(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/2577 (1) nustatomos neatidėliotinos ir tikslinės priemonės, kuriomis siekiama paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą. Sąjungoje diegiant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius gali būti svariai prisidedama prie energetikos krizės poveikio švelninimo, nes taip gali būti didinamas Sąjungos tiekimo saugumas ir mažinamas rinkos nepastovumas bei energijos kainos. Kadangi ilgai trunkančios ir sudėtingos leidimų išdavimo procedūros buvo viena pagrindinių kliūčių, ribojančių investicijų į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir susijusią infrastruktūrą spartą ir mastą, Reglamento (ES) 2022/2577 tikslas buvo nustatyti papildomas neatidėliotinas ir tikslines priemones, kuriomis būtų iš karto paspartintos kai kurios leidimų išdavimo procedūros, taikomos konkrečioms atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijoms ir konkrečių rūšių projektams, turintiems didžiausią spartaus diegimo siekiant sušvelninti energetikos krizės poveikį potencialą. Reglamentas (ES) 2022/2577 bus taikomas iki 2024 m. birželio 30 d.;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/2413 (2), kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (3), įsigaliojo 2023 m. lapkričio 20 d. ir ja buvo nustatyti teisės aktų sistemos, reguliuojančios atsinaujinančiųjų išteklių energiją iki 2030 m. ir vėliau, pakeitimai, įskaitant nuostatas, kuriomis siekiama supaprastinti leidimų išdavimo procedūras, taikomas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams. Kai kurios Reglamentu (ES) 2022/2577 nustatytos priemonės Direktyva (ES) 2023/2413 buvo taip pat įtrauktos ir į Direktyvą (ES) 2018/2001. Tačiau kai kurios Reglamentu (ES) 2022/2577 nustatytos veikiau išimtinės priemonės Direktyvoje (ES) 2023/2413 neatsispindėjo – taip buvo išskirtas išimtinis ir laikinas tų priemonių pobūdis. Vietoje to, ta direktyva buvo nustatytas stabilus ir ilgalaikis nuolatinis režimas, skirtas leidimų išdavimo procedūroms paspartinti, kuriame nustatyti konkretūs veiksmai ir procedūros, kuriems įgyvendinti reikia daugiau laiko. Valstybės narės privalo Direktyvą (ES) 2023/2413 į nacionalinę teisę perkelti iki 2025 m. gegužės 21 d., išskyrus kai kurias leidimų išdavimo procedūras reglamentuojančias nuostatas, kurioms taikoma ankstesnė perkėlimo į nacionalinę teisę data, t. y. 2024 m. liepos 1 d., nedelsiant po to, kai baigs galioti Reglamentas (ES) 2022/2577. Direktyvą (ES) 2023/2413 perkėlus į nacionalinę teisę, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams bus naudingos toje direktyvoje nustatytos nuostatos, kuriomis siekiama supaprastinti leidimų išdavimo procedūras;

(3)

pagal Reglamentą (ES) 2022/2577 Komisija, atsižvelgdama į tiekimo saugumo padėties ir energijos kainų pokyčius ir poreikį toliau spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo atlikti to reglamento peržiūrą ir pateikti Tarybai tos peržiūros pagrindinių išvadų ataskaitą. Komisija, remdamasi ta peržiūra, pasiūlė pratęsti kai kurių to reglamento nuostatų galiojimą;

(4)

Komisija savo 2023 m. lapkričio 28 d. ataskaitoje dėl 2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/2577, kuriuo nustatoma atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo spartinimo sistema, peržiūros Komisija nustatė, kad Reglamento (ES) 2022/2577 galiojimo pratęsimo sąlygos buvo įvykdytos, ir pasiūlė pratęsti atrinktų priemonių, kurios turi didžiausią potencialą spartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, kurios skiriasi nuo Direktyvos (ES) 2018/2001 priemonių ir kuriomis, kaip manoma, reikšmingai paspartinamas leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir susijusiems tinklų infrastruktūros projektams procesas arba kurios turi didelį potencialą tai padaryti, taikymą. Buvo atsižvelgta į tai, kad Direktyva (ES) 2023/2413 į Direktyvą (ES) 2018/2001 buvo įtrauktos tam tikros leidimų išdavimo proceso supaprastinimo nuostatos, taikomos atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams, ir, be kita ko, taisyklės dėl tų pačių ar panašių klausimų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2022/2577. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad Direktyva (ES) 2023/2413 nustatytos leidimų išdavimo taisyklės, išskyrus susijusias su paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonomis pagal tos direktyvos 15c ir 16a straipsnius, į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2024 m. liepos 1 d., t. y. iš karto po to, kai baigs galioti Reglamentas (ES) 2022/2577;

