52005DC0124

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 6.4.2005

KOM(2005) 124 galutinis

2005/0034 (CNS)

2005/0035 (CNS)

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl 2007–2013 m. Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos sudarymo

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2007—2013 m. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2007–2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą

(pateikta Komisijos) {SEK(2005) 436}

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

dėl 2007–2013 m. Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos sudarymo

Komunikatas dėl Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos sukūrimo yra nuoseklių pasiūlymų, kuriais siekiama teikti tinkamą paramą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei pagal 2007 m. finansines perspektyvas, dalis. Iš tikrųjų, būtina lygiagrečiai ir lygiai taip pat intensyviai plėtoti visus tris pagrindinius laisvės, saugumo ir teisingumo tikslus, tokiu būdu leidžiant taikyti subalansuotą požiūrį, pagrįstą demokratijos, pagarbos pagrindinėms teisėms ir laisvėms bei teisinės valstybės principais. Kiekvieną šių tikslų remia pagrindų programa, kiekvienoje politikos kryptyje numatydama būtiną tinkamų intervencijų suderinamumą ir aiškiai susiedama politinius tikslus su jiems įgyvendinti turimais ištekliais. Be to, ši struktūra atspindi esminį laisvės, teisingumo ir saugumo srityje turimos finansinės paramos supaprastinimą ir racionalizavimą, leidžiantį pasiekti didesnį prioritetų skirstymo lankstumą ir didinti visuotiną skaidrumą.

1. ĮVADAS

Savo komunikatuose, apibrėžusiuose 2007–2013 m. finansinių perspektyvų strategines kryptis[1], Komisija jau yra pabrėžusi tikslą remti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą, skirdama tam pakankamai finansinių išteklių, ir įtraukdama jį į naująją antraštę, susijusią su „Pilietybe, laisve, saugumu ir teisingumu“. Vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos apibrėžtais tikslais, siūloma Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programa būtų atsakas į pirmiau išvardintus iššūkius.

Laisve galima džiaugtis tik įstatymo numatytoje asmens saugumą garantuojančioje aplinkoje. Visų pirma, piliečių laisves ir teises galima garantuoti tik tada, kai jos yra pakankamai apsaugotos nuo nusikalstamų veikų, keliančių grėsmę ne tik asmens laisvei ir teisėms, bet ir visai demokratinei visuomenei bei teisinei valstybei.

Kadangi valstybės narės prisiima atsakomybę laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje visiems asmenims užtikrinti laisvę ir saugumą, Europos institucijos taip pat privalo prisidėti prie kovos su saugumo rizika, su kuria piliečiai susiduria kasdieniame savo gyvenime. Piliečių gyvybės ir nuosavybės apsauga yra esminis tikslas, suteikiantis teisėtumą viešiesiems įgaliojimams ir viešajai politikai, o piliečiai tikisi, kad su grėsme jų sveikatai ir saugumui bus kovojama Europos lygmeniu. Be to, sienų neturinčioje Europoje laisvė suteikia Sąjungai ypatingą atsakomybę.

Terorizmo ir kitokio nusikalstamumo formų grėsmė potencialiai neaplenkia nė vieno Sąjungos piliečio. Teroro aktai nėra tik visos Europos Sąjungos ar tik konkrečios šalies rūpestis, nes yra nukreipti prieš vertybes, kurių pagrindu buvo sukurta Sąjunga. Nors organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas jau seniai buvo pripažinti esminiais Europos saugumo aplinkai grėsmę keliančiais veiksniais (pavyzdžiui, 2003 m. gruodžio 12 d. Europos saugumo strategijoje), Sąjungos atsakomybei priklauso gerinti organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kovą su juo apskritai. Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje apibrėžti aiškūs Sąjungos įgaliojimai suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą, ypač terorizmą, prekybą žmonėmis ir nusikaltimus prieš vaikus, neteisėtą prekybą narkotikais bei ginklais, korupciją bei sukčiavimą per glaudesnį policijos pajėgų, muitinės ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.

Paaiškėjus, jog šioje politikos srityje reikia nepaprastai daug veiksmų, prasidėjo procesas, kuriame Sąjungos vaidmens svarba nuolat auga. Pagal vadinamąjį Vienos veiksmų planą[2] atliktas darbas ir 1999 m. įvykusios Tamperės Europos Vadovų Tarybos pateiktos gairės buvo sėkmingos. Nors laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės kūrimo metu Sąjunga buvo įpratusi susitelkti ties teisėkūra, kuriai buvo skirta gana nedidelė finansinė parama, šiuo metu Sąjungos darbas šioje srityje turėtų pereiti į etapą, kuriame labiau dominuotų veiklos aspektai. Visų pirma, kalbant apie teroristinius išpuolius, pažymėtina, kad dar labiau sustiprėjo būtinybė spręsti saugumo klausimus, kam yra būtinas operatyvesnis ir visapusiškesnis požiūris.

2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintos Hagos programos pagrindu, taip pat atsižvelgiant į Sutartį dėl Konstitucijos Europai, reikės papildomai sustiprinti ir išplėtoti Europos lygmeniu terorizmo prevenciją bei kovą su terorizmu ir kitomis nusikalstamumo formomis. Tai privalo apimti valstybių narių pastangų stiprinimą ir suderinimą, daugiau dėmesio skiriant tinkamam teisėkūros ir politinių priemonių taikymui. Pridėtinės intervencijų šioje srityje vertės Europai galima gauti, jeigu Sąjunga veiks kaip katalizatorius: ES finansuojamas bendradarbiavimas didina supratimą apie bendrus spręstinus uždavinius ir grėsmę, taip pat apie kitus valstybėms narėms bendrus klausimus ir vertybes, tokiu būdu palengvindamas bendrojo požiūrio formavimąsi srityse, tradiciškai glaudžiai susijusiose su šalies suverenitetu. Be to, finansinė parama gali užtikrinti sąžiningą pasidalijimą pareigomis tarp valstybių narių stiprinant tarpusavio solidarumą ir pasiekiant visapusiškos naudos, kai visos ES mastu įgyvendinama veikla verta jai skirtų lėšų.

2. SIūLOMA SAUGUMO IR LAISVIų APSAUGOS PAGRINDų PROGRAMA

2.1. Programos tikslai ir struktūra

Siekiant reaguoti į pirmiau apibrėžtus uždavinius, siūloma sukurti Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programą. Pagrindų programos tikslas yra „užtikrinti veiksmingą operatyvinį bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, įskaitant jo padarinius, organizuotu nusikalstamumu ir kitomis nusikalstamumo formomis, remti žvalgybos duomenų teikimą Europos lygmeniu ir stiprinti nusikalstamumo ir terorizmo prevenciją siekiant skatinti saugią visuomenę valstybėse narėse, grindžiamą teisinės valstybės principu“.

Remdamasi Hagos programa ir tolesne būsimųjų saugumo srities poreikių analize, Komisija daro išvadą, kad pagrindų programa visų pirma turėtų būti siekiama tokių konkrečių tikslų:

- Pirma, finansinės intervencijos turėtų ir toliau remti bei plėtoti teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių valdžios institucijų ir susijusių ES įstaigų koordinavimą, bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą. Vykdant šią pagrindinę veiklą, ypatingas dėmesys turės būti skiriamas siekti geresnių galimybių teisėsaugos institucijoms gauti informaciją ir žvalgybos duomenis, jais keistis ir juos tvarkyti, ir papildyti tokį informacijos prieinamumą tinkamomis, pagrįstomis ir skaidriomis duomenų apsaugos priemonėmis. Tai prisidėtų prie valstybių narių teisėsaugos institucijų darbo kokybės ir veiksmingumo. Dar vienas svarbus elementas bus galiojančių ir būsimų politinių ir teisėkūros priemonių, įskaitant jų taikymą ir veiksmingumą, įvertinimas ES lygmeniu.

- Antra, daugiau dėmesio turėtų būti skiriama viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių ir strategijų skatinimui ir kūrimui nusikalstamumo prevencijos, statistikos ir kriminologijos, taip pat nukentėjusiųjų ir nusikaltimo liudytojų apsaugos srityse. Taigi, pagrindiniais reikalavimais bus viešųjų ir privačių suinteresuotų šalių (pvz., teisėsaugos institucijų, administracinių, verslo ir nukentėjusiems skirtų organizacijų) konstruktyvus dialogas, gera statistinė bazė ir geresnis kriminologinių reiškinių suvokimas. Siekiant parengti visapusišką, tinkamą ir subalansuotą atsaką įvairioms nusikalstamumo formoms, visose valstybėse narėse ateityje nusikalstamumo prevencija turėtų tapti horizontalios atsakomybės sritimi, t.y. tapti integruota kitų politikos krypčių apibrėžimo ir įgyvendinimo dalimi.

- Trečia, visose valstybėse narėse nuolat auga poreikis potencialiai ir faktinei terorizmo grėsmei taikyti koordinuotą požiūrį prevencijos, parengties, krizių ir jų padarinių valdymo srityse. Parengties srityje programos tikslas – visų pirma siekti skatinti, remti ir įvertinti keitimąsi praktinėmis žiniomis, patirtimi ir standartais dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, atliekant rizikos ir poreikių vertinimus ir kuriant bendrus saugumo standartus. Krizių ir jų padarinių valdymo srityje programos tikslas – sukurti, įgyvendinti ir skatinti veiksmingas ir integruotas ES krizių valdymo priemones, užtikrinančias skubų ir veiksmingą keitimąsi informacija tarp teisėsaugos, saugumo ir civilinės saugos institucijų bei jų tarpusavio bendradarbiavimą.

Sutartyse buvo apibrėžti skirtingi šių tikslų įgyvendinimo teisiniai pagrindai. Viena vertus, teisėsauga, policijos bendradarbiavimas ir nusikalstamumo prevencija apskritai priklauso Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies sričiai (29–42 straipsniai). Antra vertus, parengtis kovai su teroristiniais išpuoliais ir jų padarinių valdymas laikytinas konkrečia veiklos sritimi, papildančia bendros civilinės saugos priemones, apibrėžtas Europos bendrijos steigimo sutartyje (3 straipsnio 1 dalies u punkte). Turint omenyje šiuos iš esmės besiskiriančius teisinius režimus, pagrindų programą turės sudaryti dvi skirtingos teisinės priemonės.

Pirmoji teisinė priemonė bus skirta nusikalstamumo prevencijai ir kovai su nusikalstamumu; ji bus paremta Europos Sąjungos sutarties 30 straipsniu ir 34 straipsnio 2 dalies c punktu. Ši programa apims tris temines sritis: teisėsaugą, nusikalstamumo prevenciją ir kriminologiją, nukentėjusiųjų ir nusikaltimo liudytojų apsaugą. Antroji teisinė priemonė bus skirta teroristinių išpuolių prevencijai, parengčiai ir padarinių valdymui; ji bus paremta Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsniu.[3]

Komisija neseniai pristatė išsamias strategijas ir pasiūlymus dėl daugelio šių sričių. Visų pirma, šioje vietoje galima pateikti nuorodą į 2004 m. spalio 20 d. keturis Komisijos komunikatus dėl terorizmo[4], dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo kovojant su teroristiniais išpuoliais[5], dėl policijos ir muitinės bendradarbiavimo stiprinimo ES[6], dėl geresnių sąlygų teisėsaugos institucijoms gauti informaciją sudarymo[7]. Įvairiuose ekspertų susitikimuose susijusiomis temomis Komisija taip pat tarėsi su ekspertais ir valstybėmis narėmis bei tęs tokį tarimąsi ir ateityje.

2.2. Pridėtinė vertė Europai

Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programa suteiks pridėtinės vertės galiojančioms nacionalinėms intervencijoms šioje srityje veikdama kaip katalizatorius: ES finansuojamas bendradarbiavimas didina valstybių narių supratimą apie bendrus klausimus ir vertybes, tokiu būdu palengvindamas bendrojo požiūrio formavimąsi šiose srityse, įskaitant teisės aktus. To bus pasiekta įgyvendinant sutartus ES politikos krypčių tikslus ir skatinant jų taikymą šalių nacionalinėje politikoje, remiant Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą bei vienodą jų taikymą visoje Europoje, skatinant bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmus bei kuriant viešojo bei privataus sektoriaus partnerystes.

Pridėtinės vertės Europai pobūdis kuriant saugią visuomenę valstybėse narėse šios pagrindų programos srityse bus įvertintas pritaikant bendrų įvertinimo kriterijų rinkinį. Pateikiame tokius šių kriterijų pavyzdžius:

- remti tik Europos lygmeniu reikalingą veiklą, skirtą palaikyti Europos Sąjungos tikslus, teisės aktus ir įgyvendinimo mechanizmus;

- remti veiklą, kuri papildys nacionaliniu lygmeniu finansuojamą veiklą;

- stiprinti nacionalinius mainus Europos lygmeniu, pasiekiant sąveikos ir masto ekonomijos poveikį;

- aktyviai įtraukti valstybių narių atstovus ir kitas suinteresuotąsias šalis į programos įgyvendinimą siekiant maksimalaus papildomumo su vykdoma veikla.

2.3. Papildomumas su politikos ir kitomis priemonėmis

Siekiant pasinaudoti sąveikos poveikiu, pagrindų programa papildys laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje veikiančių institucijų veiklą. Europos policijos biurui Europolui teks vis svarbesnis vaidmuo vykdant nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, prevencijos, atskleidimo ir tiriamąją veiklą. Artimiausiu metu jo finansiniai ištekliai galės būti skiriami iš Bendrijos biudžeto. Bus reikalaujama, kad pagal Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programą vykdomi tarpvalstybiniai ir nacionaliniai projektai sustiprintų ir papildytų Europolo veiklą nedubliuodami pastangų, vadovaujantis pagrindų programos dviejų priemonių metinėmis darbo programomis ir bendrais sutarčių sudarymo kriterijais, siekiančiais pridėtinės vertės Europai. Savaime aišku, kad pagal pagrindų programą vykdant Komisijos veiksmus bus visiškai atsižvelgiama į Europolo atsakomybės sritis. Atitinkami principai bus taikomi mokymo priemonėms pagal programas, susijusias su Europos policijos koledžo ( angl. CEPOL) veikla, kurią numatoma finansuoti iš Bendrijos biudžeto.

Be to, bus užtikrinamas visiškas papildomumas su kitomis Bendrijos programomis. Būsima Septintoji mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa leis visapusiškai paremti saugumo tyrimus, įskaitant teisėsaugos, terorizmo ar organizuoto nusikalstamumo prevencijos, privatumo ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų apsaugos teminėse srityse atliekamus tyrimus. Nors pagal Septintąją mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programą vykdomi saugumo tyrimų projektai bus orientuoti į technologijas (pradedant fundamentiniais tyrimais ir baigiant konkurencinio lygmens tyrimais), pagal ją bus įgyvendinami ir humanitariniai tyrimai (pvz., socialinėse ir ekonominėse srityse). Tuo tarpu Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programa bus orientuojamasi į konkrečių, tikslinių tyrimų finansavimą tokiose srityse kaip politikos parama ir technologijų taikymas, įgyvendinimas ar pritaikymas šiam tikslui. Tam tikrais atvejais, artimiausiu metu reikės paruošti konkrečius ypatingų poreikių sprendimo būdus, skirtus įgyvendinti specifinės ir konkrečios politikos srities projektą. Taigi, Saugumo ir laisvių užtikrinimo pagrindų programa finansuos tik nedidelį skaičių veiklos užduočių, tiesiogiai susijusių su konkrečios politinės srities projektų, įskaitant tyrimus, įgyvendinimu. Drauge su valstybėmis narėmis bus tvarkomi nusikalstamumo statistiniai duomenys, kur reikia pasitelkiant Bendrijos statistikos programą.

