Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52006DC0026

    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai - Teminė bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse programa

    /* KOM/2006/0026 galutinis */

    52006DC0026




    [pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

    Briuselis, 25.1.2006

    KOM(2006) 26 galutinis

    KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

    Teminė bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse programa

    TURINYS

    1. Įvadas 3

    2. Aplinkybės 3

    2.1. Temos analizė 3

    2.2. Esamas politinis pagrindas 4

    2.3. Anksčiau finansuotos intervencijos ir įgyta patirtis 5

    2.4. Teminės strategijos pagrindas 7

    3. Būsimoji teminė programa 7

    3.1. Bendrasis tikslas ir taikymo sritis 7

    3.2. Strateginės gairės 9

    3.2.1. Migracijos ir vystymosi ryšių stiprinimas 9

    3.2.2. Tinkamai valdomos darbo jėgos migracijos rėmimas 10

    3.2.3. Kova su neteisėta migracija ir nelegalių imigrantų readmisijos lengvinimas; 11

    3.2.4. Migrantų apsauga nuo išnaudojimo ir atskirties 12

    3.2.5. Prieglobsčio ir tarptautinės pabėgėlių apsaugos rėmimas 12

    3.3. Programų rengimo ir įgyvendinimo principai 13

    1. Įvadas

    Siekdama racionalizuoti ir supaprastinti dabartinę Bendrijos išorės veiksmus reglamentuojančią teisės aktų sistemą Europos Komisija 2007–2013 m. finansinėse perspektyvose pasiūlė naują šešių priemonių rinkinį. Trys priemonės (humanitarinė pagalba, stabilumas ir makrofinansinė parama) yra horizontalaus pobūdžio ir yra skirtos konkrečioms reikmėms ir tam tikroms aplinkybėms. Trys priemonės (pasirengimo narystei parama, Europos kaimynystės ir vystomasis bendradarbiavimas bei ekonominis bendradarbiavimas) yra skirtos konkrečioms politikos kryptims apibrėžtose geografinėse vietovėse įgyvendinti. Ateityje šios priemonės taps pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais Bendrijos išlaidas, skirtas išorinio bendradarbiavimo programoms, įskaitant ir temines programas, remti, bei pakeis dabar galiojančius teminius reglamentus.

    Pagal šiuos pasiūlymus teminės programos suteikia skiriamosios pridedamosios vertės ir apima veiklą, papildančią geografines programas, kurios ir toliau yra pagrindinė Bendrijos bendradarbiavimo su trečiosiomis šalims sistema[1].

    Abiems institucijoms išsiųstame oficialiame pranešime Komisija įsipareigojo pradėti diskusijas su Europos Parlamentu ir Taryba dėl kiekvienos teminės programos taikymo srities, tikslų ir prioritetų. Po diskusijų bus numatytos politinės gairės būsimiems programavimo etapams, o tiksliau – teminiams strateginiams dokumentams, kurie turi būti parengti remiantis pirmiau minėtų priemonių nuostatomis.

    Šiuo komunikatu siekiama pasiūlyti teminės bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos ir prieglobsčio srityse programos bruožus.

    2. Aplinkybės

    2.1. Temos analizė

    Migracija yra viena pagrindinių politinių diskusijų temų Europoje ir vienas pagrindinių Sąjungos išorės santykių strateginių prioritetų. Daugiau nei du šimtmečius buvusi regionu, iš kurio emigruojama, Europa tapo viena pagrindinių vietų, į kurią migruojama tarptautiniu mastu. Šią tendenciją, kuri greičiausiai nekis ateityje, galima paaiškinti tuo, kad nėra pusiausvyros tarp, viena vertus, turtingų, demokratinių ir stabilių Europos valstybių, kurių gyventojai senėja, ir, kita vertus, mažiau turtingų ir mažiau stabilių valstybių, kurių gyventojai yra jaunesni, o jų skaičius sparčiai auga.

    Dabartinei migracijos padėčiai būdingas išaugęs bendras migrantų skaičius, įskaitant didesnį moterų skaičių, didesnė migracijos tipų įvairovė, išaugusi prekyba žmonėmis, didesnis išeivių skaičius, integracijos sunkumai, su kuriais susiduria migrantai ir priimančiosios šalys, ryšių su kilmės šalyje likusiais asmenimis stiprėjimas, didesnė vietų, į kurias emigruojama, ir kilmės šalių įvairovė bei išaugęs migracijos maršrutų skaičius. Migracijos spaudimas Europoje ir kitose pramoninėse šalyse didėja, o pietų–pietų migracija yra tapusi svarbiu reiškiniu (pabrėžiama, kad taip pat svarbu atsižvelgti į pietų–pietų migraciją ir su ja susijusius veiksnius). Kai kuriais atvejais, šalys, kurios dar neseniai buvo tik kilmės ir (arba) tranzito šalimis, pavyzdžiui, tam tikros Vidurio ir Rytų Europos bei Šiaurės Afrikos valstybės, tapo taip pat ir tranzito arba priimančiosiomis šalimis. Tačiau šios šalys ne visada turi reikiamų priemonių, o jų infrastruktūra bei darbuotojai, atsakingi už migracijos valdymą, kai kuriais atvejais nėra tinkamo lygio ar kvalifikacijos, kad išspręstų kilusias problemas. Tuo tarpu emigruoti ketinantiems asmenims reikia patarimų bei praktinės pagalbos, o į kilmės šalį grįžtantiems asmenims dažnai gali prireikti paramos reintegruojantis.

    Esant šioms aplinkybėms, neteisėta imigracija vis dažnėja, nors ir neįmanoma pateikti patikimų duomenų. Nors žymi neteisėtų migrantų dalis dirba Europos šalių ekonomikai jų darbo rinkose, neteisėta imigracija, kuriai priklauso ir neteisėtas gabenimas bei prekyba žmonėmis, taip pat yra ir įvairių problemų šaltinis. Šalys, į kurias imigruojama, įskaitant visas Europos Sąjungos valstybes, kuria konkrečias politikos kryptis kovai su neteisėta imigracija ir tuo pat metu, siekdamos valdyti migraciją bei skatinti jos socialinį ir vystymosi aspektus, stengiasi kuo labiau suderinti savo politikos kryptis. Tačiau tam, kad šios politikos kryptys būtų veiksmingos ir našios, reikalingas trečiųjų kilmės ir tranzito šalių bendradarbiavimas.

    Migracija taip pat yra besivystančių šalių modernizacijos proceso dalis, taigi šiuo metu intensyviai svarstomas klausimas, kaip migracija būtų galima paskatinti vystymąsi. Šiose diskusijose pirmiausia yra svarstomos galimybės, susijusios su migrantų perlaidomis, ir ypač, kaip sumažinti migrantų siunčiamų perlaidų išlaidas, bei išanalizuoti būdus, kuriais būtų skatinamos į vystymą orientuotos investicijos. Nors besivystančioms šalims žemos kvalifikacijos piliečių emigracija gali būti naudinga, tačiau vidutinės ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų emigracija gali reikšti žmogiškųjų išteklių praradimą. Antroji diskusijų dėl migracijos ir vystymosi kryptis yra priemonių, kuriomis būtų sprendžiama „protų nutekėjimo“ problema, o vietoj pastarojo reiškinio skatinama „protų cirkuliacija“, paieška. Galiausiai dėmesys taip pat skiriamas ir išeivių indėliui į jų kilmės šalies vystymąsi.

