(1)

po pirmųjų jos įgyvendinimo metų Komisija pateikė Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (2) nustatytos 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) veikimo peržiūros rezultatus, įskaitant išlaidų viršutinių ribų tvarumo vertinimą;

(2)

nuo 2020 m. gruodžio mėn. Sąjunga vienas po kito susidūrė su precedento neturinčiais ir netikėtais iššūkiais. Sąjunga ėmėsi skubių veiksmų ir pasinaudojo visomis turimomis priemonėmis, tačiau į 2021–2027 m. DFP integruotos ribotos biudžeto lankstumo galimybės yra beveik išnaudotos, todėl mažėja Sąjungos biudžeto pajėgumas spręsti net skubiausius uždavinius;

(3)

siekiant spręsti daugeriopus uždavinius pirmaisiais DFP įgyvendinimo metais plačiai naudotasi specialiomis priemonėmis. Poreikis imtis tolesnių veiksmų išlieka, o galimybės naudojantis biudžetu reaguoti į tokias situacijas likusiu DFP laikotarpiu yra ribotos;

(4)

Sąjungos biudžetas turėtų sudaryti sąlygas Sąjungai politikos priemonėmis reikiamai sureaguoti į kylančius iššūkius ir įvykdyti teisinius įsipareigojimus, o tai neįmanoma esant dabartinėms viršutinėms riboms ir išnaudojus lankstumo galimybes. Turėtų būti pakeistos 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 išlaidų kategorijų įsipareigojimų asignavimų išlaidų viršutinės ribos 2024, 2025, 2026 ir 2027 metams. Todėl, nors gali būti išlaikytos dabartinio lygio mokėjimų asignavimų išlaidų viršutinės ribos, 2026 m. bendros maržos priemonės mokėjimų asignavimų riba turėtų būti pakoreguota siekiant išvengti sankaupų rizikos. Be to, 5 straipsnyje numatytas su konkrečia programa susijęs papildomų lėšų bendros sumos patikslinimas ir Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 II priedas turėtų būti iš dalies pakeisti;

(5)

prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo sumos taip pat turėtų būti pakeistos;

(6)

dėl neteisėtos Rusijos agresijos prieš Ukrainą Europos teritorijoje vėl siaučia karas. Sąjunga toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės, ir tvirtai padės Ukrainai žengti į Europą. Tuo tikslu Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2024/792 (3) kaip Sąjungos atsaką siekiant remti Ukrainos makrofinansinį stabilumą, atstatymą ir modernizavimą, kartu remiant Ukrainos pastangas vykdyti reformas, kurios yra jos stojimo į Sąjungą kelio dalis (toliau – Ukrainos priemonė);

(7)

atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su Rusijos agresijos karu, Ukrainos priemonė turėtų būti lanksti priemonė, kuria naudojantis iki 2027 m. būtų teikiama tinkamos formos ir lygio parama. Parama pagal Ukrainos priemonę turėtų būti teikiama paskolų, negrąžintinos paramos ir biudžeto garantijų atidėjinių forma;

(8)

kalbant apie paskolų forma teikiamą paramos pagal Ukrainos priemonę dalį, tikslinga iki 2027 m. pratęsti esamos Sąjungos biudžeto garantijos Ukrainai teikiamai finansinei paramai padengti galiojimą. Todėl turėtų būti įmanoma, viršijant DFP viršutines ribas, Sąjungos biudžete mobilizuoti būtinus finansinės paramos Ukrainai asignavimus, kuriais būtų galima naudotis iki 2027 m. pabaigos. Sąjungos biudžeto garantija turėtų būti taikoma ne tik trumpalaikei finansinei paramai Ukrainai, kaip jau numatyta Reglamente (ES) 2022/2463, bet ir finansinės paramos Ukrainai 33 mlrd. EUR neviršijančiai sumai, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2024/792;

