52004DC0417

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI - Europos Sąjunga ir Irakas - Aktyvesnio dalyvavimo programa

I. BENDROJI APVALGA

Šis komunikatas - tai atsakas į 2003 m. spalio 16-17 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime pareikstą prasymą pristatyti Europos Sąjungos santykių su Iraku strategiją ir įnasas į ES strateginę partnerystę su Vidurzemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais. Jo tikslas - pakloti pamatus diskusijoms su būsimąja suverenia Irako vyriausybe ir platesne Irako visuomene. Juo Irako zmonėms, kelerius metus kentėjusiems nuo vienas po kito kilusių karų, sankcijų ir brutalaus autoritarinio rezimo, siekiama parodyti, kad Europos Sąjungos politikos Irako atzvilgiu tikslas yra saugaus, stabilaus ir klestinčio Irako, taikiai sugyvenančio su savo kaimynais ir integruoto į tarptautinę bendruomenę, sukūrimas.

Komunikatas priimamas, nuo 2003 m. prasidėjusio karo tęsiantis opiai saugumo situacijai, dėl kurios Irako zmonės iki siol kenčia savo kasdieniame gyvenime ir kuri stabdo salies politinį, ekonominį bei socialinį atsigavimą. Nepaisant to, paskyrus naują laikinąją Irako vyriausybę ir 2004 m. birzelio 8 d. priėmus JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1546, patvirtinančią visiską atsakomybės bei valdzios perdavimą Irako zmonėms nuo 2004 m. birzelio 30 d. ir sustiprinančios Jungtinėms Tautoms tenkantį pagrindinį vaidmenį, ES įgijo galimybę remti Irako zmonių pastangas pakreipti savo salį nauja linkme.

Komunikate analizuojamas esminis ES interesas siekiant aktyvesnių santykių su Iraku ir nustatomi ES ir Irako santykių plėtojimo tikslai vidutinės trukmės laikotarpiui. Jame teigiama, kad Europos Sąjunga turėtų nustatyti gaires, kuriomis remiantis būtų galima sukurti laipsniskai artimesnius ES ir Irako santykius priklausomai nuo politiniu pereinamuoju laikotarpiu padarytos pazangos ir saugumo klimato. ES turi būti pasiruosusi persvarstyti savo poziūrį, atsizvelgdama į Irake susidariusią situaciją.

II. Europos Sąjunga ir Irakas

Per 24 Sadamo Huseino rezimo metus ES su Iraku nepalaikė politinių ar sutartinių santykių, ir jos vaidmuo apsiribojo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) nustatytų sankcijų įgyvendinimu. Tačiau ES atliko svarbų vaidmenį humanitarinėje srityje. Nuo 1992 m. Europos Bendrija (EB) buvo antra individuali donorė pagal Irakui suteiktos humanitarinės pagalbos dydį po Jungtinių Tautų (JT). ES ir Irako prekybiniai rysiai taip pat buvo reiksmingi, ypač energetikos srityje.

Greta kelių ES valstybių narių, dalyvaujančių uztikrinant saugumą Irake, ES pastangos nuo 2003 m. karo buvo skirtos teikti humanitarinę pagalbą ir politinę bei finansinę paramą rengiant atstatymo darbus. Europos Bendrija 2003 m. pradzioje Europos Bendrijų humanitariniam biurui (ECHO) skyrė 100 milijonų eurų teikti humanitarinę pagalbą Irake; ES valstybės narės įsipareigojo skirti daugiau nei 731 milijoną eurų. 2003 m. geguzės 22 d., priėmus JT ST rezoliuciją Nr. 1483, ES panaikino sankcijas Irakui.

2003 m. spalio 23-24 d. Madride surengtos donorų konferencijos metu buvo sutelktos daugiasalės pastangos dėl pagalbos Irako atstatymui. Per konferenciją visa ES, įskaitant EB pagalbą, įsipareigojo skirti 1,25 milijardo eurų. Be to, konferencija pasveikino JT ir Pasaulio banko ketinimus įsteigti Irakui skirtą kelių donorų patikos fondą - Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonę Irake.

