52008DC0534

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 3.9.2008

KOM(2008) 534 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI, EUROPOS PARLAMENTUI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija Nuosekli Europos mokslinių tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų naudojimui remti

1. ĮžANGA

Jūrų aplinka sudaro du trečdalius mūsų planetos ir dėl didelių išteklių, kuriais remiasi daugelis ekonominės veiklos sričių, ji teikia milžiniškas galimybes piliečių gerovei. ES jūrininkystės regionams tenka apie 40 % jos BVP, o jūrininkystės ūkiui – 3–5 % ( žr.1 langelį ).

Tačiau intensyvėjant pasaulinei prekybai ir konkurencijai, žmogaus veikla daromas spaudimas aplinkai, keliantis pavojų jūrų ekologijai ir tausiai jūrininkystės veiklai. Jei nebus imtasi atitinkamų priemonių, didėjantys jūrininkystės transporto, turizmo, pakrančių vystymo, žuvininkystės ir akvakultūros, saugumo, priežiūros ir kt. poreikiai gali sukelti rimtą pavojų jūrų aplinkai ir biologinei įvairovei.

Mokslas ir technologijos yra vienas iš būdų suderinti tvaraus jūrinės veiklos ekonominio augimo skatinimą su aplinkos išsaugojimu. Atviroje pasaulinėje rinkoje tokių išsivysčiusios ekonomikos šalių kaip ES šalys konkurencingumas kyla iš jų gebėjimo kurti didelės pridėtinės vertės, žiniomis pagrįstas prekes ir paslaugas. Todėl norint padidinti jų ekologinį veiksmingumą ir rasti sprendimus netausiam išteklių naudojimui įveikti būtinos pastangos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityje. ES vykdoma plati jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų veikla; šią veiklą reikia kuo veiksmingiau koordinuoti.

Dėl su jūrininkyste susijusių žinių ir inovacijų sudėtingumo būtinas integruotas požiūris. Siekiant išspręsti sudėtingas problemas ir rasti nuoseklių būdų, kaip panaudoti visą ekonominį jūrų potencialą nenusižengiant ekosistemai, reikalingi integruoti ir dinamiški Europos moksliniai tyrimai.

Todėl 2005–2009 m. strateginiuose tiksluose Komisija pripažino, kad

„...būtina suformuoti visapusišką jūrų politiką, skirtą sukurti klestinčią jūrų ekonomiką ir aplinką tausojančiu būdu išnaudoti visą jūrinės veiklos potencialą. Tokia politika turėtų būti pagrįsta meistriškumu jūrų mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijos srityje.“

Šiuo pareiškimu Komisija pabrėžė poreikį skatinti meistriškumą jūrų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje, laikantis Geteborgo[1] ir Lisabonos strategijų[2].

Praėjus aštuoniems metams nuo tada, kai buvo pirmąkart pateiktas, pasiūlymas sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE)[3] toliau lieka pagrindine kelrode vizija, siekiant optimizuotos ir veiksmingos Europos mokslinių tyrimų sistemos. Tai pagrindinis ES Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui ramstis, grindžiamas „žinių ekonomikos ir visuomenės“ kūrimo prielaida.

2007 m. Europos Komisija išleido Žaliąją knygą dėl EMTE[4], kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga. Tai suteikė pagrindą pradėti viešas konsultacijas, po kurių 2008 m. pradėtos naujos iniciatyvos, siekiant suteikti tolesnį impulsą EMTE. Tarp jų – penkios naujos iniciatyvos konkrečiose EMTE srityse ir sustiprintas partnerystės valdymas pagal vadinamąjį Liublianos procesą[5]. Siūloma Jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategija atitinka platesnės EMTE politikos plėtrą ir yra jos dalis. Jai tenka esminis vaidmuo Europos mokslinių tyrimų politikoje, nes tai vienas pirmųjų bandymų visiškai įtvirtinti EMTE mokslinių tyrimų sektoriuje per Galway inicijuotą procesą[6].

Kaip atsakas į 2006 m. birželio Žaliąją knygą dėl būsimos ES jūrų politikos ir po to vykusias konsultacijas, buvo gauta daug atsiliepimų iš mokslo bendruomenių ir iš kitų suinteresuotųjų šalių, kuriuose raginama suteikti naują impulsą ES jūrų ir jūrininkystės moksliniams tyrimams. Tą raginimą toliau sustiprino Bremeno konferencija, kurią 2007 m. balandį surengė pirmininkaujanti Vokietija, ir 2007 m. birželį Aberdyne surengtoje konferencijoje „EurOCEAN 2007“ jūrų mokslinių tyrimų bendruomenės paskelbta deklaracija[7]. Aberdyno deklaracijoje Komisija raginama 2008 m. inicijuoti integruotą Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją ir pradėti tvarų procesą, kuriuo būtų prižiūrimas jos įgyvendinimas ir pasiekti rezultatai Europos jūrininkystės politikos požiūriu.