    Priešingai nei ekonominė migracija ar migracija dėl šeimyninių priežasčių, migracija, kurią sąlygoja konfliktai bei saugumo stoka, paprastai būna labiau ciklinio pobūdžio. Dažnai po masinio išvykimo, pagerėjus saugumo situacijai, būna masinis grįžimas. Dėl tokios prievartinės migracijos atsiranda pabėgėlių, pasitraukiančių į netoli esančius regionus, kuriuose jiems suteikiama apsauga arba skubus prieglobstis. Dėl pabėgėlių gali kilti sunkumų politinėse, ekonominėse bei socialinėse priimančiųjų šalių, kurios ne visuomet turi tokioms situacijoms reikalingą infrastruktūrą ir teisines bei administracines priemones, struktūrose. Dėl ilgai neišsprendžiamos pabėgėlių padėties gali padidėti našta ekonominiams ir gamtiniams ištekliams, o kartais gali kilti įtampa bei atsirasti antrinių judėjimų.

    Visos šios aplinkybės daro poveikį dvišaliams ir regioniniams Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykiams.

    2.2. Esamas politinis pagrindas

    Amsterdamo sutartimi buvo sukurtas Bendrijos imigracijos ir prieglobsčio politikos teisinis pagrindas. Sutartyje numatyti šios politikos tikslai buvo sukonkretinti Europos Vadovų Tarybos susitikime Tamperėje (1999 m. spalio mėn.), o juos dar labiau išplėtojus vėliau vykusiuose Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, buvo iš naujo peržiūrėti Europos Vadovų Tarybos susitikime Hagoje (2004 m. lapkričio mėn.). Šie tikslai susiję su migracijos srautų valdymu, bendros prieglobsčio tvarkos nustatymu, nešališku požiūriu į trečiųjų šalių piliečius ir partneryste su trečiosiomis šalimis, laikantis bendro, nuoseklaus ir darnaus požiūrio. Dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, Hagos programoje visų pirma buvo nustatyta, kad „Visapusiškos partnerystės pagrindais ir prireikus naudodama esamas Bendrijos lėšas ES turėtų siekti padėti trečiosioms šalims gerinti migracijos valdymo ir pabėgėlių apsaugos gebėjimus, vykdyti neteisėtos imigracijos prevenciją ir su ja kovoti, informuoti apie teisėtus migracijos kanalus, priimti sprendimus dėl pabėgėlių padėties sudarant jiems geresnes galimybes pasinaudoti tvariais sprendimais, kurti sienų kontrolės pajėgumus, stiprinti dokumentų saugumą ir spręsti sugrąžinimo problemą“[2].

    Komisija atsiliepė į šiuos kvietimus į savo politinius dialogus su trečiosiomis šalimis įtraukdama klausimus, susijusius su migracija ir prieglobsčiu, bei pabrėždama tuos klausimus Komisijos bendradarbiavimo strategijose. Be to, buvo siūlomos visapusiškos pozicijos, kaip pavyzdžiui neseniai paskelbtas 2005 m. lapkričio 30 d. Komunikatas dėl prioritetinių veiksmų migracijos keliamiems uždaviniams spręsti – pirmieji veiksmai po susitikimo Hampton Court [3].

    Be to, siekdama padėti trečiosioms šalims remiant jų pastangas valdyti migracijos srautus, 2003 m. Komisija pasiūlė naują konkrečią priemonę – AENEAS[4] programą (biudžeto straipsnis 19 02 03), kuria siekiama pakeisti parengiamąsias priemones, 2001–2003 m. laikotarpiu finansuotas pagal biudžeto eilutę B7-667. Ši priemonė, priimta 2004 m. laikantis bendro sprendimo procedūros, buvo skirta 2004–2008 m. laikotarpiui, jai buvo numatytas 250 mln. EUR biudžetas[5]. Kadangi 2006 m. pabaigoje baigs galioti dabartinė ES finansinė programa[6], AENEAS programos trukmė sutrumpinama iki trejų metų, tuo tarpu pagal šį dokumentą turės būti sukurta nauja teminė programa, pagal kurią, be kita ko, laikantis 2007–2013 m. finansinės perspektyvos, bus tęsiama AENEAS veikla.

    2.3. Anksčiau finansuotos intervencijos ir įgyta patirtis

    a) Intervencijos pagal geografinių priemonių sistemą

    Reikėtų pažymėti, kad, jei naujojoje teminėje programoje nebus numatytos narystei besirengiančios šalys, pagal plėtros programą migracijos, prieglobsčio, pasienio kontrolės ir vizų klausimams buvo skiriamas ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys. 1997–2003 m. pagal 10 šalių kandidačių skirtas PHARE nacionalines programas įvairiems projektams šiose srityse iš viso buvo išleista 413,3 mln. EUR. Didžiąją šių projektų dalį sudarė „partnerystės projektai“, pagal kuriuos ekspertai iš valstybių narių buvo siunčiami į šalių kandidačių administracijas.

    Kalbant apie tokias geografines priemones kaip TACIS ir MEDA, 2002–2006 m. buvo numatyti 450 mln. EUR, skirtų finansuoti tiesiogiai su migracija susijusią veiklą, daugiausiai Balkanuose, Viduržemio jūros šalyse ir Rytų Europoje. Pagrindinės intervencijos sritys buvo susijusios su institucinių gebėjimų stiprinimu, pasienio kontrolės gerinimu, kova su neteisėta imigracija ir prekyba žmonėmis, pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grąžinimu bei reintegravimu, priėmimo politikos ir prieglobsčio prašytojų bei pabėgėlių priėmimo sąlygų gerinimu.

    Azijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos iki šiol finansuota veikla buvo labiau susijusi ne su pačia migracijos politika, o su pabėgėliais ir perkeltaisiais asmenimis.

    b) Intervencijos pagal 2001–2003 m. parengiamuosius veiksmus

    2001 m. sukurta biudžeto eilutė B7-667 yra skirta parengiamiesiems veiksmams migracijos ir prieglobsčio srityje nustatyti. Pirmiesiems metams joje iš viso buvo numatyta 10 mln. EUR. 2002 m. ši suma buvo padidinta iki 12,5 mln. EUR, o 2003 m. ji siekė 20 mln. EUR, t. y. iš viso buvo skirti 42,5 mln. EUR. Per šiuos trejus metus buvo bendrai finansuotos 49 operacijos (dažnai skiriama suma buvo mažesnė nei 1 mln. EUR).

    Pagrindinės intervencijos sritys buvo migracijos srautų valdymas, apsauga nuo neteisėtos migracijos, migrantų reintegracija jų kilmės šalyse, ryšys tarp migracijos ir vystymosi bei tarptautinė apsauga. Apibūdinant geografiškai, pirmiausiai veikla buvo vykdoma Balkanuose (iš pradžių Albanijoje), Rytų Europoje (konkrečiai Ukrainoje ir Rusijoje), Viduržemio jūros regiono šalyse (Maroke, Tunise, Turkijoje) ir Azijoje (pirmiausiai Afganistane ir Šri Lankoje).

    Pagal biudžeto eilutę B7-667 finansuotos operacijos buvo naudingos užtikrinant, jog Bendrijos išorės veikla migracijos srityje bus geriau pastebima valstybėms narėms, tam tikrų trečiųjų šalių administracijoms, o taip pat tam tikroms specializuotoms tarptautinėms organizacijoms ir vis didesniam nevyriausybinių organizacijų skaičiui. Tačiau dėl naujos paramos strategijos ir lyginant su visa kita Bendrijos išorės parama sąlyginai autonomiško sukūrimo, pagal biudžeto eilutę B7-667 finansuota veikla kartais buvo visai nesusijusi su esamomis programomis.