Nuo 2003 m. spalio mėnesio ES pagalbos Irakui kryptys issiplėtė. Nors humanitariniai gyventojų poreikiai mazėja, atstatymui skiriami istekliai papildo humanitarinius darbus atkuriant pagrindines viesąsias paslaugas ir jais siekiama įvairesnių tikslų: padidinti uzimtumą, sumazinti skurdą ir stiprinti Irako institucijas bei administraciją. EB pagalba taip pat buvo skiriama paremti JT vaidmenį politiniame procese, vystyti Irako pilietinę visuomenę ir demokratines institucijas. Nuo 2003 m. ES is EB biudzeto Irakui suteikė pagalbos uz 305 milijonus eurų [1]

[1] 2003 m. humanitarinei veiklai buvo skirta 100 milijonų eurų, 200 milijonų eurų įsipareigota skirti atstatymui 2003-2004 m., ir papildomi 2 milijonai eurų 2003 m. buvo skirti isminavimo veiksmams. 2004 m. ECHO sumazino savo pradinius įverčius Irakui iki 3 milijonų eurų. Tačiau, iskilus naujiems neatidėliotinos humanitarinės pagalbos poreikiams, galima mobilizuoti papildomų lėsų. Dėl issamesnės informacijos apie EB pagalbos Irakui saltinius ir paskirtį zr. http://europa.eu.int/comm/world/iraqsit/reconstruct/index.htm

ES interesas sukurti saugų, stabilų, demokratiską ir klestintį Iraką

ES svarbiausi interesai bendradarbiaujant su Iraku, siekiant atstatyti jo politines ir teisines institucijas, reformuoti jo ūkį ir atgaivinti pilietinę visuomenę, yra sie:

* sėkmingas politinis pereinamasis laikotarpis, vedantis prie stabilios, pliuralistinės demokratinės valstybės sukūrimo. Tokia demokratinė valstybė yra pagrįsta konstitucija, kuri garantuoja pagarbą teisinei valstybei, zmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Tai suteiks viltį Irako zmonėms ir padės uztikrinti salies teritorinį vientisumą ir vidaus saugumą;

* pagalba skatinant ekonominį augimą ir diversifikaciją, mazinant skurdą ir nedarbą bei gerinant Irako gyventojų gyvenimo lygį. Veikianti, konkurencinga ir diversifikuota rinkos ekonomika, Irako infrastruktūros atstatymas, ypač Irako transporto tinklo sujungimas su visos Europos transporto koridoriais, ir Irako ekonominė integracija į jo regioną padės pagerinti turtų paskirstymą salyje, sumazinti Irako jautrumą isorės veiksniams ir vystyti abipusiai naudingų ES ir Irako prekybinių ir investavimo, zmogiskųjų ir kultūrinių rysių potencialą. Stabilumas ir didesnė gerovė taip pat turėtų palengvinti Europoje prieglobstį gavusių Irako pabėgėlių savanoriską grįzimą ir sustiprinti ES salių ir Irako socialinius bei darbinius rysius;

* potencialus Irako indėlis į saugumą ir stabilumą regione. Nuvertus Sadamo Huseino rezimą, atsiranda galimybė įveikti regione tvyrančią įtampą. Irakas, taikiai sugyvenantis su savo kaimynais ir regionu, taip pat padės įgyvendinti Europos saugumo strategijoje isdėstytus tikslus. Susikūrus stabiliai ir demokratinei Irako valstybei, taip pat laimės Turkija, ES salis kandidatė;

* teisingos, skaidrios ir nediskriminacinės Irako teisinės struktūros sukūrimas. Nuspėjamumas ir teisinis aiskumas yra būtinos sąlygos esminėms investicijoms ne tik energetikos sektoriuje, bet ir visoje salyje. Atsizvelgiant į svarbų Irako indėlį į Sąjungos energijos tiekimo saugumą ir galimybę ES ir Irakui abipusiai laimėti is Irako didesnės naftos ir dujų gamybos, vienodos veikimo sąlygos investicijoms ir reguliavimo konvergencijai energetikos sektoriuje yra ypač aktualu tiek ES, tiek Irakui.