2007 m. spalio mėn. komunikate „ Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ [8], Komisija dar kartą patvirtino, kad pagrindinis jos tikslas yra sukurti optimalias sąlygas jūrininkystės sektorių ir pakrančių regionų augimui, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų įgyvendinti ES aplinkosaugos teisės aktų – ypač Jūrų strategijos pagrindų direktyvos – tikslai[9].

Po jūrų politikos komunikato buvo susitarta dėl veiksmų plano. Juo paskelbta apie Jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategijos (šio komunikato tema), kuria remiama infrastruktūra, švietimas, gebėjimų stiprinimas ir naujas įvairias temas apimantis požiūris, kūrimą, konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis.[10].

Šios strategijos tikslas yra pasiūlyti priemones geresnei jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų integracijai. Pripažįstant, kad svarbu dėti pastangas įvairiose jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų srityse (pvz., švaresni ir našesni laivų varikliai, geresnis laivų dizainas, optimali eismo srautų logistika, jūrininkystės sauga ir saugumas, laivybos įvaizdis ir t.t.), komunikate daugiausia dėmesio skiriama jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų sąveikai gerinti, o ne konkrečiai kalbama apie nusistovėjusias mokslinių tyrimų sritis.

1 langelis. Jūrų ekonomika (Jūrininkystės faktai ir skaičiai. Žalioji knyga „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos“)

Jūrų ekonomika iš tiesų yra diversifikuota ir su ja susiję klausimai dažnai yra prieštaringi.

- Jūrų transportas (90 % išorės prekybos ir 40 % vidaus prekybos ES sudaro jūrų prekyba; virš 1200 Europos uostų per metus priima 3,5 mlrd. tonų krovinių ir 350 mln. keleivių).

- Laivų statyba (laivų statyklos ir jūrų įrangos tiekėjai tiesiogiai ir netiesiogiai aprūpina darbu 0,8 mln. kvalifikuotų specialistų, o jų apyvarta siekia 90 mlrd. EUR; Europa pirmauja pasaulyje pagal tokių sudėtingų modelių laivų kaip keltai ir kruiziniai laivai statybą).

- Energetika (jūros ir vandenynai yra neišnaudotas alternatyvios energijos, tokios kaip potvynių ir bangų energija bei vėjo jėgainės, šaltinis, ir 2005 m. jos pajamos sudarė 121 mln. EUR).

- Žuvininkystė ir akvakultūra (0,5 mln. darbo vietų; 0,3 % ES BVP – tai sudaro apie 20 mlrd. EUR per metus; akvakultūrai tenka 19 % visos ES žuvininkystės produkcijos).

- Turizmas ir pakrančių zonos (jūrų turizmo srityse yra apie 3 mln. darbo vietų, o jo apyvarta 2005 m. siekė 72 mlrd. EUR).

- Nauji ištekliai ir „mėlynosios“ biotechnologijos (naujas sektorius, kurio planuojamas augimas turėtų siekti 10 % per metus, o pasaulinė rinka – 2,4 mlrd. EUR).

2. METODAS

Šia strategija siūlomos konkrečios priemonės ir mechanizmai, skirti jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų veiksmingumui ir meistriškumui gerinti, siekiant spręsti vandenynų ir jūrų keliamus uždavinius ir pasinaudoti jų teikiamomis galimybėmis.

Nebepakanka žvelgti į mokslinius tyrimus iš vieno sektoriaus arba vienos temos perspektyvos. ES moksliniai tyrimai gali būti svarbūs skatinant bendras jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų bendruomenių pastangas, kurios apima daugiau negu vieną konkretų sektorių. Veiksmingesnė žinių ir išteklių integracija ir sutelkimas kartu su ilgalaike partneryste sudarys galimybę bendrai nustatyti mokslinių tyrimų poreikius ir prioritetus.

Todėl strategijoje numatoma:

1. spręsti sistemų sudėtingumo ir sąveikos klausimus stiprinant žinių ir mokslinių tyrimų integraciją. Ja bus siekiama įveikti tradicinį atotrūkį tarp mokslo ir politikos formavimo, mokslo ir technologijų, mokslo disciplinų ir pramonės sektorių. Bus nustatytos priemonės, kurių tikslas – skatinti meistriškumą bei daugiadisciplininius ir kelis sektorius apimančius mokslinius tyrimus ir inovacijas;

2. įvesti naujas valdymo formas moksliniuose tyrimuose, kurios padėtų siekti bendro visų suinteresuotų šalių sutarimo, ir pradėti nenutrūkstamą mokslininkų, politikų, pramonininkų ir visuomenės atstovų dialogą. Valdymas bus vykdomas laikantis penkių pagrindinių Liublianos proceso principų.