    Tačiau augantis atsiliepimų į kvietimus teikti paraiškas skaičius neleidžia abejoti, kad susidomėjimas šia priemone didėja. Taip pat padidėjo partnerių įvairovė, nors šiuo atžvilgiu dar reikia siekti geresnių rezultatų.

    c) Intervencijos pagal AENEAS programą

    Pati AENEAS programa yra atsakas į parengiamųjų veiksmų metu nustatytus trūkumus. Šiuo atžvilgiu pats naujausias veiksmas buvo programavimo dokumento, kuriame tiesiogiai nurodomi per pirmuosius trejus programos metus vykdomų intervencijų (2004–2006 m.) prioritetai, parengimas. Šiuo dokumentu, parengtu atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių strategijų dokumentus bei orientacines programas, skatinamos nuoseklesnės pozicijos, numatytos geografinėse ir teminėse priemonėse.

    Dar per anksti pateikti galutinį ANEAS programos vertinimą, nes sprendimai dėl paraiškų, atrinktų po pirmojo 2004 m. kvietimo teikti paraiškas, buvo priimti visai neseniai[7], o nuo naujo kvietimo teikti paraiškas dėl kasmetinės veiklos programos 2005 m. įgyvendinimo paskelbimo praėjo nedaug laiko[8], o naujoji kasmetinė veiklos programa 2006 m. dar tik rengiama.

    Šiuo metu galima pasakyti tik tiek, kad AENEAS programoje dalyvauja daugiau vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų iš trečiųjų šalių ir ES valstybių narių (nors jų skaičius vis dar ribotas). Toks pokytis, kurį lėmė, be kita ko, didesnis kvietimų teikti paraiškas viešumas, yra sveikintinas.

    2.4. Teminės strategijos pagrindas

    Teminė strategija grindžiama būtinybe sudaryti horizontaliąją Bendrijos sistemą, kuria būtų galima stiprinti ES dalyvių, trečiųjų šalių ir tarptautinių dalyvių, kuriems rūpi migracijos reiškinys, bendradarbiavimą, siekiant skatinti geriau suprasti sunkumus ir rasti suderintus bei abipusiškai priimtinus sprendimus.

    Ja taip pat atsakoma į poreikį į Bendrijos bendradarbiavimo ir vystymo politiką įtraukti migracijos ir prieglobsčio klausimus, kita vertus, ja skatinamas geresnis Bendrijos poreikių suderinamumas atitinkamose srityse, atsakoma į raginimą vykdyti nuoseklesnę politiką.

    Teminė strategija atitinka Komisijos norą užtikrinti geresnį Bendrijos išorės veiklos matomumą sprendžiant migracijos reikalus; nustačius bendrą strategiją gali būti lengviau sukurti Bendrijos ir valstybių narių pozicijų sąveiką šioje srityje.

    Be to, veikiant pagal šią strategiją turėtų atsirasti daugiau lankstumo, kuris sąlygotų veiksmingą ir savalaikį atsaką į sparčiai besikeičiančią aplinką ir naujas migracijos tendencijas.

    Galiausiai teminė strategija yra atsakas į poreikį diferencijuotais metodais apjungti visas šalis, per kurias eina tas pats migracijos kelias, arba šalis, susiduriančias su panašiais sunkumais migracijos ir prieglobsčio srityje.

    3. Būsimoji teminė programa

    3.1. Bendrasis tikslas ir taikymo sritis

    Kaip ir pagal AENEAS programą, bendrasis teminės programos tikslas migracijos ir prieglobsčio srityse yra suteikti konkrečią papildomą pagalbą trečiosioms šalims, remiant jų pastangas užtikrinti visais aspektais geresnį migracijos srautų valdymą.

    Nesiekiama, kad pagal teminę programą teikiama parama pakeistų tose pačiose srityse planuojamas intervencijas, kurios finansuojamos pagal geografines priemones, – su migracija susijusios veiklos finansavimas šalies ar regiono lygiu ir toliau pirmiausiai turėtų būti numatomas geografinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pagal teminę programą finansuojamų projektų apimtis bus ribota[9], teminė programa yra tinkama intervencijoms pagal geografines priemones papildyti arba naujoms, galbūt bandomojo pobūdžio, iniciatyvoms pasiūlyti, laikantis Bendrijos apibrėžtos strateginės pozicijos atitinkamų trečiųjų šalių ir regionų atžvilgiu.

    Jai taip pat bus teikiama pirmenybė, kai pagal ją Bendrijai bus pasiūlyta veiksminga arba produktyvi priemonė, kuria būtų galima pasiekti numatomus rezultatus, ypač šiais atvejais:

    - imantis pasaulinių arba multiregioninių iniciatyvų;

    - skatinant bendradarbiavimo iniciatyvas, pagal kurias partneriai iš kilmės ir tranzito šalių bei šalių, į kurias imigruojama, kaups ir dalinsis patirtimi bei darbo metodais, susijusiais su įvairiais migracijos aspektais;

    - realiai įgyvendinant konkrečius Bendrijos politikos prioritetus, tarptautines pareigas bei įsipareigojimus per Bendrijos išorės santykius;

    - kai ir jeigu būtina, inicijuojant parengiamuosius veiksmus šalyse ir regionuose, kuriuose migracija ir (arba) prieglobstis tampa prioritetiniais klausimais, tačiau kuriems nėra parengto strateginio dokumento ar orientacinės programos arba pastarojoje nenumatyta intervencijų toje srityje galimybė, nes tuo metu, kai orientacinė programa buvo patvirtinta, migracija ir (arba) prieglobstis nebuvo prioritetinės sritys;

    - be vyriausybės leidimo finansuojant veiklą per nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės dalyvius, kuomet bendradarbiavimas yra ribojamas arba kilus sunkumų įgyvendinant partnerystę.

    Teminiu lygiu numatoma programa aprėps pagrindines veiklos sritis, kurios atitinka svarbiausius migracijos reiškinio aspektus, ypač migraciją ir vystymąsi, ekonominę migraciją, apsaugą nuo ir kovą su neteisėta migracija, įskaitant savanorišką migrantų grįžimą ir reintegraciją, bei tarptautinę apsaugą. Per se , pagal šią programą nebus finansuojami veiksmai, skirti tiesiogiai spręsti pirmines migracijos priežastis (konfliktus, skurdo, netinkamo vadovavimo problemas ir kt.). Šie dalykai yra susiję su didesnės apimties bendradarbiavimo programomis, kurios šiuo metu finansuojamos pagal geografines priemones, o ateityje bus finansuojamos pagal šiam tikslui geriau pritaikytas Europos kaimynystės politikos priemonę (EKPP) bei vystomojo ir ekonominio bendradarbiavimo finansavimo priemonę ( angl. DCECI). Nepaisant to, pagal šią programą finansuojama veikla bus suderinta su Bendrijos pastangomis spręsti pirmines migracijos priežastis. Dėl ribotos taikymo srities ir specifinio bei techninio pobūdžio ši teminė programa labai gerai pritaikyta gebėjimams ugdyti, ypač personalui lavinti. Jeigu būtų numatyta tiekti įrangą, susijusią su pagal šią programą vykdoma veikla, reikėtų, kad pats tiekimas netaptų pagrindiniu intervencijos aspektu.

    Geografiniu požiūriu ribos neturėtų būti nustatomos a priori – programoje gali dalyvauti visos kaimyninės ir besivystančios trečiosios šalys, kurioms taikomos EKPP ir DCECI[10]. Taigi pirmiausiai, nors ne išimtinai, pagrindinis teminės programos objektas yra migracija į Europos Sąjungą (pietus ir (arba) šiaurę bei rytus ir (arba) vakarus). Todėl pirmiausiai dėmesį reikėtų kreipti į emigracijos bei tranzito į Europos Sąjungą regionus, tuo tarpu tokį pat dėmesį būtų galima skirti ir atsirandančioms regioninėms bei tarpregioninėmis iniciatyvomis, kurios yra susijusios su migracija ir su pačiais aktualiausiais migracijos pietų–pietų srautais.