III. ES ir Irako santykių plėtojimo tikslai

Norint pasiekti Irako stabilumo ir klestėjimo, reikės ne tik ES paramos, bet ir tarptautinės bendruomenės suvienytų pastangų, tačiau labiausiai - pačių irakiečių pastangų. Todėl ES turėtų uzmegzti santykius su naująja Irako administracija ir Irako visuomene, kad galėtų aptarti vaidmenį, kurį, jų nuomone, ES turėtų atlikti Irake, ir uzmegztų bei laipsniskai vystytų santykius su Iraku pereinamuoju laikotarpiu. Tuo būtų siekiama pakloti pamatus įvairiapusiams ir abipusiai naudingiems santykiams vidutinės trukmės laikotarpiu. Dialoge su Iraku ES galėtų pasiūlyti formuoti savo strategiją Irake pagal siuos vidutinės trukmės laikotarpio tikslus:

- saugaus, stabilaus ir demokratinio Irako kūrimas, dalyvaujant parlamentui ir vyriausybei, kurie būtų renkami remiantis konstitucija, garantuojančia pagarbą Irako piliečių zmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;

- atviros, stabilios, tvarios ir diversifikuotos rinkos ekonomikos ir visuomenės sukūrimas, kurios taptų pagrindu zmonių saugumui, ekonominiam augimui, uzimtumo kūrimui ir skurdo mazinimui, o istekliai būtų naudojami teisingam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi skatinti;

- Irako ekonominė ir politinė integracija į regioną ir atvirą tarptautinę sistemą.

Saugus, stabilus ir demokratinis Irakas

Irakas dabar turi galimybę į salį atidėti autoritarinio rezimo praeitį ir kurti stabilias demokratines institucijas, kurios garantuotų visų Irako zmonių, įskaitant moterų, etninių, religinių ir gentinių mazumų teises. Siekiant politinio proceso sėkmės, ypač svarbu bus isspręsti tokias problemas, kaip religijos vaidmuo valstybėje, veiksmingas ir demokratiskai valdomas saugumo sektorius, provincijos ir centrinės admisnitracijos santykių struktūravimas. Be to, demokratinėms institucijoms sukurti bus reikalingas tautinis susitaikymas ir savitarpio sutarimas.

Kaip patvirtinta JT ST rezoliucijoje Nr. 1546, JT, siekdamos atlikti pagrindinį vaidmenį padedant Irako zmonėms isgyventi pereinamąjį politinį laikotarpį, remsis savo svaria patirtimi Irake iki karo ir darbu, kurį pradėjo JT nepaprastasis pasiuntinys Sergio De Mello iki tragisko ispuolio pries JT stabą Bagdade praėjusiais metais ir kurį tęsė nepaprastasis pasiuntinys Lakhdar Brahimi. Todėl ES turėtų ir toliau remti lyderio vaidmenį atliekančias JT bei uztikrinti, kad ES paramos Irakui veiksmai būtų tinkamai koordinuojami su ta organizacija.

Atsizvelgdama į sėkmingą pačios ES patirtį remiant pereinamojo laikotarpio procesus is autoritarinio valdymo sistemų į demokratija pagrįstas sistemas ir ES valstybių narių įvairaus pobūdzio patirtį federalizmo ir decentralizacijos srityse, ES galėtų:

- pasveikinti JT ST rezoliuciją Nr. 1546, patvirtinančią laikinosios Irako vyriausybės suverenumą nuo 2004 m. balandzio 30 d., ir paremti Rezoliucijos įgyvendinimą;

- uzmegzti dialogą su būsimosiomis Irako valdzios institucijomis, siekiant pademonstruoti ES paramą politiniams ir konstituciniams procesams;

- nustatyti tokius ES pagalbos prioritetus: rinkimai, geras valdymas, Irako pilietinės visuomenės kūrimasis, zmogaus teisių apsauga ir skatinimas;

- apsvarstyti isplėsti savo pagalbą, įtraukiant priemones saugumo gerinimui, ypač kuriant teisinę valstybę ir įgyvendinant teisingumo bei saugumo sektoriaus reformas.

Atvira, tvari ir diversifikuota Irako rinkos ekonomika

Iki 2003 m. Irako ekonomikoje vyravo didelė valstybės intervencija - tiek tiesiogiai per valstybines įmones, tiek netiesiogiai per visapusį ekonomikos reguliavimą, kainų apribojimus ir subsidijas. Valstybės dominuojamas naftos sektorius buvo svarbiausias ekonomikos variklis, ir jie artimiausiu metu turės sparčiai plėstis, kad finansuotų salies atstatymą. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu Irakas susidurs su trejopu ekonomikos perėjimu, t.y. perėjimu į ekonomiką, pagrįstą taikiu vystymusi; funkcionuojančia rinkos ekonomika; labiau diversifikuotais ir tvaresniais vidaus pajamų saltiniais.