Siekdama, kad taptų įmanoma taikyti bendrą požiūrį kilus didelio masto ekstremalioms situacijoms, dėl pagalbos ekstremalių situacijų metu Komisija pasiūlė Solidarumo fondą bei Greitojo reagavimo ir parengties nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonę[8]. Abiejų priemonių taikymo sritis apims skubų reagavimą (pvz., išteklių sutelkimą kovai su katastrofa), finansinę pagalbą ekstremalioms situacijoms po krizės ir riboto dydžio paramą bendrajai parengčiai. Nors šios naujos priemonės numatys Bendrijos finansavimą kilus nepaprastoms ekstremalioms situacijoms apskritai , konkreti pagrindų programos Saugumas ir laisvių užtikrinimas sritis bus konkrečiai skirta teroristinių išpuolių prevencijai, parengčiai jiems ir padarinių valdymui.

Kovos su terorizmu srityje būtina sukurti konkrečią saugumo aplinką ir sukaupti žinias, aprėpiančias daugiau nei bendrasis saugumas ir civilinė sauga. Pavyzdžiui, būtina įvertinti infrastruktūros objektų pažeidžiamumą teroristiniams išpuoliams pagal tam tikras saugumo sąlygas ir standartus, kuriuos reikia išplėtoti greta bendrųjų saugumo standartų. Šioje srityje Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa orientuota į grėsmės ir rizikos vertinimus, nagrinėjančius, ką dar reikėtų pridurti prie galiojančių saugumo mechanizmų siekiant veiksmingai apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nuo teroristinių išpuolių; ji taip pat orientuota į konkrečių nepaprastosios padėties planų parengimą.[9] Tam tikru mastu programa leis remti novatoriškas priemones, kurias būtų galima perkelti į Sąjungos ar kitų valstybių narių lygmenį. Tačiau pačios valstybės narės bus atsakingos už savo infrastruktūros objektų saugumo didinimą atsižvelgiant į nustatytus poreikius ir, kur tinkama, pasinaudodamos struktūrinių fondų ar konkrečių sektorinių programų parama (pvz., transporto, energetikos, visuomenės sveikatos ar aplinkosaugos srityje). Konkrečiais Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programos tikslais siekiama išvengti dubliavimosi su šiais bendraisiais mechanizmais.

Pagrindų programa ir dviejomis jos priemonėmis labiau siekiama pagerinti vidaus saugumą. Vadovaujantis siūloma finansine struktūra, į Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programą nebus įtrauktas išorės aspektas. Į bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis bus tinkamai atsižvelgta siūlomos finansinės struktūros 4 antraštėje, įgyvendinant 2004 m. rugsėjo mėn. Komisijos pristatytas išorės pagalbos priemones. Pagal pagrindų programą siūlomose dviejose priemonėse bus įtraukti išorės ir vidaus saugumo saitai, pvz., numatant galimybę trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dalyvauti projektuose.

3. RACIONALIZAVIMAS IR SUPAPRASTINIMAS

3.1. Rėmimasis galiojančiomis priemonėmis

Šiose srityse kelerius metus ES remiamų veiksmų įvertinimai visiškai pripažįsta būtinybę ir toliau jų siekti, kadangi šiais veiksmais, kurie skirti konkrečioms ir realioms problemoms, prisidedama prie problemų sprendimo teigiamu būdu, papildant tose pačiose srityse nacionaliniu lygmeniu vykdomą veiklą. Tačiau šie vertinimai taip pat atskleidė keletą silpnųjų vietų, kurias būtina sustiprinti siekiant dar geresnių ES veiksmų rezultatų. Iš tiesų, esant dabartinei padėčiai, kai ribotos trukmės ir visa apimančio nuoseklumo neturinčioms priemonėms skiriamas nedidelis biudžetas pagal gausybę biudžeto eilučių ar ad hoc finansavimas, neįmanoma užtikrinti, kad Sąjungoje vykdoma veikla būtų pakankamai veiksminga tikslams pasiekti ir turimiems žmogiškiesiems bei finansiniams ištekliams maksimaliai išnaudoti. Įgyvendinant šias programas visiškai atskirai, tai neleidžia pasiekti optimalios teigiamos sąveikos ir net gali tapti bereikalingo dubliavimosi priežastimi. Galiausiai, siekiant kaip įmanoma geriausių rezultatų, būtina iš naujo įvertinti intervencijų tikslus ir pobūdį bei kiekvienos programos mastą.

Pagrindų programa atsižvelgs į šiuo metu šiose srityse galiojančių intervencijų patirtį, visų pirma į šiuo metu vykdomos pagrindų programos dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ( angl. AGIS)[10] bei ankstesnių programų patirtį. Nors nuodugnus AGIS programos įvertinimas tebevyksta, jau dabar galima pasakyti, kad ši programa pasirodė esanti labai naudinga ir pastebimai prisidėjo prie nacionalinių valdžios institucijų ir įstaigų savitarpio supratimo gerinimo. Nepaisant to, naujosios finansinės perspektyvos, Hagos programa ir Sutartis dėl Konstitucijos Europai sąlygoja atitinkamų finansinių programų strateginį perorientavimą. Taigi, Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programa pakeis AGIS programą nuo 2007 m.

Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo srityje reikėtų imtis parengiamųjų veiksmų vykdant kovos su terorizmu bandomąjį projektą. Bandomąjį projektą numatoma pradėti 2005 m. pradžioje; juo bus siekiama, inter alia, pagerinti nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą teroristinių išpuolių, visų pirma valstybių sienas peržengiančių teroristinių išpuolių, prevencijos, parengties ir reagavimo srityje, didinti viešųjų subjektų gebėjimus ir technologinius pajėgumus, viešojo ir privataus sektoriaus saugumo dialogą. Būsima Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa didžia dalimi išplėtos šią parengiamąją veiklą.

3.2. Bendrojo valdymo priemonės

Pagrindų programos sukūrimo šioje srityje tikslas – supaprastinti ir racionalizuoti struktūrą finansiniu, teisiniu ir valdymo požiūriu, racionalizuoti biudžeto struktūrą, didinti programų nuoseklumą ir suderinamumą ir vengti pastangų dubliavimosi. Dvi konkrečios programos bus paremtos bendrais vykdymo metodais: jas valdys Komisija (iš esmės tiesioginio centralizuoto valdymo būdu), kuriai talkins komitologijos komitetas; veiksmų ir intervencijų pobūdis (Komisijos, tarpvalstybiniai ir nacionaliniai projektai) bus suderintas drauge su atitikimo reikalavimams kriterijais.

Nors abi konkrečios programos bus valdomos centralizuotai, vėlesniame etape neatmetamas centralizuoto netiesioginio valdymo naudojimas.[11] Išsamiai išnagrinėjus alternatyvius vykdymo mechanizmus, tokius kaip pasidalijamasis valdymas, paaiškėjo, kad jie nėra ekonomiškai pagrįsti turint omenyje sąlyginai nedideles sumas. Sujungus dvi kryptis į vieną struktūrą ir suderinus bei supaprastinus jų procedūras, taip pat bus galima pasiekti racionalizavimo. Pavyzdžiui, stebėsenos ir įvertinimo procedūrų racionalizavimas leis pasiekti geresnių rezultatų ir palengvins geros praktikos perdavimą.

Tiek, kiek buvo tinkama, taip pat buvo sukurti bendri metodai drauge su kitomis dviejomis pagrindų programomis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje (Pagrindinės teisės ir teisingumas, Solidarumas ir migracijos srautų valdymas). Visos drauge šios trys pagrindų programos sudaro nuoseklų priemonių „paketą“.

Apskritai, palyginus su pirmiau aprašyta esama padėtimi, naujoji pagrindų programa yra svarbus žingsnis supaprastinimo, veiksmų apimties ir lankstumo požiūriu. Galima išvardinti tokius pagrindinės programos pranašumus:

- pagrindų programa apjungs visą veiklą, susijusią su teisėsauga ir nusikalstamumo prevencija plačiąja prasme, įskaitant politikos formavimą, žvalgybą, „atsparumą“ nusikalstamai veiklai, sąmoningumo ugdymą, liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą, parengtį ir padarinių valdymą (atitinkamai, teisminė veikla, susijusi su civilinėmis ir baudžiamosiomis bylomis bei pagrindinėmis laisvėmis, bus sujungtos į Pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programą);

- tai leidžia sutelkti išteklius ir sumažinti biudžeto eilučių skaičių, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą ir galimybę įvertinti pridėtinę vykdomų veiksmų vertę;

- šios srities finansavimo sąlygos ir būdai bus visiškai suderinti, kas padidins sąnaudų efektyvumą, aiškumą ir supaprastins naudojimą, padės išskirti ir įvertinti prioritetus;

- bus numatyta galimybė valstybėse narėse remti novatoriškus projektus, kuriuos potencialiai galima perkelti į ES lygmenį ir taip pasiekti atsvaros poveikį; valstybės narės taip pat turės galimybę išreikšti tam tikrus prioritetus nacionaliniams projektams;

- Komisijos projektų finansavimo ir bendro finansavimo sąlygos ir būdai bus išaiškinti ir supaprastinti (pvz., tarpvalstybiniams projektams reikės mažiau partnerių);

- komitologijos nuostatos bus suprastintos ir suderintos su kitomis Bendrijos programomis;

- Bendrijos finansinių interesų stebėsenos ir apsaugos taisyklės bus sustiprintos ir išaiškintos;

- visų pirma bus pastebimai sustiprinta pagrindų programa, skirta teroristinių išpuolių padarinių valdymui ir parengčiai.

Galiausiai, pagrindų programa taip pat buvo sukurta atsižvelgiant į Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Konstitucija panaikins teisinę trintį, kylančią dėl šiuo metu galiojančiose sutartyse įtvirtintos „ramsčių“ struktūros, ir išaiškins bei sustiprins kovos su nusikalstamumu veiksmų (III-272 straipsnis), teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo (III-275 straipsnis) ir civilinės saugos (III-284 straipsnis) teisinį pagrindą, siekiant papildomo sąveikos poveikio, įskaitant su atitinkamomis institucijomis. Tačiau, įsigaliojus Konstitucijai, dviejose Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos teisinėse priemonėse jokių esminių pakeitimų nereikės atlikti.

4. FINANSINIAI IšTEKLIAI

2007–2013 m. Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programai numatyta bendra suma sudaro 745 milijonus eurų (galiojančiomis kainomis). Iš šios sumos 597,6 milijono eurų numatyta skirti Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programai, o 137,4 milijono eurų – Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programai. Iš orientacinės sumos pridedama 10 milijonų eurų administravimo išlaidoms.

Be to, 2007–2013 m. numatyta skirti 554,4 milijono eurų sumą Europolui, o per tą patį laikotarpį CEPOL numatyta skirti suma siekia 64,4 milijono eurų.

Šios sumos buvo apskaičiuotos remiantis pirmiau aprašytų poreikių įvertinimu. Kur įmanoma, buvo atsižvelgta į su saugumo klausimais susijusių galiojančių veiksmų ir programų sukauptą patirtį. Turint omenyje, kad didelė dalis finansiškai remtinos veiklos susijusi su sąlyginai naujomis Europai sritimis, buvo pasirinktas gana atsargus požiūris. Dėl nacionalinių projektų pažymėtina tai, kad programų pradžioje skiriamas gana nedidelis pradinis finansavimas. Siekiant skirti pakankamai laiko kompetentingoms valdžios institucijoms pasirengti novatoriškų nacionalinių projektų pristatymui, didžiąją finansinių išteklių dalį siūloma sutelkti antrajam programavimo laikotarpiui. Po 2010 m. numatytos atlikti vidurio laikotarpio peržiūros novatoriškų projektų dalis valstybėse narėse gali būti iš esmės padidinta. Bet kuriuo atveju, palyginus su susijusiomis struktūrinių fondų priemonėmis, apskaičiuotos sumos yra santykinai nedidelės. Todėl pajėgumų didinimui bus įmanoma tik riboto dydžio parama. Srityse, kuriose buvo nustatyti didelio masto pajėgumų didinimo ar infrastruktūros poreikiai, gali tekti apsvarstyti „bendrųjų“ fondų, skirtų sanglaudai, regioninės plėtros ar mokslinių tyrimų bei technologijų plėtros, naudojimą.

5. IšVADOS

Naujosios finansinės perspektyvos, Hagos programa laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimui ES, taip pat būsimas Sutarties dėl Konstitucijos Europai ratifikavimas sąlygos galiojančios teisinės ir finansinės struktūros pertvarkymą vidaus saugumo srityje.

Siūloma pagrindų programa suderins, supaprastins ir racionalizuos finansines intervencijas saugumo srityje. Ji įgalina Sąjungą imtis būtinų žingsnių, kad ji galėtų veiksmingai ginti savo piliečių teises ir laisves nuo terorizmo ir kitų nusikalstamumo formų. Pagrindų programa susideda iš dviejų suderintų ir vienas kitą papildančių teisinių priemonių, drauge numatančių gerą teisinę ir finansinę struktūrą bei būtiną lankstumą naujiems uždaviniams spręsti. Drauge su Pagrindinių teisių ir teisingumo bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programomis, ji bus tinkamas pagrindas siekti išplėtoti ir išsaugoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

PRIEDAS

dėl 2007–2013 m. Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos sudarymo

Papildomumas su agentūrų veikla ir kitomis priemonėmis laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje

Finansinėse perspektyvose yra numatytos kelios viena kitą papildančios priemonės, prisidėsiančios prie teisingumo, laisvės ir saugumo erdvei apibrėžtų politinių tikslų įgyvendinimo:

- pagrindų programos, pakeisiančios Komisijos šioje srityje administruojamų biudžeto eilučių gausybę;

- agentūrų ir Bendrijos ar Sąjungos įstaigų finansavimas iš Bendrijos biudžeto;

- susijusių didelio masto informacinių sistemų sukūrimas ir valdymas.

Naujosiose finansinėse perspektyvose turėtų būti įtrauktos su pirmiau nurodytos pagrindų programos sritimi susijusios šios agentūros ar įstaigos:

- Europos policijos koledžas ( angl. CEPOL), kurį numatoma pertvarkyti į Europos Sąjungos įstaigą pagal 2004 m. spalio 1 d. Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (KOM(2004) 623 galutinis). Šiuo metu Europos policijos koledžą finansuoja vyriausybės.

- Įsigaliojus Konstitucijai, Komisija imsis priemonių, kad pertvarkytų vyriausybių šiuo metu finansuojamą Europos policijos biurą Europolą į ES įstaigą, finansuojamą iš Bendrijos biudžeto.

Remiantis pirmiau išvardintais elementais, pagrindų programose nėra įtraukti pirmiau minėtų Bendrijos agentūrų biudžeto ištekliai.

Tačiau šie ištekliai privalo būti įtraukti į teisingumo, laisvės ir saugumo politikai skirtas išlaidas būsimos Bendrijos finansinės struktūros 3 antraštėje.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. KONTEKSTAS

Siekiant garantuoti politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams įgyvendinti, atitikimą, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis politika paremtu požiūriu. Šiame kontekste laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų ateinančiais metais; taigi šiam tikslui bus skirtas žymiai didesnis finansavimas. Savo komunikatuose „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 metais“[12] ir „Finansinės perspektyvos 2007–2013 m.“[13] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Rengdama savo pasiūlymus pagal tris bendrąsias ir politika pagrįstas programas („Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“, „Pagrindinės teisės ir teisingumas“, „Saugumas ir teisių apsauga“) Komisija nustato aiškią struktūrą Bendrijos finansinių intervencijų plėtojimui remiant tris tikslus: teisingumą, laisvę ir saugumą.