    Galiausiai teminėje programoje taip pat turėtų būti numatyta galimybė finansuoti novatorišką veiklą, pasirinktą atsižvelgiant į esmines jos savybes, nepriklausomai nuo to, kuriame geografiniame regione, patenkančiame į pirmiau apibrėžtą taikymo sritį, jie bus įgyvendinami.

    Pagarba demokratiniams principams ir teisinei valstybei, žmogaus ir mažumų teisėms bei pagrindinėms laisvėms, o taip pat atitinkamiems tarptautiniams susitarimams yra pagrindinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti įgyvendinant šią teminę programą. Pagal teminę programą finansuojami veiksmai turėtų būti kuo labiau susiję su priemonėmis, kuriomis siekiama stiprinti demokratiją, žmogaus teises, pagrindinius darbo standartus ir deramo darbo principus bei teisinę valstybę. Pagrindinis poreikių ir veiklos vertinimo, atliekamo prieš konkrečiai veiklai skiriant tolesnį finansavimą, aspektas yra nustatyti pažangą, pasiektą skatinant šias pagrindines vertybes. Tokia pozicija paskatintų trečiąsias šalis įsipareigoti spręsti su migracija ir prieglobsčiu susijusius klausimus.

    3.2. Strateginės gairės

    Remiantis pirmiau aprašytu tikslu ir taikymo sritimi į teminę programą galėtų būti įtrauktos gairės, kurios numatytos ir AENEAS programoje, tačiau su tam tikrais patikslinimais, kurie būtini dėl nuo 2004 m. atsiradusių politikos pokyčių. Iš jų pokyčiais, susijusiais su migracija ir vystymusi bei teisėta ekonomine migracija, greičiausiai bus galima pasiekti pažangiausią poveikį. Tai atitinka faktą, kad iki pastarojo meto migracijos politikos išorės aspektas buvo daugiausiai grindžiamas siekiu geriau valdyti migracijos srautus siekiant sumažinti migracijos spaudimą Sąjungai. Nors šio tikslo ir toliau bus siekiama, šiuo metu papildomas uždavinys yra politikos, kuria būtų pripažįstama, jog migruojantys darbuotojai yra reikalingi tam, kad mūsų ekonomika veiktų tuose sektoriuose, kuriuose ES susiduria su darbo jėgos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, ir dėl kurios migrantai bei jų kilmės šalys iš migracijos gautų kuo daugiau naudos, kūrimas. Tai reiškia poziciją, kuri aprėptų platesnes sritis nei pasienio kontrolė bei kova su neteisėta migracija, ir apimtų kitus migracijos reiškinio aspektus, ypač vystymąsi ir užimtumą.

    Tai reiškia, kad būsimojoje teminėje programoje turėtų būti numatytos šios penkios kryptys:

    - ryšių tarp migracijos ir vystymosi skatinimas;

    - tinkamai valdomos darbo jėgos migracijos rėmimas;

    - kova su neteisėta imigracija ir neteisėtų imigrantų readmisijos lengvinimas;

    - migrantų apsauga nuo išnaudojimo ir atskirties.

    - prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos rėmimas, naudojant ir regioninės apsaugos programas.

    3.2.1. Migracijos ir vystymosi ryšių stiprinimas

    Migracija yra neatskiriama vystymosi dalis, todėl šiandien bendrai pripažįstama, kad būtina pereiti nuo požiūrio „spartesnis vystymasis dėl mažesnės migracijos“ prie pozicijos „geresnis migracijos valdymas dėl spartesnio vystymosi“[11]. 2002 m. gruodžio mėn. Komisija pateikė komunikatą dėl su migracija susijusių klausimų integravimo į ES išorės santykius[12], kuriame buvo ir „migracijos ir vystymosi“ komponentas. Pripažindama, kad pirminių migracijos priežasčių sprendimas yra ilgalaikis Bendrijos prioritetas, ji pakvietė Sąjungą daugiau dėmesio skirti konkretiems ryšio tarp migracijos ir vystymosi aspektams. Taryba pritarė šiam požiūriui ir paskatino Komisiją toliau jį plėtoti[13]. Todėl 2005 m. rugsėjo mėn. Komisija paskelbė antrą komunikatą[14], kuriame buvo nurodytos konkrečios gairės, kurias įgyvendinus ryšiui tarp migracijos ir vystymosi greičiausiai būtų padarytas teigiamas poveikis. Temine programa turėtų būti remiamas šiam tikslui nustatytų priemonių įgyvendinimas, iš jų pirmiausiai:

    - išeivių skatinimas prisidėti prie socialinio ir ekonominio jų kilmės šalies vystymosi bei migrantų grįžimo vertės didinimas;

    - „protų nutekėjimo“ mažinimas ir „protų cirkuliacijos“ skatinimas, taip pat ir skatinant tam tikro pobūdžio laikinąją migraciją;

    - galimybė migruojantiems darbuotojams lengviau atlikti finansinius pervedimus (perlaidas) į jų kilmės šalį, ypač mažinant šių perlaidų kaštus bei skatinant naudojimąsi jomis vystymo tikslais.

    - savanoriško grįžimo bei profesinės, socialinės ir ekonominės migrantų reintegracijos jų kilmės šalyje rėmimas, taip pat remiant susijusias viešosios politikos ir socialinės apsaugos sistemas;

    - geresnių migracijos valdymo gebėjimų ugdymas.

    3.2.2. Tinkamai valdomos darbo jėgos migracijos rėmimas

    2003 m. Komisija, laikydamasi Lisabonos darbotvarkės, Komunikate dėl imigracijos, integracijos ir užimtumo[15] nurodė, kad siekiant geresnio užimtumo reikia laikytis aktyvios pozicijos dėl teisėtos imigracijos. Tokia pozicija būtina tam, kad Sąjunga atlaikytų demografinius, socialinius ir ekonominius sunkumus, su kuriais jai tenka vis daugiau susidurti. Imigracija – ne vienintelė išeitis stengiantis išspręsti šiuos sunkumus, tačiau, bent jau artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu jos dėka bus galima sumažinti sunkumų poveikį, kadangi imigracija padės patenkinti Europos Sąjungos darbo rinkų poreikius.

    2005 m. pradžioje Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl Bendrijos pozicijos ekonominės migracijos valdymo klausimu[16], kuria buvo siekiama nurodyti pagrindinius sunkumus ir galimus Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių ekonominę migraciją, sistemos sukūrimo variantus. Šios žaliosios knygos viešo svarstymo rezultatai buvo įtraukti į 2005 m. gruodžio 21 d. Komisijos priimtą teisėtos migracijos politikos planą[17]. Šiame politikos plane, kuriame pateiktos gairės įvairioms teisinėms ir neteisinėms priemonėms, Komisija pabrėžia, kad siekiant valdyti ekonominę migraciją būtina ne tik turėti aiškią ir suderintą priėmimo politiką, bet ir vesti dialogą bei bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų bendrai gerinamas tarptautinės darbo jėgos migracijos valdymas. Išorės santykiai ir bendradarbiavimo politika atlieka svarbų vaidmenį, nes yra akivaizdu, kad, nepažeidžiant Bendrijos pirmumo principo, būtina visapusiškai naudotis ES turimais darbo jėgos ištekliais. Taigi šiuo atžvilgiu teminė programa galėtų skatinti:

    - skleisti informaciją apie teisinę migracijos sistemą ir atvykimo į Sąjungą bei gyvenimo joje sąlygas;

    - skleisti informaciją apie su darbu susijusios imigracijos galimybes ir darbo jėgos poreikį valstybėse narėse bei apie kandidatų imigruoti iš trečiųjų šalių kvalifikaciją; remti mokymus iki išvykimo, skirtus kandidatams teisėtai imigruoti į Europos Sąjungą, mokymų metu taip pat suteikiant informacijos apie integravimąsi valstybėse narėse ir imigrantų teises bei pareigas.