Skurdas ir nedarbas yra plačiai Irake paplitusios problemos, keliančios politinę ir socialinę įtampą. Būtina imtis priemonių, siekiant sumazinti gyvenimo lygiui pakelti būtinų reformų socialinį poveikį vidutinės trukmės laikotarpiu, ypač kainų liberalizavimo, valstybinių įmonių restruktūrizavimo ir viesųjų paslaugų srityse. Artimiausiu laikotarpiu bus būtina sukurti veiksmingą minimalios socialinės apsaugos sistemą, dėti pastangas padidinti uzimtumą, atstatymo projektuose [2] panaudojant vietos isteklius, ir sureguliuoti disbalansą, regionuose paskirstant isteklius. Vidutinės trukmės laikotarpiu reikės isspręsti konstitucinių nuostatų dėl pajamų, gautų is Irako naftos, paskirstymo klausimą.

[2] Pvz., elektros tinklų ir kitos būtinos infrastruktūros atstatymo projektuose.

Tam, kad Irakas atgautų finansinį gyvybingumą ir vėl pradėtų tvarų ekonominį bei socialinį vystymąsi, būtina isspręsti Irako isorės skolinių įsipareigojimų, siuo metu siekiančių 120 mlrd. eurų [3], ir galutinės Paryziaus klubo sutarties turinys gali daryti didelę įtaką visiems Irako ekonominės veiklos aspektams. Paryziaus klubas - valstybių kreditorių grupė - įsipareigojo siekti sprendimo 2004 m., tačiau panasaus įsipareigojimo reikės is Paryziaus klubui nepriklausančių oficialių kreditorių ir privačių skolintojų. Siekiant sumazinti Irako finansinį atsilikimą, taip pat reikia imtis priemonių isspręsti JT Kompensacijų komiteto po pirmojo Persijos įlankos karo patenkintų pretenzijų ir likusių pretenzijų statusų klausimą.

[3] Neskaitant pretenzijų, kurias patenkino JT Kompensacijų komitetas.

ES turi daug patirties darbe su pereinamojo laikotarpio salimis ir kompetenciją derinant socialinę sanglaudą su stiprių rinkos institucijų kūrimu, liberalizacijos ir integracijos procesais. Be to, ji turi didziulę vidaus rinką, pasirengusią priimti Irako prekių ir paslaugų srautus. Todėl ES galėtų:

- skatinti Irako isorės skolos klausimo sprendimą, suformuodama bendrą poziūrį ir pasiūlydama rekomendacijas dėl ekonominės politikos sąlygotumo;

- tęsti EB pagalbą kuriant Irako administracinių ir ekonomikos institucijų gebėjimus spręsti pereinamojo laikotarpio klausimus, ypač steigiant funkcionuojančią muitinės administraciją, kurios dėka būtų galima taikyti bendrąją preferencijų sistemą;

- padėti Irakui kurti teisminius gebėjimus, reguliavimo ir teisines sistemas, skatinančias ekonominę veiklą ir tarptautines investicijas, įskaitant energetikos sektoriuje ir apsisaugoti nuo korupcijos, nusikalstamų grupuočių ir nusikalstamumo;

- pabrėzti su nedarbu ir skurdu susijusių problemų svarbą, padėti sukurti veiksmingą minimalios socialinės apsaugos sistemą ir sureguliuoti isteklių skirstymo regionuose disbalansą;

- pabrėzti, kad svarbūs Irako iskasenų istekliai turėtų būti panaudojami siekiant sių tikslų, diversifikuojant Irako ekonomiką, kuriant uzimtumą, būtiną fizinį, institucinį ir zmogiskąjį kapitalą, sumazinant pajamų skirtumus.

Irakas, taikiai sugyvenantis su kaimynais ir integruotas į tarptautinę bendruomenę

Irako reorganizavimas suteikia galimybę isspręsti pagrįstus įvairių regiono dalyvių klausimus dėl saugumo ir uztikrinti, kad kaimyninės salys teigiamai sutiktų naujai kuriamą Irako politinę tvarką. Irakui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai ir Iranui tokiu būdu suteikiama galimybė puoselėti bendrą poziūrį į tai, kaip regionas turėtų spręsti bendrus ekonominius isbandymus. Be to, pereinamojo laikotarpio procesų pazanga Irakui turėtų leisti imtis svarbesnio vaidmens tarptautiniuose politikos ir ekonomikos reikaluose bei aktyviau dalyvauti tarptautiniuse forumuose.