Europos Komisijos vaidmuo įgyvendinant šią strategiją:

- visapusiškai panaudoti visas Bendrijos priemones, įskaitant 7-ąją mokslinių tyrimų bendrąją programą, siekiant strategijos tikslų;

- skatinti valstybių narių koordinuotą požiūrį, prisidedant prie strategijos tikslų įgyvendinimo;

- stebėti strategijos įgyvendinimą ir nuolatinį jos koregavimą bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis bei jūrų ir jūrininkystės mokslo bendruomenėmis.

Europos Komisija imsis veiksmų drauge su valstybėmis narėmis, trečiosiomis šalimis bei jūrų ir jūrininkystės moksliniais tyrimais suinteresuotomis šalimis.

3. SISTEMų SUDėTINGUMO KLAUSIMų SPRENDIMAS

Sprendžiant sistemų sudėtingumo klausimus, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:

- Gebėjimų stiprinimas: skatinimas kurti naujas priemones, skirtas didesniems tikslams mokslinių tyrimų srityje pasiekti. Daugelis infrastruktūrų yra senos; specializuotos infrastruktūros brangiai kainuoja. Norint pritraukti naujų specialistų ir atsižvelgti į tarpdalykinį mokslinių tyrimų pobūdį reikalingi nauji įgūdžiai ir švietimo iniciatyvos.

- Įsitvirtinusių jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų disciplinų integravimas . Šiuo aspektu siekiama glaudesnės žinių ir mokslinių tyrimų komandų integracijos dalijantis patirtimi, kuriant tinklus ir keičiantis informacija, siekiant didesnio meistriškumo moksle. Skatinant sektorių integraciją ir tobulinant žinių perdavimą, esamos ir naujai atsirandančios rinkos tokiose srityse kaip „mėlynosios“ technologijos, energetika, akvakultūra ir saugumas bus pajėgios pasinaudoti žiniomis pagrįstomis naujovėmis, tuo pačiu bus siekiama jūrinės veiklos tvarumo, kuriamos naujos darbo vietos ir pateikiami geresni produktai ir procesai.

- Valstybių narių, regionų ir pramonės sektorių tarpusavio sinergija . Mokslinių tyrimų finansavimas iš Bendrijos lėšų sudaro tik mažą viešųjų MTTP išteklių dalį. Didesnė mokslinių tyrimų Europoje viešojo finansavimo dalis panaudojama per nacionalines ir regionines programas. Tačiau vykdant ES mokslinių tyrimų veiklą vis dar atsiliekama nuo tikslų, numatytų Lisabonos darbotvarkėje, pagal kurią valstybės narės susitarė skirti MTTP 3 % nuo savo BVP[11]. Todėl labai svarbu, kad valstybės narės ir regionai naudotųsi tokiomis Europos bendrijos priemonėmis kaip mokslinių tyrimų bendroji programa, Sanglaudos politikos fondas ir Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa, kad paremtų viešąsias ir privačiąsias investicijas.

Svarbus yra ES jūrų politikos tarptautinis aspektas , kuris apima šias tris veiksmų kryptis. Europos Sąjungą ir jos atokiausius rajonus supančiomis jūromis ir vandenynais dalijamasi su trečiosiomis šalimis. Tarptautinis bendradarbiavimas mokslo srityje yra galinga priemonė koordinuotai ir integruotai valdyti jūrinę veiklą bendruose vandenyse. Kiti tarptautinio aspekto privalumai kyla iš galimybės pasinaudoti abipusiai naudingomis žiniomis ir įgūdžiais siekiant spręsti bendrus uždavinius ir pasiekti kritinę išteklių masę, kurios kai kuriose mokslinių tyrimų kategorijose būtų neįmanoma pasiekti vien Europos lygiu.

Tolesniuose skyriuose įvairūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, bus pateikti pagal jų taikymo sritį. Vėliau jie bus suskaidyti į konkrečius veiksmus, kuriuos reikia įvykdyti artimiausiais metais. Šie veiksmai bus vykdomi Komisijai bendradarbiaujant su įvairiais jūrų ir jūrininkystės bendruomenių dalyviais siekiant EMTE tikslų.

3.1. Gebėjimų stiprinimas

Taikymo sritis

- Naujos mokslinių tyrimų ir stebėjimo infrastruktūros kūrimas;

- Naujų ir tarpdalykinių mokslinių tyrimų įgūdžių ir inovacijų gebėjimų skatinimas;

- Naujų aukštojo išsilavinimo jūrų (jūrininkystės) srityje modelių kūrimas (pvz., per tam skirtas žinių ir naujovių bendrijas Europos inovacijos ir technologijos institute, EIT);

- Naujų finansavimo schemų, apimančių įvairius investavimo šaltinius, paieška.