2. VEIKSMų PAGRINDIMAS

2.1. Problemos analizė

Įgyvendindama tikslą palaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga yra pasiryžusi suteikti savo piliečiams aukšto lygio saugumą plėtodama terorizmo prevencijos ir kovos su terorizmu veiksmus. Paaiškėjus, jog šioje politikos srityje reikia nepaprastai daug veiksmų, prasidėjo procesas, kuriame Sąjungos vaidmens svarba nuolat auga. Be įvairių priemonių, kurių buvo imtasi teisėsaugos srityje, reikia sustiprinti prevencijos, parengties ir padarinių valdymo pastangas.

Europos Vadovų Taryba savo 2004 m. kovo 25 d. Deklaracijoje dėl solidarumo kovoje su terorizmu pareiškė, kad reikia tolesnių veiksmų stiprinant Sąjungos ir jos valstybių narių pajėgumus reaguoti į teroristinių išpuolių padarinius ir sušvelninti išpuolių prieš civilius gyventojus padarinius. Savo 2004 m. birželio mėn. išvadose dėl kovos su terorizmu Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą ir Komisiją „įvertinti valstybių narių pajėgumus tiek užkertant kelią bet kokiam teroristiniam išpuoliui, tiek likviduojant bet kokio teroristinio išpuolio padarinius, nustatant geriausią praktiką ir pasiūlant būtinas priemones. ... Dabartinis bendradarbiavimas civilinės saugos srityje turėtų būti stiprinamas, kad atspindėtų valstybių narių norą veikti solidariai teroristinio išpuolio bet kurioje valstybėje narėje atveju arba išpuolio prieš užsienyje gyvenančius ES piliečius atveju“. Šis darbas šiuo metu atliekamas įgyvendinant Bendrijos civilinės saugos mechanizmą, kuris konkrečiai skirtas civilinės saugos aspektams ir nepaprastųjų ekstremalių situacijų tiesioginiams padariniams, nežiūrint, koks jų pobūdis.

Reaguodama Komisija 2004 m. spalio 20 d. priėmė tris komunikatus dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir atsakomųjų priemonių, dėl parengties ir padarinių valdymo kovojant su terorizmu ir dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

Taryba šiuos komunikatus paminėjo savo Išvadose dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties ir atsakomųjų priemonių, kurios buvo priimtos 2004 m. gruodžio 2 d., įskaitant ES solidarumo programą dėl terorizmo grėsmės ir išpuolių padarinių. ES solidarumo programa pakeičia ankstesnę programą dėl cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės teroristinių išpuolių grėsmės.

Taryba nusprendė, kad Komisija jau veikiančiose struktūrose įsteigs integruotas ES priemones, skirtas krizėms su tarpvalstybinėmis pasekmėmis visoje ES valdyti. ARGUS sistema bus logistinė sąsaja, užtikrinsianti sparčius informacijos srautus tarp egzistuojančių greitojo įspėjimo sistemų, kurių tikslas yra didinti saugą ir saugumą, įskaitant ir teisėsaugos institucijų tinklą. Komisijoje bus įsteigtas krizių centras, kuris koordinuos pastangas, kad būtų galima įvertinti realias veikimo galimybes ir pasirinkti tinkamas atsakomąsias priemones krizės metu. Pagal Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP) bus įsteigtas Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo informacinis tinklas (CIWIN), kuris taip pat bus susietas su ARGUS. Taryba pabrėžė, jog būtinas integruotas į saugumą orientuotas požiūris. Kalbėdama apie ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Taryba konkrečiai minėjo rizikos ir grėsmės įvertinimus, terorizmo grėsmės nustatymą ir identifikavimą. Bendrai kalbant, saugumo klausimams reikalingas išsamesnis, labiau integruotas ir veiksmingesnis požiūris, kuris būtų neatsiejamas nuo finansinės intervencijos prioritetų perskirstymo.

Be to, Hagos programos 2.4 punkte aiškiai sakoma, kad „Europos Vadovų Taryba prašo Tarybą ir Komisiją savo esamose struktūrose sukurti visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines kompetencijas ir ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 1 d. įgyvendinti integruotą ir koordinuotą ES krizių valdymo mechanizmą, skirtą tarpvalstybinį poveikį turinčioms krizėms ES“.

2.2. Kelias pirmyn

Finansine prasme Komisijos atsakas į tuos poreikius ir reikalavimus yra išsami Saugumo ir laisvių apsaugos bendroji programa, įskaitant terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemonę, kurios tikslas bus užtikrinti tinkamą pirmiau nurodytų konkrečių mechanizmų įgyvendinimą ir veiksmingą pažeidžiamų infrastruktūros objektų apsaugą nuo terorizmo grėsmės. Papildant pastarąją priemonę bendrojoje programoje taip pat yra Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu priemonė. Abiejų konkrečių programų struktūra bus kiek įmanoma labiau suderinta.

Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa bus skirta teroristinio išpuolio prevencijai ir jo rizikos sumažinimui ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai. Programoje taip pat bus numatytos padarinių valdymo priemonės tiek, kiek jų nereglamentuoja Greitojo reagavimo priemonė nepaprastų ekstremalių situacijų atveju. Tos priemonės turės prisidėti prie ES kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kūrimo. Programa parūpins priemones visoje ES įgyvendinamiems Komisijos inicijuojamiems ir valdomiems projektams, numatys tarpvalstybinių projektų ir valstybėse narėse vykdomų (nacionalinių) projektų bendro finansavimo galimybę, siekiant labiau skatinti naujoves, kad įgytą patirtį būtų galima perkelti į tarpvalstybinį ir (arba) ES lygį. Visų pirma, manoma, kad tokių nacionalinių projektų rūšis pagerina šiuolaikines terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo technologijas ir metodologiją. Pilietinei visuomenei stengiantis neatsilikti nuo vis labiau tobulėjančių teroristų veiklos metodų, būtina žengti šį papildomą žingsnį.

2.3. Programos tikslai

a) Bendrųjų, specialių ir veiklos tikslų apibrėžimas

Svarbiausias Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos tikslas yra garantuoti piliečių teises ir laisves laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir apsaugoti juos nuo nusikalstamų veiksmų, kurie gali kelti grėsmę tiek asmens laisvėms, demokratinei visuomenei, tiek teisinei valstybei. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa padeda apsaugoti piliečius, jų laisves ir visuomenę nuo teroristinių išpuolių ir susijusių incidentų, bei apsaugoti ES kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, skatinant, remiant ir plėtojant parengties ir padarinių valdymo priemones.

Teroristinių išpuolių prevencijos ir parengties atžvilgiu specialia programa bus siekiama:

- skatinti, remti ir palaikyti rizikos ir grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektams vertinimus, įskaitant vietoje atliekamus įvertinimus, siekiant nustatyti galimus teroristinių išpuolių taikinius ir tikėtiną poreikį sustiprinti tų taikinių saugumą,

- remti ir palaikyti bendrų saugumo standartų kūrimą ir apsikeitimą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos praktinėmis žiniomis ir kitokia patirtimi,

- skatinti ir palaikyti koordinavimą ir bendradarbiavimą visoje ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje.

Teroristinių išpuolių padarinių valdymo atžvilgiu specialia programa bus siekiama:

- skatinti, remti ir palaikyti apsikeitimą praktinėmis žiniomis, patirtimi ir technologija, susijusia su galimais teroristinių išpuolių padariniais,

- skatinti, remti ir palaikyti atitinkamos metodologijos ir nepaprastųjų padėčių planų kūrimą ir

- užtikrinti, kad bendriesiems krizių valdymo, greitojo įspėjimo ir civilinės saugos mechanizmams realiuoju laiku būtų perduodamos konkrečios su terorizmu susijusios praktinės žinios.

b) Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis

Rengiant specialią programą ypatingas dėmesys buvo skirtas suderinamumo, papildomumo ir sąveikos su kitomis programomis, finansuojančiomis veiksmus gretimose ar susijusiose politikos srityse, kurios turi būti remiamos pagal skirtingus Sutartyje numatytus teisinius pagrindus, užtikrinimui.

Pirma, specialią programą papildo antra priemonė pagal bendrąją Saugumo ir laisvių apsaugos programą – speciali programa Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu , skirta teisėsaugai ir nusikalstamumo prevencijai pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį. Antra, užtikrinamas papildomumas atitinkamoms Pagrindinių teisių ir teisingumo bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosioms programoms tokiais klausimais kaip pagalba nukentėjusiesiems, teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir neteisėta imigracija.

Trečia, programa papildo kitas Bendrijos programas, tokias kaip naujoji Greitojo reagavimo ir parengties nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonė, Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa, naujoji ES solidarumo priemonė[14] arba struktūriniai fondai[15]. Tos naujosios priemonės bendraisiais atvejais teiks Bendrijos finansavimą nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, įskaitant greitąjį reagavimą (pvz. išteklių skyrimą kovai su katastrofų padariniais), finansinę paramą ekstremalioms situacijoms po krizės ir riboto dydžio paramą parengti greitąjį reagavimą. Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos nuostatos dėl prevencijos, parengties ir padarinių valdymo pridės prie šio bendrojo mechanizmo konkrečias priemones, skirtas kovai su terorizmo grėsme.

Kovojant su terorizmu reikia konkrečios saugumo užtikrinimo aplinkos ir žinių, kurios yra platesnės už bendras saugumo ir civilinės saugos sampratas. Pavyzdžiui, infrastruktūros objektų pažeidžiamumą nuo teroristinių išpuolių reikia įvertinti pagal konkrečius saugumo reikalavimus ir standartus, kuriuos reikia parengti papildant bendruosius saugos standartus. Šia prasme, Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialią programą sudaro grėsmės ir rizikos įvertinimai, analizuojant, kuo reikia papildyti bendruosius saugos mechanizmus, siekiant veiksmingai apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektus nuo teroristinių išpuolių, arba parengiant konkrečius nepaprastųjų padėčių planus[16]. Po to būtent valstybės narės privalo padidinti savo infrastruktūros objektų saugumą pagal nustatytus poreikius, kurie prireikus finansuojami iš struktūrinių fondų arba tam tikrų sektorių programų (pvz. transporto, energetikos, visuomenės sveikatos arba aplinkosaugos srityje). Bet kokiu atveju, konkretūs Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemonės tikslai nedubliuoja tokių Bendrijos finansavimo mechanizmų.

3. ĮVERTINIMAS

Komisijos darbo dokumentas, kuriame pateikiamas Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialios programos ex-ante įvertinimas ir preliminarus poveikio įvertinimas parodo, kad numatytiems tikslams pasiekti buvo pasirinkta tinkama politika.

4. TEISINIS PAGRINDAS IR POLITIKOS PRIEMONėS PAGRINDIMAS

4.1. Teisinis pagrindas

Kai nėra nustatyta konkrečiai, Europos bendrijos steigimo sutarties 308 straipsnis yra tinkamas teisinis pagrindas ne tik civilinei saugai, bet ir susijusioms prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemonėms.

Pagal dabartines sutartis, teisinių priemonių priėmimo tvarka šioje srityje ženkliai skiriasi nuo priemonių dėl policijos ir teisėsaugos bendradarbiavimo priemonių priėmimo (pastarajai taikoma Europos Sąjungos sutarties VI antraštinė dalis). Todėl neįmanoma vienoje teisinėje priemonėje suderinti visų aktualių bendrosios programos tikslų. Dėl šios priežasties siūlomos dvi priemonės: Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu speciali programa, kuri remiasi Europos Sąjungos sutartimi[17], ir Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa, kuri remiasi Europos bendrijos steigimo sutartimi.

4.2. Programoje numatyti veiksmai

Numatomi tokie įvairūs veiksmai:

- Komisijos inicijuoti ir valdomi europinės svarbos projektai, inter alia , koordinavimo mechanizmai ir tinklai, analitinė veikla, įskaitant tyrimus ir veiklą, skirtą specialiai su konkrečiais politikos projektais susijusių sprendimų kūrimui;

- tarpvalstybiniai projektai, kuriuos metinėse darbo programose nustatytomis sąlygomis inicijuoja ir valdo mažiausiai dvi valstybės narės (arba viena valstybė narė ir šalis kandidatė);

- nacionaliniai valstybių narių projektai toliau išdėstytomis sąlygomis ir kitomis sąlygomis, nustatytomis metinėse darbų programose.

Numatoma, kad nacionaliniai projektai reikalavimus atitiks tik kaip pradinės ar papildomos priemonės (rengiant ar papildant tarpvalstybinius ar Europos projektus), jeigu tų projektų rezultatus potencialiai galima perkelti į ES lygmenį arba jie kitu būdu daug prisideda prie Sąjungos vykdomos terorizmo prevencijos (kovos su terorizmu) politikos plėtojimo.

4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlyme atsižvelgiama į Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje ir pridedamame protokole nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Subsidiarumo atveju siūloma programa nemėginama kištis į sritis, kurioms taikomos kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, tačiau stengiamasi visą dėmesį skirti sritims, kuriose numatoma papildoma nauda Europos lygmeniu. Tokiu būdu galima manyti, jog didžioji programos remiamos veiklos dalis papildo nacionalines programas ir ja bandoma maksimaliai išnaudoti dviejų ar kelių valstybių narių (tarp kurių gali būti ir šalys kandidatės) įgyvendinamų veiksmų teigiamą sąveiką.

Dėl proporcingumo principo – pasiūlymas buvo parengtas siekiant kaip galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą – veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste yra kaip įmanoma bendresnio pobūdžio – bet ir administracinius ir finansinius reikalavimus, kurie bus taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą.

Remiantis protokole dėl abiejų principų taikymo nustatytomis gairėmis, akivaizdu, kad problemos, kurias šia programa ketinama spręsti, turi tarpvalstybinių aspektų, todėl bet koks veiksmas Sąjungos lygmeniu bus naudingas, palyginus su veiksmais valstybių narių lygmeniu.

4.4. Politikos priemonė

Šią Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį tiesiogiai valdys Komisija. Programa bus įgyvendinama dviem pagrindinėmis veiksmų rūšimis: kvietimais teikti pasiūlymus dėl projektų, pateikiamų pagal numatytus tikslus, finansavimo ir tiesiogiai Komisijos rengiamais veiksmais, siekiant minėtų tikslų, tačiau taip pat stebint ir įvertinant rezultatus ir prireikus siūlant adaptacijas ir pakeitimus.

4.5. Supaprastinimas ir racionalizavimas

Siūlomas požiūris prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių suderinamumą ir nuoseklumą bei išvengs jų dubliavimosi. Nors ateityje tolesnės plėtros etapams prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi atsisakant mažesnės reikšmės biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) ir pergrupuojant turimas programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Tokiu būdu bus pasiekta didesnė pusiausvyra tarp išlaidų ir susijusių administravimo sąnaudų.

Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau prašyti paramos pasinaudojant standartizuotu būdu bei suderintomis įgyvendinimo nuostatomis.