Irako kaimynų sprendimas po 2003 m. karo surengti bendrą forumą - Kaimyninių salių susirinkimą, kurio tikslas būtų aptarti Irako situaciją, aiskiai parodo, kad visi pripazįsta aktyvesnio bendradarbiavimo regione galimybę. Vidutinės trukmės laikotarpiu laipsniskas regioninio politinio ir ekonominio bendradarbiavimo sistemos sukūrimas, įtampos mazinimas ir laipniskas perėjimas prie bendradarbiavimo saugumo srityje galėtų sukurti mechanizmą, kuris padidintų stabilumą visame regione ir isspęstų likusius regiono ginčus.

Uzmezgusi artimus santykus su Irako kaimynais, pasimokiusi is savo pačios pokonfliktinio susitaikymo praeities ir pastangų skatinant regioninę integraciją, ES įgijo daugybę rysių, patirties ir kompetencijos, kurie galėtų padėti Irakui ir visam regionui. Remdamasi ES strateginėje partnerystėje su Vidurzemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais isdėstytais principais ir parėmusi Irako prasymą suteikti stebėtojo statusą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), ES galėtų:

- panaudoti savo įtaką ir uzmegztą dialogą su regiono salimis, ypač su Irako kaimynais, paskatinant konstruktyvių santykių su Iraku uzmezgimą ir aktyvesnį bendradarbiavimą regione;

- pakviesti Iraką dalyvauti ES strateginėje partnerystėje su Vidurzemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais;

- palankiai nusiteikus apsvarstyti būsimąją Irako narystę PPO, Irakui įgyvendinus būtinas sąlygas, atitinkančias ES poziciją dėl prasymų is kitų, taip pat ir to regiono, salių, ir paskatinti jo dalyvavimą kituose tarptautiniuose forumuose.

IV. laipsnisko dalyvavimo programa

III skyriuje nustatytų tikslų įgyvendinimas priklausys nuo to, kiek juos rems būsimoji Irako vyriausybė, ir to, kaip vystysis saugumo ir politinė situacija Irake. Todėl toliau pateikiami pasiūlymai yra tik galimybės, sugrupuotos pagal JT ST rezoliucijoje Nr. 1546 numatytus tris etapus ir toliau įgyvendintinos konsultuojantis su būsimąja Irako vyriausybe.

Be to, bus be galo svarbu uztikrinti, kad, įgyvendinant veiksmus tiek Irake, tiek tarptautinėje arenoje, ES valstybės narės, Europos Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis bendradarbiautų ir savo veiksmus visapusiskai derintų su Jungtinėmis Tautomis. Taip pat bus svarbu savo veiksmus glaudziai derinti su Pasaulio banku, Tarptautiniu valiutos fondu ir kitomis tarptautinėmis finasų institucijomis.

I etapas - Artimiausi veiksmai

2004 m. birzelio 30 d. laikinoji Irako vyriausybei bus suteiktas suverenumas, o laikinoji koalicijos valdzia bus paleista. Be teikiamos pagalbos atstatymui, iki pereinamojo laikotarpio nacionalinės asamblėjos rinkimų ES galėtų apsvarstyti sias iniciatyvas:

ES parama rinkimams. Pereinamojo laikotarpio nacionalinės asamblėjos, kuri suformuos naują vyriausybę ir parengs naują konstituciją, rinkimai, referendumas, patvirtinantis naują konstituciją, ir visuotiniai rinkimai turėtų įvykti iki 2005 m. gruodzio 31 d. ES turėtų būti pasirengusi atlikti svarbų vaidmenį rengiantis rinkimams Irake, jei to paprasytų laikinoji vyriausybė arba JT. ES taip pat turės įvertinti tolimesnių pastangų būtinybę ir tai, ar susidarius tokioms saugumo sąlygoms Irake, patartina siųsti ES rinkimų stebėjimo misiją.

Neoficialus politinis dialogas. ES kuo galima anksčiau turėtų uzmegzti santykius su suverenia laikinąja Irako vyriausybe. Esant palankioms saugumo sąlygoms, būtų galima surengti troikos formos politinio dialogo susirinkimą ministerijų lygiu Bagdade arba kartu su JT Generaline Asamblėja 2004 m. rugsėjo mėn. Taip pat būtų galima rengti specialiuosius susirinkimus vyresniųjų pareigūnų lygiu.