(5)

nuo Reglamento (ES) 2022/2577 įsigaliojimo parengties elektros energijos rinkoje lygis pagerėjo ir Sąjungos tiekimo saugumas padidėjo. Tačiau su Sąjungos energijos tiekimo saugumu susijusi rizika išlieka didelė. Pasaulinė padėtis dujų rinkoje išlieka labai įtempta. Dujų kainos vis dar yra gerokai didesnės nei iki krizės ir tai neišvengiamai veikia Sąjungos piliečių perkamąją galią ir Sąjungos įmonių konkurencingumą. Šią padėtį dar labiau apsunkina didelis rinkos nepastovumas, kurį, be kita ko, lemia įtemptos geopolitinės aplinkybės. Iš naujausių įvykių, susijusių su dideliu nepastovumu 2023 m. vasarą ir rudenį, kai kainos per keletą savaičių padidėjo daugiau nei 50 %, kurį sukėlė Australijos SGD įrenginių darbuotojų streikas, krizė Artimuosiuose Rytuose arba dujotiekio „Balticconnector“ apgadinimas, matyti, kad rinkos tebėra nestabilios ir pažeidžiamos net ir dėl nedidelių paklausos ir pasiūlos sutrikimų. Tokiomis sąlygomis baimė, kad gali pritrūkti dujų, atsirandanti net ir dėl pavienio įvykio, gali sukelti neigiamas sistemines reakcijas visoje Sąjungoje ir turėti rimtų pasekmių energijos kainoms. Be to, dėl pastaraisiais metais gerokai sumažėjusio dujotiekiu tiekiamų dujų importo iš Rusijos Sąjungoje turimos dujų atsargos gerokai sumažėjo, palyginti su padėtimi iki krizės. Atsižvelgiant į dabartinį dujų importo dujotiekiu lygį, tikimasi, kad Sąjunga gaus apytiksliai 20 mlrd. m3 rusiškų dujų, t. y. maždaug 110 mlrd. m3 mažiau nei 2021 m. Todėl išlieka didelė rizika, kad Sąjungoje pritrūks dujų;

(6)

padėtis pasaulinėse dujų rinkose tebėra labai įtempta ir manoma, kad tokia padėtis tęsis dar kurį laiką. Kaip pažymėjo Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) savo 2023 m. vidutinės trukmės laikotarpio dujų rinkos ataskaitoje, pasaulinis SGD tiekimas 2022 ir 2023 m. didėjo tik vidutiniškai, atitinkamai 4 % ir 3 % Nors nuo 2025 m. turi būti pradėti naudoti nauji SGD saugyklų pajėgumai, savo 2023 m. pasaulio energetikos prognozėje TEA mano, kad rinkos pusiausvyra artimiausioje ateityje tebebus trapi;

(7)

tokius didelius sunkumus dar labiau padidina keli papildomi rizikos veiksniai, be kita ko, atsigaunanti SGD paklausa Azijoje, dėl kurios galėtų sumažėti dujų prieinamumas pasaulinėje dujų rinkoje, šalta žiema, dėl kurios dujų poreikis gali padidėti iki 30 mlrd. m3, ekstremalios meteorologinės sąlygos, dėl kurių sumažėjus vandens lygiui gali būti paveikta hidroenergijos akumuliacija ir branduolinės energijos gamyba ir dėl to daugiau dujų būtų sukūrenama elektros energijai gaminti, tolesnis ypatingos svarbos infrastruktūros trikdymas, kaip, pavyzdžiui, 2022 m. rugsėjo mėn. įvykdyti sabotažo aktai siekiant sugadinti dujotiekį „NordStream“ arba dujotiekio „Balticconnector“ apgadinimas 2023 m. spalio mėn., taip pat prastėjanti geopolitinė aplinka, ypač šalyse ir regionuose, kurie yra svarbūs Sąjungos energijos tiekimo saugumui, pvz., Ukrainoje, Azerbaidžane ir Artimuosiuose Rytuose;