Komisija gali nuspręsti dalį biudžeto vykdymo patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte minimai vykdomajai žinybai. Tokią žinybą gali įsteigti Komisija pagal finansinio reglamento ir jo vykdymo taisyklių bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, nuostatas. Prieš priimdama sprendimą Komisija atlieka sąnaudų naudos analizę, nustatydama užsakomąsias paslaugas pateisinančias užduotis, koordinavimo ir kontrolės išlaidas, poveikį žmogiškiesiems ištekliams, galimybę sutaupyti lėšas, veiksmingumą ir lankstumą įgyvendinant užsakomąsias užduotis, naudojamų procedūrų supaprastinimą, užsakomosios veiklos artumą galutiniams naudos gavėjams, Bendrijos matomumą ir būtinybę išlaikyti tinkamą praktinių žinių lygį Komisijoje.

5. POVEIKIS BIUDžETUI

Bendra suma, numatyta Saugumo ir laisvių apsaugos bendrajai programai yra 745 milijonai eurų 2007–2013 m. laikotarpiui (galiojančiomis kainomis). Iš šios sumos 142,4 milijono eurų numatyta Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialiai programai.

6. IšVADA

Siūloma nauja priemonė atitinka Komisijos nustatytą kryptį politinėms ir finansinėms problemoms spręsti nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama esamas priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti ir užtikrinti būtiną lankstumą siekiant naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujo teisinio pagrindo, kuris bus sukurtas įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai.

2005/0034 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2007—2013 m. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 308 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 203 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[18],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[19],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[20],

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę[21],

kadangi:

(1) Terorizmo prevencija, parengtis ir padarinių valdymas yra svarbūs tikslo išlaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, aspektai.

(2) Bendrija privalo imtis būtinų priemonių sutrukdyti teroristams kėsintis į demokratijos vertybes, teisinę valstybę, atvirą visuomenę ir mūsų piliečių ir šalių visuomenės laisvę, bei sušvelninti bet kokio išpuolio padarinius, kai tai įmanoma.

(3) Hagos programoje, kurią 2004 m. lapkričio mėn. priėmė Europos Vadovų Taryba[22], raginama numatyti integruotas ir suderintas ES krizių valdymo priemones, turinčias tarpvalstybinį poveikį visoje ES.

(4) Peržiūrėtame Europos Sąjungos kovos su terorizmu veiksmų plane, kurį Europos Vadovų Taryba priėmė 2004 m. birželio 17–18 d.[23], be kitų dalykų prioritetas teikiamas teroristinių išpuolių prevencijai ir padarinių valdymui bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.

(5) 2004 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė peržiūrėtą Europos Sąjungos Solidarumo programą dėl terorizmo grėsmės ir teroristinių išpuolių padarinių[24], pabrėždama rizikos ir grėsmės įvertinimų, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, terorizmo grėsmės nustatymo ir identifikavimo mechanizmų ir politinės bei operatyvinės parengties ir padarinių valdymo pajėgumų svarbą.

(6) Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti[25], sukurtas 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimu (EB, Euratomas) Nr. 2001/792, numato betarpišką reagavimą į visas nepaprastas ekstremalias situacijas, tačiau mechanizmas nebuvo specialiai rengiamas teroristinių išpuolių prevencijai, parengčiai ir padarinių valdymui.

(7) Siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo, konkrečias terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemones reikėtų racionalizuoti ir finansuoti pagal vieną bendrąją programą.

(8) Siekiant teisinio tikrumo ir nuoseklumo bei kitų finansavimo programų papildomumo, reikėtų apibrėžti terminus „prevencija ir parengties priemonės“, „krizė ir padarinių valdymas“ ir „ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“.

(9) Siekiant integruoto ir koordinuoto ES požiūrio būtini Komisijos veiksmai, tam tikrais atvejais – drauge vykdant ir tarpvalstybinius projektus. Be to, naudinga ir tikslinga remti projektus valstybėse narėse tiek, kad jie suteiktų naudingos patirties ir žinių tolesniems veiksmams Bendrijos lygiu, visų pirma atliekant patikrinimus bei rizikos ir grėsmės įvertinimus.

(10) Taip pat tikslinga numatyti galimybę trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose.

(11) Reikia užtikrinti papildomumą kitoms Bendrijos ir Sąjungos programoms, tokioms kaip ES Solidarumo fondas ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonė, Bendrijos mechanizmas sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa ir struktūriniai fondai.

(12) Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šios programos tikslų, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tai galima geriau padaryti Bendrijos lygiu, Bendrija gali priimti priemones pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(13) Programos išlaidos turėtų neviršyti finansinės perspektyvos 3 antraštėje nustatytos ribos. Būtina numatyti lankstų programos apibrėžimą, kad reaguojant į poreikių raidą 2007–2013 m. būtų galima atlikti bet kokių numatytų veiksmų paskesnius pakeitimus. Todėl sprendimas apsiriboja bendru numatomų veiksmų apibrėžimu ir tų veiksmų atitinkamomis administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis.

(14) Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių užkertant kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų žengti būtinus žingsnius išieškant prarastas, neteisėtai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[26] dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[27] dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje.

(15) Atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto vykdymo priemones, atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už priemonių vykdymą ir valdymą, skaičiaus apribojimą bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir su jos panaudojimu susijusios administracinės naštos, reikia taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[28] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[29].

(16) Pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[30], 2 straipsnį, šio sprendimo įgyvendinimo priemonės turėtų būti priimamos naudojant to sprendimo 3 straipsnyje numatytą patariamąją procedūrą. Tai yra tikslinga, nes programa neturi didelio poveikio Bendrijos biudžetui.

(17) Europos bendrijos steigimo sutartis ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartis nenumato konkrečių įgaliojimų priimti šį sprendimą, išskyrus atitinkamai 308 ir 203 straipsniuose numatytus įgaliojimus,

NUSPRENDĖ,

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo šiuo sprendimu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą sudaroma Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa, toliau – programa.

Šis sprendimas netaikomas klausimams, kuriuos apima Greitojo reagavimo priemonė nepaprastoms ekstremalioms situacijoms.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame sprendime taikomi tokie sąvokų apibrėžimai:

1. „prevencija ir parengtis“ yra priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią ir (arba) sumažinti teroristinio išpuolio riziką ir (arba) jo pasekmes, visų pirma atliekant rizikos ir grėsmės įvertinimus, patikrinimus ir kuriant bendrus technologijos ir metodologijos standartus;

2. „padarinių valdymas“ yra teroristinių išpuolių padarinius vidurio laikotarpiu neutralizuojančios priemonės, būtinos apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę;

3. „ypatingos svarbos infrastruktūros objektai“ yra materialiniai ištekliai, paslaugos, komunikacijos, tinklai ir (arba) turtas, kurio pažeidimas ar sunaikinimas turėtų didelį poveikį piliečių sveikatai, saugai, saugumui ar ekonominei gerovei arba veiksmingam Europos Sąjungos ar jos valstybių narių vyriausybių darbui.

3 straipsnis

Bendrieji programos tikslai

1. Ši programa padeda apginti piliečius, jų laisves ir visuomenę nuo teroristinių išpuolių ir panašių incidentų bei apsaugoti Europos Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

2. Bendrieji programos tikslai padeda plėtoti kitas Sąjungos ir Bendrijos politikos kryptis, tokias kaip policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose, aplinkos apsauga, visuomenės sveikata, transportas, moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra ir ekonominė bei socialinė sanglauda.

4 straipsnis

Specialieji tikslai

1. Laikantis bendrųjų tikslų ir jeigu kitos specialiosios teisinės priemonės nenustato kitaip, programa skatina, remia ir plėtoja prevencijos, parengties ir padarinių valdymo priemones.

2. Teroristinių išpuolių prevencijos ir parengties jiems srityje programa siekiama:

4. skatinti, remti ir palaikyti rizikos ir grėsmės ypatingos svarbos infrastruktūros objektams įvertinimus, įskaitant vietoje atliekamus įvertinimus, siekiant nustatyti galimus teroristinių išpuolių taikinius ir tikėtiną poreikį sustiprinti tų taikinių saugumą,

5. remti ir palaikyti bendrų saugumo standartų kūrimą ir apsikeitimą ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos praktinėmis žiniomis ir patirtimi,

6. skatinti ir palaikyti koordinavimą ir bendradarbiavimą visoje ES ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos srityje.

3. Teroristinių išpuolių padarinių valdymo srityje programa siekiama:

7. skatinti, remti ir palaikyti apsikeitimą praktinėmis žiniomis, patirtimi ir technologija, susijusia su galimais teroristinių išpuolių padariniais,

8. skatinti, remti ir palaikyti atitinkamos metodologijos ir nepaprastųjų padėčių planų kūrimą,

9. užtikrinti, kad bendriesiems krizių valdymo, greitojo įspėjimo ir civilinės saugos mechanizmams realiuoju laiku būtų perduodamos specialiosios su terorizmu susijusios praktinės žinios.

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Siekiant įgyvendinti 3 ir 4 straipsniuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius tikslus ši programa teikia finansinę paramą tokioms veiksmų rūšims:

10. Komisijos inicijuotiems ir valdomiems europinės svarbos projektams;

11. tarpvalstybiniams projektams, kuriuose turi dalyvauti partneriai mažiausiai iš dviejų valstybių narių arba mažiausiai iš vienos valstybės narės ir šalies kandidatės;

12. nacionaliniams projektams valstybėse narėse, kurios:

13. rengia tarpvalstybinius projektus ir (arba) Bendrijos veiksmus („pradines priemones“),

14. papildo tarpvalstybinius projektus ir (arba) Bendrijos veiksmus („papildomos priemonės“);

15. prisideda prie novatoriškų metodų ir (arba) technologijų, kuriuos galima būtų perkelti į Bendrijos lygmens veiksmus, plėtojimo arba kuria tokius metodus ir technologijas, kuriuos numatoma perkelti į kitas valstybes nares ir (arba) šalis kandidates, arba

16. kitaip daug prisideda prie Sąjungos ir jos piliečių apsaugos nuo teroristinių išpuolių.

2. Finansinė parama visų pirma gali būti teikiama:

17. operatyvinio bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmams (stiprinti tinklų kūrimą, abipusį pasitikėjimą ir supratimą, nepaprastųjų padėčių planų rengimą, apsikeitimą informacija ir jos sklaidą, patirtį ir geriausią praktiką),

18. analitinei, stebėsenos, vertinimo, audito ir patikrinimo veiklai,

19. technologijų ir metodologijų plėtojimui ir perdavimui, visų pirma informacijos pasidalijimo ir sąveikumo srityje,

20. darbuotojų ir ekspertų mokymui, mainams, bei

21. sąmoninimo ir sklaidos veiklai.

6 straipsnis

Galimybė pasinaudoti programa

1. Paraiškas projektams gali teikti įstaigos ir organizacijos, kurių juridinio asmens statusas nustatytas valstybėse narėse.

2. Pasiūlymus nacionaliniams projektams, kaip nustatyta 5 straipsnio 1 dalies c punkte, Komisijai teikia valstybės narės. Komisija kiekvienais metais nustato pasiūlymų pateikimo datą ir nusprendžia, kuriuos pasiūlymus priimti pagal 8 straipsnio 4 dalį.

3. Tarpvalstybinių projektų atveju trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos gali dalyvauti kaip partnerės, tačiau joms neleidžiama pateikti projektų.

7 straipsnis

Intervencijos rūšys

1. Bendrijos finansinė parama gali būti teikiama tokiomis teisinėmis formomis:

22. dotacijomis,

23. viešųjų pirkimų sutartimis.

2. Bendrijos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai naudos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikram veiksmui pasirinkti nieko kito, ir suteikiamos skiriant dotacijas veiklai arba dotacijas veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbų programose.

3. Numatomos išlaidos papildomoms priemonėms, kurios atsiras sudarius viešųjų pirkimų sutartis, o tokiu atveju Bendrijos lėšomis bus mokama už paslaugų ir prekių pirkimus. Bus padengiamos inter alia projektų, politikos, informacijos ir pranešimų programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos.

8 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija vykdo Bendrijos finansinę paramą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, toliau – finansinis reglamentas.

2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, laikydamasi 3 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi jos specialieji tikslai, teminiai prioritetai, 7 straipsnio 3 dalyje numatytų papildomų priemonių aprašymas ir, prireikus, kitų veiksmų sąrašas.

3. Metinė darbo programa priimama 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

4. Vykdant dotacijų veiksmams įvertinimo ir skyrimo procedūras inter alia atsižvelgiama į tokius kriterijus:

24. atitikimą metinei darbo programai, 3 straipsnyje nurodytiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip nustatyta 4 ir 5 straipsniuose;

25. siūlomo veiksmo kokybę – veiksmo sumanymą, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus;

26. prašomą Bendrijos finansavimo sumą ir jos pagrįstumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus,

27. numatomų rezultatų poveikį 3 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip nustatyta 4 ir 5 straipsniuose.

9 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, o pirmininkauja Komisijos atstovas, toliau – komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai.

3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

10 straipsnis

Papildomumas

1. Bus siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, inter alia Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu[31] bei Baudžiamosios teisenos[32] programomis bei Mokslinių tyrimų ir plėtros pagrindų programomis, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemone.

2. Programa gali dalintis ištekliais su kitomis Bendrijos ir Sąjungos priemonėmis, visų pirma su Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programa, siekiant įgyvendinti tiek šios programos, tiek kitų Bendrijos (Sąjungos) priemonių tikslus atitinkančius veiksmus.

3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios finansinės paramos tam pačiam tikslui iš kitų Sąjungos (Bendrijos) finansinių priemonių. Programos naudos gavėjai teikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš Bendrijos biudžeto ir kitų šaltinių, ir informaciją apie rengiamas paraiškas dėl finansavimo.

11 straipsnis

Biudžeto ištekliai

Veiksmams skirti biudžeto ištekliai, numatyti šioje programoje, įrašomi į metinius asignavimus Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Atsižvelgdama į finansinių perspektyvų ribas, biudžeto valdymo institucija leidžia naudoti turimus metinius asignavimus.

12 straipsnis

Stebėsena

1. Norėdamas gauti programos finansavimą bet kokiam veiksmui, naudos gavėjas pateikia technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Baigiamoji ataskaita taip pat pateikiama per tris mėnesius nuo veiksmo pabaigos. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.

2. Nepažeidžiant Audito Rūmų drauge su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar departamentais pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 248 straipsnį atliekamo audito arba bet kurio kito patikrinimo, atlikto pagal tos Sutarties 279 straipsnio c punktą, pareigūnai ir kiti Komisijos tarnautojai gali atlikti pagal programą finansuojamų veiksmų patikrinimus vietoje, tarp jų ir atrankinius patikrinimus.

3. Įgyvendinant šią programą sudarytos sutartys ir susitarimai visų pirma numato, kad Komisija (arba bet koks jos įgaliotas atstovas) vykdo priežiūrą ir finansinę kontrolę, o prireikus ir patikrinimus vietoje, o Audito Rūmai – auditą.

4. Bendrijos finansinės paramos gavėjas penkerius metus nuo paskutinio bet kokiam veiksmui skirto mokėjimo gavimo užtikrina, kad Komisija galės susipažinti su visais veiksmo išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija, prireikus, patikslina iš pradžių patvirtintos finansinės paramos apimtį ar skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką.

6. Komisija imasi visų priemonių, būtinų patikrinti, ar finansuojami veiksmai vykdomi tinkamai ir laikantis šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatų.

13 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Bendrijos veiksmų, finansuojamų pagal programą, atveju bet kokiam Bendrijos teisės akto nuostatos pažeidimui taikomas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, įskaitant pagal programą nustatyto sutartinio įsipareigojimo pažeidimą dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių Europos Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala, darant nepagrįstas išlaidas.