ES misijos galėtų vaidinti svarbų vaidmenį uzmezgant siuos rysius ir formuojant Irako valdzios institucijų poziciją. Šalia finansinės paramos, teikiamos zmogaus teisėms, pilietinės visuomenės kūrimui, rinkėjų svietimui ir konstituciniam procesui, ES misijostaip pat galėtų uzmegzti neoficialų dialogą su platesne Irako pilietine visuomene: nevyriausybinėmis organizacijomis, religinėmis bendrijomis, profesinėmis sąjungomis ir kylančiomis politinėmis partijomis.

Teisinė valstybė ir civilinė administracija. Veiksmingos institucijos ir efektyvi teisinė valsybė yra ypač svarbios, norint sukurti ir palaikyti saugią aplinką Irake. ES turi patirties kuriant institucinius pajėgumus teisingumo ir saugumo srityse kituose pasaulio regionuose, patirties stabilizuojant pokonfliktinę situaciją ypač tokiose svarbiose srityse, kaip profesinis mokymas, stebėsena ir policijos rengimas. Prireikus tokioje situacijoje Europos Komisija ir ES valstybės narės galėtų apsvarstyti, ar kartu su EB instrumentais būtų galima panaudoti ES civilinių krizių valdymo mechanizmus.

Irako kaimynų aktyvaus dalyvavimo skatinimas. ES turėtų remti Kaimyninių salių susitikimus ir visas uzsimezgusio bendradarbiavimo iniciatyvas bei pakviesti Iraką dalyvauti įgyvendinant ES strateginę partnerystę su Vidurzemio jūros regionu ir Artimaisiais Rytais. Be to, Irako ateitį ES galėtų reguliariai aptarti su Iranu, Sirija, Turkija, Jordanija ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos salimis. Siekiant uztikrinti darbų tęstinumą, į sias salis būtų galima nusiųsti ES misijas. ES galėtų pasiūlyti isplėsti sią paramą, įtraukdama konkrečias pasitikėjimo skatinimo priemones Irakui ir jo kaimynams, pavyzdziui, sienų valdymo ir muitinės administracijos srityse.

Bendras poziūris į skolą ir su ja susijusios ekonominės politikos sąlygotumą. Nors ir galutinį sprendimą dėl tokio susitarimo sąlygų priima pačios salys kreditorės, keletas ES valstybių narių dalyvauja dabartinėse Paryziaus klubo derybose dėl Irako skolos atidėjimo arba panaikinimo. Kadangi numatomas naujojo Paryziaus klubo vidutinių pajamų salims suformuluoto ,Eviano" poziūrio pritaikymas turės įtakos būsimiesiems ES santykiams su Iraku, galima būtų pabandyti suderinti poziūrius dėl atitinkamo ekonomikos sąlygotumo, kurie būtų pridėti prie sutarties. Reguliarus dialogas tarp Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Europos investicijų banko taip pat padėtų koordinuoti poziūrius ir veiksmus siuo klausimu.

Bendrosios preferencijų sistemos prekybos preferencijos. Irakas yra Europos Bendrijos bendrosios preferencijų sistemos naudos gavėjas, tačiau dėl sankcijų ir po to kilusio konflikto si sistema nebuvo taikoma praktikoje nuo pirmojo Persijos įlankos karo. Susidarius palankioms sąlygoms, Europos Komisija turėtų bendradarbiauti su Irako administracija, siekdama sukurti administracijos bendradarbiavimo sistemą, kuri reikalinga bendrosios preferencijų sistemos veikimui.

Humanitarinės ir atstatymo pagalbos įgyvendinimas. 2003-2004 m. EB pagalbos strategijos tikslas - stebėti situaciją Irake, reaguoti į naujai iskilusius neatidėliotinos humanitarinės pagalbos poreikius, skubiai teikti papildomų isteklių Irako atstatymui, ypatingą dėmesį skiriant uzimtumo kūrimui, ir remti daugiasalės programos kūrimą, kuriam vadovautų Jungtinės Tautos ir tarptautinės finansų institucijos. Į tai atsizvelgiant, JT agentūroms ir Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonei Irake buvo pervesta 200 milijonų eurų, Madrido konferencijoje įsipareigotų skirti is EB biudzeto 2003-2004 m., ir siame etape mokėjimas turėtų paspartėti.