    - skatinti trečiąsias šalis nustatyti ir įgyvendinti teisės aktų, skirtų migruojantiems darbuotojams, sistemas.

    Remiantis paskutiniais komunikatais dėl migracijos ir vystymosi bei ES ir EB veiklos strategija dėl besivystančiose šalyse kilusios žmogiškųjų išteklių krizės sveikatos srityje[18], šio skyriaus antroje ir trečioje įtraukose pasiūlytos gairės turėtų būti įgyvendinamos atsižvelgiant į faktą, kad būtina išvengti „protų nutekėjimo“. Taigi dėmesį reikėtų kreipti į nurodytus struktūrinius ar laikinus poreikius tam tikruose sektoriuose ir (ar) profesinėse srityse ir (ar) regionuose, esančiuose trečiosiose šalyse, kuriose padėtį sunkina „protų nutekėjimo“ problema. Taip pat reikėtų laikytis visuotinės ir nuoseklios pozicijos dėl etiško darbuotojų įdarbinimo.

    3.2.3. Kova su neteisėta migracija ir nelegalių imigrantų readmisijos lengvinimas;

    Vis dar svarbu užkirsti kelią neteisėtiems migrantams. Todėl vidutinės trukmės laikotarpiu migracijos kontrolė išlieka strateginiu prioritetu. Teminė programa turėtų padėti įgyvendinti šį prioritetą, nes pagal ją yra remiami bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis projektai, ypač už migracijos valdymą atsakingų institucijų veiklos koordinavimas šiose srityse:

    - kovos su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba jais;

    - informavimo, kuriuo siekiama atgrasyti nuo neteisėtos imigracijos ir suteikti daugiau žinių apie su ja susijusius pavojus, srityje;

    - apsaugos nuo ir kovos su nelegalia migracija srityje (taip pat didinant pajėgumus pasienio apsaugos srityje; stiprinant vizų ir pasų kontrolę, įskaitant dokumentų apsaugą bei galimą biometrinių duomenų įdiegimą; ir nustatant dokumentų klastotes);

    - su Bendrija sudarytų readmisijos susitarimų įgyvendinimo, įskaitant socialinio ir profesinio grįžtančiųjų asmenų reintegravimo sritį, siekiant, kad pastarieji grįžtų ilgam laikui;

    - trečiosioms šalims teikiamos pagalbos neteisėtai imigracijai valdyti srityje (padedant joms derėtis dėl ir įgyvendinti jų pačių readmisijos sutartis ar susitarimus su kitomis trečiosiomis šalimis, kuriose gali būti numatyta užtikrinti atitinkamas humanitarines sąlygas centruose, kuriuose iki repatriacijos yra apgyvendinami neteisėti imigrantai ir remti neteisėtų imigrantų savanorišką grįžimą bei ilgalaikę reintegraciją jų kilmės šalyje).

    Esant tokioms aplinkybėms dėmesys turi būti skiriamas pagarbai pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms, taip pat turėtų būti apibrėžti konkretūs kriterijai, kuriais būtų veiksmingiau užtikrinama pagarba žmogaus teisėms ir pagal kuriuos būtų vertinami projektai, atsižvelgiant į jų poveikį žmogaus teisėms.

    3.2.4. Migrantų apsauga nuo išnaudojimo ir atskirties

    Šios programos, kaip ir AENEAS programos, prioritetas turėtų būti skleisti informaciją trečiosiose šalyse apie galimybę migrantams būti integruotiems į priimančiosios valstybės visuomenę bei apsaugotiems nuo netinkamo elgesio (įskaitant informavimą ugdant nevalstybinių dalyvių gebėjimus ir rengiant pagrindinių suinteresuotų šalių mokymus). Intervencijos galimos šiose srityse:

    - trečiųjų šalių teisės aktų, reglamentuojančių teisėtą imigraciją, tobulinimo srityje, ypač taisyklių dėl leidimo įvažiuoti į šalį, atvykusių asmenų teisių bei statuso, vienodo požiūrio į teisėtus gyventojus atžvilgiu;

    - integravimo ir nediskriminavimo bei priemonių, skirtų ginti migrantus nuo rasizmo ir ksenofobijos, įskaitant migrantų informavimą apie pagrindines jų teises ir atitinkamus teisėsaugos kanalus šių teisių pažeidimo atveju, srityse;

    - apsaugos nuo ir kovos su prekyba žmonėmis bei bet kokia vergovės forma srityje.

    Įgyvendinant šias gaires reikėtų tinkamai atsižvelgti į migrantų, ypač tų, kurie gali susidurti su netinkamu elgesiu ir atskirtimi, o būtent vaikų ir moterų, apsaugą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į migrantų teises į tinkamas darbo sąlygas ir į vienodą požiūrį socialinėje bei profesinėje srityse.

    3.2.5. Prieglobsčio ir tarptautinės pabėgėlių apsaugos rėmimas

    Su prieglobsčiu susiję klausimai tapo ES išorės santykių ir vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, kurios susiduria su pabėgėlių judėjimu, prioritetais. 1951 m. Ženevos pabėgėlių konvencija ir 1967 m. Niujorko protokolas sudaro pasaulinio lygio teisinę sistemą, reglamentuojančią tarptautinės apsaugos tvarką. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro paskelbtomis iniciatyvomis „Apsaugos darbotvarkė“ ir „Konvencija plius“ siekiama palengvinti pabėgėlių padėties sprendimą sudarant specialius susitarimus tarp valstybių, kitų partnerių ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro, kuriuose ypatingas dėmesys būtų sutelktas į persikėlimą, pagalbos vystymuisi planavimą ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašančių asmenų antrinių judėjimų valdymą. ES pritaria JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro nuomonei, kad pirmiausiai pabėgėlių problemas reikėtų išspręsti jų kilmės regionuose, iš kurių atvyksta daugiausiai pabėgėlių. Be to, šioms šalims dažnai trūksta institucinių bei finansinių pajėgumų, kad jos galėtų pačios išspręsti šiuos sunkumus. Vienas iš tikslų, kurio savo išorės pagalba skatina siekti Komisija, yra pajėgumų didinimas siekiant kilmės regionams pasiūlyti veiksmingą apsaugą bei ilgalaikius sprendimus, pasitelkus vietinę integraciją, repatriaciją bei persikėlimą stiprinant gebėjimus prieglobsčio suteikimo srityje. Šis tikslas yra išreikštas ir ES strategijoje dėl tarptautinės apsaugos tvarkos, kuri yra įgyvendinama per bandomąsias regioninės apsaugos programas (pavyzdžiui, programas vakarų NNV ir Didžiųjų ežerų regionui Afrikoje).

    Vienas iš AENEAS programos tikslų yra skatinti šiuos reiškinius ir įgyvendinti tokias bandomąsias regioninės apsaugos programas. Taigi temine programa reikėtų ir toliau teikti Bendrijos paramą siekiant ilgalaikių ilgai neišsprendžiamos pabėgėlių padėties sprendimų, o ypač:

    - stiprinti trečiųjų šalių institucinius gebėjimus suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą bei kurti nacionalines teisės sistemas;

    - remti prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių registraciją;

    - skatinti tarptautinių standartų bei pabėgėlių apsaugą reglamentuojančių dokumentų taikymą;

    - teikti paramą priėmimo sąlygoms gerinti, vietinei integracijai, ilgalaikei grįžusiųjų asmenų reintegracijai ir persikėlimo programoms.