(8)

atsižvelgiant į esamą trapią pasiūlos ir poreikio pusiausvyrą, net ir nedidelis energijos tiekimo sutrikimas galėtų turėti didžiulį poveikį dujų ir elektros energijos kainoms ir galėtų padaryti didelės bei ilgalaikės žalos Europos ekonomikai, taip pakenkiant jos konkurencingumui, ir Sąjungos piliečiams. Todėl dabartinėje padėtyje visai Sąjungai gresia energijos trūkumo ir didelių energijos kainų rizika;

(9)

spartesnis atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimas buvo itin svarbus Sąjungos kovos su energetikos krize elementas ir buvo ypač naudingas didinant tiekimo saugumą bei apsaugant vartotojus nuo kainų nepastovumo, nes diegiant tuos sprendinius buvo sumažintas bendras Sąjungos dujų poreikis. 2023 m. birželio mėn. atnaujintoje informacijoje apie padėtį atsinaujinančiųjų išteklių energijos rinkoje „Kiek Europos vartotojai sutaupo dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos?“, TEA apskaičiavo, kad, jei nebūtų buvę įrengti papildomi atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai, 2022 m. vidutinės didmeninės elektros energijos kainos visose Europos rinkose būtų buvusios 8 % didesnės. 2022 m. daugiau elektros energijos gaminant iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių buvo pakeista apytiksliai 107 TWh iš iškastinio kuro pagamintos elektros energijos (tai atitinka apytiksliai 10 mlrd. m3 dujų), todėl buvo sutaupyta apytiksliai daugiau nei 10 mlrd. EUR;

(10)

nors Reglamentas (ES) 2022/2577 galioja ir yra taikomas ribotą laikotarpį, tačiau Komisijos ataskaita parodė, kad jis turi teigiamą poveikį Sąjungoje spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo tempą, visų pirma dėl to, kad padeda paprastinti konkretiems leidimų išdavimo procesams taikomas procedūras ir didinti politinį informuotumą apie leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams proceso spartinimo svarbą. Nors didžioji dalis to reglamento poveikio bus matoma per artimiausius mėnesius, iš pradinių turimų duomenų apie atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą, plėtrą bei leidimų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir susijusios infrastruktūros projektams išdavimo procesą, apimančių laikotarpį po Reglamento (ES) 2022/2577 įsigaliojimo, matyti, kad bent jau kai kuriose valstybėse narėse tempas spartėja. Remiantis Eurostato duomenimis, per pirmąjį 2023 m. pusmetį atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos apimtis Sąjungoje buvo rekordiškai didelė – taip pakeisti papildomi dujų kiekiai. Komisijos ataskaitoje taip pat atkreiptas dėmesys į teigiamas tendencijas, susijusias su didesniu atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimu mėnesiais, sekusiais po Reglamento (ES) 2022/2577 įsigaliojimo. Remiantis pradiniais pramonės duomenimis, Sąjunga per tris 2023 m. ketvirčius įdiegė daugiau fotovoltinės saulės energijos pajėgumų nei per visus 2022 m. Keliose valstybėse narėse taip pat smarkiai padidėjo vėjo energijos pajėgumai. Iš turimų, rengiant Komisijos ataskaitą surinktų duomenų matyti, kad keliose valstybėse narėse po Reglamento (ES) 2022/2577 įsigaliojimo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams išduodamų leidimų skaičius padidėjo dviženkliai. Be to, bent vienoje valstybėje narėje spartesnis leidimų išdavimo procesas taip pat taikomas tinklų projektams, kurie yra svarbūs didinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos skvarbą, o bendras tinklų ilgis viršija 2 000 km;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad rizika energijos tiekimui ir kainoms tebekyla, tam tikrą laikotarpį po 2024 m. birželio mėn. pabaigos tebebus reikalinga užtikrinti spartesnį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų įgyvendinimo tempą, siekiant atsisakyti likusio dujų importo iš Rusijos. Nėra jokios abejonės, kad didesnė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis padėtų dar labiau sustiprinti Sąjungos atsparumą. Be to, kuo sparčiau bus diegiama atsinaujinančiųjų išteklių energija, tuo didesnis bus teigiamas poveikis Sąjungos atsparumui, energijos tiekimo saugumui, energijos kainoms ir nepriklausomumui nuo Rusijos iškastinio kuro;