Siekdama išlaikyti pagrindines pozicijas jūrų mokslinių tyrimų srityje, Europa privalo numatyti priemones, kuriomis galėtų sustiprinti savo gebėjimus vykdyti mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų gebėjimai apima naujoviškas finansavimo schemas, naujas mokslinių tyrimų infrastruktūras ir naujos tyrėjų ir inžinierių kartos ugdymą. Europos strateginis mokslinių tyrimų infrastruktūros forumas (ESFRI) parengė ypatingos svarbos jūrų mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąrašą, kuris yra geras pagrindas nustatyti šios srities prioritetus.

Taip pat reikalingos pastangos skatinant žmogiškųjų gebėjimų stiprinimą, kad mokslo darbuotojo karjera ir mokslo darbuotojų mobilumas taptų patrauklesni. Ekonomikos ir aplinkosaugos pažangai jūrų ir jūrininkystės sektoriuose paremti reikalingi atitinkami aukštos kvalifikacijos mokslo darbuotojai ir pagalbinis personalas.

Šia strategija bus skatinami darbuotojų mainai tarp pramonės šakų ir mokslinių tyrimų sričių bei greitas pažangių žinių integravimas į švietimo ir mokymosi visą gyvenimą schemas. Mokslinių tyrimų organizacijos ir aukštojo mokslo įstaigos turėtų keistis žiniomis. Taip pat reikėtų apgalvoti neseniai įkurto EIT ir jo žinių ir naujovių bendrijų veiklą.

Vykdytini veiksmai:

1. Parengti tvarią paramą specializuotoms visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroms[12], reikalingoms nustatytiems uždaviniams spręsti ir galimybėms panaudoti, įskaitant siūlomas pagal dabartinį ESFRI veiksmų planą ir 7-osios BP su infrastruktūra susijusias integruotas iniciatyvas (I3);

2. Europos lygiu nustatyti reikalavimus investicijoms į naujas infrastruktūras (įskaitant jų eksploatavimo išlaidas), reikalingas visos Europos ir tarptautiniams jūrų ir jūrininkystės tyrimams paremti (pavyzdžiui, panaudojant Sanglaudos politikos fondo lėšas bendram jų finansavimui).

3. Ugdyti tinkamus naujus ir tarpdalykinius įgūdžius, švietimo ir inovacinius gebėjimus, atsižvelgiant į dabartines socialines-ekonomines ir kultūrines tendencijas ir reikalavimus;

4. Ieškoti būdų efektyviau panaudoti esamus ir naujus žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Juos galima stiprinti pasinaudojant esamomis schemomis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu (pavyzdžiui, panaudojant valstybės pagalbos gaires užimtumo, švietimo ir mokymo srityse, Sanglaudos politikos fondų teikiamas galimybes žmogiškųjų išteklių ir MTTP paramos MVĮ srityse, galimybes, kurias siūlo Leonardo da Vinci švietimo ir mokymo programa, mokslinių tyrimų bendrosios programos, Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa (CIP) ir t.t.).

Šiuo tikslu 2009 m. Komisija rems keletą iniciatyvų, visų pirma, parengti tvarią paramą specializuotai visos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir padėti nustatyti regioninės mokslinių tyrimų struktūros, papildančios ESFRI veiksmų planą ir su infrastruktūra susijusias integruotas iniciatyvas, poreikius. Ji taip pat skatins valstybes nares ir regionus panaudoti šiems tikslams esamas Bendrijos lėšas ir laikytis koordinuoto požiūrio į naują švietimo modelį bei parengti jūrų infrastruktūros politiką, remiančią meistriškumą Europoje, tokiu būdu garantuojant prieigą mokslininkams iš mažų ir naujų valstybių narių, neturinčių mokslinių tyrimų infrastruktūros.

3.2. Integracija

Taikymo sritis

- Įvairias temas apimančių mokslinių tyrimų tikslų nustatymas tradiciškai savarankiškose tyrimų srityse: pvz., klimato kaita, transportas, energetika, biotechnologija, aplinka ir maistas; tarpdalykinio požiūrio propagavimas;

- Sąlygų geriau integruoti ir efektyviau panaudoti jūrų duomenų bazes sudarymas;

- Esamų mokslinių tyrimų infrastruktūrų panaudojimo optimizavimas;

- Ilgalaikių regioninių klasterių stiprinimas;

- Žinių ir technologijų perdavimo skatinimas.