3. Komisija sumažina, laikinai sustabdo arba išieško veiksmui suteiktą finansinę paramą, jeigu ji nustato pažeidimus, įskaitant neatitikimą šio sprendimo nuostatoms arba atskiram sprendimui arba sutarčiai arba susitarimui, suteikiančiam atitinkamą finansinę paramą, arba jeigu paaiškėja, kad negavus Komisijos pritarimo veiksmas buvo pakeistas prieštaraujant projekto pobūdžiui ar įgyvendinimo sąlygoms.

4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą atliktais darbais pateisinama tik dalis skirtos finansinės paramos, Komisija paprašo, kad paramos gavėjas per nurodytą laikotarpį pateiktų savo pastebėjimus. Jei paramos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti sugrąžinti jau išmokėtas sumas.

5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis prie laiku negrąžintų sumų pridedamos palūkanos.

14 straipsnis

Įvertinimas

1. Programa bus nuolat stebima, žiūrint, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla.

2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą ir išorinį programos įvertinimą.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

28. tarpinio įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d.;

29. komunikatą apie šios programos tęsinį ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

30. ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. KONTEKSTAS

Siekiant garantuoti politikos tikslų ir lėšų, skirtų tiems tikslams įgyvendinti, atitikimą, 2007–2013 m. finansinės perspektyvos nuo pat pradžių buvo rengiamos vadovaujantis politika paremtu požiūriu. Šiame kontekste laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas laikomas vienu iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų ateinančiais metais; taigi šiam tikslui bus skirtas žymiai didesnis finansavimas. Savo komunikate „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 metais“[33] ir „Finansinės perspektyvos 2007–2013 m.“[34] Komisija taip pat pabrėžė, kad siekiant būsimose finansinėse perspektyvose sukurti daugiau paprastumo svarbu naudoti teisinių priemonių pakeitimus. Rengdama savo pasiūlymus pagal tris bendrąsias ir politika pagrįstas programas („Solidarumas ir migracijos srautų valdymas“, „Pagrindinės teisės ir teisingumas“, „Saugumas ir teisių apsauga“), Komisija nustato aiškią struktūrą Bendrijos finansinių intervencijų plėtojimui remiant tris tikslus: teisingumą, laisvę ir saugumą.

2. VEIKSMų PAGRINDIMAS

2.1. Problemos analizė

Įgyvendindama tikslą palaikyti ir plėtoti Sąjungą kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga yra pasiryžusi suteikti savo piliečiams aukšto lygio saugumą, plėtodama nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu veiksmus, visų pirma per teisėsaugos institucijų, įskaitant policiją, bendradarbiavimą. Paaiškėjus, jog šioje politikos srityje reikia nepaprastai daug veiksmų, prasidėjo procesas, kuriame Sąjungos vaidmens svarba nuolat auga. Pradėjusi nuo vadinamojo Vienos veiksmų plano[35] ir remdamasi 1999 m. įvykusios Tamperės Europos Vadovų Tarybos nubrėžtomis gairėmis, Sąjungos veiklą iš esmės sudarė teisėkūros veiksmai ir finansinės paramos programos. Tolesnis Sąjungos vaidmens išaiškinimas numatytas Sutartyje dėl Konstitucijos Europai bei 2004 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtoje Hagos programoje. Visų pirma, kalbant apie teroristinius išpuolius, pažymėtina, kad dar labiau sustiprėjo būtinybė spręsti saugumo klausimus, dėl ko yra būtinas labiau integruotas ir operatyvesnis požiūris. Tuo pat metu Sąjungos vykdoma nusikalstamumo formų, išskyrus terorizmą, prevencijos ir kovos su nusikalstamumu politika turės pereiti į operatyvesnį etapą, išliekant vykstančio teisės aktų šioje srityje rengimo svarbai.

2.2. Kelias pirmyn

Siūlomas atsakas į šiuos uždavinius – išsami Saugumo ir laisvių apsaugos bendroji programa, kuri sujungia finansavimo galimybes pagal galiojančią AGIS programą su papildomais elementais ir prioritetais. Šiuos elementus ir prioritetus sudaro keitimosi informacija gerinimas su būtina IT parama, duomenų bazių indeksavimas ir sąveikumas, saugios ryšių technologijos ir metodologijos, pagrindinės sąvokos, tokios kaip žvalgyba pagrįsta teisėsauga, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ir novatoriški požiūriai į nusikalstamumo prevenciją. Kovos su terorizmu pastangas reikia susieti su civilinės saugos mechanizmais, užtikrinant tiek parengtį, tiek ir greitą reagavimą į terorizmo keliamą konkrečią riziką ir grėsmę. Abiejų specialių programų struktūra bus kiek įmanoma labiau suderinta.

Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu srityje tarpvalstybinių projektų pagal AGIS programą (mokymo, mainų programų, tyrimų, konferencijų, seminarų ir kitų bendradarbiavimą skatinančių priemonių) bendras finansavimas ir parama skiriant dotacijas veiklai pasirodė naudingi ir bus tęsiami pagal šį pasiūlymą. Tuo pačiu, siūloma Tarybos direktyva išaiškins Komisijos inicijuotų ir valdomų visoje ES vykdomų projektų finansavimo galimybes. Be to, bus įmanoma bendrai finansuoti dvišalius ir nacionalinius projektus, siekiant ir toliau skatinti inovacijas tam, kad būtų galima perkelti sukauptą patirtį į tarpvalstybinį ir (arba) ES lygmenį, tuo pačiu palengvinant tokių projektų paraiškų procedūras. Planuojama, kad ši papildoma finansavimo rūšis toliau išplėtos teisėsaugos ir nusikalstamumo prevencijos tikslams naudojamas technologijas ir metodologijų pasirinkimą. Kadangi viešosios įstaigos ir pilietinė visuomenė turi neatsilikti nuo nusikaltėlių pasitelkiamų vis įmantresnių metodų, ypač kai nusikalstamumas yra organizuoto pobūdžio ar nusikalstama veika peržengia valstybės sieną, šis papildomas žingsnis yra labai svarbus.

2.3. Programos tikslai

a) Bendrųjų, specialiųjų ir veiklos tikslų apibrėžimas

Svarbiausias Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos tikslas – garantuoti piliečių teises ir laisves laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje ir apsaugoti juos nuo nusikalstamų veikų, galinčių kelti grėsmę asmens laisvėms, demokratinei visuomenei ir teisinei valstybei.

Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialia programa visų pirma siekiama prisidėti prie aukšto lygio saugumo piliečiams užtikrinimo, užkardant ir kovojant su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu, ypač terorizmu, prekyba žmonėmis ir nusikaltimais prieš vaikus, neteisėta prekyba narkotikais bei ginklais, korupcija bei sukčiavimu.

Galima nustatyti tokias tris pagrindines šių bendrųjų tikslų temas:

- remti bei plėtoti teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių valdžios institucijų ir susijusių Sąjungos įstaigų koordinavimą, bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą,

- skatinti, remti ir plėtoti horizontalius metodus ir priemones, būtinas vykdant strateginę nusikalstamumo prevenciją ir kovą su nusikalstamumu, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, geriausią nusikalstamumo prevencijos praktiką, palyginamąją statistiką ir taikomąją kriminologiją, ir

- skatinti ir plėtoti nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos praktiką.

b) Papildomumas (suderinamumas) su kitomis priemonėmis

Rengiant programą ypatingas dėmesys buvo skirtas suderinamumo, papildomumo ir sąveikos su kitomis programomis, finansuojančiomis veiksmus gretimose politikos srityse, kurios turi būti remiamos pagal skirtingus Sutartyje numatytus teisinius pagrindus, užtikrinimui.

Pirma, programą papildo antroji priemonė pagal bendrąją Saugumo ir laisvių apsaugos programą, t.y. Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo speciali programa, kuria siekiama daugiau nei teisėsauga ir padarinių valdymas pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, nes ja yra numatoma būtina sąsaja su parengtimi ir padarinių valdymu, įskaitant pažeidžiamų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą.

Antra, reikia užtikrinti papildomumą su Pagrindinių teisių ir teisingumo bei Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrosioms programomis visų pirma šiais aspektais:

- pridedamas pasiūlymas susijęs su teisėsauga bendradarbiaujant policijai ir kitoms neteisminėms teisėsaugos institucijoms, tuo tarpu Pagrindinių teisių ir teisingumo programos baudžiamosios teisenos dalis skirta teismams;

- pagalbos nukentėjusiesiems srityje Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu speciali programa orientuota į nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikaltėlių grasinimų, tuo tarpu pirmiau minėtos Pagrindinių teisių ir teisingumo bendrosios programos priemonės skirtos suteikti pagalbą nukentėjusiesiems teismų, socialiniame ir (arba) administraciniame lygmenyje;

- neteisėtos imigracijos srityje pagal Solidarumo ir migracijos srautų valdymo bendrąją programą įsteigiamas išorinių sienų fondas skirtas keitimuisi specialiaisiais žvalgybos duomenimis, tuo tarpu Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu speciali programa skirta informacijos mainams tarp teisėsaugos institucijų.

Trečia, programa taip pat papildo kitas Bendrijos programas, tokias kaip Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa, ES Solidarumo fondas ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemonė bei struktūriniai fondai.

3. ĮVERTINIMAS

Komisijos darbo dokumentas, kuriame pateikiamas Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos ex-ante įvertinimas ir preliminarus poveikio įvertinimas rodo, kad numatytiems tikslams pasiekti buvo pasirinkta tinkama politika.

Pirmoji AGIS programos įgyvendinimo metinė ataskaita aiškiai rodo didžiulį galimų naudos gavėjų susidomėjimą. Komisija gavo daugiau pasiūlymų, nei buvo galima finansuoti iš turimo biudžeto.

Dauguma AGIS programos projektų skirti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui (48,2 % bendrai finansuotų projektų skaičiaus) arba nusikalstamumo prevencijai ir (arba) kovai su konkrečiomis nusikalstamumo formomis (37,5 % bendrai finansuotų projektų skaičiaus). Ataskaitoje taip pat teigiama, kad konferencijos ir seminarai yra neabejotinai svarbiausios veiklos rūšys, sudarančios beveik pusę (46,4 %) visų bendrai finansuotų projektų skaičiaus. Į antrąją pagal svarbą grupę, kurią sudaro 26,8 % visų projektų, įeina moksliniai tyrimai, studijos ir tinklų kūrimas. Mokymas ir mainų veikla, kurią dėl jos pobūdžio įgyvendinti sunkiau nei pirmiau minėtas veiklos rūšis, sudaro penktadalį (20,5 %) visų bendrai finansuotų projektų.

Ataskaitoje pripažįstama, kad didelis skaičiaus gautų paraiškų neatitiko kvietime teikti pasiūlymus nurodytų sąlygų, nes pareiškėjams buvo sunku užpildyti paraiškos formas ir kitas elektronines formas ar atitikti atitinkamus kriterijus.

Galima daryti išvadą, kad visų pirma novatoriškus metodus siūlantiems projektams būtina supaprastinti procedūrą valdymo, metodologijų ar technologijų prasme. Kartais gali būtu sudėtinga laiku surasti partnerių kitose valstybėse narėse, vykstant pradiniam ar novatoriškam projektų įgyvendinimo etapui. Todėl siekiant skatinti novatoriškus projektus, reikėtų pridėti dvišalių ir nacionalinių projektų galimybę.

Kaip dar vieną papildomą išvadą būtų galima paminėti, kad tokių visoje ES vykdomų veiksmų, kaip mokymai ir mainų programos ar koordinavimo mechanizmai bei tinklai atveju, dažnai būtina gauti iš Komisijos ir (arba), kur tinkama, atsakingų ES įstaigų, tam tikrus politikos orientyrus. Tai pagrindžia Komisijos inicijuotų ir (arba) valdomų projektų struktūros sustiprinimo ir išaiškinimo būtinybę.

4. TEISINIS PAGRINDAS IR POLITIKOS PRIEMONėS PAGRINDIMAS

4.1. Teisinis pagrindas

Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnyje apibrėžiama policijos ir kitų kompetentingų institucijų bendradarbiavimo bendros veiklos sritis užkardant, nustatant ir tiriant nusikalstamas veikas, įskaitant nacionalinių institucijų bendradarbiavimą su Europolu (30 straipsnio antra dalis). Šis teisinis pagrindas apima visus Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialios programos tikslus. Nors teisminis bendradarbiavimas nėra konkretus šios programos tikslas, šioje vietoje turėtų būti įtrauktas ir Europos Sąjungos sutarties 31 straipsnis, nes finansinėms intervencijoms gali tekti finansuoti tam tikrą, pvz., su policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimu susijusią veiklą.

Dėl teisinės priemonės formos bei atitinkamos procedūros pažymėtina, kad Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta priimti Tarybos sprendimus dėl kovos su nusikalstamumu ir nusikalstamumo prevencijos. Taigi, siūlomas teisinis pagrindas yra tinkamas atsižvelgiant į specialios programos tikslus.

Pagal galiojančias sutartis, teisinių priemonių policijos ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo srityje priėmimo procedūra iš esmės skiriasi nuo civilinei saugai taikytinos procedūros. Todėl neįmanoma į vieną teisinę priemonę sujungti visų aktualių bendrosios programos tikslų. Taigi, siūlomos dvi priemonės: Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu speciali programa, kuri pagrįsta Europos Sąjungos sutartimi; ir Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa, pagrįsta Europos bendrijos steigimo sutartimi. [36]

4.2. Programoje numatyti veiksmai

Numatomi tokie įvairūs veiksmai:

- Komisijos inicijuoti ir valdomi europinės svarbos projektai, inter alia , koordinavimo mechanizmai ir tinklai, analitinė veikla, įskaitant tyrimus ir veiklą, skirtą specialiai su konkrečiais politikos projektais susijusių sprendimų kūrimui, mokymus, darbuotojų mainus;

- tarpvalstybiniai projektai, kuriuos metinėse darbo programose nustatytomis sąlygomis inicijuoja ir valdo mažiausiai dvi valstybės narės (arba viena valstybė narė ir šalis kandidatė);

- nacionaliniai valstybių narių projektai toliau išdėstytomis sąlygomis ir kitomis sąlygomis, nustatytomis metinėse darbų programose;

- dotacijos veiklai nevyriausybinėms organizacijoms, nesiekiančioms pelno iš šios programos tikslų įgyvendinimo Europos lygmeniu metinėse darbų programose išdėstytomis sąlygomis.

Numatoma, kad nacionaliniai projektai reikalavimus atitiks tik kaip pradinės ar papildomos priemonės (rengiant ar papildant tarpvalstybinius ar Europos projektus), jeigu tų projektų rezultatus potencialiai galima perkelti į ES lygmenį arba jie kitu būdu daug prisideda prie Sąjungos nusikalstamumo prevencijos ir (arba) kovos su nusikalstamumu politikos plėtojimo.

4.3. Subsidiarumas ir proporcingumas

Pasiūlyme atsižvelgiama į Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje ir pridedamame protokole nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus. Subsidiarumo atveju siūloma programa nemėginama kištis į sritis, kurioms taikomos kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų parengtos nacionalinės programos, tačiau stengiamasi visą dėmesį skirti sritims, kuriose numatoma pridėtinė vertė Europos lygmenyje. Tokiu būdu galima manyti, jog didžioji programos remiamos veiklos dalis papildo nacionalines programas ir ja bandoma maksimaliai išnaudoti dviejų ar kelių valstybių narių (tarp kurių gali būti ir šalys kandidatės) įgyvendinamų veiksmų teigiamą sąveiką.

