52006DC0786

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 12.12.2006

KOM(2006) 786 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos

KOMISIJOS KOMUNIKATAS

dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (Tekstas svarbus EEE)

1. PAGRINDINIAI FAKTAI

2004 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė parengti bendrą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategiją. 2004 m. spalio 20 d. Komisija priėmė Komunikatą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos kovojant su terorizmu, kuriame pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima sustiprinti Europoje vykdomą teroristinių išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūros objektus prevenciją, parengtį jiems ir reakciją į šiuos išpuolius.

Taryba 2004 m. gruodžio mėn. priimtose išvadose „Dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir reagavimo“ ir „ES solidarumo programos dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių“ pritarė Komisijos ketinimui pasiūlyti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP) ir sutiko, kad Komisija sukurtų Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (angl. CIWIN).

2005 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė Žaliąją knygą apie Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (angl. EPCIP), kurioje yra numatytos politikos alternatyvos, kaip Komisija galėtų sukurti EPCIP ir CIWIN.

2005 m. gruodžio mėn. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos Komisija buvo paraginta pateikti pasiūlymą dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

Šiame komunikate yra išdėstyti EPCIP įgyvendinti siūlomi principai, procesai ir priemonės. EPCIP įgyvendinimą prireikus papildys konkretiems sektoriams skirti komunikatai, kuriuose bus pateikiama Komisijos strategija, skirta konkretiems ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriams[1].

2. EPCIP TIKSLAS, PRINCIPAI IR TURINYS

2.1. EPCIP tikslas

Bendrasis EPCIP tikslas – pagerinti ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Šis tikslas bus pasiektas sukūrus ES sistemą, skirtą ypatingos svarbos infrastruktūros objektams apsaugoti, aprašytą šiame komunikate.

2.2. Grėsmių, kurioms taikoma EPCIP, rūšys

Nors terorizmo grėsmė pripažįstama prioritetine sritimi, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga bus pagrįsta bendru metodu, taikomu visoms pavojaus rūšims. Jeigu kurio nors ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriaus apsaugos priemonių lygis pripažįstamas tinkamu, suinteresuotosios šalys turėtų nukreipti dėmesį į tas grėsmių rūšis, kurių atžvilgiu jos yra pažeidžiamos.

2.3. Principai

EPCIP bus įgyvendinama vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

- Subsidiarumas – Komisijos pastangos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje bus sutelktos į Europai, o ne šalies ar regiono požiūriu ypač svarbius infrastruktūros objektus. Nors dėmesys yra sutelktas į Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, Komisija gali, jos paprašius ir deramai atsižvelgus į esamas Bendrijos kompetencijos sritis bei turimus išteklius, teikti valstybėms narėms paramą, skirtą nacionaliniams ypatingos svarbos infrastruktūros objektams.

- Papildomumas – Komisija vengs dubliuoti tiek ES, tiek nacionaliniu arba regioniniu lygmenimis dedamas pastangas, jei jos pasirodys veiksmingos apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Todėl EPCIP papildys sektoriuose taikomas priemones ir jomis remsis.

- Konfidencialumas – tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos informacija bus atitinkamai įslaptinama ir teikiama tik iškilus būtinybei su ja susipažinti. Informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektus bus keičiamasi pasitikėjimą ir saugumą užtikrinančioje aplinkoje.

- Suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimas – visos atitinkamos suinteresuotosios šalys kiek įmanoma dalyvaus kuriant ir įgyvendinant EPCIP. Tarp jų bus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, priskirtų Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, savininkai ir (arba) operatoriai bei valstybinės valdžios institucijos ir kitos tiesiogiai susijusios institucijos.

- Proporcingumas – priemonės bus siūlomos tik ten, kur, išanalizavus esamas saugumo spragas, buvo nustatytas jų poreikis, ir jos bus proporcingos atitinkamos rizikos lygiui bei grėsmės rūšiai.

- Strategija pagal sektorius – kadangi įvairiuose sektoriuose yra konkrečios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos patirties, kompetencijos ir reikalavimų, EPCIP bus kuriama atsižvelgiant į kiekvieną sektorių ir įgyvendinama pagal sutartą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos sektorių sąrašą.