Jūrų ir jūrininkystės moksliniai tyrimai apima įvairias mokslines ir technologines disciplinas. Siekiant tarpdalykinio požiūrio , būtina integracija. Šiame komunikate nustatytos pagrindinės mokslinių tyrimų sritys, kur reikalingas įvairias temas aprėpiantis požiūris. Jos pateikiamos 2 langelyje. Sprendžiant šiuos tarpusavyje susijusius mokslinių tyrimų klausimus, ypatingas dėmesys bus skiriamas socialinių-ekonominių tyrimų integravimui ir pasirinktų valdymo galimybių įtakai.

Pasaulinio lygio jūrų mokslui reikalingos specializuotos ir sudėtingos mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios brangiai kainuoja. Šiandien dauguma infrastruktūrų yra valdomos atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus. Siekiant kuo geriau jas panaudoti, svarbu sukurti ilgalaikius ir vienas kitą papildančius infrastruktūrų savininkų santykius, paremtus bendrais būsimų investicijų planais ir matavimo, stebėjimo ir ataskaitų teikimo metodologijų standartizavimu .

Pasinaudojant įvairiomis Bendrijos, nacionaliniu ir regioniniu lygiu teikiamomis finansinėmis priemonėmis daugelyje ES pakrančių regionų sudaryti jūrų sektoriaus klasteriai. Šie klasteriai gali padėti tinkamai sutelkti dėmesį aptariant jūrų mokslinių tyrimų poreikius ir sutartus veiksmus, kurie turi būti vykdomi ir integruojami regioniniu lygiu.

Vykdytini veiksmai:

5. Plėtoti įvairių jūrų ir jūrininkystės MTTP sričių temų integraciją.

6. Skatinti integraciją naudojant Europos jūrų mokslinių tyrimų infrastruktūras, ypač pabrėžiant procedūrų derinimą.

7. Rasti būdų palaikyti ir valdyti duomenis apie jūras, įskaitant Europos vandenų kartografavimą ir jūrų stebėjimo sistemų integravimą.

8. Regioniniu lygiu panaudoti esamus jūrų sektoriaus klasterius, remiamus pagal Žinių regionų iniciatyvą, numatyti esamas galimybes 2009 m. ir skatinti ilgalaikį klasterių susidarymą pagal Bendrijos regioninę politiką.

9. Glaudžiai bendradarbiaujant su Komisijos tarnybomis panaudoti Sanglaudos politikos Regionų ekonominių pokyčių iniciatyvą[13], siekiant toliau plėtoti regioninę veiklą šioje srityje.

10. Kartu su suinteresuotosiomis šalimis jūrų ir jūrininkystės srityje teikti pagalbos priemones, kurios sudarytų sąlygas patikrinti ir atrinkti jūrų ir jūrininkystės technologijų žinias siekiant paskatinti greitą jų perdavimą ES lygiu.

2009–2010 m. Komisija paskelbs bendrus kvietimus pagal 7-ąją bendrąją programą dėl pagrindinių mokslinių tyrimų temų, išvardintų 2 langelyje. Kartu su valstybėmis narėmis ir jūrų moksline bendruomene ji pateiks pasiūlymus dėl bendro svarbių jūrų mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtojimo Europos lygiu ir geriausio jų panaudojimo.

Komisija koordinuos veiksmus pradedant naudoti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą (EMODNet)[14], 2009 m. integruotą į GEOSS[15] ir GMES[16].

Ji taip pat sieks panaudoti Žinių regionų iniciatyvą regioniniams jūrų sektoriaus klasteriams bei regioninių jūrų mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijų sinergijai skatinti.

Ypatingas dėmesys taip pat bus skiriamas Bendrijos inovacijų programai (CIP), siekiant skatinti ekologines naujoves ir skleisti jūrų ir jūrininkystės technologijų žinias ES lygiu.

Galiausiai Komisija sieks užtikrinti, kad 7-osios bendrosios programos priemonės būtų naudingos moksliniams tyrimams ir vietos pramonės šakų gebėjimams kurti inovacijas.

2 langelis. Svarbiausių mokslinių tyrimų temų, kurioms reikalingas įvairias temas aprėpiantis požiūris, sąrašas

Klimato kaita ir vandenynai

Mums reikia greičiau nustatyti ir geriau įvertinti klimato kaitos poveikį vandenynams ir pakrančių zonoms. Taip pat svarbios galimybės sušvelninti klimato kaitos poveikį arba kuo geriau juo pasinaudoti bei rizika ir galimybės, susijusios su Arkties vandenynu.

Žmogaus veiklos įtaka pakrančių ir jūrų ekosistemoms ir jų valdymas

Pakrančių ir jūrų ekosistemas veikia sausumoje ir jūroje vykdoma veikla. Labai svarbu geriau suprasti ir sušvelninti didėjančią šios veiklos įtaką, panaudojant ekologiškai veiksmingesnes technologijas.