Dėl proporcingumo principo – pasiūlymas buvo parengtas siekiant kaip galima labiau supaprastinti ne tik veiksmų formą – veiksmų apibrėžimai teisės akto tekste yra kaip įmanoma bendresnio pobūdžio – bet ir administracinius ir finansinius reikalavimus, kurie bus taikomi jų įgyvendinimui. Komisija siekė surasti, viena vertus, tinkamą lankstumo ir patogumo naudotis pusiausvyrą, ir, kita vertus, aiškumo ir tinkamų finansinių bei procedūrinių apsaugos priemonių pusiausvyrą.

Remiantis protokole dėl abiejų principų taikymo nustatytomis gairėmis, akivaizdu, kad problemos, kurias šia programa ketinama spręsti, turi tarpvalstybinių aspektų, todėl bet koks veiksmas Sąjungos lygmeniu bus naudingas, palyginus su veiksmais valstybių narių lygmeniu.

4.4. Supaprastinimas ir racionalizavimas

Siūlomas požiūris prisidės prie pagrindinio tikslo – priemonių supaprastinimo teisiniu ir valdymo požiūriu bei biudžeto struktūros racionalizavimo. Jis taip pat padidins priemonių suderinamumą ir nuoseklumą bei išvengs jų dubliavimosi. Nors ateityje tolesnės plėtros etapams prireiks papildomų žmogiškųjų išteklių, žmogiškieji ištekliai bus geriau paskirstomi atsisakant mažesnės reikšmės biudžeto eilučių (kurioms prireikia neproporcingai didelių išteklių) ir pergrupuojant turimas programas į vieną, nuoseklią ir supaprastintą programą. Tokiu būdu bus pasiekta didesnė pusiausvyra tarp išlaidų ir susijusių administravimo sąnaudų.

Siūlomas racionalizavimas bus taip pat naudingas galutiniam vartotojui, kadangi padidės priemonių matomumas, aiškumas ir suderinamumas. Galimiems naudos gavėjams bus lengviau kreiptis dėl paramos pasinaudojant standartizuotu metodu bei suderintomis įgyvendinimo nuostatomis.

Komisija gali nuspręsti dalį biudžeto vykdymo patikėti finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalies a punkte minimai vykdomajai žinybai. Tokią žinybą gali įsteigti Komisija pagal finansinio reglamento ir jo įgyvendinimo taisyklių bei Tarybos reglamento Nr. 58/2003, nustatančio vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, nuostatas. Prieš priimdama sprendimą Komisija atlieka sąnaudų naudos analizę, nustatydama užsakomąsias paslaugas pateisinančias užduotis, koordinavimo ir kontrolės išlaidas, poveikį žmogiškiesiems ištekliams, galimybę sutaupyti lėšas, veiksmingumą ir lankstumą įgyvendinant užsakomąsias užduotis, naudojamų procedūrų supaprastinimą, užsakomosios veiklos artumą galutiniams naudos gavėjams, Bendrijos matomumą ir būtinybę išlaikyti tinkamą praktinių žinių lygį Komisijoje.

Siūloma nauja priemonė atitinka Komisijos nustatytą kryptį politinėms ir finansinėms problemoms spręsti nuo 2007 m. ir vėliau. Ketinama esamas priemones papildyti, supaprastinti bei racionalizuoti ir užtikrinti būtiną lankstumą siekiant naujų tikslų ir sklandžiai pereiti prie naujo teisinio pagrindo, kuris bus sukurtas įsigaliojus Sutarčiai dėl Konstitucijos Europai.

5. POVEIKIS BIUDžETUI

Bendra suma, numatyta Saugumo ir laisvių apsaugos bendrajai programai yra 745 milijonai eurų 2007–2013 m. laikotarpiui (galiojančiomis kainomis). Iš šios sumos 602,6 milijono eurų numatyta Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu programai.

2005/0035 (CNS)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2007–2013 m. Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu specialios programos sudarymo pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 30, 31 straipsnius ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą[37],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[38],

kadangi:

(1) Sąjungos tikslas suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pasiekiamas, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnyje ir 2 straipsnio ketvirtoje įtraukoje, užkardant organizuotą ir kitokį nusikalstamumą ir kovojant su juo.

(2) Norėdama apsaugoti mūsų piliečių ir visuomenės laisvę ir saugumą nuo nusikalstamos veiklos Sąjunga privalo veiksmingai ir efektyviai imtis būtinų visų rūšių nusikalstamumo prevencijos, nustatymo, tyrimo ir persekiojimo priemonių, visų pirma tarpvalstybinės svarbos atvejais.

(3) Plėtodama 1999 m. spalio mėn. Tamperės Europos Vadovų Tarybos išvadas[39], Europos Vadovų Taryba 2004 m. lapkričio mėn. Hagos programa[40], 2001 m. rugsėjo mėn. ir 2004 m. kovo mėn. deklaracijomis dėl terorizmo[41] bei 2004 m. gruodžio Europos narkotikų strategija[42] dar kartą patvirtino, jog teikia prioritetą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimui, visų pirma piliečių apsaugai nuo įvairios nusikalstamos veiklos vykdant nusikalstamumo prevenciją ir kovą su nusikalstamumu.

(4) Pagrindų programa dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS), sudaryta 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu 2002/630/JHA[43], daug prisidėjo prie valstybių narių policijos ir kitų teisėsaugos tarnybų bei teismų bendradarbiavimo sustiprinimo ir valstybių narių policijos, teismų, teisinių ir administracinių sistemų savitarpio supratimo ir pasitikėjimo pagerinimo.

(5) Būtina ir tikslinga išplėsti nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu priemonių finansavimo galimybes ir siekiant veiksmingumo, ekonomiškumo ir skaidrumo peržiūrėti metodus.

(6) Komisijos veiksmai ir tarpvalstybiniai projektai tebėra svarbūs siekiant glaudesnio ir geresnio valstybių narių bendradarbiavimo ir koordinavimo. Be to, naudinga ir tikslinga remti projektus valstybėse narėse tiek, kiek jie gali suteikti naudingos patirties ir praktinių žinių tolesniems veiksmams Sąjungos lygmeniu.

(7) Nusikalstamumui peržengiant sienas, tikslinga leisti trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms dalyvauti tarpvalstybiniuose projektuose.

(8) Reikia užtikrinti papildomumą kitoms Sąjungos ir Bendrijos programoms, tokioms kaip Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros pagrindų programa, Europos Sąjungos solidarumo fondas, Greitojo reagavimo ir pasirengimo priemonė nepaprastoms ekstremalioms situacijoms ir struktūriniai fondai.

(9) Kadangi valstybės narės negali visiškai pasiekti šio numatomo veiksmo tikslų, visų pirma organizuoto ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu, nes dėl iniciatyvos apimties ir poveikio tai galima geriau padaryti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Laikantis tame straipsnyje nustatyto proporcingumo principo, šis sprendimas nenumato nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų.

(10) Pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnio 3 dalį, būtina ir tikslinga iš Bendrijos biudžeto finansuoti veiklos sąnaudas pagal VI antraštinę dalį.

(11) Programos išlaidos turėtų neviršyti finansinės perspektyvos 3 antraštėje nustatytos ribos. Būtina numatyti lankstų programos apibrėžimą, kad būtų galima atlikti bet kokių numatytų veiksmų paskesnius pakeitimus, taip reaguojant į poreikių raidą 2007–2013 m. laikotarpiu. Todėl sprendimas apsiriboja bendru numatomų veiksmų apibrėžimu ir tų veiksmų atitinkamomis administracinėmis ir finansinėmis priemonėmis.

(12) Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimtos sprendime nustatyta tvarka, padedant patariamajam komitetui. Tai yra tikslinga, nes programa neturi didelio poveikio Europos Sąjungos biudžetui.

(13) Taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių užkertant kelią pažeidimams ir sukčiavimui, reikėtų žengti būtinus žingsnius išieškant prarastas, neteisėtai išmokėtas ar neteisingai panaudotas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[44] dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[45] dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje.

(14) Atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto vykdymo priemones, atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už priemonių vykdymą ir valdymą, skaičiaus apribojimą bei į reikalaujamą proporcingumą tarp išteklių sumos ir su jos panaudojimu susijusios administracinės naštos, reikia taikyti Bendrijos finansinius interesus saugančius 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[46] ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles[47].

(15) Nuo 2007 m. sausio 1 d. tikslinga pakeisti Pagrindų programą dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS)[48] šia programa ir nauja baudžiamajai teisenai skirta programa[49],

NUSPRENDĖ,

1 straipsnis

Dalykas

Siekiant prisidėti prie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės stiprinimo šiuo sprendimu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Saugumo ir laisvių apsaugos bendrąją programą sudaroma Nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu speciali programa, toliau – programa.

2 straipsnis

Bendrieji programos tikslai

1. Ši programa prisideda prie aukšto lygio piliečių saugumo užkardant ir kovojant su organizuotu ir kitokiu nusikalstamumu, ypač su terorizmu, prekyba žmonėmis ir nusikaltimais vaikams, neteisėta prekyba narkotikais bei ginklais, korupcija ir sukčiavimu.

2. Nepažeidžiant Europos bendrijos tikslų ir įgaliojimų, bendrieji programos tikslai prisideda prie Bendrijos politikos plėtojimo.

3 straipsnis

Temos ir specialieji tikslai

1. Programą sudaro trys temos:

31. teisėsauga;

32. nusikalstamumo prevencija ir kriminologija;

33. liudytojų ir nukentėjusiųjų apsauga.

2. Įgyvendindama bendruosius tikslus programa prisideda prie tokių specialiųjų tikslų:

34. remti bei plėtoti teisėsaugos institucijų, kitų nacionalinių valdžios institucijų ir susijusių Sąjungos įstaigų koordinavimą, bendradarbiavimą ir savitarpio supratimą,

35. skatinti, remti ir plėtoti horizontalius metodus ir priemones, būtinas strategiškai užkardant ir kovojant su nusikalstamumu, pavyzdžiui, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, geriausią nusikalstamumo prevencijos praktiką, palyginamąją statistiką ir taikomąją kriminologiją, ir

36. skatinti ir plėtoti nukentėjusiųjų ir nusikaltimo liudytojų apsaugos praktiką.

3. Programa nėra skirta teisminiam bendradarbiavimui. Tačiau ji gali apimti veiksmus, kuriais siekiama teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo.

4 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1. Siekiant įgyvendinti 2 ir 3 straipsniuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius tikslus ši programa teikia finansinę paramą tokioms veiksmų rūšims:

37. Komisijos inicijuotiems ir valdomiems europinės svarbos projektams;

38. tarpvalstybiniams projektams, kuriuose turi dalyvauti partneriai mažiausiai iš dviejų valstybių narių arba mažiausiai iš vienos valstybės narės ir šalies kandidatės;

39. nacionaliniams projektams valstybėse narėse, kurios:

40. rengia tarpvalstybinius projektus ir (arba) Komisijos veiksmus („pradines priemones“),

41. papildo tarpvalstybinius projektus ir (arba) Komisijos veiksmus („papildomos priemonės“),

42. prisideda prie novatoriškų metodų ir (arba) technologijų, kuriuos galima būtų perkelti į Sąjungos lygmens veiksmus, plėtojimo arba kuria tokius metodus ir technologijas, kuriuos numatoma perkelti į kitas valstybes nares ir (arba) šalis kandidates, arba

43. kitu būdu daug prisideda prie Sąjungos nusikalstamumo prevencijos ir (arba) kovos su nusikalstamumu plėtojimo.

44. dotacijos veiklai nevyriausybinėms organizacijoms, nepelno pagrindu įgyvendinančius šios programos tikslus Europos lygmenyje.

2. Finansinė parama gali būti teikiama:

- operatyvinio bendradarbiavimo ir koordinavimo veiksmams (stiprinti tinklų kūrimą, abipusį pasitikėjimą ir supratimą, keitimąsi informacija, patirtimi ir geriausia praktika bei jų sklaidą),

- analitinei, stebėsenos ir vertinimo veiklai,

- technologijų ir metodikos kūrimui ir perkėlimui,

- darbuotojų ir ekspertų mokymui, mainams, bei

- sąmoningumo ir sklaidos veiklai.

5 straipsnis

Galimybė pasinaudoti programa

1. Programa yra skirta teisėsaugos tarnyboms, kitoms viešosioms ir (arba) privačioms įstaigoms, subjektams ir institucijoms, įskaitant vietos, regionines ir nacionalines institucijas, socialinius partnerius, universitetus, statistikos tarnybas, žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes ir atitinkamas tarptautines organizacijas.

2. Paraiškas projektams ir dotacijoms veiklai gali teikti įstaigos ir organizacijos, kurių juridinio asmens statusas nustatytas valstybėse narėse.

3. Pasiūlymus nacionaliniams projektams, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalies c punkte, Komisijai teikia valstybės narės. Komisija kiekvienais metais nustato pasiūlymų pateikimo datą ir nusprendžia, kuriuos pasiūlymus priimti pagal 7 straipsnio 4 dalį.

4. Tarpvalstybinių projektų atveju trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos gali dalyvauti kaip partnerės, tačiau joms neleidžiama pateikti projektų.

6 straipsnis

Intervencijos rūšys

1. Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama tokiomis teisinėmis formomis:

45. dotacijomis,

46. viešųjų pirkimų sutartimis.

2. Sąjungos dotacijos skiriamos išnagrinėjus kvietimus teikti pasiūlymus, išskyrus tinkamai pagrįstus išimtinius skubius atvejus arba kai naudos gavėjo ypatumai neleidžia tam tikram veiksmui pasirinkti nieko kito, ir suteikiamos skiriant dotacijas veiklai arba dotacijas veiksmams. Didžiausia bendro finansavimo suma bus tiksliai nustatyta metinėse darbų programose.

3. Numatomos išlaidos papildomoms priemonėms, kurios atsiras sudarius viešųjų pirkimų sutartis, o tokiu atveju Sąjungos lėšomis bus mokama už paslaugų ir prekių pirkimus. Bus padengiamos inter alia projektų, politikos, informacijos ir pranešimų programų ir teisės aktų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos, tikrinimo ir įvertinimo išlaidos.

7 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1. Komisija įgyvendina Sąjungos finansinę paramą pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002, toliau – finansinis reglamentas.

2. Norėdama įgyvendinti programą, Komisija, laikydamasi 2 straipsnyje numatytų bendrųjų tikslų, priima metinę darbo programą, kurioje tiksliai nurodomi jos specialieji tikslai, teminiai prioritetai, 6 straipsnio 3 dalyje numatytų papildomų priemonių aprašymas ir, prireikus, kitų veiksmų sąrašas.

3. Metinė darbo programa priimama 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Vykdant dotacijų veiksmams įvertinimo ir skyrimo procedūras inter alia atsižvelgiama į tokius kriterijus:

47. atitikimą metinei darbo programai, 2 straipsnyje nurodytiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip nustatyta 3 ir 4 straipsniuose;

48. siūlomo veiksmo kokybę – veiksmo sumanymą, organizavimą, pristatymą ir numatomus rezultatus;

49. prašomą Sąjungos finansinės paramos sumą ir jos pagrįstumą atsižvelgiant į numatomus rezultatus,

50. numatomų rezultatų poveikį 2 straipsnyje apibrėžtiems bendriesiems tikslams ir priemonėms, kurių buvo imtasi įvairiose srityse, kaip nustatyta 3 ir 4 straipsniuose.