2.4. EPCIP sistema

Sistemą sudarys šie elementai:

- Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija. Šie tikslai bus įgyvendinti direktyva.

- EPCIP įgyvendinimą lengvinančios priemonės, įskaitant EPCIP veiksmų planą, Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinį tinklą (CIWIN), ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupių veiklą ES lygmeniu, keitimosi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą procesus ir tarpusavio priklausomybės nustatymą bei analizę.

- Parama valstybėms narėms, skirta nacionaliniams ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, kuria konkreti valstybė narė gali pasinaudoti savo nuožiūra. Pagrindinė nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos strategija yra pateikiama šiame komunikate.

- Nepaprastosios padėties planų rengimas.

- Išorės aspektai.

- Lydimosios finansinės priemonės, ypač pasiūlyta 2007–2013 m. ES terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa, suteiksiančios galimybę finansuoti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusias priemones, kurias galima būtų taikyti visoje ES.

Visos šios priemonės yra aiškinamos toliau.

2.5. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių palaikymo grupė

Siekiant sukurti strateginio koordinavimo ir bendradarbiavimo platformą, galinčią skatinti bendrųjų EPCIP aspektų ir konkrečiam sektoriui skirtų veiksmų plėtrą, būtinas ES lygmeniu veikiantis mechanizmas. Todėl bus sudaryta Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių palaikymo grupė.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių palaikymo grupė į bendrą veiklą įtrauks kiekvienos valstybės narės ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos institucijas ryšiams, o jai vadovaus Komisija. Kiekviena valstybė narė turėtų paskirti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos instituciją ryšiams, kuri koordinuotų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus valstybėje narėje, su kitomis valstybėmis narėmis, su Taryba ir Komisija. Paskyrus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos instituciją ryšiams nebus užkirstas kelias kitoms valstybės narės valdžios institucijoms spręsti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimus.

3. EUROPOS YPATINGOS SVARBOS INFRASTRUKTūROS OBJEKTAI

Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams priskiriami ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, kurie yra svarbiausi Bendrijai ir kurių veiklą sutrikdžius arba kuriuos sunaikinus poveikį jaustų dvi arba daugiau valstybių narių, arba viena valstybė narė, jei ypatingos svarbos infrastruktūros objektas yra kitoje valstybėje narėje. Taip pat, jeigu poveikis būtų tarptautinis dėl įvairių sektorių susijusios infrastruktūros objektų tarpusavio priklausomybės. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems tvarka bei bendra būtinybės gerinti tokių infrastruktūros objektų apsaugą vertinimo strategija bus nustatyta direktyva.

4. EPCIP KūRIMą IR įGYVENDINIMą LENGVINANčIOS PRIEMONėS

Komisija panaudos kelias priemones, palengvindama EPCIP įgyvendinimą ir tolesnį su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusį darbą ES lygmeniu.

4.1. EPCIP veiksmų planas

EPCIP vykdymas bus nuolatinis procesas ir ji bus nuolat peržiūrima pagal EPCIP veiksmų planą. Veiksmų plane bus nustatyti veiksmai, kuriuos reikės atlikti per nustatytus atitinkamus terminus. Veiksmų planas (priedas) bus reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į padarytą pažangą.

EPCIP veiksmų plane bus trimis darbo kryptimis organizuojama su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusi veikla:

- 1 darbo kryptis – nagrinėjami strateginiai EPCIP aspektai ir priemonių, horizontaliai taikomų visai ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiklai, plėtra;

- 2 darbo kryptis – sektorių lygiu sprendžiamos Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų problemos ir sprendimų įgyvendinimas;

- 3 darbo kryptis – parama valstybių narių veiklai, susijusiai su nacionaliniais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais.

EPCIP veiksmų planas bus įgyvendinamas atsižvelgiant į sektorių ypatumus, o, jeigu reikia, dalyvaujant kitoms suinteresuotosioms šalims.