Ekosisteminis požiūris į išteklių valdymą ir erdvių planavimą

Integruotas ekosisteminis požiūris į jūrų išteklių valdymą ir žinios, reikalingos pakrančių ir jūrų erdvių planavimo variantams sukurti, siekiant padėti optimizuoti jūrų ir jūrininkystės veiklos valdymą ir jos tvarią plėtrą.

Jūrų biologinė įvairovė ir biotechnologija

Jūrų aplinkoje gyvena didelė planetos biologinės įvairovės dalis. Mums reikia daugiau žinoti apie jūrų biologinės įvairovės funkcinį vaidmenį, evoliuciją, apsaugą ir panaudojimą (įskaitant biotechnologiją ir biologinius tyrinėjimus).

Žemyno pakraščiai ir jūrų gelmės

Geresnis nuosėdų žemyno pakraščiuose ir jūrų gelmėse, dujų hidrato poveikio ir jūrų gelmių ekosistemų supratimas bei technologijos, reikalingos jūrų gelmių stebėjimui pagerinti.

Operacinė okeanografija ir jūrų technologija

Reikia toliau plėtoti svarbiausias jūrų paslaugas GMES sistemoje, siekiant pagerinti jūros būklės ir dinamikos numatymą, tokių rizikos veiksnių kaip žydintys dumbliai arba tarša poveikio įvertinimą ir spręsti jūrų saugumo klausimus.

Atsinaujinančių jūros energijos išteklių panaudojimas

Vandenynas yra milžiniškas energijos šaltinis ir yra daug jūrų procesų, kuriuos galima panaudoti energijai gaminti. Reikia daugiau žinių apie tai, kaip panaudoti jūros vėjo vandenyno srovių, bangų bei potvynių ir atoslūgių energiją.

3.3. Sinergija

Taikymo sritis

- Sinergijos nacionaliniu ir regiono lygiu skatinimas;

- Labiau koordinuotas pakankamo, tvaraus ES, nacionalinio ir regioninio mokslinių tyrimų finansavimo mobilizavimas, siekiant sutelkti kritinę išteklių masę, kad būtų galima imtis spręsti pagrindinius įvairias temas apimančių jūrų mokslinių tyrimų uždavinius;

- Daugiau privačių investicijų, inter alia , per Europos technologijų platformas ir kitas bendras pramonės šakų iniciatyvas.

Labai svarbu, kad jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų finansavimas pagal 7-ąją bendrąją programą būtų naudojamas valstybių narių vykdomų mokslinių tyrimų sinergijai skatinti ir, kai reikia, kritinei masei pasiekti , kad būtų galima spręsti svarbiausius kelias temas apimančius jūrų mokslinių tyrimų uždavinius.

Bendrijos MTTP bendroji programa gali palengvinti šį procesą per įvairias finansavimo schemas[17]. Kompetencijos tinklais[18] siekiama ilgalaikio struktūrizuojančio poveikio įgūdžiams, žinioms ir infrastruktūroms. Koordinuojamaisiais veiksmais mokslinių tyrimų bendruomenėms padedama nustatyti trūkumus ir apibrėžti bendrus tolimesnių mokslinių tyrimų prioritetus.

ERA-NET schemos[19] sudaro sąlygas nacionalinėms mokslinių tyrimų finansavimo organizacijoms koordinuoti veiklą ir spręsti bendrus uždavinius. Jos gali duoti pradžią ERA-NET+, pagal kurias teikiama parama valstybėms narėms rengiant ir finansuojant bendrus kvietimus teikti paraiškas; tai būtų parengiamasis žingsnis link Sutarties 169 straipsnio įgyvendinimo.

Kita vertus, siekiant bendro sutarimo dėl mokslinių tyrimų politikos ir prioritetų konkrečiame pramonės sektoriuje, buvo sukurtos Europos technologijų platformos[20]. Bendra ateities vizija plėtojama ir tęsiama Strateginėje mokslinių tyrimų darbotvarkėje, kurią valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti.

Strategijoje bus panaudotos visos šios galimybės siekti sinergijos.

Vykdytini veiksmai

11. Remiantis esamų ERA-NET schemų laimėjimais siūlyti tarptautines mokslinių tyrimų schemas;

12. Skatinti nacionalinio viešojo finansavimo išteklių telkimą per ERA-NET+;

13. Imtis parengiamųjų žingsnių Sutarties 169 straipsniui įgyvendinti, pasinaudojant vykdomomis iniciatyvomis;

14. Koordinuoti veiksmus su kitomis Bendrijos ir Europos schemomis moksliniams tyrimams finansuoti (CIP, Sanglaudos politikos fondai, EUREKA, COST);

15. Apibrėžti ir įgyvendinti bendrą programavimą.

2009–2010 m. Komisija pateiks konkrečius pasiūlymus dėl esamo ERA-NET modernizavimo. Komisija svarstys 169 straipsnyje numatytą galimybę remti jūrų mokslinių tyrimų programas ir ilgainiui pasiūlys bendrą programavimą, atitinkantį susijusiame Komisijos komunikate[21] išdėstytus principus ir mechanizmą, jei tai bus pagrįsta ir tokius veiksmus rems susijusios valstybės narės.