5. Paraiškos dotacijoms veiklai, nurodytoms 4 straipsnio 1 dalies d punkte, vertinamos, inter alia , atsižvelgiant į tokius dalykus:

51. atitikimą programos tikslams;

52. planuojamos veiklos kokybę;

53. galimą daugiklio poveikį visuomenei tos veiklos atžvilgiu;

54. geografinį vykdomos veiklos poveikį;

55. siūlomos veiklos sąnaudų/naudos santykį.

8 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, o pirmininkauja Komisijos atstovas, toliau – komitetas.

2. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

9 straipsnis

Patariamoji procedūra

1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį Komisijos atstovas pateikia komitetui priemonių, kurias reikės priimti, projektą. Komitetas per tam tikrą laikotarpį, kurį priklausomai nuo klausimo skubos gali nustatyti pirmininkas, pateikia savo nuomonę apie projektą, prireikus surengiant balsavimą.

2. Nuomonė įrašoma į protokolą. Kiekviena valstybė narė gali paprašyti, kad jos pozicija būtų įrašyta į protokolą.

3. Komisija visapusiškai atsižvelgia į komiteto pateiktą nuomonę. Ji informuoja komitetą apie tai, kaip buvo atsižvelgta į nuomonę.

10 straipsnis

Papildomumas

1. Bus siekiama sąveikos, nuoseklumo ir papildomumo su kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, inter alia Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo[50], Baudžiamosios teisenos[51] bei Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros[52] pagrindų programomis, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir Greitojo reagavimo ir pasirengimo nepaprastoms ekstremalioms situacijoms priemone[53].

2. Programa gali dalintis ištekliais su kitomis Sąjungos ir Bendrijos priemonėmis, visų pirma su Terorizmo prevencijos, parengties ir padarinių valdymo programa, siekiant įgyvendinti tiek šios programos, tiek kitų Sąjungos (Bendrijos) priemonių tikslus atitinkančius veiksmus.

3. Pagal šį sprendimą finansuojama veikla negauna jokios finansinės paramos tam pačiam tikslui iš kitų Sąjungos (Bendrijos) finansinių priemonių. Programos naudos gavėjai teikia Komisijai informaciją apie finansavimą, gautą iš bendrojo Europos Sąjungos biudžeto ir kitų šaltinių, ir informaciją apie rengiamas paraiškas dėl finansavimo.

11 straipsnis

Biudžeto ištekliai

Veiksmams skirti biudžeto ištekliai, numatyti šioje programoje, įrašomi į metinius asignavimus Europos Sąjungos bendrajame biudžete. Atsižvelgdama į finansinių perspektyvų ribas, biudžeto valdymo institucija leidžia naudoti turimus metinius asignavimus.

12 straipsnis

Stebėsena

1. Norėdamas gauti programos finansavimą bet kokiam veiksmui, naudos gavėjas pateikia technines ir finansines atlikto darbo ataskaitas. Baigiamoji ataskaita taip pat pateikiama per tris mėnesius nuo veiksmo pabaigos. Ataskaitų formą ir turinį nustato Komisija.

2. Nepažeidžiant Audito Rūmų drauge su kompetentingomis nacionalinėmis audito įstaigomis ar departamentais pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 248 straipsnį atliekamo audito arba bet kurio kito patikrinimo, atlikto pagal tos Sutarties 279 straipsnio c punktą, pareigūnai ir kiti Komisijos tarnautojai gali atlikti veiksmų, finansuojamų pagal programą, patikrinimus vietoje, tarp jų ir atrankinius patikrinimus.

3. Įgyvendinant šią programą sudarytos sutartys ir susitarimai visų pirma numato, kad Komisija (arba bet koks jos įgaliotas atstovas) vykdo priežiūrą ir finansinę kontrolę, o prireikus ir patikrinimus vietoje, o Audito Rūmai – auditą.

4. Finansinės paramos gavėjas penkerius metus nuo bet kokiam veiksmui skirto mokėjimo gavimo užtikrina, kad Komisija galės susipažinti su visais veiksmo išlaidas patvirtinančiais dokumentais.

5. Atsižvelgdama į 1 ir 2 dalyse paminėtų ataskaitų ir atrankinių patikrinimų rezultatus, Komisija, prireikus, patikslina iš pradžių patvirtintos finansinės paramos apimtį ir skyrimo sąlygas bei mokėjimų grafiką.

6. Komisija imasi visų priemonių, būtinų patikrinti, ar finansuojami veiksmai vykdomi tinkamai ir laikantis šio sprendimo bei finansinio reglamento nuostatų.

13 straipsnis

Bendrijos finansinių interesų apsauga

1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines priemones prieš sukčiavimą, korupciją ir bet kokią kitą neteisėtą veiklą, atliekant veiksmingus patikrinimus ir išieškant neteisėtai išmokėtas sumas, o nustačius pažeidimus – skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias nuobaudas pagal Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999.

2. Sąjungos veiksmų, finansuojamų pagal programą, atveju bet kokiam Bendrijos teisės akto nuostatos pažeidimui taikomas Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir Reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96, įskaitant pagal programą nustatyto sutartinio įsipareigojimo pažeidimą dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, dėl kurių Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala, darant nepagrįstas išlaidas.

3. Komisija sumažina, laikinai sustabdo arba išieško veiksmui suteiktą finansinę paramą, jeigu ji nustato pažeidimus, įskaitant neatitikimą šio sprendimo nuostatoms arba atskiram sprendimui arba sutarčiai arba susitarimui, suteikiančiam atitinkamą finansinę paramą, arba jeigu paaiškėja, kad negavus Komisijos pritarimo veiksmas buvo pakeistas prieštaraujant projekto pobūdžiui ar įgyvendinimo sąlygoms.

4. Jeigu nesilaikoma terminų arba jeigu įgyvendinant veiksmą atliktais darbais pateisinama tik dalis skirtos finansinės paramos, Komisija paprašo, kad naudos gavėjas per nurodytą laikotarpį pateiktų savo pastebėjimus. Jei naudos gavėjas nepateikia patenkinamo atsakymo, Komisija gali atšaukti likusią finansinės paramos dalį ir pareikalauti sugrąžinti jau išmokėtas sumas.

5. Visos neteisėtai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai. Finansinio reglamento nustatytomis sąlygomis prie laiku negrąžintų sumų pridedamos palūkanos.

14 straipsnis

Įvertinimas

1. Programa bus nuolat stebima, žiūrint, kaip įgyvendinama pagal šią programą vykdoma veikla.

2. Komisija užtikrina nuolatinį, nepriklausomą ir išorinį programos įvertinimą.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

56. vidurio laikotarpio įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir kokybinius bei kiekybinius šios programos įgyvendinimo aspektus ne vėliau kaip iki 2010 m. kovo 31 d.;

57. komunikatą apie šios programos tęsinį ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d.;

58. ex post įvertinimo ataskaitą ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 31 d.

15 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis sprendimas nuo 2007 m. sausio 1 d. pakeičia atitinkamas Sprendimo 2002/630/TVR, nustatančio pagrindų programą dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose (AGIS)[54], nuostatas.

2. Veiksmus, iki 2006 m. gruodžio 31 d. pradėtus pagal Sprendimą 2002/630/TVR, iki jų užbaigimo toliau reglamentuoja šis sprendimas.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje . Jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d.

FINANCIAL STATEMENT

LEGISLATIVE FINANCIAL STATEMENT

1. NAME OF THE PROPOSAL :

Programme “Security and Safeguarding Liberties“

Proposal for a Council Decision creating the programme “Prevention of and Fight against Crime” for the period 2007-2013

Proposal for a Council Decision creating the programme “Prevention, Preparednessand Consequence Management of Terrorism” for the period 2007-2013

2. ABM / ABB FRAMEWORK

1805 – Law enforcement cooperation and fight of and against general and organised crime

3. BUDGET LINES

3.1. Budget lines (operational lines and related technical and administrative assistance lines (ex- B.A lines)) including headings :

Financial Perspectives 2007-2013 : Heading 3.

3.2. Duration of the action and of the financial impact:

2007-2013

3.3. Budgetary characteristics ( add rows if necessary ) :

Budget line | Type of expenditure | New | EFTA contribution | Contributions from applicant countries | Heading in financial perspective |

Prevention of and fight against crime | Non-comp | Diff | No | NO | No | No 3 |

Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism | Non-comp | Diff | Yes | NO | No | No 3 |

4. SUMMARY OF RESOURCES

4.1. Financial Resources (Current Prices)

4.1.1. Summary of commitment appropriations (CA) and payment appropriations (PA)

EUR million (to 3 decimal places)

…………………… | f |

TOTAL CA including co-financing | a+c+d+e+f |

4.1.2. Compatibility with Financial Programming

X Proposal is compatible with next financial programming 2007-2013

( Proposal will entail reprogramming of the relevant heading in the financial perspective.

( Proposal may require application of the provisions of the Interinstitutional Agreement[55] (i.e. flexibility instrument or revision of the financial perspective).

4.1.3. Financial impact on Revenue

X Proposal has no financial implications on revenue

( Proposal has financial impact – the effect on revenue is as follows:

NB: All details and observations relating to the method of calculating the effect on revenue should be shown in a separate annex.

EUR million (to one decimal place)

Prior to action [Year n-1] | Situation following action |

Total number of human resources | 37,5 | 40 | 44 | 47,5 | 51 | 54 | 55 |

5. CHARACTERISTICS AND OBJECTIVES

5.1. Need to be met in the short or long term

As regards the prevention of and the fight against crime , the support aiming to achieve the general and specific objectives will be aimed at three main areas:

a) law enforcement : to promote and develop coordination and cooperation between national authorities, in particular between law enforcement agencies;

b) crime prevention and criminology : to stimulate, promote and develop strategies, dialogue and partnership in respect of crime prevention, statistics and criminology;

c) protection of witnesses and victims : to promote and develop the means of protecting witnesses and victims of crime.

The scale of resources has been assessed in light of the needs, and giving the evolving nature of these, a mid-term review clause is included to enable progress in meeting the objectives and priorities to be reassessed.

As regards Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism, financial support will be targeted at a number of crucial areas, in particular, at:

- the establishment of a secure, rapid alert system which ensures a link between communication networks warning of threats to public safety and security, be they related to law enforcement agencies or other bodies;

- the identification and protection of critical infrastructure, i.e. infrastructure vulnerable to terrorist threats, consisting of all those facilities, networks and services which, if disrupted or destroyed, would have a serious impact on the health, safety, security and/or the economic well-being of EU citizens and/or on the effective functioning of government;

- the undertaking of audits, monitoring and evaluation activities to identify existing weaknesses, establish best practice in Member States and recommend legislative or other action where deficiencies are found with the aim of increasing the overall preparedness of the EU in the face of terrorism;

The impacts likely to result from the above actions are described within the extended impact assessment.

5.2. Value-added of Community involvement and coherence of the proposal with other financial instruments and possible synergy

The added value of the instruments is to provide the basis for efficient cooperation between law enforcement and other relevant authorities, with the aim of all Member States being able to put in place minimum levels of measures (both legislative and operational) to protect against crime and the threat of terrorist attack. This would mean that there is no “weak point” within the EU and within its critical infrastructure which could be exploited by organised crime (‘safe haven’) or terrorist, while also providing a level playing field for law enforcement authorities and for the private sector.As such, it is an integral part of creating an area of justice, freedom and security.

As regards improving the quantity and quality of law enforcement relevant information available to national authorities, the EU intervention to supplement national action will allow to overcome existing systemic resistances within and between the different bodies involved. This additional support to the necessary improvements to existing communication channels and infrastructures at European level adds value by increasing capacity – indeed, individual action at national level would not be capable of achieving the same results.

In relation to previous activities in this area, the current proposal will offer a comprehensive framework and contribute to the creation of systematic procedures for cooperation on law enforcement and countering the threat of terrorism as well as for cooperation between public authorities and the private sector. Where actions or initiatives are envisaged at EU level, these will be based on effective sharing of experience and best practice, so increasing efficiency and contributing to an overall reduction in the ‘unit costs’ of combating crime and responding to both the threat and consequences of terrorist attack. In addition, there will be a leverage effect, in the sense that contributions will also be made by grant beneficiaries, both because this is a requirement of EU funding and because of the effects of successful pilot projects and the development of best practice in encouraging national governments to provide more funding and support.

With regard to Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism, cooperation will have spin-off effects in terms of better targeted research on security against attack, leading to new innovative technology developments, harmonised and more efficient minimum industry security standards, more efficient resource planning and allocation, increased civil protection capacity, the development of emergency contingency plans and so on. Cooperation plus the centralised coordination of operations, while fully respecting national competences, provides the means for achieving greater efficiency and operational capability in respect of preparedness and of establishing a more rapid and effective system for consequence management throughout the EU.

Complementarity with other JLS programmes:

The Security programme and the two main strands which it comprises have the common goal, along with the two other JLS framework programmes, of establishing an area of freedom, security and justice in the EU where basic human rights are fully respected. Each of the three JLS programmes is designed to address particular aspects which are a critical part of the creation of such an area in the EU, given the integration of national economies and the goal of ensuring free movement of people as well as goods, services and capital between countries. As such, they tackle issues affecting freedom, security and justice which arise from the creation of economic and monetary union and the abolition of internal borders and which can only be effectively addressed at EU level. These issues are to do with cooperation, harmonisation, coordination of activities, the exchange and sharing of critical information and best practices and techniques, and establishing solidarity mechanisms for sharing the costs involved in pursuing common and agreed objectives in an equitable way.

They are reflected in the objectives set out in the Hague Programme adopted by the European Council in November 2004, which include: guaranteeing fundamental human rights throughout the EU, establishing minimum procedural safeguards and common access to justice, extending the mutual recognition of judicial decisions, fighting organised cross-border crime and the threat of terrorism, ensuring protection in accordance with international treaties to those in need, and regulating migration flows and controlling the external borders of the EU.

Each of the JLS framework programmes is aimed at pursuing these objectives in a complementary way without duplicating activities.

The activities under the Security programme, therefore, are designed to contribute to making the EU a safer place to live, where people can enjoy their basic freedoms without fear of crime or the threat of terrorist attack. As such, they are complementary to the activities undertaken under both the Solidarity and Justice programmes which have parallel aims. More specifically, the fight against organised, cross-border crime and against trafficking of people and drugs is complementary to the efforts made under the Solidarity programme to prevent illegal entry into the EU through the establishment of effective external border controls. The same applies to the measures taken to combat the threat of terrorism, including in particular exchange of information between relevant national, and EU-level, authorities, which both contribute to and are supported by the activities undertaken to control illegal entry.

The prevention of and fight against crime, by reinforcing law enforcement cooperation as well as to support the protection of witnesses and victims of crime, is also complementary to the actions supported under the Fundamental Rights and Justice programme to fight violence and to ensure the protection of fundamental rights (in particular as regards data protection) as well as to facilitate access to justice.

Complementarity with other instruments:

The support for the protection of victims and witnesses of crime funded under this programme is complementary to the support available under the Initiative on Fundamental Rights and Justice (particularly the instruments on criminal justice and on fight against violence) ) which provides general assistance to victims of trafficking and violent crime.

As regards the training of police officers an instrument already exists: the European College of Police (CEPOL), that could also provide the basis for such action on exchange of staff between police services.If CEPOL becomes a body financed by the EU budget, the dividing line between this and the new instrument will need to be reassessed.

In relation to improved information exchange, a close coordination will be ensure to create synergies between the existing projects in different areas (SIS, VISION, EURODAC) as well as forthcoming initiatives (VIS, SIS II). Also, the implementation of existing legislation in related areas will be closely monitored, to reap the benefits in terms of overcoming systemic resistances.