4.2. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinis tinklas (CIWIN)

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinis tinklas (CIWIN) bus įkurtas atskiru Komisijos pasiūlymu, ir bus deramai stengiamasi išvengti veiklos dubliavimo. Šis tinklas bus platforma saugiam keitimuisi gerąja patirtimi. CIWIN papildys esamus tinklus, be to, jis galėtų būti naudojamas kaip neprivaloma platforma keistis informacija apie skubius įspėjimus apie pavojų, susieta su Komisijos ARGUS sistema. Būtina sistemos saugumo akreditacija bus atlikta pagal atitinkamas procedūras.

4.3. Ekspertų grupės

Suinteresuotųjų šalių dialogas yra labai svarbus gerinant ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą. Jei reikės specialios kompetencijos, Komisija galės sudaryti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupes ES lygmeniu, kurios spręstų aiškiai apibrėžtus klausimus ir palengvintų viešojo ir privačiojo sektorių dialogą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos. Ekspertų grupės patarimais parems EPCIP, palengvindamos keitimąsi nuomonėmis atitinkamais ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos klausimais. Tos ekspertų grupės sudaro savanorišką sistemą, kurioje derinami viešojo ir privačiojo sektorių ištekliai siekiant tikslo arba kelių tikslų, kurie, kaip manoma, teikia abipusę naudą piliečiams ir privačiajam sektoriui.

Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupės nepakeis kitų jau sudarytų grupių arba grupių, kurios galėtų būti pritaikytos EPCIP poreikiams tenkinti, ir netrukdys tiesioginiam keitimuisi informacija tarp pramonės sektorių, valstybių narių valdžios institucijų ir Komisijos.

ES lygmens ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupė turės aiškiai nustatytą tikslą, laikotarpį tikslui pasiekti ir aiškiai apibrėžtą narystę. Pasiekusios savo tikslus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupės nutrauks veiklą.

Specialiosios ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupių funkcijos skirtinguose ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriuose gali kisti atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatybes. Pagal šias funkcijas gali būti numatyti tokie uždaviniai:

- padėti nustatyti pažeidžiamumą, tarpusavio priklausomybę ir sektorių gerąją patirtį;

- padėti kurti priemones, mažinančias ir (arba) šalinančias akivaizdų pažeidžiamumą, ir kurti veiklos rezultatų vertinimo sistemą;

- palengvinti keitimąsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, rengti mokymą ir didinti pasitikėjimą;

- kurti ir populiarinti „veiklos modelius“, parodančius sektoriaus kolegoms dalyvavimo infrastruktūros objektų apsaugos planuose ir iniciatyvose vertę;

- dalintis su konkrečiu sektoriumi susijusia kompetencija ir konsultuoti, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros klausimais.

4.4. Keitimosi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą procesas

Norint, jog atitinkamos suinteresuotosios šalys keistųsi informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, reikia pasitikėjimu grįstų santykių, kad privačios nuosavybės teise priklausanti, svarbi arba asmeninė informacija, kuria savanoriškai dalijamasi, nebūtų skelbiama viešai ir kad šie įslaptinti duomenys būtų atitinkamai apsaugoti. Turi būti rūpinamasi pagarba teisėms į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Suinteresuotosios šalys imsis tinkamų priemonių, kad apsaugotų informaciją, susijusią su tokiais klausimais: ypatingos svarbos infrastruktūros objektų saugumas ir apsaugotos sistemos, tarpusavio priklausomybės tyrimai ir su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susiję pažeidžiamumo, grėsmės ir rizikos vertinimai. Ši informacija bus naudojama tik ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai. Visiems darbuotojams, tvarkantiems įslaptintą informaciją, valstybė narė, kurios piliečiais jie yra, suteiks atitinkamo apsaugos lygio leidimą.

Be to, keičiantis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą bus pripažįstama, kad tam tikra informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, nors ir neįslaptinta, vis dėlto gali būti svarbi, todėl ją reikia rūpestingai tvarkyti.