4. NAUJOS MOKSLINIų TYRIMų VALDYMO FORMOS

Pagal strategiją reikia sukurti veiksmingą ir novatorišką mokslinių tyrimų valdymo struktūrą, apimančią mokslininkus, politikus ir visuomenę, siekiant bendro supratimo ir informacija pagrįsto sprendimų priėmimo, paremto patikimomis mokslo žiniomis. Atsižvelgiant į pasaulinį uždavinių pobūdį ir ERA atvirumą partneriams iš kitų pasaulio regionų [22], šioje struktūroje svarbus tarptautinis aspektas.

Tiek tradicinės jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų, tiek technologijų bendruomenės išreiškė poreikį stiprinti tarpusavio dialogą, siekiant užtikrinti aiškų vaidmenų ir atsakomybės pasiskirstymą tarp Europos Sąjungos, nacionalinių valstybinių institucijų ir privačių įmonių.

Labai svarbu sukurti patikimą valdymo modelis, paremtą stipria ir ilgalaike mokslo partneryste. Jis palengvins jūrų mokslo ir jūrininkystės mokslo integracijos procesą.

Tikimasi, kad taikant siūlomą valdymo modelį:

- jūrų ir jūrininkystės suinteresuotosios šalys galės susitarti dėl strateginių jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų klausimų visos Europos ir regioniniu lygiu;

- bus skatinamas tarpdalykinis bendradarbiavimas ir kuriamos integruotos mokslo žinios apie jūrų ir jūrininkystės problemas bei skleidžiami mokslinių tyrimų rezultatai ir žinios;

- bus skatinami mainai tarp jūrų mokslo bei jūrų ir jūrininkystės pramonės – būdas nustatyti bendrus rūpimus klausimus ir galimą abiejų šalių bendradarbiavimą;

- bus ieškoma būdų ir priemonių, kaip mokslininkai galėtų dalyvauti naudojant jų atliktų mokslinių tyrimų rezultatus;

- bus skatinamas bendras mokslo bendruomenės ir politikos formuotojų dialogas, užtikrinant didesnę mokslinių tyrimų tikslų ir politikos tikslų darną ir nukreipiant mokslinių tyrimų rezultatus politikos link;

- bus stiprinama partnerystė su trečiosiomis šalimis, ypač su šalimis, kurios turi bendrą su Europa jūrų baseiną, siekiant pagerinti tausų šių bendrų jūrų valdymą.

Komisija siūlo įdiegti naują mokslinių tyrimų valdymo modelį, kurio forma būtų „forumas“ , suvedantis į „ilgai išliekančią partnerystę“ , apimančią esamus tinklus ir visus svarbiausius partnerius jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų ir pramonės sektoriuose. Šis modelis būtų skirtas:

- nuolat atnaujinti mokslinių tyrimų prioritetus, pasitarus su suinteresuotosiomis šalimis, valstybėmis narėmis ir Europos institucijomis nustatyti spragas ir teikti strategines konsultacijas;

- įgyvendinti mokslinių tyrimų prioritetus, ypatingą dėmesį skiriant naujoms bendradarbiavimo formoms, naujoviškoms finansavimo schemoms, mokslinių tyrimų rezultatų skleidimui ir panaudojimui;

- plėtoti prognozavimo funkciją vidutinės trukmės laikotarpiu.

Partnerystės partneriai taip pat bus kviečiami teikti siūlymus dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo, siekiant aktyvesnio dalyvavimo plataus masto tarptautinėse mokslinių tyrimų programose. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas moksliniams tyrimams „mėlynajame vandenyne“ už nacionalinės jurisdikcijos ribų ir jūros gelmių moksliniams tyrimams. Taip pat turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas su kaimyninėmis ES šalimis, siekiant numatyti bendras regionines jūrų mokslinių tyrimų strategijas.

Siekdama sustiprinti šį bendradarbiavimo procesą Komisija planuoja ateinančiais metais pasiūlyti veiksmus, kurių tikslas – tinklų kūrimas jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų bendruomenėse. Komisija taip pat kuo geriau išnaudos visas turimas priemones, kad nustatytų ir skatintų tarptautinį mokslinių tyrimų bendradarbiavimą su kaimynais ir kitomis trečiosiomis šalimis kompetencijos srityse.