    Nors pabėgėlių ir ekonominių migrantų padėtis labai skiriasi, daugelis iniciatyvų, kurios bus įgyvendinamos pagal kitas šios programos kryptis, pavyzdžiui išeivių skatinimo teikti paramą, lengvesnio perlaidų pervedimo, apsaugos nuo diskriminacijos ir kt. turėtų būti naudingos ir pabėgėliams.

    3.3. Programų rengimo ir įgyvendinimo principai

    Rengdama daugiametį teminės programos planą, Komisija jį tuo pačiu derins su geografinėmis programomis teikiamos pagalbos planu. Daugiametis programos planas bus išdėstytas Teminiame strateginiame dokumente ir daugiametėje orientacinėje programoje. Pirmasis teminis strateginis dokumentas ir pirmoji daugiametė orientacinė programa bus nustatyti 2007–2010 m., o antrasis (-oji) – 2011–2013 m. laikotarpiui.

    Remdamasi teminiu strateginiu dokumentu ir daugiamete orientacine programa, Komisija kiekvienais metais parengs kasmetinę veiklos programą, kurioje, tiksliai apibrėždama geografines ir temines sritis, konkrečius tikslus, laukiamus rezultatus ir orientacines sumas, nustatys remtinus prioritetinius veiksmus. Rengdama kasmetinę veiklos programą Komisija gali nustatyti naujus, daugiametėje orientacinėje programoje nenumatytus, prioritetus ir veiklos kryptis. Ši kasmetinė veiklos programa bus įgyvendinama pasitelkiant visas tinkamas priemones, kurios atitinka galiojančias finansines ir sutartines taisykles, bei taikant tam tikrą lankstumo ribą, kad būtų galima laiku ir veiksmingai reaguoti į sparčiai besikeičiančią aplinką ir naujas migracijos tendencijas bei prioritetus.

    Be to, atsiradus nenumatytiems arba svarbiems neatidėliotiniems poreikiams[19] ar aplinkybėms Komisija, remdamasi atitinkamomis reglamentų, kuriais nustatomos EKPP ir DCECI priemonės, nuostatomis, gali patvirtinti specialias priemones, nenumatytas nei teminiame strateginiame dokumente, nei daugiametėje orientacinėje programoje.

    Galimas atsakas į krizines situacijas pirmiausiai turėtų būti svarstomas remiantis stabilumo priemone.

    Pagal tam tikrais teisės aktais nustatytą tvarką Komisijai padės komitetas.

    Partnerių, turinčių teisę pagal šią teminę programą gauti finansinę paramą, sąrašas turėtų būti kuo išsamesnis – į jį turėtų būti įtrauktos federalinės, nacionalinės, provincijų ir vietos vyriausybės, jų skyriai bei tarnybos, municipalitetai, regioninės ir tarptautinės organizacijos bei agentūros, taip pat nevyriausybinės organizacijos ar kiti nevalstybiniai dalyviai, mokslinių tyrimų institutai, asociacijos, socialiniai partneriai ir viešojo bei privataus sektoriaus atstovai, veikiantys tiek Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse, pabrėžiant jų bendradarbiavimą.

    Komisija siekia sudominti trečiąsias šalis pagal teminę programą finansuojama veikla, siekdama aktyvesnio jų dalyvavimo. Todėl trečiosios šalys tam tikras kanalais (per delegacijas, jungtinius komitetus, susitikimus, pagal dvišalius bendradarbiavimo susitarimus vykdomą reguliarų pasikeitimą informacija ir kt.) bus informuojamos apie kvietimus teikti paraiškas ir planuojamą bei įgyvendinamą veiklą. Nors reikėtų siekti, kad trečiosios šalys formaliai pritartų bei įsipareigotų, teminė programa suteiks Komisijai tam tikrą autonomiją ir pasirinkimo galimybę paramą gaunančių valstybių vyriausybių atžvilgiu – Komisija galės laisvai be vyriausybės leidimo per nevyriausybines organizacijas ir kitus pilietinės visuomenės dalyvius finansuoti veiklą tais atvejais, kai bendradarbiavimas ribojamas arba kai kyla sunkumų sudarant partnerystę.

    Bus atliktas veiksmų, įgyvendintų per pirmąjį trejų metų laikotarpį (2007–2009 m.), išorės vertinimas, siekiant gauti informacijos, reikalingos antrajam teminiam strateginiam dokumentui (2011–2013 m.) parengti. Pagal galimybes šiame vertinime turėtų būti įvertinti bendri migracijos valdymo priemonių ir priemonių bei veiksmų, susijusių su migracijos poveikio vystymuisi didinimu, gerai valdomos darbo jėgos migracijos skatinimu ir tarptautinės apsaugos gerinimu, rezultatai. Atliekant šį vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į partnerių, įgyvendinančių pagal šią teminę programą finansuojamus projektus, nuomonę. Vertinimo ataskaita bus perduota Tarybai bei Europos Parlamentui ir aptariama kartu su šiomis institucijomis.

    ANNEX I

    Projects selected for co-financing by the European Commission under the 2004 budget for the AENEAS Programme

    (financial and technical assistance to third countries in the areas of migration and asylum)

    Applicant | Project Title | Location | EC contribution | Actions and objectives |

    Direccion General d'immigration de la Coopération pour le Developpement et du Volontariat de la Communauté de Madrid | Accompagnement à l'amélioration des conditions d'accueil et de protection des mineurs de 14 ans regroupés en provenance du territoire de la Communauté de Madrid | Espagne et Maroc | 1.999.999,00 € | Le projet a pour but de résoudre les problèmes qu´éprouvent des mineurs de moins de 14 ans d´origine marocaine, qui se trouvent tout seuls, non accompagnés et en situation irrégulière dans la région de Madrid. Il propose de mettre en place un mécanisme qui garantisse leur protection depuis leur identification et facilite de façon efficace et effective leur retour auprès de leur famille dans leur milieu et pays d´origine. |

    UNHCR | Building an Asylum structure in Serbia and Montenegro | Serbia et Montenegro | 698.005,92 € | to assist Serbia and Montenegro in developing the asylum structure. |

    ERA | Training Action for the Balkans , Three intensive seminars on Asylum and International Protection for 120 civil servants | Balkans | 512.617,00 € | Three seminars, one week each, will first and foremost give a general overview of all the issues related to the migration and asylum, in particular: legal migration; dialogue on migratory flows; readmission and reintegration of the returnees; illegal immigration. |

    Ministry of Interior, Public Administration and Decentralisation of the Hellenic Republic | Building on Mechanism to effectively and sustainably implement readmission agreements between Albania, the EC and third countries | Albanie et Greece | 1.454.768,00 € | The main set of activities will be: capacity building of return and readmission entities in Albania; cooperative approaches to information exchange between administrations in the implementation of readmission agreements; building mechanisms of return to and from Albania including improving the identification of illegal immigrants bound for readmission and the re-integration of returnees. |

    Ministry of Interior Italy Across Sahara | Italy, Libya and Niger | 1.567.158,27 € | enhancing cooperation between Libya and Niger in border control and fight against illegal migration, to organise their structures and to consider revision of legislation; training of trainers/officers of staff employed in specific sectors of interest |

    IOM | Enhanced Capacity building in Migration Management to Support Effective Return and Sustainable reintegration of refugees in Sri Lanka | Sri Lnaka | 1.873.464,00 € | To enhance the capacity of the Government of Sri Lanka to manage migration with a particular focus on return migration. To enhance measures to assist in the sustainable reintegration of returning migrants |