(12)

atsižvelgiant į neatidėliotiną ir vis dar nestabilią energetikos padėtį Sąjungoje, būtina pratęsti tam tikrų konkrečių Reglamento (ES) 2022/2577 nuostatų, t. y. nuostatų, kurios, kaip paaiškėjo, turi didžiausią potencialą greitai paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą ir kurios skiriasi nuo Direktyvoje (ES) 2018/2001 numatytų priemonių, galiojimą, taip užtikrinant, kad pratęsus Reglamento (ES) 2022/2577 taikymą nebūtų dubliuojama ta direktyva. Be to, tos priemonės apima tinkamas apsaugos priemones, kuriomis nustatant konkrečias jų taikymo sąlygas užtikrinama aplinkos apsauga. Į Direktyvą (ES) 2018/2001 įtrauktos priemonės taikomos paraleliai su šiuo reglamentu ir papildo ją ribotą laiką galiojančiomis papildomomis neatidėliotinomis priemonėmis. Nepratęsus Reglamento (ES) 2022/2577 galiojimo, kiltų rizika, kad leidimų išdavimo atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir susijusios infrastruktūros projektams ir tų projektų įgyvendinimo tempas sulėtės, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios plačiu mastu naudojasi tuo reglamentu. Pavyzdžiui, Vokietijos teigimu, jei nebus pratęstas Reglamento (ES) 2022/2577, visų pirma kiek tai susiję su leidimų išdavimu atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektams ir susijusia tinklų infrastruktūra, reikalinga atsinaujinančiųjų išteklių integracijai į elektros sistemą, taikymas, galėtų vėluoti ir trukti apytiksliai dvejais metais ilgiau, o kai kuriais atvejais apskritai būti sustabdytas apytiksliai 41 GW galios sausumos vėjo elektrinių įrengimas. Apytikriai nuo vienų iki trejų metų sulėtėtų ir leidimų išdavimo tam tikram skaičiui projektų, susijusių su planuojamais didelio masto perdavimo tinklais, kurių bendras tinklų ilgis siekia tūkstančius kilometrų, proceso sparta;

(13)

viena iš laikinų priemonių, nustatytų Reglamentu (ES) 2022/2577, kuri turėjo akivaizdų teigiamą poveikį ir turi didelį potencialą ateityje gerokai paspartinti procedūrą, – 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuginčijamoji prezumpcija, kad atitinkamuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose numatytų konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų tikslais atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektai yra viršesnio viešojo intereso projektai ir jais prisidedama prie visuomenės sveikatos ir saugos užtikrinimo, išskyrus atvejus, kai esama aiškių įrodymų, kad tokie projektai daro didelį neigiamą poveikį aplinkai, kurio negalima sušvelninti ar kompensuoti. Direktyvos (ES) 2018/2001 16f straipsniu nustatyta nuginčijamoji prezumpcija, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektai yra viršesnio viešojo intereso projektai ir jais prisidedama prie visuomenės sveikatos bei saugos užtikrinimo, ir ši formuluotė yra beveik identiška Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 1 dalies formuluotei. Todėl Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 1 dalies taikymo pratęsti nebūtina, nes tokia nuginčijamoji prezumpcija bus taikoma pagal Direktyvos (ES) 2018/2001 16f straipsnį;

(14)

tačiau Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas pirmenybę teikti projektams, kurie pripažįstami kaip viršesnio viešojo intereso projektai, kai konkrečiais atvejais reikia suderinti teisinius interesus ir kai tokiais projektais nustatomi papildomi kompensacijos reikalavimai dėl aplinkos apsaugos. Analogiška nuostata nėra įtraukta į Direktyvą (ES) 2018/2001. Atsižvelgiant į dabartinę neatidėliotinai spręstiną ir vis dar nestabilią energetikos padėtį energetikos rinkoje, su kuria susiduria Sąjunga, Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys gali būti naudingas toliau spartinant atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų diegimą, nes pagal jį reikalaujama, kad valstybės narės tokius atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus planavimo ir leidimų suteikimo procese skatintų teikdamos jiems pirmenybę tuo atveju, kai reikia nuspręsti dėl skirtingų konkuruojančių interesų, nesusijusias su aplinkos klausimais. Komisijos ataskaita parodė, kad Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys, kur, atsižvelgiant į dabartines sudėtingas aplinkybes energetikos srityje, pripažįstama santykinė atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimo svarba, yra vertinga ir padeda neapsiriboti konkrečiais nukrypti leidžiančių nuostatų, numatytų Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 1 dalyje nurodytose direktyvose, tikslais. Atsižvelgiant į ypač sudėtingą energijos tiekimo padėtį, su kuria dabar susiduria Sąjunga, tikslinga Reglamento (ES) 2022/2577 3 straipsnio 2 dalies taikymą pratęsti, kad tomis aplinkybėmis, kai leidimus išduodančios institucijos arba nacionaliniai teismai derina teisinius interesus, būtų tinkamai pripažintas esminis vaidmuo, kurį atlieka atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinės kovojant su klimato kaita ir tarša, mažinant energijos kainas ir Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant Sąjungos tiekimo saugumą. Be to, taip pat tikslinga išlaikyti aplinkos apsaugos nuostatą, kad projektų, kurie pripažinti kaip viršesnio viešojo intereso, atžvilgiu būtų priimtos tinkamos rūšių išsaugojimo priemonės, pagrįstos pakankamais finansiniais ištekliais;