ES jūrų politika turi remtis geriausiomis jūrų ir jūrininkystės mokslo žiniomis. Tarp jūrų mokslo ir jūrininkystės politikos turi būti reguliarus abipusis grįžtamasis ryšys. Todėl aukščiau aprašytą bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje procesą turėtų papildyti bendras mokslo bendruomenės ir jūrų politikos formuotojų dialogas, kaip nurodyta Komunikate dėl integruotos ES jūrų politikos.

Ateinančiais metais Komisija įvertins sąlygas, kuriomis galėtų būti įvestas toks konsultavimo mechanizmas.

Be to, ES jūrų dienos proga nuo 2009 m. Komisija reguliariai rems jūrų ir jūrininkystės moksliniais tyrimais suinteresuotų šalių konferencijos organizavimą, tuo pačiu metu pasinaudodama garsių asmenybių grupės parama.

5. IšVADOS

Komisija ragina Tarybą ir Europos Parlamentą patvirtinti Europos jūrų mokslinių tyrimų strategiją ir ypač:

- patvirtinti siūlomas priemones ir veiksmus, skirtus vandenynų ir jūrų sistemų sudėtingumo klausimams spręsti;

- patvirtinti siūlomą jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų valdymo mechanizmą; ir

- įsipareigoti įgyvendinti veiksmus, kurie patenka į atitinkamą jų atsakomybės sritį.

Komisija stebės šios strategijos įgyvendinimą ir teiks reguliarias pažangos ataskaitas. Pirmoji ataskaita bus pateikta ne vėliau kaip 2012 m.

[1] 2005 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatas „Tvaraus vystymosi strategijos peržiūra. Veiksmų programa“ (COM(2005) 658 galutinis).

[2] Lisabonos strategija: http://ec.europa.eu/growthandjobs/index_en.htm .

[3] Komisijos komunikatas „Kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę“ (COM(2000) 6 galutinis).

[4] Žalioji knyga Europos mokslinių tyrimų erdvė. Naujos perspektyvos (COM(2007) 161 galutinis).

[5] Tarybos išvados dėl „Liublianos proceso“ pradžios: visiško Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimo link, priimtos 2008 m. gegužės 30 d.

[6] Galway deklaracija, 2004 m. gegužės 13–14 d., http://www.eurocean2004.com/pdf/galway_declaration.pdf.

[7] Aberdyno deklaracija, 2007 m. birželis:http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/pdf/Aberdeen_Declaration_final_2007.pdf.

[8] Komisijos komunikatas „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“( COM(2007) 575 galutinis).

[9] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) , OL L 164, 2008 6 25.

[10] Veiksmų planas SEC(2007)1278, pridedamas prie komunikato „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)575), 5 skirsnis, Jūros politikai skirtos žinių ir naujovių bazės kūrimas.

[11] 2002 m. rugsėjo 11 d. Komisijos komunikatas „Daugiau mokslinių tyrimų Europai: 3 % BVP link“ (COM(2002) 499 galutinis).

[12] Pavyzdžiui, vandenyno observatorijos, specializuoti mokslinių tyrimų laivai, povandeninės technologijos, palydovinės ir in-situ vandenyno stebėjimo sistemos, nuolatinės stebėsenos ir duomenų rinkimo įranga, duomenų bazės ir informaciniai portalai, didelio našumo skaičiavimo, modeliavimo ir antžeminė įranga.

[13] COM(2006) 675 http://ec.europa.eu/regional_policy/cooperation/interregional/ecochange/index_en.cfm.

[14] Veiksmų plano SEC(2007)1278, pridedamo prie komunikato „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)575), 3.3 skirsnyje numatoma sukurti Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklą.

[15] Pasaulinė žemės stebėjimo sistemų sistema (GEOSS) - http://earthobservations.org/.

[16] Pasaulinė aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (GMES) - http://www.gmes.info/.

[17] Žr. Žalioji knyga dėl jūrų politikos, informacinis dokumentas Nr. 8 dėl jūrininkystės mokslinių tyrimų ir būsimos Europos jūrų politikos - http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/suppdoc_en.html.

[18] Pavyzdžiui, MGE, MARBEF, EUROCEANS, VISIONS.

[19] Pavyzdžiui, MARINERA, MARIFISH, AMPERA, BONUS, ECORD, CIRCLE.

[20] Žr. WaterBorneTP Technology Platform - http://www.waterborne-tp.org/.

[21] „Bendras mokslinių tyrimų finansavimas“, COM (2008) 468.

[22] Pavyzdžiui, nuo vadovų susitikimo Madride 2002 m., ES bei Lotynų Amerikos ir Karibų jūros šalių (LAKR) vadovų susitikimuose buvo raginama plėtoti ES ir LAKR žinių erdvę.