(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 122 straipsnio 1 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali, vadovaudamasi valstybių narių solidarumu, priimti sprendimą dėl priemonių, tinkamų reaguojant į socialinę ir ekonominę padėtį, susidariusią dėl COVID-19 protrūkio;

(2)

pagal (SESV) 122 straipsnio 2 dalį Taryba gali suteikti Sąjungos finansinę pagalbą valstybei narei tais atvejais, kai ši patiria sunkumų arba dėl išimtinių, jos nekontroliuojamų aplinkybių, jai gresia dideli sunkumai;

(3)

sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas 2 (SARS-CoV-2), sukeliantis koronavirusinę ligą, kurią Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pavadino COVID-19, yra nauja koronaviruso padermė, kuria anksčiau žmonės neužsikrėsdavo. Pasaulinis tos ligos protrūkis sparčiai plinta ir PSO paskelbė jos pandemiją. Nuo COVID-19 protrūkio Sąjungoje pradžios iki 2020 m. kovo 30 d. pranešta apie 334 396 susirgimo atvejus ir 22 209 mirties atvejus valstybėse narėse;

(4)

valstybės narės yra įgyvendinusios išskirtines priemones, siekdamos suvaldyti COVID-19 protrūkį ir jo poveikį. Tolesnio COVID-19 perdavimo Sąjungoje tikimybė laikoma didele. COVID-19 protrūkis ne tik padarė didelį poveikį visuomenės sveikatai lemdamas didelį mirtingumą, bet ir turėjo didelio masto trikdantį poveikį valstybių narių ekonomikos sistemoms, sutrikdė socialinį gyvenimą ir dėl jo vis daugiau valstybių narių patiria didesnių viešųjų išlaidų;

(5)

dėl šios išimtinės padėties, kurios valstybės narės negali kontroliuoti ir dėl kurios didelė jų darbo jėgos dalis negali dirbti, staiga smarkiai padidėjo valstybių narių viešosios išlaidos dėl darbuotojų sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašių priemonių, visų pirma taikomų savarankiškai dirbantiems asmenims, taip pat išlaidos dėl tam tikrų su sveikata susijusių priemonių, visų pirma darbo vietoje. Siekiant, kad šiame reglamente numatytos priemonės taikymas būtų itin tikslingas ir taip būtų užtikrintas jos veiksmingumas, su sveikata susijusios priemonės tos priemonės tikslu gali apimti priemones, kuriomis siekiama sumažinti profesinę riziką ir užtikrinti darbuotojų bei savarankiškai dirbančių asmenų apsaugą darbo vietoje ir, kai tikslinga, kitas su sveikata susijusias priemones. Būtina sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių pastangoms įveikti staigaus ir didelio viešųjų išlaidų padidėjimo iššūkį, kol bus suvaldytas COVID-19 protrūkis ir jo poveikis darbo jėgai;

(6)

sukūrus Europos laikinos paramos priemonę nedarbo rizikai dėl ekstremaliosios situacijos (SURE) (toliau – Priemonė), susijusios su COVID-19 protrūkiu, mažinti, Sąjungai turėtų būti sudarytos sąlygos koordinuotai, greitai, veiksmingai ir vadovaujantis valstybių narių solidarumu reaguoti į krizę darbo rinkoje, ir taip sumažinti poveikį asmenų užimtumui ir užimtumui labiausiai nukentėjusiuose ekonomikos sektoriuose bei sušvelninti tiesioginį šios išimtinės padėties poveikį valstybių narių viešosioms išlaidoms;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (1) 220 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybėms narėms Sąjungos teikiama finansinė parama gali būti teikiama kaip paskola. Tokios paskolos turėtų būti teikiamos valstybėms narėms, kuriose dėl nacionalinių priemonių, priimtų reaguojant į COVID-19 protrūkį nuo 2020 m. vasario 1 d. staiga smarkiai padidėjo faktinės, taip pat galbūt ir numatytos viešosios išlaidos. Ta data užtikrina vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir leidžia atsižvelgti į jų faktinių ir galbūt numatytų išlaidų padidėjimą, susijusį su poveikiu valstybių narių darbo rinkoms, neatsižvelgiant į tai, kada kiekvienoje konkrečioje valstybėje narėje įvyko COVID-19 protrūkis. Nacionalinės priemonės, kurios yra laikomos atitinkančiomis susijusius pagrindinių teisių principus, turėtų būti tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonių sukūrimu, išplėtimu ar pratęsimu ir su panašiomis priemonėmis, įskaitant priemones, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, arba su tam tikromis, su sveikata susijusioms priemonėmis. Sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonės – tai viešosios programos, pagal kurias tam tikromis aplinkybėmis ekonominių sunkumų patiriančioms įmonėms leidžiama laikinai sumažinti darbuotojų darbo valandų skaičių, o darbuotojų pajamas už nedirbtas valandas remti iš valstybės išteklių.