EB biuras. Europos Komisijos delegacijos įsteigimas Irake priklausys nuo saugumo situacijos ir turimų Bendrijos isteklių. Tačiau pradziai Komisija rengiasi įsteigti Irako klausimams skirtą biurą savo Delegacijos Amane patalpose, kur būtų galima pasirengti politiniam atstovavimui ir vietoje uztikrinti atstatymo pagalbos koordinavimą su ES valstybėmis narėmis. Be to, biuras palaikys rysius su Jungtinių Tautų pagalbos misija Irake ir Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemone Irake. Susidarius palankioms sąlygoms, biurą bus galima perkelti į Bagdadą.

II etapas - Porinkiminis etapas

Po pereinamojo laikotarpio nacionalinės asamblėjos rinkimų turėtų būti suformuota laikinoji vyriausybė ir suintensyvinti naujos konstitucijos, kuri bus ratifikuota referendumo būdu 2005 m. antroje pusėje, rengimo darbai. Todėl siame etape daugelyje sričių bus tęsiamas tolesnis bendradarbiavimas ir dialogas su Iraku. Be I fazėje pradėtos veiklos, būtų galima imtis sių iniciatyvų:

ES indėlis į reabilitaciją ir atstatymą. Europos Komisija pasiūlė dar 200 milijonų eurų ES pagalbos Irako atstatymui 2005 m. [4] ir numato, kad panasios sumos reikės 2006 m. priklausomai nuo biudzeto galimybių ir sugebėjimo isleisti lėsas, skirtas 2005 m. Dauguma lėsų ir toliau bus skiriama Tarptautinio rekonstrukcijos fondo priemonei Irake, tačiau dalį lėsų būtų galima rezervuoti tiesiogiai teikiamos techninės pagalbos programoms ir pajėgumų kūrimo rėmimui.

[4] 190 mln. eurų paskirta pagal biudzeto eilutę 19 08 07 - ,Pagalba Irako reabilitacijai ir atstatymui" ir 10 mln. eurų - pagal biudzeto eilutę 19 04 03 - ,Demokratijos ir teisinės valstybės kūrimas ir stiprinimas: pagarba zmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms".

Tokios programos galėtų paremti institucijų stiprinimą daugelyje sektorių pagal Irako interesus. Politikos ir saugumo srityse, savo veiksmus visapusiskai koordinuodama su JT, ES galėtų teikti konsultacijas konstitucijos rengimo procese ir tolesnę pagalbą demokratizacijos procesuose, civilinei teisėsaugai, teisinės valstybės ir teisingumo bei zmogaus teisių srityse. Pagrindiniai sektoriai socialinėje ir ekonomikos srityse galėtų būti sie: politikos formulavimas ir geras valdymas, įskaitant fiskalinės ir pinigų politikos klausimus, nacionalinės statistikos sistemos kūrimą; funkcionuojančio prekybos, muitinės ir investicijų rezimo sukūrimas; energetikos ir transporto sritys; aplinkos gerinimas ir apsauga; privataus sektoriaus, mazų ir vidutinių įmonių kūrimosi ir nediskriminacinės viesųjų pirkimų sistemos skatinimas.

Be pagalbos atstatymui, siame etape būtų galima planuoti kitų priemonių panaudojimą, siekiant sumazinti pereinamuoju laikotarpiu atsiradusį isorės finansavimo poreikį ir remti reformas. Tai priklausys nuo pazangos mazinant isorės skolą ir Irako sutarties dėl Tarptautinio valiutos fondo remiamos issamios makroekonominės programos.

Oficialus politinis dialogas. ES galėtų pasiūlyti sudaryti ES ir Irako jungtinę politinę deklaraciją, kuri oficialiai įtvirtintų politinį dialogą. Į ją būtų galima įtraukti diskusijas apie zmogaus teises, regiono stabilumą, kovą su terorizmu ir branduolinių ginklų neplatinimą. Taip pat būtų galima paskatinti Europos Parlamentą ir ES valstybių narių parlamentus uzmegsti rysius su pereinamojo laikotarpio nacionaline asamblėja.

Jungtinės darbo grupės abipusio intereso sektoriuose. Galima būtų įsteigti ES ir Irako darbo grupes, kurių darbas būtų aptarti bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip ekonomikos, statistikos ir prekybos klausimai, energetika (įskaitant elektros energiją), transportą, techniniai reikalavimai ir standartai, informacinė visuomenė, zmogaus teisės ir teisinė valstybė, migracija ir kova su terorizmu. Būtų galima pradėti neoficialų ES ir Irako dialogą energetikos srityje, o ES galėtų remti Irako dalyvavimą kituose regiono forumuose energetikos ir transporto klausimais. Dvisalis dialogas ateityje galėtų paskatinti regiono dialogus.

