudojimasis ekologinio ženklo kriterijų dokumentais

- Strategijų, kurias kuriant veikiausiai naudotasi ekologiniu ženklu pažymėto produkto informacija, skaičius

- Ekologinio ženklo sistema būtų gerai suderinta su nacionalinėmis ir pasaulinėmis kitų ženklų sistemomis.

Rodiklis

- Ekologinio ženklo kriterijų tiesioginio perkėlimo į nacionalin es ženklinimo sistemas dažnumas

- Įmonės galėtų gauti ekologinį ženklą patirdamos mažiau išlaidų ir mažesnėmis pastangomis, tačiau būtų išlaikytas kriterijų griežtumas siekiant užtikrinti, kad vartotojai ir aplinkos apsaugos grupės laikytų ženklą patikimu.

Rodiklis

- Užregistruotų produktų skaičius

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai)

( Centralizuotas valdymas:

( tiesioginis, vykdomas Komisijos

( netiesioginis, deleguojama:

( vykdomosioms agentūroms

( Bendrijų įkurtoms įstaigoms, nurodytoms Finansinio reglamento 185 str.

( nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas

( Pasidalijamasis arba decentralizuotas valdymas:

( kartu su valstybėmis narėmis

( kartu su trečiosiomis šalimis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Atitinkamos pastabos:

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Turi būti imtasi tam tikrų priemonių sistemai stebėti bei įgyvendinti ir ekologinio ženklo reglamento veiksmingumui įvertinti:

- Komisija turi toliau naudotis Eurobarometro tyrimais, kad gautų duomenų apie visuomenės informuotumą ir pasitikėjimą ekologiniu ženklu;

- Komisijos rengiamoje žaliųjų viešųjų pirkimų statistinių duomenų kaupimo paslaugų sutartyje nurodyti ES lygmens ekologinio ženklo kriterijai. Taip galima gauti informacijos, kaip ekologinio ženklo kriterijus naudoja ir diegia viešieji pirkėjai;

- statistiniai duomenys turi būti teikiami kasmet kaip ir anksčiau: kompetentingų institucijų prašoma pateikti informacijos apie ekologiniu ženklu pažymėtų produktų pardavimo apimtį, ekologiniu ženklu pažymėtų produktų skaičių, registruotųjų naudotojų sumokėtus mokesčius ir sistemai įgyvendinti skirtus išteklius (personalą bei lėšas);

- kompetentingos institucijos privalo nuolat pranešti Komisijai apie naujus užregistruotus produktus, o pastaroji privalo tai skelbti internete, vadinamojoje žaliojoje parduotuvėje (www.eco-label.com);

- reguliariai rengiant susitikimus su valstybėmis narėmis bei suinteresuotosiomis šalimis ir toliau bus galima gauti informacijos apie sistemos įgyvendinimą;

- siūloma naująja tarpusavio vertinimo procedūra, skirta darniam ekologinio ženklo reglamento įgyvendinimui užtikrinti ir jam stebėti, siekiama, kad atskiros kompetentingos institucijos skaidriau vertintų ir tikrintų bendrovių paraiškas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Ex-ante vertinimas

Įvertinus ekologinio ženklo reglamento poveikį paaiškėjo, kad taikant dabartinę sistemą neįmanoma pasiekti jos tikslų, nes ženklas mažai žinomas ir menkai diegiamas pramonėje dėl pernelyg biurokratiškų procedūrų ir valdymo.

6.2.2. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.3. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Pasiūlymo projekte turi būti numatyta persvarstymo sąlyga.

7. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

Europos Bendrijų bendrajam biudžetui visapusiškai taikomi vidaus kontrolės standartai Nr. 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento principai.

Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį pasiūlymą finansuojamas priemones Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, atliekant veiksmingus tikrinimus, išieškant sumokėtas nepagrįstai dideles sumas ir, nustačius pažeidimų, skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias nuobaudas pagal Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 bei (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai, vertinant pagal finansines išlaidas

Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. išlaidos | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2009–2013 m. |

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | A*/AD | 1 | 2 | 3 | 3 | 3 |

B*, C*/AST | 2 | 3 | 4 | 4 | 4 |

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai, finansuojami pagal XX 01 02 str. | 2 | 8 | 8 | 8 | 8 |

Kiti darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 04/05 str. |

IŠ VISO | 5 | 13 | 15 | 15 | 15 |

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Bendrasis sistemos valdymas, produktų grupės kriterijų rengimas ir persvarstymas, rinkodaros vadyba.

Siekiant sėkmingai įdiegti ekologinį ženklą, priėmus naują reglamentą reikės imtis plataus masto veiksmų rinkodaros srityje. Tai turi būti padaryta kartu su valstybėmis narėmis, įmonėmis ir NVO visoje Europoje vykdant platesnę ekologiško vartojimo ir gamybos kampaniją.

