(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 223/2014 (3) nustatytos Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (toliau – Fondas) taikytinos taisyklės;

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija drauge paskelbė apie Europos socialinių teisių ramstį (toliau – Ramstis), kad būtų sprendžiamos socialinės Sąjungos problemos. Ramstyje nustatyta 20 principų, kurie suskirstyti į tris kategorijas: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti; sąžiningų darbo sąlygų; socialinės apsaugos ir įtraukties. Siekiant užtikrinti socialiai sąžiningą ir atsparų atsigavimą, reagavimo, siekiant įveikti su COVID-19 protrūkiu susijusią krizę, veikla turėtų būti grindžiama tais 20 principų;

(3)

su COVID-19 protrūkiu susijusios krizės poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. Ji sukėlė sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir pablogino daugiau kaip 20 % Sąjungos gyventojų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, padėtį, padidino socialinį susiskaidymą ir prarastų darbo vietų skaičių, nedarbo lygį ir nelygybę. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, į kurią reikia skubiai reaguoti konkrečiomis priemonėmis, kurios atitinka Ramstį. Taip pat krizė daro neproporcingą socialinį ir ekonominį poveikį moterims ir mergaitėms ir dėl jos didėja skurdo feminizacija. Komisija ir valstybės narės, laikydamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, turėtų ir toliau užtikrinti vyrų ir moterų lygybę ir nediskriminavimo principo bei lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integraciją įvairiais Fondo etapais ir vykdant visą jo veiklą;

(4)

COVID-19 krizė daro itin neigiamą poveikį Fondui ir organizacijų partnerių gebėjimui teikti pagalbą labiausiai krizės paveiktiems žmonėms. Nuo Fondo įsteigimo 2014 m. jo parama galėjo pasinaudoti 13 mln. žmonių per metus, įskaitant maždaug 4 mln. vaikų. Deja, maisto ir materialinį nepriteklių patiriančių asmenų skaičius dėl krizės padidėjo ir skurdžiausiai gyvenantys žmonės patiria itin didelę riziką bei pavojų. Be to, dėl krizės labiausiai skurstančių asmenų socialinei įtraukčiai kyla didesnis pavojus. Todėl valstybės narės susiduria su didėjančia Fondo paramos paklausa;

(5)

siekdami sušvelninti didžiulį ekonomikos ir visuomenės patirtą smūgį, dėl kurio valstybių narių gerovės sistemoms teko papildomų reikalavimų ir buvo itin paveiktas vidaus rinkos veikimas, nes buvo nustatyti išskirtiniai suvaržymai, kurių valstybės narės ėmėsi, kad suvaldytų COVID-19 protrūkį, 2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Tarybos nariai palankiai įvertino Gaivinimo veiksmų gaires, į kurias įtrauktas svarus investicijų komponentas, paragino nustatyti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę ir pavedė Komisijai išanalizuoti reikmes, kad ištekliai galėtų būti tikslingai nukreipiami į labiausiai paveiktus sektorius ir Sąjungos geografinius regionus, drauge nustatant aiškesnį ryšį su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/2221 (4) išlaisvinama papildomų išteklių, kad būtų galima padėti valstybėms narėms joms vykdant veiksmus, skirtus įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos ir visuomenės gaivinimui. Siekiant veiksmingai švelninti COVID-19 protrūkio socialinį poveikį labiausiai skurstantiems asmenims, tas reglamentas numato papildomų išteklių Fondui skyrimą, kai valstybė narė taip nusprendžia ir atsižvelgiant į savo poreikius. Skirstydamos išteklius, valstybės narės turėtų deramai įvertinti labiausiai skurstančių asmenų skaičiaus padidėjimą nuo COVID-19 protrūkio pradžios, atsižvelgti į itin svarbų Europos socialinio fondo (toliau – ESF) vaidmenį šalinant skurdą ir kovojant su socialine atskirtimi bei išlaikyti ESF veiklos pajėgumą. Be to, būtina nustatyti valstybės narės techninei pagalbai skiriamų papildomų išteklių viršutines ribas. Kadangi tikimasi, kad papildomi ištekliai bus greitai panaudoti, su tais papildomais ištekliais susiję įsipareigojimai taip pat turėtų būti panaikinami užbaigiant programas;

(7)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (5) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat apima bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(8)

kai patvirtinamos priemonės Sąjungos biudžetui apsaugoti, labai svarbu, kad būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;

(9)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių priemonių sparčiai imtis krizei įveikti skirtų veiksmų, atsižvelgiant į COVID-19 krizės poveikį skurdui ir socialinei atskirčiai, ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos ir visuomenės atsigavimui, būtina teikti didesnį išankstinį finansavimą, kad iš papildomų išteklių remiami veiksmai būtų įgyvendinti kuo skubiau. Išankstinio finansavimo dydis turėtų būti toks, kad valstybės narės naudos gavėjams galėtų kuo anksčiau mokėti išankstines išmokas siekdamos suteikti skubią pagalbą ir, gavusios jų mokėjimo prašymą, iš karto atlygintų patirtas išlaidas;

(10)

siekiant sumažinti valstybių biudžetams tenkančią naštą, susijusią su veiksmais COVID-19 protrūkio sukeltai krizei įveikti, ir pasirengti socialiniam, stabiliam ir tvariam ekonomikos ir visuomenės atsigavimui, tikslinga, kad valstybėms narėms būtų suteikta išskirtinė galimybė prašyti iki 100 % siekiančios bendro finansavimo normos, taikytinos paramai iš papildomų išteklių;

(11)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės, reaguodamos į COVID-19 protrūkį, galėtų skubiai pritaikyti Fondo priemones, tikslinga įtvirtinti konkrečias nuostatas, patikslinančias techninės pagalbos mastą;

(12)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (6) ir neviršijant pagal jį skirtų išteklių, iš šio Fondo finansuojamos priemonės turėtų būti įgyvendinamos siekiant reaguoti į beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas tame reglamente nustatytų terminų laikymasis, taikant jame ir Reglamente (ES) 2020/2221 nustatytas atitinkamas sąlygas;

(13)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. reaguoti į COVID-19 protrūkio poveikį ir jo sukeliamus socialinius bei ekonominius padarinius labiausiai skurstantiems asmenims, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 protrūkio, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(15)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (7) 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (8) ar Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas (9) pakeitimai, priimti to Susitarimo įsigaliojimo dieną ar vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi, jei tie pakeitimai daro poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Parama pagal Reglamento (ES) Nr. 223/2014 6a straipsnį 2021 m. ir 2022 m. finansuojama padidinus Sąjungos nuosavų išteklių viršutinę ribą, o tai darytų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Todėl ta parama neturėtų būti taikoma Jungtinei Karalystei arba jos teritorijoje;

(16)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 223/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,