III etapas - Vidutinės trukmės laikotarpis

Paskyrus demokratiskai renkamą valdzią, Irakui priėmus naują konstituciją ir isrinkus vykdomąją bei įstatymų leidziamąją valdzią, ES galėtų normalizuoti savo santykius su Iraku. Šiame etape ES galėtų papildomai imtis sių priemonių:

Derybos dėl dvisalės sutarties. ES ir Irako dvisalė sutartis atspindėtų abipusį interesą vystyti partnerystę ir paramą Irako politinėms, ekonominėms ir socialinėms reformoms. Prekybos ir bendradarbiavimo sutartis, panasi į pasirasytąsias su kitomis valstybėmis į rytus nuo Jordanijos, būtų tinkamas pirmas zingsnis. Vėliau būtų galima pagalvoti ir apie platesnio pobūdzio sutartį.

Pagalba skatinant ekonominę diversifikaciją ir mazinant skurdą. Padidėjus nuosaviems Irako pajamų saltiniams, ypač padidinus naftos gamybą, isorės donorų pagalbos poreikis turėtų sumazėti. EB pagalbą ES galėtų nukreipti į techninių pajėgumų ir institucinių gebėjimų kūrimo programas, ekonominės diversifikacijos skatinimą, skurdo mazinimą ir pragyvenimo saltinių kūrimą.

Regioninės programos sukūrimas. ES galėtų isnagrinėti būdus, kaip Barselonos proceso patirtis skatinant bendradarbiavimą tokiuose sektoriuose, kaip energetika, transportas, aplinka, mokslas ir technologijos, svietimas, kultūrų dialogas ir parama pilietinei visuomenei, galėtų pasitarnauti papildant regioninį Irako ir jo kaimynų bendradarbiavimą. Be to, ES galėtų apsvarstyti būdus, kaip būtų galima įtraukti Iraką į ES dialogą su kitais to regiono partneriais, ypač esančiais į rytus nuo Jordanijos.

Tvari pagalba teisinei valstybei, demokratizacijos procesui ir zmogaus teisėms. Demokratizacijos procesas Irake nepasibaigs visuotiniais rinkimais. Todėl ES turėtų ir toliau kelti prioritetus vidutinės trukmės laikotarpiu teikiamai pagalbai, kuri padėtų padidinti Irako valdzios ir pilietinės visuomenės pajėgumą stiprinti demokratiją, garantuotų zmogaus teises, įskaitant moterų ir mazumų teises, sustiprintų teisinę valstybę, kovotų su korupcija ir skatintų skaidrumą, atskaitomybę ir gerą valdymą.

Europos investicijų banko paskolos. Apribojus isorės parama skiriamas dotacijas, Europos investicijų banko (EIB) paskolos padėtų uzpildyti tą laiko tarpą tarp dotacijų ir privataus sektoriaus įsitraukimo po to, kai bus isspręsta Irako isorės skolos problema ir pradėti didelio kapitalo reikalaujantys projektai, pavyzdziui, infrastruktūros. Mandatą EIB skolinti Irakui galima būtų aptarti svarstant naująją finansinę perspektyvą, galbūt, kaip regioninio mandato, kuriam priskiriamos salys į rytus nuo Jordanijos, dalį.

Europos Komisijos delegacija. Galima būtų apsvarstyti delegacijos įsteigimą Bagdade.

V. Isvados

Šiame komunikate isdėstomi pirminiai pasvarstymai apie tai, kaip ES galėtų pazengti vystydama santykius su Iraku, kurie būtų pagrįsti laipsnisko dalyvavimo politika, paklojančia pamatus tvirtesniems ir tvaresniems santykiams vidutinės trukmės laikotarpiu. Jos rekomendacijas reikės nuolat perziūrėti ir pritaikyti pagal Irake besikeičiančios situacijos aplinkybes. Ministrų Taryba kviečiama apsvarstyti sias rekomendacijas, atsizvelgiant į Europos Vadovų Tarybos duodamus aiskius zenklus dėl ES įsipareigojimo stiprinti savo santykius su Iraku pagal JT ST rezoliuciją Nr. 1546, ir padėti pakloti pamatus saugiai, stabiliai, demokratinei ir klestinčiai Irako valstybei, taikiai sugyvenančiai su savo kaimynais ir regionu, tampančiai visateise ir aktyvia tarptautinės bendruomenės nare.