    IOM | Programme de renforcement et de soutien au Dialogue et a la gestion des migrations irrégulières et de Transit au Maghreb en provenance de l'Afrique de l'Ouest | EU, Maghreb, Afrique Sub-Saharien | 1.561.245,56 € | Renforcement du dialogue et des mécanismes de suivi et de coordination Coopération technique en matière de renforcement des capacités institutionnelles des pays de transit et d’origine Campagnes d’information auprès des migrants potentiels au sein des pays émetteurs |

    IOM | An integrated approach to promoting legal migration through national capacity building | South Caucasus | 777.397,00 € | to prevent illegal immigration, facilitate discussions on conclusion of bilateral readmission agreements based on the EU-standard, enable improved reintegration, and promote legal migration within each South Caucasus country and bilaterally with targeted receiving EU member states through dialogue and capacity building. |

    UNHCR | Strengthening protection and durable solutions for asylum seekers and refugees in Egypt | Egypt | 524.058,00 € | Strengthening Protection and Durable Solutions for Asylum-Seekers and Refugees in Egypt |

    UNHCR | The cross border cooperation process | Belarus , Moldova, Ukraine | 1.307.898,40 € | develop a coordinating mechanism to effectively respond to asylum, migration and border management challenges in Belarus, Moldova and Ukraine, and in the region at large in close cooperation with Estonia, Hungary, Latvia, Lithuania Poland, Romania, Slovakia. |

    ILO | ILO/UNIFEM/EC Asian Programme of the Governance of Labour Migration | countries of the Mekong region China Korea Japan and South Asia countries | 1.955.335,00 € | contribute to the promotion of rights and gender-based governance of labour migration and the protection of Asian migrant workers from exploitative and abusive treatment |

    IOM | TRIM | Libya | 2.000.000,00 € | the Action will strengthen Libya's capacities to address illegal transit immigration in a humane and orderly manner |

    IOM | Regional Dialogue and Program on facilitating managed and legal migration between Asia and the EU | Asia | 848.583,00 € | develop legal migration and enhance regional dialogue and cooperation in facilitating managed migration from Asia to the EU |

    CISP - Comitato Internazioanale per lo Sviluppo dei popoli | Projet réseau Afrique/Migration | Maghreb et Libye | 1.307.131,00 € | Le projet vise à renforcer l’engagement opérationnel et la collaboration régionale des acteurs de la société civile en matière de gestion des flux migratoires, en particulier l’immigration illégale et le trafic des êtres humains, par la mise en place et la livraison d’un ensemble de services en faveur des immigrés illégaux, par la croissance de la perception et des informations de l’opinion publique et des autorités locales maghrébines sur la réalité de la migration et, enfin, par le renforcement et l’élargissement du réseau Afrique Migration. |

    Comune di Roma | W.A.R.M. | Albania | 1.215.196,00 € | Reintegration of Albanian returnees through their insertion on labour market and through micro-enterprises creation. |

    Euro- Mediterranean Human Rights Network -EMHRN | Enhancing civil society participation in human rights management of migration | Libie et Maghreb | 535.598,00 € | Enhancing civil society participation in human rights management of migration and asylum in the Southern Mediterranean and Middle East |

    Mairie de Cartaya | Programme de gestion integral de l'immigration seasonniere | Maroc Espagne | 1.196.000,00 € | Gestion intégrale de l´immigration saisonnière de travailleurs marocains vers un groupe de municipalités agricoles espagnoles. |

    Guardia Civil Ministry of Interior | Project Seahorse | Maroc Mauritanie | 2.000.000,00 € | Establish and develop Maghreb- Sub Saharan African relations and dialogue on migration questions. |

    MLAL - Progettomondo | Promotion d'une migration responsable | Maroc | 868.214,40 € | Promouvoir une migration responsable dans la région de Tadla Azilal en encourageant la conscientisation des jeunes sur les risques de l’émigration clandestine. |

    World Bank | International migration from Middles East and North Africa | Middle East and North Africa | 733.570,00 € | identify and support the implementation of projects, policies, regional arrangements, and institutional reforms that will maximise the benefits of international migration flows and reduce their costs |

    Croatian Law Centre | Protection of Asylum seekers in the Republic of Croatia and Region | Croatia and region | 1.000.000,00 € | Strengthening the protection in CRO and region (BH, SMN) by developing asylum system consistent with international standards. |

    European Council on Refugees ,and Exiles - ECRE | The protection of refugees asylum seekers and forced migrants | Belarius, Moldova, Russia, Ukraine | 529.705,00 € | Improve the implementation in Belarus, Molodva, Ukraine and European Russia of national and international refugee and human rights instruments – leading to increased security and protection for refugees. |

    Institut Universitaire Europeén | Action collective dee soutien à la réintégration des migrants de retour dans leur pays d'origine | Algerie Maroc Tunisie | 1.076.000,00 € | soutenir la réintégration durable des personnes en retour en Algérie, au Maroc et en Tunisie (Construction d’une base de données sur les personnes en retour, production de rapports sur le retour et la réintégration, rencontres sur le thème de la réintégration, présentation de propositions |

    COOPI - Cooperazione Internazionale | ALBAMAR | Albanie et Maroc | 1.334.572,00 € | definition and implementation of an integrated support to Moroccan and Albanian migrants forcedly or voluntarily repatriated from Italy that are highly exposed to the risks of illegal migration and criminal activities |

    VASA PRAVA - BiH | Strengthening the protection of asylum seekers | BiH | 616.562,98 € | ensuring a maximum protection and access to justice for asylum seekers, recognized refugees and other categories of persons under international protection in BiH, and victims of human trafficking, ensuring the full access to their rights via the provision of free legal aid and information campaigns |

    Cabinet of Secretary for Security of the Macao Special Administrative Region | 2005/2006 MIGRAMACAO | Macao , China | 500.904,80 € | The aim of the MIGRAMACAU action is to ensure entities of Macao more effective management in all aspects of migration flows, including the prevention and combating of illegal immigration and trafficking in human beings through the cooperation with regional countries and the coordination with the EC |