Complementarity with the objectives and tasks of Europol will be kept under review to avoid any overlap between proposals under this programme and Europol’s role.

On civil protection in general, the new Solidarity Instrument and the Response and Preparedness Instrument for major emergencies will provide financial means both for immediate crisis management measures and for general preparation to crises. Apart from accidents and natural disasters, this will also include disasters caused by terrorist acts. Complementarity will be ensured on two levels: first, the instrument “Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism” will focus on integrating aspects of security and law enforcement into the rapid alert and crisis management system; second, on critical infrastructure and preparedness, it will focus on assessing and identifying the specific needs from a security point of view, while the Response and Preparedness Instrument for major emergencies will focus on general civil protection (i.e. mainly relief to affected persons and if need be the environment).

5.3. Objectives, expected results and related indicators of the proposal in the context of the ABM framework

A key objective of the “Security” framework programme is to simplify and rationalise instruments both in legal and management terms, to streamline the budget structure, to increase coherence and consistency between programmes and avoid duplication of instruments.

The proposed simplification and rationalisation will benefit the end users as it increases the visibility, clarity and coherence of the instruments. Potential beneficiaries will find it easier to apply for funding in the different areas as a result of a more standardised approach and implementing provisions.

Delivery through alternative delivery mechanisms (externalisation, or shared management) has been examined in detail but was considered not appropriate at this stage.

The results envisaged could not be expected to be achieved at lower cost for several reasons:

- The level of intervention could not be lowered without running the risk of reducing the programme's impact to such a low level that the EU added value would be lost. The specific aims are set to be both achievable, given the resources proposed and in line with the expectations of the beneficiaries. The present proposal has carefully estimated the cost of reaching its objectives.

- The range of measures envisaged under this Programme will address those issues which cannot be handled by individual Member State from within their own financial and/or technical resources, and which require intervention at EU, bilateral or multilateral level, in order to optimise their effectiveness at least cost.

- The harmonisation and the simplification of the procedures will also contribute to avoiding duplication and focusing actions more effectively on EU added-value.

- The rationalisation of the monitoring and evaluation procedures will enable better outcomes to achieved and will make it more possible for multiplier effects to be generated.

- With regard to volume crime, the Programme is based on the premise that certain co-operation activities need to be taken at EU level in order to support prevention activities in the Member States more effectively, to avoid duplication of effort and to use resources more efficiently.

- A number of measures, for example in relation to crime statistics and crime proofing, are horizontal in nature and will support the development of effective policy and legislative responses to crime in all its manifestations.

5.4. Method of Implementation

Show below the method(s) chosen for the implementation of the action.

X Centralised Management

X Directly by the Commission

ٱ Indirectly by delegation to:

ٱ Executive Agencies

ٱ Bodies set up by the Communities as referred to in art. 185 of the Financial Regulation

ٱ National public-sector bodies/bodies with public-service mission

ٱ Shared or decentralised management

ٱ With Member states

ٱ With Third countries

ٱ Joint management with international organisations (please specify)

Relevant comments:

In order to achieve the full objectives of the action programme under the provisions of the current Treaties, it has been decided to split the action programme into 2 legal instruments relating to 2 different legal bases as stated in Mr. Vitorino’s Communication to the Commission (SEC(2004) 1195, 28.9.2004), the actions proposed are provided through the current Treaties. The legal bases required to establish the programmes have been limited in number as far as the current Treaties allow, while within and across the new programmes common delivery, management and implementation mechanisms are set in place.

In order to achieve the general and specific and operational objectives, each programme within the “”Security and Safeguarding Liberties” envisage a range of actions, such as:

a) Projects initiated and managed by the Commission with a European dimension;

b) Transnational projects, which must involve partners in at least two Member States, or at least one Member State and an applicant country;

c) National projects within Member States, which

- prepare transnational projects and/or Commission actions (“starter measures”),

- complement transnational projects and/or Commission actions (“complementary measures”)

- contribute to developing innovative methods and/or technologies with a potential for transferability to actions on Union level, or develop such methods or technologies with a view to transferring them to other Member States and/or applicant countries, or

- contribute otherwise considerably to developing the Union policy on preventing and/or combating crime;

Operating grants for non-governmental organisations pursuing on a non-profit basis objectives of this programme on a European dimension.

In particular, support may be provided for :

- actions on operational cooperation and coordination (strengthening networking, mutual confidence and understanding, exchange and dissemination of information, experience and best practices)

- analytical, monitoring and evaluation activities,

- development and transfer of technology and methodology,

- training, exchange of staff and experts, and

- awareness and dissemination activities.

Methods of implementation :

The above mentioned type of actions may be financed either by :

- A service contract following a call for tenders ;

- A subsidy following a call for proposals.

The Commission will implement the above actions in accordance with the annual work programme to be adopted. The Commission will implement this Action programme and may have recourse to technical and/or administrative assistance to the mutual benefit of the Commission and of the beneficiaries, for example to finance outside expertise on a specific subject.

The Commission may decide to entrust part of the budget implementation to an executive agency, as referred to in Article 54, para. 2(a) of the Financial Regulation. This agencies shall be designated by the Commission in conformity with the provisions of the Financial Regulation and more specifically with the principles of economy, effectiveness and efficiency. Before proceeding to implement the delegation, the Commission shall ensure, by mean of a prior assessment that the creation of agencies is in compliance with sound financial management.

6. MONITORING AND EVALUATION

6.1. Monitoring system

A comprehensive monitoring system will be set-up in order to regularly follow up the implementation of the activities carried out under each strand. This system should allow for the collection of information relating to the financial implementation and to the physical outputs of the programme, across the types of action and the target groups included in the programme. The information will be collected at project level - indeed, for any action financed by the programme, the beneficiary shall submit technical and financial reports on the progress of the work, as well as a final report after the completion of the action. The precise configuration of the monitoring system, as well as the type of indicators to be set-up will be the object of further study in the process leading to the implementation of the programme. Indeed, a study on delivery mechanisms and related cost-effectiveness aspects is foreseen to take place during 2005.

According to legal requirements and Commission’s evaluation policy, the programme will be evaluated at mid-term to assess its continuing relevance and draw useful lessons for the remainder of its implementation. A review of the programme may take place then, if considered necessary. A final evaluation will take place at the end of the programming period to assess the results of the programme and advise on its follow-up. These reports will be prepared under the responsibility of the Commission, and shall be submitted to the European Parliament and the Council.

6.2. Evaluation

6.2.1. Ex-ante evaluation

Cfr. Extended Impact Assessment.

6.2.2. Measures taken following an intermediate/ex-post evaluation (lessons learned from similar experiences in the past)

Cfr. Extended Impact Assessment

6.2.3. Terms and frequency of future evaluation

As regards the prevention of and the fight against crime and the Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism the timetable set in the proposal is as follows :

- no later than 31 March 2010, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council an interim evaluation report on the results obtained and the qualitative and quantitative aspects of the implementation of this programme;

- no later than 31 December 2010, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council a Communication on the continuation of this programme;

- no later than 31 March 2015, the Commission shall submit to the European Parliament and the Council an ex post evaluation report.

7. ANTI-FRAUD MEASURES

The Commission shall ensure that, when actions financed under the present programme are implemented, the financial interests of the Community are protected by the application of preventive measures against fraud, corruption and any other illegal activities, by effective checks and by the recovery of the amounts unduly paid and, if irregularities are detected, by effective, proportional and dissuasive penalties, in accordance with Council Regulations (EC, Euratom) No 2988/95 and (Euratom, EC) No 2185/96, and with Regulation (EC) No 1073/1999 of the European Parliament and of the Council.

For the Community actions financed under this programme, the notion of irregularity referred to in Article 1, paragraph 2 of Regulation (EC, Euratom) No 2988/95 shall mean any infringement of a provision of Community law or any breach of a contractual obligation resulting from an act or omission by an economic operator, which has, or would have, the effect of prejudicing the general budget of the Communities or budgets managed by them, by an unjustifiable item of expenditure.

Contracts and agreements shall provide in particular for supervision and financial control by the Commission (or any representative authorized by it) and audits by the Court of Auditors, if necessary on-the-spot.

8. DETAILS OF RESOURCES

8.1. Objectives of the proposal in terms of their financial cost (Prix 2004)

Commitment appropriations in EUR million (to 3 decimal places)

Other staff financed by art. XX 01 04/05 |

TOTAL | 37,5 | 40 | 44 | 47,5 | 51 | 54 | 55 |

8.2.2. Description of tasks deriving from the action

Task N° | Title | Description | Number |

MANAGEMENT |

1 | Management | 2 |

POLICY DEFINITION AND PROGRAMMING |

2 | Policy Making | Definition of strategy, legal base,… | 3 |

3 | Programme definition | Establishment of annual work programme (i.e. financing decision) and interservice consultation | 0,5 |

4 | Interface with relevant EC programmes & actions | interservice coordination in order to ensure complementarity-synergy with other policies | 1 |

5 | Interface with other Institutions and Member States | Interface Council,EP ensuring the appropriate reporting, information, questions, briefing requests | 0,5 |

6 | Information and Communication | 1. Information and publicity activities 2. EUROPA Web site | 0,5 |

7 | Committee interface - chair & secretariat | 1 |

8 | Budgeting | APS,PDB,AAR,BIP,RAL - Preparation - Follow-up - Reporting | 0,5 |

PROGRAMME : RECEPTION, SELECTION AND AWARD OF PROJECTS, FINANCIAL AND LEGAL COMMITMENTS |

9 | Preparation Calls for proposals | 1,5 |

10 | Reception and evaluation proposals/mult-annual and annual programmes | (also involves staff involved in 12,13,14 and 15) | 8 |

11 | Award decisions | 0,5 |

12 | Financial Commitment | Preparation, maintenance and closure of all financial commitments + subconsequent amendments | 2 |

13 | Legal Commitment | Preparation, Signature, Closure of all juridical commitments + subconsequent amendments | 4 |

PROGRAMME : MONITORING OF PROJECTS |

14 | Payments - Initiation | Preparation and Processing of all Prefinancing, Intermediate and Final Payments (including verification supporting docs) | 4 |

15 | Project Monitoring | Receipt and assessment of reports , requests for information, project visits | 4 |

PROCUREMENT, CONTROL AND AUDIT |

16 | Ex- ante verification of transactions, setting up of control standards | Setting up appropriate control standards | 2 |

17 | Financial Audit | Ex-post Audit of expenditure / implementation | 2 |

18 | Internal audit | Verification of compliance with ICS | 1 |

19 | Procurement procedures | Drafting, procedures and autorisation of procurement procedures for projects and technical assistance (evaluation, studies,…) , including JPC, Helpdesk procurement procedures | 2 |

20 | Reporting | Report of Authorinsing Officer, RAA, relations with Court of Auditors… | 1 |

SUPPORT SERVICES |

21 | Filing and Archiving | Database, digital and hardcopy filing | 1 |

22 | Programme Evaluation | Ex ante - Mid term - Final evaluation | 2 |

23 | IT Support | Specific development of IT Tools related to monitoring and implementation | 2 |

OVERHEAD |

24 | Administration (Overhead) | CIS, Translations,HRM,Logistics,… | 9 |

TOTAL | 55 |

8.2.3. Sources of human resources (statutory)

(When more than one source is stated, please indicate the number of posts originating from each of the sources)

( Posts currently allocated to the management of the programme to be replaced or extended

( Posts pre-allocated within the APS/PDB exercise for year n

( Posts to be requested in the next APS/PDB procedure

( Posts to be redeployed using existing resources within the managing service (internal redeployment)

( Posts required for year n although not foreseen in the APS/PDB exercise of the year in question

8.2.4. Other Administrative expenditure included in reference amount (XX 01 04/05 – Expenditure on administrative management)

EUR million (to 3 decimal places)

Missions | 20*1000 + 10*3000 | 50.000 |

Meetings & Conferences | 5*30000 | 150.000 |

Compulsory meetings | 2*15000 | 30.000 |

Non-compulsory meetings | 1*40000 | 40.000 |

Studies & consultations | 2*150000 | 300.000 |

Information systems | 1*100000 | 100.000 |

[1] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. „Mūsų bendros ateities kūrimas – išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 metais“. KOM(2004) 101, 2004 2 10. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui. „2007–2013 metų finansinės perspektyvos“, KOM(2004) 487, 2004 7 14.

[2] OL C 19, 1999 1 23, p. 1.

[3] Tam tikros Bendrijos priemonės, kaip antai: Tarybos sprendimas, nustatantis Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, OL L 297, 2001 11 15, buvo paremtos šiuo straipsniu.

[4] Komisijos komunikatai – KOM(2004) 698 dėl teroristinių išpuolių prevencijos, parengties jiems ir reagavimo, KOM (2004)700 dėl terorizmo finansavimo, KOM(2004) 701 dėl parengties ir padarinių valdymo bei KOM (2004)702 dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

[5] KOM(2004) 221.

[6] KOM(2004) 376.

[7] KOM(2004) 429.

[8] KOM(2004) 487, 2004 7 14, p. 22.

[9] Žr. Komunikatą KOM(2004) 702 dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

[10] 2002 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas, OL L 203, 2002 8 1 , p. 5.

[11] Jeigu taip atsitiktų su keliomis programomis, susijusiomis su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, šių programų užduotis, jeigu įmanoma, turėtų įgyvendinti viena vykdomoji žinyba.

[12] KOM(2004) 101, 2004 2 10.

[13] KOM(2004) 487, 2004 7 14.

[14] Komisijos pasiūlymai dėl ES solidarumo fondo, KOM(2005) 108 ir Greitojo reagavimo ir parengties priemonės nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, KOM(2005) 113.

[15] Taip pat žr. apie Bendrijos mechanizmą sustiprintam bendradarbiavimui teikiant civilinės saugos pagalbą palengvinti, kai pagalba teikiama susidarius nepaprastoms ekstremalioms situacijoms, visų pirma kilus avarijoms, 2001 m. spalio 23 d. Tarybos sprendimas, OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[16] Žr. komunikatą KOM (20004)702 dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos.

[17] KOM (2005)…..

[18] OL C ...

[19] OL C ...

[20] OL C ...

[21] OL C ...

[22] OL C… (žr. Tarybos dokumentą 14292/04).

[23] OL C ... (žr. Tarybos dokumentą 10679/2/04 REV 2 + ADD 1)

[24] OL C… (žr. Tarybos dokumentą 15480/04, 15232/04 REV 2).

[25] OL L 297, 2001 11 15, p. 7.

[26] OL L 312, 1995 12 23, p.1.

[27] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[28] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[29] OL L 357, 2002 12 31, p. 1.

[30] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[31] OL

[32] OL

[33] KOM(2004) 101, 2004 2 10.

[34] KOM(2004) 487, 2004 7 14.

[35] OL C 19, 1999 1 23, p. 1.

[36] KOM …..

[37] OL C ...

[38] OL C ...

[39] OL C ...

[40] OL C ...

[41] OL C ...

[42] OL C ...

[43] OL L 203, 2002 8 1, p. 5.

[44] OL L 312, 1995 12 23, p.1.

[45] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[46] OL L 248, 2002 9 16, p.1.

[47] OL L 357, 2002 12 31, p.1.

[48] OL L 203, 2002 8 1, p. 5.

[49] ….

[50] …

[51] …

[52] ...

[53] ...

[54] OL L 203, 2002 8 1, p. 5.

[55] See points 19 and 24 of the Interinstitutional agreement.

[56] Additional columns should be added if necessary i.e. if the duration of the action exceeds 6 years.