Keitimasis informacija apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą padės:

- teikti geresnę ir tikslią informaciją apie tarpusavio priklausomybę, grėsmes, pažeidžiamumą, saugumo incidentus, atsakomąsias priemones ir gerąją ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos patirtį bei palengvins jų supratimą;

- padidins informuotumą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų klausimais;

- palengvins suinteresuotųjų šalių dialogą;

- padės numatyti tikslingesnį mokymą, mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą.

4.5. Tarpusavio priklausomybės nustatymas

Tobulinant ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą bus svarbu nustatyti ir tirti tiek geografinę, tiek sektorių tarpusavio priklausomybę. Šis jau vykstantis procesas bus įtrauktas į pažeidžiamumo, grėsmių ir rizikos, susijusios su ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, vertinimą.

5. NACIONALINIAI YPATINGOS SVARBOS INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI

Deramai atsižvelgiant į esamą Bendrijos kompetenciją, atsakomybė už nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą tenka nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkams ir (arba) operatoriams bei valstybėms narėms. Jei bus paprašyta, Komisija rems valstybių narių pastangas šioje srityje.

Siekiant pagerinti nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą, kiekviena valstybė narė yra raginama parengti nacionalinę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programą. Tokiomis programomis būtų siekiama nustatyti kiekvienos valstybės narės nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, esančių jos teritorijoje, apsaugos strategiją. Tokiose programose būtų sprendžiami bent šie klausimai:

- valstybių narių nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymas ir priskyrimas jiems pagal iš anksto numatytus nacionalinius kriterijus. Šiuos kriterijus kiekviena valstybė narė sukurtų atsižvelgdama bent į šį kokybinį ir kiekybinį konkrečių infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymo arba jų sunaikinimo poveikį:

- Aprėptis – konkrečių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymas arba jų sunaikinimas bus vertinamas pagal geografinės srities, kuri galėtų būti paveikta praradus tuos objektus arba ryšį su jais, dydį.

- Rimtumas – konkrečių infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymo arba jų sunaikinimo pasekmės bus vertinamos atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

- poveikis visuomenei (poveikį patyrusių gyventojų skaičius);

- ekonominis poveikis (ekonominio nuostolio ir (arba) produktų ar paslaugų pablogėjimo svarba);

- poveikis aplinkai;

- politinis poveikis;

- psichologinis poveikis;

- pasekmės visuomenės sveikatai.

Jei tokių kriterijų nėra, Komisija valstybei narei šios prašymu padės juos kurti, pateikdama atitinkamas metodikas.

- Dialogo su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos savininkais ir (arba) operatoriais užmezgimas.

- Geografinės ir sektorių tarpusavio priklausomybės nustatymas.

- Su ypatingos svarbos nacionaliniais infrastruktūros objektais susijusių nepaprastosios padėties planų rengimas, jei jie laikomi būtinais.

- Kiekviena valstybė narė yra raginama pagrįsti savo nacionalinę ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programą bendru Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams sudarytu ypatingos svarbos infrastruktūros sektorių sąrašu.

Įgyvendinant panašias nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos valstybėse narėse strategijas būtų padedama užtikrinti, kad su ypatingos svarbos infrastruktūra susijusios suinteresuotosios šalys visoje Europoje nepriklausytų nuo įvairių sistemų, todėl joms nesusidarytų papildomų išlaidų ir vidaus rinka nebūtų iškreipta.

6. NEPAPRASTOSIOS PADĖTIES PLANŲ RENGIMAS

Nepaprastosios padėties planų rengimas yra pagrindinis ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos proceso elementas, turintis iki minimumo sumažinti galimą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymo arba jų sunaikinimo poveikį. Nepaprastosios padėties planams, kuriais sprendžiami tokie klausimai: ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkų ir (arba) operatorių bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir keitimasis informacija su kaimyninėmis šalimis, rengti skirta nuosekli strategija turėtų būti svarbi Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos įgyvendinimo dalis.