(15)

iš Komisijos ataskaitos matyti, kad sunkumų kyla taikant kitą Sąjungos aplinkos teisės aktuose numatytų konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygą, būtent – reikalavimą dėl kitų alternatyvių sprendimų nebuvimo. Tokie sunkumai apriboja nuginčijamosios prezumpcijos, kad atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektai, jų prijungimas prie tinklo, pats su jais susijęs tinklas ir energijos kaupimo įrenginiai yra viršesnio viešojo intereso, praktinę naudą, nes jie yra rimta kliūtis norint įrodyti, kad projektas negalėtų būti įgyvendinamas kitur (jei reikėtų atsižvelgti į visos šalies teritoriją), ir juo labiau, jei turi būti apsvarstytos kitų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų galimybės. Todėl, siekiant paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą, jų prijungimą prie tinklo ir tinklų infrastruktūros, būtinos atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros sistemą, diegimą – tai vienas iš pagrindinių tikslų, pripažintų 2023 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Tinklai, trūkstama jungtis. ES tinklų veiksmų planas“, – tikslinga šio reglamento tikslu nurodyti, kaip galima sudaryti Sąjungos aplinkos teisės aktuose numatytų konkrečių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sąlygas, kiek tai susiję su atitinkamų alternatyvių sąlygų, į kurias reikia atsižvelgti, taikymo sritimi. Visų pirma, atitinkamų Sąjungos aplinkos teisės aktų tikslais atliekant būtiną kiekvieno konkretaus atvejo vertinimą, ar esama priimtinų konkrečiam atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektui arba tinklo infrastruktūros projektui, kuris yra būtinas atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros sistemą, alternatyvių sprendimų, būtina nurodyti, kad alternatyvių sprendimų vertinimo taikymo sritis gali apimti sprendimus, kuriais užtikrinama, kad bus pasiekti tokie pat tikslai, kokie numatyti atitinkamame projekte, užtrunkant tiek pat arba panašų laiką ir nepatiriant gerokai didesnių išlaidų. Lygindamos priimtinų alternatyvių sprendimų įgyvendinimo trukmę ir išlaidas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į poreikį atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinius ir tinklo infrastruktūrą, kuri yra būtina atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros sistemą, diegti sparčiau ir ekonomiškai efektyviai, laikantis jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato planuose ir jų atnaujintose redakcijose, pateiktuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1999 (4), nustatytų prioritetų, ir tikėtiną tų prioritetų įgyvendinimo laiką. Toks laikinas nurodymas yra pagrįstas atsižvelgiant į dabartinę padėtį energijos rinkose, siekiant palengvinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių ir susijusios tinklų infrastruktūros diegimą, tuo būdu pripažįstant jų vaidmenį kovojant su klimato kaita ir tarša, mažinant energijos kainas, mažinant Sąjungos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinant Sąjungos tiekimo saugumą;