(9)

asignavimai paramos pagal Ukrainos priemonę daliai, teikiamai negrąžintinos paramos ir biudžeto garantijų atidėjinių forma, turėtų būti teikiami per naują specialią teminę priemonę – Ukrainos rezervą. Įsipareigojimų asignavimai ir atitinkami mokėjimų asignavimai turėtų būti mobilizuojami kasmet vykdant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 314 straipsnyje nustatytą biudžeto procedūrą, viršijant DFP viršutines ribas. Siekiant tvarkingos išlaidų, kurios turi būti programuojamos pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2024/792 nuostatas, raidos ir visų pirma atsižvelgiant į sumas, kurios turi būti nustatytos Ukrainos plane, tikslinga nustatyti bendras ir metines maksimalias sumas, kurios gali būti prieinamos Ukrainos rezervui 2024–2027 m. laikotarpiu. Siekiant užtikrinti visišką įvykdymą ir lankstumą pereinant iš vienų metų į kitus, laikantis bendros sumos, vėlesniais metais iki 2027 m. turėtų būti galima panaudoti laisvą metinės sumos dalį atitinkamais metais, be atitinkamų metų maksimalios metinės sumos;

(10)

nuo 2022 m. Sąjungoje ir daugumoje didžiųjų ekonomikų padidėjo visų obligacijų emitentų, įskaitant Sąjungą, palūkanų normos. Todėl numatoma, kad skolinimosi pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę „NextGenerationEU“ (toliau – EURI) finansavimo išlaidos, kurios turi būti padengtos iš Sąjungos biudžeto pagal Tarybos sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 (4) 5 straipsnio 2 dalį, viršys sąmatas, iš pradžių programuotas kaip nesiekiančias DFP viršutinių ribų šios priemonės priėmimo 2020 m. gruodžio mėn. metu, kurios atitinkamai buvo 2 332 mln. EUR 2025 m. (2018 m. kainomis), 3 196 mln. EUR 2026 m. (2018 m. kainomis) ir 4 168 mln. EUR 2027 m. (2018 m. kainomis);

(11)

atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su būsima palūkanų normų raida kintančiomis rinkos aplinkybėmis, taip pat į bendrus skolinimosi poreikius vykdomoms Sąjungos programoms, finansuojamoms pagal EURI, finansuoti, kaip dalį atidėjinių, reikalingų, kad metinė biudžeto procedūra vyktų sklandžiai, taip pat siekiant užtikrinti prieinamus finansinius išteklius, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus, tikslinga nustatyti išimtinę ir laikiną priemonę, galiojančią tik dabartinės DFP laikotarpiu, skirtą EURI skolinimosi, viršijančio iš pradžių programuotas sumas, finansavimo išlaidoms padengti. Todėl turėtų būti sukurta nauja speciali teminė priemonė – EURI priemonė, kurios vienintelis tikslas būtų padengti nepadengtus išlaidų perviršius. Ši priemonė turėtų būti išimtinė ir negalėtų būti laikoma precedentu būsimai tvarkai, taikomai DFP po 2027 m., visų pirma siekiant padengti rinkose pasiskolintų lėšų EURI finansuoti palūkanų mokėjimų išlaidas;

(12)