    29.993.983,33 € |

    ANNEX II

    AENEAS ANNUAL WORKPROGRAMME 2005

    Regions |Regions and countries |Areas |Article |Objectives |Types of activities (indicative) |Indicative amounts (million €) |AWP | | All regions |Countries concerned by readmission negotiations | Readmission |Art. 2 § 1 e |Support implementation of readmission agreement with the EC, once initialled, signed or concluded. |Develop the exchange of information between the administrations concerned, improve the identification and the documentation of returnees, improve the infrastructure of reception and develop capacity of reception of non-national returnees before transfer to their country of origin. |3.35 |2005 | |North Africa |Countries of the region to be determined |Management of Migration+ Asylum and International Protection+ Fight against illegal migration |Art. 2 § 1 c & d |1. Improve conditions of reception of refugees in the region.2. Improve international protection, complying with international conventions and reinforce legal structures in the regions. Promote regional cooperation in the field of management of migration flows, especially transit migration, illegal migration and trafficking in human beings. |1. Improvement of the conditions of reception and of the capacity of registration and of documentation of asylum seekers and refugees as well as of integration in the host country.2. Development of a regional dialogue on asylum and strengthening of the legislative capacities and of the expertise available in the region.3. Development of exchange of expertise and advice with the EU.4. Development of the training of the administrations concerned. Development of the transnational coordination of the central services for fight against illegal immigration in view of encouraging coordination, dialogue, exchange of experience and information between the specialised services of the national administrations.5. Development and setting up of a protocol defining short and medium term immediate responsibility for the victims of shipwreck and clandestine passage. Setting-up of an entity for legal assistance and support to the investigators allowing to reconcile the humanitarian responsibility and the research of the authors of the most serious offences of trafficking of the human beings'.6. Development of a network of liaison officers for harbour and airport control of migration in order to improve the fight against illegal migration. |3,0 |2005 | |Eastern Europe, Southern Caucasus and Central Asia |All the countries of the region and Russia in particular |Legal migration |Art. 2 § 1 a & b |1. Improve the protection and the treatment of migrants.2. Improve the policies related to the management of immigration for labour purposes |1. Development of the training of staff and exchange of information and experience, creation of a network for information concerning migration for economic purposes.2. Support of actions for fight against racism and xenophobia towards migrants.3. Capacity building of regional and national authorities in order to evaluate the needs and perspectives for foreign workforce and putting in place of appropriate strategies and pilot projects. |3,0 |2005 | |Eastern Europe, Southern Caucasus and Central Asia |Moldova, Belarus, Armenia, Georgia, Azerbaijan, Tajikistan |Legal Migration |Art. 2 § 1 a & b |Facilitate the use of remittances in favour of the macroeconomic development of the countries concerned. |Support initiatives in view of using remittances for productive goals. |2,0 |2005 | |Eastern Europe, Southern Caucasus and Central Asia |Russia, Ukraine, Moldova and Belarus |Asylum and international protection. |Art. 2. § 1 c |Improve international protection |Improvement of the conditions of reception and of the capacity of registration and of documentation of their asylum seekers and refugees as well as of integration in the host country. |2,0 |2005 | |Eastern Europe, Southern Caucasus and Central Asia |All the countries of the region of Eastern Europe, Southern Caucasus and Central Asia |Fight against illegal migration |Art. 2 § 1 d |Fight against trafficking and smuggling of human beings |1. Promotion of cooperation and of information exchange at the regional level, management of transit migration and fight against false documents.2. Development of the capacities to persecute traffickers and of protection and reintegration of victims.3.Development of information and awareness-raising of candidates for migration.4. Staff training for detection of false documents. |5,0 |2005 | |Balkans |Region as a whole |Management of Migration |Art. 2 § 1 |Support the development of national policies according to a unified approach in the fields of migration and asylum and visa |Improve the management capacity of the institutions involved in the fields of asylum, migration and visa. |4,0 |2005 | |Turkey |Turkey |Asylum and international protection. |Art. 2 § 1 c |Reinforce asylum systems |Improve the necessary reception conditions and the capacity in the field of registration and documentation of asylum seekers and refugees as well as their integration in the host country. |1,0 |2005 | |Turkey |Turkey |Fight against illegal migration |Art. 2 § 1 d |Increase the fight against illegal migration |Contribute to the implementation of the action plan for fight against illegal immigration |1,0 |2005 | |Asia |China |Fight against illegal migration |Art. 2 § 1 d |Improve the cooperation EU/RPC in the field of the fight against illegal migration and smuggling of human beings. |Development of exchange of information, of cooperation and recognition of respective knowledge of systems between administrations of the RPC and the EU, especially in the field of return, false documents and biometrics. |4,0 |2005 | |Latin America |Region as a whole (and in particular the countries of the Andean Community Argentina and Uruguay). |Legal Migration |Art. 2 § 1 a & b |Support the development of the interregional dialogue EU/LAC |1. Promote a more efficient use of remittances in the macro-economic development of the country.2. Establish and/or develop systems for data collection and treatment in the field of migration flows. |3,0 |2005 | |Sub-Saharan Africa |All the countries of the region. |Migration and development + Legal Migration |Art. 2 § 1 a & b & d | Support improvement of laws, policies and management structures in the field of migration especially through actions of regional character. |1. Reinforce the link between migration and development (notably by improving transfer systems for remittances, enhancing the role of diasporas, limiting 'brain drain', favouring "brain circulation" and starting experiences at intra-regional level).2. Facilitation and circulation of legal migrants.3. Fight against smuggling of human beings and illegal immigration.4. Develop the capacity of authorities and responsible organisations to collect and analyse data on migrants and to manage the questions related to migration. |5,0 |2005 | |Sub-Saharan Africa |Countries receiving important quantities of refugees (with a priority for Tanzania) |Asylum and International Protection |Art. 2. § 1 c |Develop sustainable solutions in favour of refugees |Reinforce the capacity of protection in the host regions especially in order to 1) support the management capacity of the national authorities 2) develop registration and documentation systems for refugees et 3) tackle the problems concerning their integration in the host regions |4,0 |2005 | | | | | | | |40,350,000 | | |

    [1] Žr. 2005 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Išorės veiksmai vykdant temines programas pagal 2007–2013 m. būsimą finansinę perspektyvą“ [KOM(2005) 324 galutinis].

    [2] 14292/1/04 REV 1, Pirmininkaujančios valstybės narės išvados – Briuselis, 2004 m. gruodžio 8 d., 1.6.1 skyrius.

    [3] KOM(2005) 621.

    [4] Pavadinimas „Aeneas“ pasirinktas pagal Virgilijaus „Eneidos“ herojaus vardą.

    [5] 2004 m. skirta 30 mln. EUR, 2005 m. – 45 mln. EUR, 2006 m. – 45 mln. EUR, 2007 m. – 60 mln. EUR, o 2008 m. – 70 mln. EUR (preliminarus metinis paskirstymas).

    [6] Tai taip pat paaiškina, kodėl daugiau nebus įgyvendinama pataisyta 2006 m. AENEAS programos (2004–2006 m.) informacinio dokumento versija, kurioje turėjo būti planuojama šios programos veikla 2007–2008 biudžetiniams metams ir kuri buvo įtraukta į Hagos programą (2.7 punkto b papunktis), kurią Taryba patvirtino 2005 m. birželio 10 d., įgyvendinantį veiksmų planą. .

    [7] Bendrija dalyvaus finansuojant 26 projektus Šiaurės Afrikoje, Balkanuose, Rytų Europoje, Pietų ir Rytų Azijoje, iš viso skirdama iki 30 mln. EUR; žr. į I priedą.

    [8] Šia veiklos programa Bendrija galės prisidėti prie projektų Šiaurės Afrikoje ir Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Vidurio Rytuose, Rytų Europoje, Vidurio Azijoje, Balkanuose, Turkijoje, Kinijoje, Lotynų Amerikoje ir Karibų salose finansavimo, kuris sieks iki 45 mln. EUR; žr. II priedą.

    [9] Šiuo metu pagal AENEAS programą po kvietimo teikti paraiškas suteikiamos paramos dydis gali būti ne mažiau nei 500 000 EUR ir ne daugiau nei 2 000 000 EUR, o parama turi sudaryti ne daugiau nei 80%, bet ne mažiau nei 50% visų kriterijus atitinkančių veiklos išlaidų.

    [10] Bendradarbiavimas su narystei besirengiančiomis šalimis, įskaitant Vakarų Balkanus, migracijos ir prieglobsčio srityse ir toliau bus finansuojamos pagal Pasirengimo narystei priemonę ( angl. IPA), kaip sudėtinė nacionalinių programų dalis.

    [11] 2005 m. Tarptautinio migracijos politikos plėtros centro ( angl. International Centre for Migration Policy Development (ICMPD)) organizuoto seminaro pavadinimas.

    [12] KOM(2002) 703

    [13] Šiuo klausimu žr. į 2003 m. gegužės mėn. Tarybos išvadas dėl migracijos ir vystymosi.

    [14] KOM(2005) 390.

    [15] KOM(2003) 336.

    [16] KOM(2004) 811.

    [17] KOM(2005) 669.

    [18] KOM(2005) 642.

    [19] Taip pat žr. pirmininkaujančios valstybės ir 2005 m. gruodžio 15 ir 16 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadų I priedą – Bendras požiūris į migraciją.

    Top