(16)

taikydamos Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (5) numatytą atitinkamą nukrypti leidžiančią nuostatą, valstybės narės susiduria su papildomais iššūkiais dėl reikalavimo priimti kompensacines priemones, susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos elektrine ar įrenginiu arba susijusia tinklo infrastruktūra, kuri reikalinga siekiant integruoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją į elektros sistemą. Dėl tų papildomų iššūkių gali būti labai vėluojama. Todėl, siekiant paspartinti tokius projektus ir kartu išlaikyti aukštą aplinkos apsaugos lygį, šio reglamento tikslais tikslinga nurodyti, kad kompensacinės priemonės gali būti taikomos tuo pačiu metu, kai įgyvendinamas projektas, laikantis griežtų sąlygų. Šiomis sąlygomis, t. y. reikalaujant, kad prieš imantis kompensacinių priemonių nebūtų negrįžtamai paveikti teritorijos struktūrai ir funkcijoms išlaikyti būtini ekologiniai procesai ir kad nebūtų pakenkta bendram tinklo „Natura 2000“ vientisumui, užtikrinama, kad būtų išsaugotas teritorijos aplinkosauginis naudingumas ir užtikrintas aukštas „Natura 2000“ teritorijų apsaugos lygis. Toks laikinas nurodymas yra pagrįstas atsižvelgiant į dabartinę padėtį energijos rinkose, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos elektrinių ar įrenginių ir susijusios tinklų infrastruktūros diegimui;

(17)

kita nuostata, turinti potencialą gerokai paspartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimo tempą, įtvirtinta Reglamento (ES) 2022/2577 5 straipsnio 1 dalyje. Tame straipsnyje nustatytas ilgiausias šešių mėnesių terminas, taikomas modernizuojant esamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines. Esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrinių modernizacija atveria didžiules galimybes greitai padidinti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybą ir taip sumažinti dujų vartojimą. Tai suteikia galimybę toliau naudotis vietomis, turinčiomis didelį atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos potencialą, dėl to sumažėja poreikis skirti naujas atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų įgyvendinimo vietas. Modernizuojant vėjo elektrinę ir joje įrengiant efektyvesnes turbinas esamą galią paprastai galima išlaikyti arba padidinti, naudojant mažiau, didesnių ir efektyvesnių turbinų. Be to, vienas iš modernizavimo pranašumų yra esamas prijungimas prie tinklo, tikėtinai didesnis visuomenės pritarimas ir žinios apie poveikį aplinkai;

(18)

Komisija savo peržiūroje pagal Reglamentą (ES) 2022/2577 nustatė, kad leidimų išdavimo procesą, taikomą atsinaujinančiųjų išteklių energijos jėgainių modernizavimo projektams, galima dar labiau supaprastinti, ypač tose valstybėse narėse, kuriose esama didesnio modernizavimo potencialo. Šiuo atžvilgiu Direktyva (ES) 2023/2413 į Direktyvą (ES) 2018/2001 įtraukiamos kelios nuostatos, įskaitant maksimalius leidimų išdavimo terminus. Direktyvos (ES) 2018/2001 16b straipsniu atsinaujinančiųjų išteklių energijos modernizavimo projektams, vykdomiems už paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonos ribų, nustatytas maksimalus vienų metų terminas, o tos direktyvos 16a straipsnyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams, vykdomiems paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonoje, nustatytas šešių mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas įgyvendinimo terminas yra 27 mėnesiai nuo Direktyvos (ES) 2018/2001 įsigaliojimo datos (t. y. paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos zonos turėtų būti nustatytos iki 2026 m. vasario 20 d.), ir net darant prielaidą, kad tokios paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos zonos galėtų būti nustatytos anksčiau, Reglamento (ES) 2022/2577 5 straipsnio 1 dalies taikymą yra tikslinga pratęsti. Toks pratęsimas apima tikslinį pakeitimą, susijusį su Reglamento (ES) 2022/2577 5 straipsnio 1 dalies taikymo sritimi, kad ji būtų taikoma tik pagal Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnį nustatytose teritorijose. Pratęsus to reglamento 5 straipsnio 1 dalies taikymą ir kartu taikant jo 6 straipsnį būtų galima užtikrinti, kad valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2022/2577 savanoriškai nustatytose konkrečiose teritorijose įgyvendinamiems atsinaujinančiųjų išteklių energijos modernizavimo projektams būtų iš karto taikomas plataus užmojo leidimų išdavimo terminas, o likusioje teritorijoje būtų taikomas Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytas maksimalus atsinaujinančiųjų išteklių energijos modernizavimo projektų įgyvendinimo terminas. Be to, tai yra suderinama su Direktyvoje (ES) 2023/2413 nustatytu paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų ir tokio statuso neturinčių zonų atskyrimu;

(19)

Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsniu valstybėms narėms leidžiama tam tikromis sąlygomis, kuriomis užtikrinama aplinkos apsauga, nustatyti išimtis, pagal kurias leidžiama nevykdyti tam tikrų Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytų poveikio aplinkai vertinimo pareigų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektais, energijos kaupimo projektais ir elektros tinklų projektais, kurie reikalingi atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energetikos sistemą. Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnisvalstybėse narėse taikomas savanoriškumo pagrindu. Tas straipsnis yra veiksminga priemonė, leidžianti joms paspartinti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir susijusių infrastruktūros projektų įgyvendinimą užtikrinant deramą poreikio daug sparčiau diegti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir poreikio užtikrinti aplinkos požiūriu pažeidžiamų teritorijų apsaugą pusiausvyrą. Kaip paaiškinta Komisijos ataskaitoje, Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnis davė apčiuopiamų teigiamų rezultatų, susijusių tiek su sėkmingai diegiamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir elektros tinklų projektų skaičiumi, tiek su leidimų išdavimo proceso paspartinimo potencialu ir laiko sutrumpinimu juo pasinaudojusiose valstybėse narėse. Remiantis Komisijos ataskaitos išvadomis, pagrįstomis valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pateiktais skaičiavimais, toks paspartinimas reiškia, kad procedūros galėtų sutrumpėti nuo kelių mėnesių iki (jūrinių projektų atveju) net trejų metų;

(20)

remiantis Komisijos ataskaitoje surinktais duomenimis ir atsižvelgiant į itin įtemptą padėtį energijos tiekimo rinkose, atrodo, kad Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnio taikymo pratęsimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos projektai būtų nedelsiant gerokai paspartinti. Tas straipsnis ribotą laikotarpį gali ir turėtų galioti kartu su Direktyvos (ES) 2018/2001 nuostatomis dėl paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo ir tinklo bei kaupimo infrastruktūros zonų, kurios būtinos atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energetikos sistemą, ir jokiu būdu nekliudo tokių zonų nustatymui;

(21)

Direktyva (ES) 2018/2001 valstybėms narėms nustatoma pareiga per 27 mėnesius nuo Direktyvos (ES) 2023/2413 įsigaliojimo nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas, skirtas vienos ar daugiau atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų plėtrai. NET jei valstybės narės galėtų paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas nustatyti nuo Direktyvos (ES) 2023/2413 įsigaliojimo momento, nelaukdamos, kol sueis jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, tokiam nustatymui atlikti reikia laiko ir, tikėtina, jis bus ilgesnis nei laikas, reikalingas specialioms Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnyje nurodytoms atsinaujinančiųjų išteklių energijos ar tinklų zonoms nustatyti. Taip yra todėl, kad pagal tą straipsnį nereikalaujama, kad rengiant paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonų nustatymo planą į tą planą būtų iš anksto įtrauktos atitinkamos taisyklės dėl veiksmingų poveikio švelninimo priemonių, kurių turi būti imamasi tose zonose įrengiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos elektrines ir kolokacinio energijos kaupimo tikslais; be to, tuo straipsniu nenustatomos konkrečios procedūros, kuriomis turi būti vadovaujamasi tose teritorijose. Todėl, siekiant toliau laikinuoju laikotarpiu sudaryti palankias sąlygas rengti atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektus, reikėtų Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnio taikymą pratęsti, kad valstybėms narėms būtų paprasčiau nustatyti konkrečias teritorijas, nedarant poveikio galimybei pagal Direktyvą (ES) 2018/2001 kartu nustatyti paspartintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros zonas ir taip užtikrinti, kad tokios zonos būtų nustatytos per toje direktyvoje nurodytą terminą;

(22)

Direktyvoje (ES) 2018/2001 įtvirtinta nuostata, kuria valstybėms narėms suteikiama galimybė tam tikromis sąlygomis nustatyti tinklo ir kaupimo infrastruktūros zonas, reikalingas atsinaujinančiųjų išteklių energijai integruoti į elektros energetikos sistemą. Atsižvelgiant į neprivalomą Reglamento (ES) 2022/2577 6 straipsnio ir Direktyvos (ES) 2018/2001 15e straipsnio pobūdį, teisinė prieštaravimo rizika nekyla, nes valstybės narės gali nuspręsti, kurias nuostatas taikyti, arba to reglamento taikymo laikotarpiu taikyti net abi nuostatas, siekdamos kartu nustatyti skirtingas tinklo zonas, tuo tikslu laikydamosi skirtingų tuose teisės aktuose nustatytų atitinkamų sąlygų;