Panašios pajamų pakeitimo tvarkos priemonės taikomos savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansinės paramos prašanti valstybė narė turėtų pateikti įrodymų apie staigų didelį faktinių ir galbūt numatytų viešųjų išlaidų, susijusių su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ar panašiomis priemonėmis, padidėjimą. Jei finansinė parama skiriama su sveikata susijusioms priemonėms, finansinės paramos prašanti valstybė narė taip pat turėtų pateikti faktinių arba numatomų išlaidų, susijusių su atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis, įrodymų;

(8)

siekiant nukentėjusioms valstybėms narėms palankiomis sąlygomis suteikti pakankamai finansinių išteklių, kad jos galėtų sumažinti COVID-19 protrūkio poveikį jų darbo rinkai, Sąjungos skolinimosi ir skolinimo operacijos pagal Priemonę turėtų būti pakankamai didelio masto. Todėl Sąjungos teikiama finansinė parama paskolų forma turėtų būti finansuojama naudojantis tarptautinėmis kapitalo rinkomis;

(9)

COVID-19 protrūkis turi didelio masto trikdantį poveikį kiekvienos valstybės narės ekonomikos sistemai. Todėl reikalingi valstybių narių kolektyviniai įnašai garantijų, kuriomis remiamos paskolos iš Sąjungos biudžeto, forma. Tokios garantijos yra būtinos, kad Sąjunga galėtų suteikti pakankamo dydžio paskolų valstybėms narėms, skirtų darbo rinkos politikai, kuriai tenka didžiausia našta, remti. Siekiant užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl tokių paskolų, būtų suderinamas su taikytina daugiamete finansine programa (DFP) ir viršutinėmis nuosavų išteklių ribomis, valstybių narių teikiamos garantijos turėtų būti neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą, o sistemos patikimumą turėtų padidinti papildomos apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į papildomą tokių garantijų vaidmenį ir nedarant poveikio tam, kad jos yra neatšaukiamos, besąlyginės ir vykdomos pagal pareikalavimą, Komisija, prieš teikdama reikalavimą mokėti pagal valstybių narių suteiktas garantijas, turėtų pasinaudoti turima viršutinės nuosavų išteklių ribos, taikomos mokėjimų asignavimams, marža tiek, kiek Komisija ją laiko tvaria, atsižvelgdama, inter alia, į visus Sąjungos neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus pagal mokėjimų balanso priemonę, nustatytą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 332/2002 (2). Teikdama atitinkamą reikalavimą mokėti pagal garantijas Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie tai, kokiu mastu buvo panaudota turima marža. Jei susitariama dėl patikslintos viršutinės nuosavų išteklių ribos, valstybių narių suteiktų garantijų poreikis gali būti persvarstytas;

(10)

papildomas apsaugos priemones, kurios turėtų padidinti sistemos patikimumą, turėtų sudaryti konservatyvus finansų valdymas, didžiausia metinė pozicija ir pakankamas paskolų portfelio diversifikavimas;

(11)

pagal Priemonę suteiktos paskolos turėtų būti finansinė parama, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnyje. Pagal to reglamento 282 straipsnio 3 dalies g punktą, jo 220 straipsnis bus taikomas pagal Priemonę suteiktoms paskoloms tik nuo laikotarpiui po 2020 m. skirtos DFP taikymo pradžios dienos. Tačiau tikslinga, kad Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 220 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai skolinimosi ir skolinimo operacijoms pagal Priemonę būtų taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(12)

siekiant užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl pagal Priemonę suteiktų paskolų, būtų suderinamas su taikytina DFP ir viršutinėmis nuosavų išteklių ribomis, reikia nustatyti prudencines taisykles, įskaitant galimybę refinansuoti pasiskolintas lėšas, dėl kurių sutartys sudarytos Sąjungos vardu;

(13)

atsižvelgiant į ypatingas finansines pasekmes, sprendimai, kuriais pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama, turi būti priimti naudojantis įgyvendinimo įgaliojimais, kurie turėtų būti suteikti Tarybai. Priimdama sprendimą dėl paskolos sumos, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turėtų atsižvelgti į prašančiosios valstybės narės esamus ir numatomus poreikius, taip pat į kitų valstybių narių jau pateiktus ar numatytus pateikti finansinės paramos pagal šį Reglamentą prašymus, laikydamasi vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir visapusiškai atsižvelgdama į valstybių narių kompetenciją;

(14)

pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (3) (toliau – Susitarimas dėl išstojimo) 143 straipsnio 1 dalį Jungtinės Karalystės atsakomybė už jos dalį Sąjungos neapibrėžtųjų finansinių įsipareigojimų apribojama tais Sąjungos neapibrėžtaisiais finansiniais įsipareigojimais, kurie susidaro dėl Sąjungos finansinių operacijų, kurias Sąjunga vykdė prieš Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datą. Bet koks Sąjungos neapibrėžtasis finansinis įsipareigojimas, atsirandantis dėl finansinės paramos pagal šį reglamentą, būtų laikomas prisiimtu po Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo datos. Todėl Jungtinė Karalystė neturėtų dalyvauti teikiant finansinę paramą pagal šį reglamentą;

(15)

kadangi Priemonė yra laikina kovos su COVID-19 protrūkiu priemonė, Komisija turėtų kas šešis mėnesius įvertinti, ar valstybėse narėse vis dar esama išimtinių aplinkybių, dėl kurių patiriamas didelis ekonomikos sukrėtimas, ir teikti Tarybai tokio vertinimo ataskaitas. Atsižvelgiant į šio reglamento priėmimo teisinį pagrindą, pasibaigus COVID-19 ekstremaliajai situacijai neturėtų būti teikiama jokia finansinė parama pagal šį reglamentą. Todėl tikslinga nustatyti ribotą laikotarpį, kuriuo galima būtų pasinaudoti Priemone. Tarybai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis Komisijos pasiūlymu pratęsti laikotarpį, kuriuo galima pasinaudoti Priemone, jei išlieka išimtinių aplinkybių, kuriomis yra pagrįstas šio reglamento taikymas;

(16)

Europos Centrinis Bankas pateikė savo nuomonę 2020 m. gegužės 8 d.;

(17)

atsižvelgiant į COVID-19 protrūkio poveikį ir į tai, kad reikia skubiai reaguoti į šio protrūkio padarinius, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,