7. IŠORĖS ASPEKTAI

Terorizmui, kitai nusikalstamai veiklai, gamtiniams pavojams ir kitoms nelaimingų atsitikimų priežastims tarptautinių sienų nėra. Grėsmių negalima vertinti vien tik nacionaliniu požiūriu. Todėl įgyvendinat EPCIP turi būti visokeriopai atsižvelgiama į ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos išorės aspektus. Šiandienos ekonomika ir visuomenė yra viena su kita susijusios ir viena nuo kitos priklausomos, todėl net veiklos sutrikdymas už ES sienų gali padaryti didelį poveikį Bendrijai ir jos valstybėms narėms. Tas pats pasakytina ir apie tai, kad ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų veiklos sutrikdymas arba sunaikinimas gali turėti pražūtingą poveikį ES partnerėms. Galiausiai pastangos siekiant ES padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą sumažins pavojų, kad ES ekonominė veikla bus sutrikdyta ir taip prisidės prie bendro ES ekonominio konkurencingumo.

Dėl šių priežasčių bendradarbiavimo ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje stiprinimas už ES ribų pasitelkiant tokias priemones kaip konkretiems sektoriams skirtus susitarimo memorandumus (pvz., dėl bendrų standartų kūrimo, bendrų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos tyrimų vykdymo, bendrų grėsmių rūšių nustatymo ir keitimosi gerąja apsaugos priemonių patirtimi) bei skatinimas padidinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos standartus už ES ribų turėtų būti labai svarbus EPCIP elementas. Išorės bendradarbiavimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje visų pirma turėtų būti skirtas ES kaimynėms. Tačiau atsižvelgiant į tam tikrų sektorių, įskaitant informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir finansų rinkas, bendrą tarpusavio priklausomybę, daugiau garantijų teiktų bendresnė strategija. Dialoge ir keičiantis gerąja patirtimi vis dėlto turėtų dalyvauti visi svarbūs ES partneriai ir tarptautinės organizacijos. Komisija taip pat toliau rems ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos gerinimą ES nepriklausančiose šalyse bendradarbiaudama su Didžiuoju aštuonetu, Euromed ir Europos kaimynystės politikos partnerėmis esamose struktūrose ir remdamasi esama politika, įskaitant stabilumo priemonę.

8. LYDIMOSIOS FINANSINĖS PRIEMONĖS

Prie EPCIP įgyvendinimo prisidės 2007–2013 m. Bendrijos terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa.

Siekiant bendrųjų tikslų (ir jei netaikomos kitos finansinės priemonės) programa bus skatinamos, populiarinamos ir kuriamos prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemonės, skirtos užkirsti kelią visai saugumo rizikai, ypač su terorizmu susijusiai rizikai, arba ją sumažinti, jei būtina, šias priemones pagrindžiant išsamiais grėsmės ir rizikos vertinimais.

Pagal programą skiriamas finansavimas (dotacijos ir Komisijos inicijuoti veiksmai) visų pirma bus naudojamas priemonėms, strategijoms, metodikoms, tyrimams, vertinimams, veiksmams ir (arba) priemonėms veiksmingos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos srityje kurti ir tobulinti (tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis).

PRIEDAS

EPCIP veiksmų planas

1 darbo kryptis. Nuoseklios EPCIP strategijos

1 darbo kryptis bus strateginė platforma bendram EPCIP koordinavimui ir bendradarbiavimui per ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ryšių palaikymo grupę.

1 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Nustatyti prioritetinius sektorius veiklai vykdyti (Tarp prioritetinių visų pirma atsidurs transporto ir energetikos sektoriai) | Komisija | Kaip įmanoma greičiau, o vėliau – kiekvienais metais |

Sukurti bendrus ypatingos svarbos infrastruktūros sektoriui skirtus darbinius sąvokų apibrėžimus ir terminiją | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvos įsigaliojimo |

Plėtoti bendrus kriterijus, taikytinus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvos įsigaliojimo |

Sudaryti galiojančių nacionalinių, dvišalių ir ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos programų sąrašą | Komisija, valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

Sukurti įslaptintų duomenų rinkimo bei naudojimo gaires ir dėl jų sudaryti suinteresuotųjų šalių susitarimą | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

Kaupti su ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga susijusią gerąją patirtį, rizikos vertinimo priemones ir metodikas | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

Užsakyti tarpusavio priklausomybės tyrimus | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

2 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Nustatyti spragas, kur Komisijos iniciatyvos sukurtų pridėtinę vertę | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

Jeigu būtina, ES lygmeniu sudaryti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ekspertų grupes pagal sektorius | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

Apibrėžti pasiūlymus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiksmams, kuriuos būtų galima finansuoti ES lygmeniu | Komisija, valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

Inicijuoti ES finansavimą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiksmams | Komisija | Vyksta šiuo metu |

3 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Inicijuoti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis | Komisija, valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

2 darbo kryptis. Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsauga

2 darbo kryptis – bus siekiama sumažinti Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą.