(23)

ir toliau taikomos Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) nuostatos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, visų pirma nuostatos dėl valstybių narių pareigos, susijusios su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismus;

(24)

energetinio solidarumo principas – bendrasis Sąjungos teisės principas, taikomas visoms valstybėms narėms. Šiuo principu grindžiant siūlomas priemones, sudaromos sąlygos greitesnio atsinaujinančiųjų išteklių energetikos projektų įgyvendinimo rezultatus paskirstyti tarpvalstybiniu mastu. Tos priemonės taikomos atsinaujinančiųjų išteklių energijos įrenginiams valstybėse narėse ir apima pačius įvairiausius projektus. Sąjungos energijos rinkų integracija jau yra pasiekusi tokį lygį, kad, padidinus atsinaujinančiųjų išteklių energetikos sprendinių diegimą vienoje valstybėje narėje, naudos, susijusios su tiekimo saugumu ir mažesnėmis kainomis, turėtų gauti ir kitos valstybės narės. Integruotos energijos rinkos turėtų padėti atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją tarpvalstybiniu mastu tiekti ten, kur jos labiausiai reikia, ir užtikrinti, kad tokia pigiai pagaminta elektros energija būtų eksportuojama į valstybes nares, kuriose jos gamyba yra brangesnė. Be to, valstybėse narėse naujai įdiegti atsinaujinančiųjų išteklių energijos pajėgumai turės įtakos bendram dujų poreikio mažinimui visoje Sąjungoje;

(25)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalį Taryba, nepažeisdama kitų Sutartyse nustatytų procedūrų, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl ekonominę padėtį atitinkančių priemonių, ypač jei didelių sunkumų kyla dėl tam tikrų produktų tiekimo, visų pirma energetikos srityje. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, tai, kad yra susiklosčiusi SESV 122 straipsnio 1 dalyje numatyta padėtis, rodo sudėtinga ir vis dar nestabili padėtis energetikos srityje ir neatidėliotinas poreikis nedelsiant spartinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimą, kaip priemonę sumažinti tebesančią su energijos tiekimu ir energijos kainų nepastovumu susijusią Sąjungos saugumo riziką. Be to, būtina atsižvelgti į artėjančią Europos Parlamento kadencijos pabaigą, laiką, kurio reikia teisės aktui pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimti, taip pat į tai, kad valstybėms narėms ir investuotojams būtinas su šia teisine sistema susijęs nuspėjamumas ir teisinis tikrumas. Reaguojant į dabartinę padėtį, būtina pratęsti tam tikrų Reglamento (ES) 2022/2577 nuostatų taikymą vieniems metams ir įtraukti naują nuostatą, todėl SESV 122 straipsnio 1 dalis yra pagrįstas šio reglamento teisinis pagrindas;

(26)

veiksmų reikia imtis nedelsiant, nes Reglamentas (ES) 2022/2577 nustos būti taikomas 2024 m. birželio mėn. 30 d. ir investuotojams bei institucijoms reikia kuo greičiau suteikti aiškumą dėl teisinės sistemos, kuri bus taikoma po šios datos, ir taip apsaugoti jų investicinius sprendimus bei sudaryti sąlygas atitinkamai planuoti savo projektus. Todėl tikslinga priimti teisės aktą, kuriuo to reglamento taikymas pratęsiamas likus keliems mėnesiams iki jo taikymo pabaigos. Be to, dėl naujos nuostatos įtraukimo šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(27)

atitinkamų nuostatų taikymas turėtų būti laikinai pratęstas ir kartu su nauja nuostata turėtų toliau galioti iki 2025 m. birželio 30 d.;

(28)

kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(29)

todėl Reglamentas (ES) 2022/2577 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šis reglamentas taikomas visoms leidimų išdavimo procedūroms, kurių pradžios data patenka į jo taikymo laikotarpį, ir nedaro poveikio nacionalinėms nuostatoms, kuriomis nustatomi trumpesni terminai nei nustatyti 5 straipsnio 1 dalyje.“;

2)

3 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

3)

įterpiamas šis straipsnis:

4)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

5)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

6)

10 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Tačiau 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 punktas, 3 straipsnio 2 dalis, 3a straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis ir 6 bei 8 straipsniai taikomi iki 2025 m. birželio 30 d. “.