biudžeto institucija turėtų mobilizuoti EURI priemonę metinės biudžeto procedūros metu, jei būtina. Nedarant poveikio biudžeto institucijos teisėms, jos lėšos turėtų būti mobilizuojamos išsėmus kitas finansavimo galimybes, be kita ko, panaudojant rezervą, susidariusį vykdant programų biudžetinį įgyvendinimą, pertvarkant prioritetus, taip pat panaudojant specialias netemines priemones siekiant padengti didelę dalį būtinų sumų, viršijančių sumas, iš pradžių įrašytas esamoje 2b išlaidų kategorijos EURI biudžeto eilutėje, kiek tai įmanoma, siekiant kaip bazinę normą mobilizuoti sumą, lygią maždaug 50 % EURI palūkanų mokėjimų išlaidų perviršių. Tai bus atliekama laikantis taikytinų sektorinių taisyklių ir kitų teisinių pareigų, taip pat atsižvelgiant į prioritetus, apdairų biudžeto sudarymą ir patikimą finansų valdymą – tam visų pirma reikia, kad nenumatytoms išlaidoms būtų taikomos tinkamos ribos. Valstybių narių nacionaliniams paketams, dėl kurių buvo prisiimti teisiniai įsipareigojimai, visų pirma paketams pagal bendrą žemės ūkio politiką ir sanglaudos politiką, poveikis nebus daromas. EURI priemonės įsipareigojimų asignavimai ir atitinkami mokėjimų asignavimai Sąjungos biudžete turėtų būti prieinami viršijant DFP viršutines ribas. Pagal EURI priemonę pirmiausia turėtų būti naudojama suma, lygi sumai asignavimų, išskyrus išorės asignuotąsias pajamas, panaikintų nuo dabartinės DFP pradžios. Neturėtų būti atsižvelgiama į panaikintų asignavimų, kurie vėl prieinami pagal atitinkamas esamas nuostatas, sumas. Pagal EURI priemonę prieinama panaikintų įsipareigojimų suma turėtų būti apskaičiuojama kiekvienais metais atliekant DFP techninį koregavimą, aiškiai nurodant bendras turimas lėšas ir sumas, į kurias jau atsižvelgta anksčiau mobilizuojant EURI priemonę. Susiklosčius netikėtai situacijai, kai perviršis tebebus nepadengtas, kaip finansinį stabilumą stiprinanti priemonė pagal EURI priemonę turėtų būti mobilizuojama būtina papildoma suma išlaidoms visiškai finansuoti, kaip kraštutinė priemonė. Jei susiklosto neįprasta situacija ir viena ar daugiau valstybių narių mano, kad dėl šios finansinio stabilumo stiprinimo priemonės mobilizavimo kyla didelių problemų, jos galėtų prašyti Europos Vadovų Tarybos pirmininko perduoti klausimą svarstyti kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime. Šis procesas paprastai neturėtų trukti ilgiau kaip vieną mėnesį ir juo turi būti visiškai paisoma institucijų teisių, kaip numatyta Sutartyse;

(13)

atsižvelgiant į gaivalines nelaimes, įvykusias valstybėse narėse ir šalyse, kurios veda derybas dėl narystės Sąjungoje, ir gaivalines nelaimes bei humanitarines krizes trečiosiose valstybėse ir siekiant užtikrinti tinkamą finansavimą abiem atvejais, reikėtų sustiprinti esamą solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervą ir jį padalinti į dvi atskiras priemones: Europos solidarumo rezervą, iš kurio būtų teikiama parama nukentėjusioms valstybėms ir regionams pagal Europos Sąjungos solidarumo fondą, įsteigtą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2002 (5), ir neatidėliotinos pagalbos rezervą, iš kurio būtų didinamas biudžetas atitinkamoms Sąjungos programoms, reaguojant į krizes ir ekstremaliąsias situacijas Sąjungoje ir už jos ribų;

(14)

siekiant, kad Sąjunga iki 2027 m. liktų pakankamai pajėgi reaguoti į nenumatytas aplinkybes, turėtų būti sustiprinta lankstumo priemonė. Nuo 2024 m. lankstumo priemonei turėtų būti prieinamos Europos solidarumo rezervo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo panaikintos sumos;

(15)

atsižvelgiant į šiuos nenumatytus įvykius ir naujus iššūkius, būtina peržiūrėti DFP, todėl Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

Reglamento (ES, Euratomas) 2020/2093 pakeitimai nedaro poveikio pareigai laikytis nuosavų išteklių viršutinių ribų, nustatytų Sprendimo (ES, Euratomas) 2020/2053 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje;

(17)

atsižvelgiant į padėtį Ukrainoje, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną ir turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d.,

1)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

4 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

3)

5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Bendra papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma 2022–2027 m. laikotarpiu yra 10 155 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienais 2022–2026 m. laikotarpio metais metinė papildomų asignavimų atitinkamai įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimams suma turi būti ne mažesnė kaip 1 500 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir negali viršyti 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).“;

4)

8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip:

(*2)   2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/691 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo atleistiems darbuotojams (EGF), kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 (OL L 153, 2021 5 3, p. 48)."

(*3)   2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (OL L 311, 2002 11 14, p. 3).“;"

5)

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

6)

įterpiami šie straipsniai:

(*4)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).“;"

7)

11 straipsnyje įterpiama ši dalis:

8)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

9)

I ir II priedai pakeičiami šio reglamento priedo tekstu.