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių (numatytų teisės aktais) šaltiniai

( Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti

( Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų n-tiesiems metams

( Darbo vietų, kurių bus prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas)

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (XX 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos )

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | n metai | n+1 metai | n+2 metai | n+3 metai | n+4 metai | n+5 metai ir vėliau | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba |

- intra muros |

- extra muros |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai |

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (XX 01 01) | 0,351 | 0,585 | 0,819 | 0,819 | 0,819 | 0,819 |

Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. (deleguotieji nacionaliniai ekspertai) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,10116 | 0,40464 | 0,40464 | 0,40464 | 0,40464 | 0,40464 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,45216 | 0,98964 | 1,22364 | 1,22364 | 1,22364 | 1,22364 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai |

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą. |

Įprastas pareigūno ar laikinojo darbuotojo darbo atlygis turi atitikti numatytąjį 8.2.1 punkte, t. y. 0,117 mln. EUR. |

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal XX 01 02 str. |

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą. |

Įprastas deleguotojo nacionalinio eksperto darbo atlygis turi atitikti numatytąjį 8.2.1 punkte, t. y. 0,05058 mln. EUR. |

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | 2014 m. ir vėliau | 2009– 2013 m. |

XX 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,020 | 0,100 |

XX 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,450 |

XX 01 02 11 03 – Komitetai[23] | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,090 | 0,450 |

XX 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos |

XX 01 02 11 05 – Informacinės sistemos |

2. Iš viso kitų valdymo išlaidų (XX 01 02 11) | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 1,000 |

3. Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 0,200 | 1,000 |

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą |

Produktų grupėms rengti, susitikimuose su valstybėmis narėmis dalyvauti ir kitoms ekologinio ženklo sistemoms (Pasauliniam ekologinių ženklų tinklui) per metus numatyta 20 komandiruočių (vienos komandiruotės organizavimo išlaidos – 1 000 EUR). Per metus numatyti 6 įprasti ir parengiamieji Reguliavimo komiteto posėdžiai (vieno posėdžio organizavimo išlaidos – 30 000 EUR). |

Žmogiškųjų išteklių ir administraciniai poreikiai bus finansuojami iš lėšų, kurių administruojančiam generaliniam direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų tvarką, atsižvelgiant į biudžetui taikomus apribojimus.

[1] 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1980/2000 dėl pakeistos Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos (http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/pdf/regulation/001980_en.pdf).

[2] Būvio ciklo koncepcija (BCK) – tai procesas, kai kiek įmanoma atsižvelgiama į visus su produkto (prekės arba paslaugos) būvio ciklu susijusius išteklius ir jo poveikį aplinkai bei sveikatai, pavyzdžiui, atsižvelgiama į išteklių gavybą, gamybą, naudojimą, transportavimą, perdirbimą ir atliekų apdorojimą bei šalinimą. Šis procesas padeda išvengti „padarinių perkėlimo kitiems“, t. y. produkto poveikio ar išteklių naudojimo padarinių perkėlimo į kitą būvio ciklo etapą, į kitą geografinę vietovę arba problemos (pavyzdžiui, klimato kaitos, vasaros smogo, rūgštaus lietaus ar išteklių išeikvojimo) perkėlimo iš aplinkosaugos srities į žmonių sveikatos sritį ar atvirkščiai. Būvio ciklo vertinimas (BCV) yra standartizuotas kiekybinis produkto sistemos įeigos, išeigos ir galimo poveikio aplinkai visą jo būvio ciklą kompiliavimo ir vertinimo modelis (ISO 14040 ff).

[3] (IPP) (COM (2003) 302 galutinis)

[4] (Sprendimas Nr. 1600/2002/EB).

[5] http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/revision_en.htm

[6] http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/revision_en.htm

[7] Žr. http://ec.europa.eu/enterprise/eco_design/dir2005-32.htm

[8] OL C, , p. .

[9] OL C, , p. .

[10] OL C, , p. .

[11] OL C, , p. .

[12] OL L 237, 2000 9 21, p. 1.

[13] OL L 189, 2007 7 20, p. 1.

[14] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[15] OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

[16] Nediferencijuoti asignavimai toliau vadinami NDA.

[17] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos xx antraštinės dalies xx 01 skyriui.

[18] Išlaidos pagal xx antraštinės dalies xx 01 04 straipsnį.

[19] Išlaidos pagal xx 01 skyrių, nepriskiriamos prie xx 01 04 arba xx 01 05 straipsnių.

[20] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[21] Jeigu būtina, t. y. jeigu priemonė trunka ilgiau kaip 6 metus, reikėtų pridėti papildomų stulpelių.

[22] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti konkrečios finansinės teisės akto pažymos nuorodą.

[23] C12000 – Derinimo su technine pažanga ir Bendrijos ekologinio ženklo suteikimo sistemos taikymo (EKOLOGINIO ŽENKLO) komitetas.