1 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Plėtoti konkrečių sektorių kriterijus, taikytinus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų direktyvos įsigaliojimo |

2 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Nustatyti ir patvirtinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, tinkamus kvalifikuoti kaip Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektus konkrečiuose sektoriuose | Komisija, valstybės narės | Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo atitinkamų kriterijų priėmimo, o juos priėmus – nuolatos |

Priskirti objektus Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams | Komisija, valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

Nustatyti konkrečių Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų pažeidžiamumą, jiems kylančią grėsmę ir riziką, taip pat parengti operatoriaus saugumo planus | Komisija, valstybės narės, Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai (bendra ataskaita Komisijai) | Ne vėliau kaip po vienerių metų nuo objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams |

Įvertinti, ar apsaugos priemonės yra būtinos ir ar reikia ES lygmens priemonių | Komisija, valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Ne vėliau kaip po 18 mėnesių nuo objektų priskyrimo Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams |

Įvertinti kiekvienos valstybės narės įspėjimo apie pavojų lygių strategiją, susijusius su infrastruktūros objektais, priskirtais Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektams. Pradėti tokių įspėjimo apie pavojų patikrinimo arba suderinimo įgyvendinamumo tyrimą. | Komisija, valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

3 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Parengti ir priimti su Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektais susijusių minimalių apsaugos priemonių pasiūlymus | Komisija, valstybės narės, Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai | Po įvertinimo, ar apsaugos priemonės yra būtinos ir ar reikia ES lygmens priemonių |

Įgyvendinti minimalias apsaugos priemones | Valstybės narės, Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų savininkai ir (arba) operatoriai | Vyksta šiuo metu |

3 darbo kryptis. Parama, susijusi su nacionaliniais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais

3 darbo kryptis – valstybėje narėje taikoma darbo kryptis, skirta padėti valstybėms narėms apsaugoti nacionalinius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus.

1 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Keistis informacija apie kriterijus, taikomus nacionaliniams ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nustatyti | Valstybės narės (Paprašius gali padėti Komisija) | Vyksta šiuo metu |

2 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Konkrečiuose sektoriuose nustatyti ir patvirtinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kuriuos galima kvalifikuoti kaip nacionalinius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus | Valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina | Vyksta šiuo metu |

Priskirti konkrečius ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nacionaliniams ypatingos svarbos infrastruktūros objektams | Valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

Analizuoti konkrečiuose sektoriuose esamas saugumo spragas, susijusias su nacionaliniais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais | Valstybės narės, kitos suinteresuotosios šalys, jeigu būtina (Paprašius gali padėti Komisija) | Vyksta šiuo metu |

3 etapas

Veiksmas | Veikėjas | Terminai |

Rengti ir tobulinti nacionalinių ypatingos svarbos infrastruktūros objektų programas | Valstybės narės (Paprašius gali padėti Komisija) | Vyksta šiuo metu |

Kurti specialias apsaugos priemones kiekvienam nacionaliniam ypatingos svarbos infrastruktūros objektui | Valstybės narės, nacionaliniai ypatingos svarbos infrastruktūros objektai (Paprašius gali padėti Komisija) | Vyksta šiuo metu |

Stebėti, ar savininkai ir (arba) operatoriai vykdo būtinas įgyvendinimo priemones | Valstybės narės | Vyksta šiuo metu |

[1] Kartu Komisija ketina pateikti Komunikatą dėl Europos ypatingos svarbos energetikos ir transporto infrastruktūros objektų apsaugos.