1.   Nariai jiems pavestas pareigas vykdo nešališkai ir veikdami bendro intereso labui; jie nesistengia gauti jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos ar atlygio.

2.   Nariai vengia situacijų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Interesų konfliktas kyla tada, kai narys turi asmeninių interesų, galinčių daryti netinkamą įtaką jo kaip nario pareigų vykdymui. Interesų konflikto nesama, kai narys gauna naudos vien tik dėl to, kad priklauso plačiajai visuomenei ar didelei žmonių grupei. Interesų konflikto taip pat nesama, kai eidamas viešąsias pareigas narys vykdo veiklą, pavyzdžiui, dalyvauja sprendimus priimančiuose bendrovių organuose.

3.   Bet kuris narys, manantis, kad iškilo interesų konfliktas, nedelsdamas imasi reikiamų priemonių ištaisyti padėtį vadovaudamasis šio elgesio kodekso principais ir nuostatomis. Jei narys negali pašalinti interesų konflikto, jis apie tai raštu praneša Komiteto pirmininkui ir Generaliniam sekretoriui.

1.   Nariai jiems pavestas pareigas vykdo sąžiningai ir veikdami bendro intereso labui; jie neprašo, nepriima ir negauna jokios tiesioginės ar netiesioginės naudos ar atlygio už tam tikrą konkretų elgesį vykdydami savo darbą ir sąmoningai stengiasi, kad nesusiklostytų situacija, kai galimas kyšininkavimas, korupcija ar nederamas poveikis.

2.   Nariai neužsiima apmokama profesionalia lobistine veikla, tiesiogiai susijusia su Sąjungos sprendimų priėmimo procesu. Atstovavimas regioniniams ar vietos interesams nelaikomas lobizmu.

3.   Laikoma, kad Komiteto nariai visada eina savo pareigas, kai jie dalyvauja Komiteto organų posėdžiuose, Komiteto patalpose organizuojamuose renginiuose, ne Komiteto patalpose organizuojamuose, tačiau pagal Komiteto taisykles jo remiamuose renginiuose ir renginiuose, kuriuose nariai atstovauja Komitetui.

4.   Komiteto nariai, vykdydami savo pareigas, negali priimti dovanų ar gauti panašios naudos, išskyrus, kai jos apytikriai mažesnės nei 100 EUR vertės ir gautos pagal etiketo taisykles. Nariai gali priimti apytikriai didesnės nei 100 EUR vertės dovanas, gautas pagal etiketo taisykles, jei šios dovanos per kitą Komiteto posėdį, kuriame jie dalyvauja, po jų gavimo perduodamos Generaliniam sekretoriatui. Pirmininkas nusprendžia, ar tokios dovanos, taip pat tiesiogiai jam įteiktos dovanos, tampa Komiteto nuosavybe, ar yra dovanojamos atitinkamai labdaros organizacijai. Generalinis sekretoriatas tvarko tokių dovanų registrą. Visais atvejais nariai privalo laikytis jiems taikytinų nacionalinių, regioninių ir vietos taisyklių dėl dovanų priėmimo, įskaitant taisykles, kuriomis nustatoma didžiausia dovanų vertė.

5.   Nariai laikosi jiems taikomų Komiteto finansinių taisyklių, visų pirma dėl kelionės išlaidų kompensavimo ir nustatyto dydžio kelionpinigių bei išmokų už dalyvavimą posėdžiuose išmokėjimo.

1.   Vykdydami jiems pavestas pareigas, nariai elgiasi skaidriai ir palankiai vertina teisėtą visuomenės kontrolę, kaip laikomasi šiame elgesio kodekse nustatytų principų.

2.   Jei nacionalinio ar subnacionalinio lygmens teisės aktuose numatyta prievolė pateikti viešą finansinių interesų deklaraciją, Komiteto nariai per 60 dienų nuo dienos, kai jie pradeda eiti pareigas, privalo asmeniškai pateikti Komiteto pirmininkui patvirtinimą, kad jie pateikė viešą finansinių interesų deklaraciją savo valstybės narės kompetentingai institucijai, ir internetinę nuorodą į šią viešą deklaraciją, pateiktą pagal atitinkamus taikytinus nacionalinio arba subnacionalinio lygmens teisės aktus, kiek tai susiję su įgaliojimais arba politiškai atskaitingomis pareigomis, kuriomis remiantis jie buvo paskirti nariais. Nariai asmeniškai atsako už šios internetinės nuorodos tikslumą ir praneša Pirmininkui apie bet kokius internetinės nuorodos pasikeitimus iki mėnesio, einančio po tokių pasikeitimų dienos, pabaigos.

3.   Jei nacionalinio ar subnacionalinio lygmens teisės aktuose nenumatyta prievolė pateikti viešą finansinių interesų deklaraciją, nariai privalo Komiteto pirmininkui asmeniškai pateikti deklaraciją, parengtą naudojant šio elgesio kodekso priede pateiktą formą. Šioje deklaracijoje nurodomas kiekvienas subjektas, kuriame narys turi tiesioginių finansinių interesų ir kuris gali būti pagrįstai laikomas galinčiu sukelti interesų konfliktą, jei narys dirbtų su Komiteto sprendimu ar nuomone, susijusiais su šiuo subjektu. Laikoma, kad nariai tiesioginių finansinių interesų subjekte, kuriame jiems priklauso konkreti kapitalo dalis ir ši dalis suteikia nariui didelę įtaką ją valdant.

4.   Nariai praneša Komiteto pirmininkui apie bet kokius deklaracijos, pateiktos pagal 3 dalį, pokyčius ne vėliau kaip iki to mėnesio, kurį įvyko atitinkamas pokytis, pabaigos.

5.   Komitetas lengvai prieinamu būdu pateikia visuomenei informaciją, kuri pagal šį straipsnį buvo pateikta Komiteto pirmininkui.

6.   Jei Komiteto pirmininkas gauna informacijos, dėl kurios jis gali manyti, kad pagal 2 arba 3 dalį pateikta nario deklaracija yra iš esmės neteisinga arba pasenusi, jis gali paprašyti nario ištaisyti deklaraciją ir informuoti Biurą apie rezultatus.

7.   Pranešėjai Generaliniam sekretoriatui pateikia visų suinteresuotųjų šalių, su kuriomis buvo konsultuojamasi klausimais, susijusiais su jų rengiamos nuomonės tema, sąrašą. Generalinis sekretoriatas saugo šį sąrašą ir jis, pateikus prašymą, gali būti paskelbtas viešai.

1.   Nariai, vykdydami jiems pavestas pareigas,

2.   Taikant šį elgesio kodeksą, priekabiavimo apibrėžtis nustatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 12a straipsnyje, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje:

„Psichologinis priekabiavimas“ – tai netinkamas elgesys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingas, ir kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie yra tyčiniai, ir kurie gali pakenkti bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.

„Seksualinis priekabiavimas“ – tai su lytiniais santykiais susijęs elgesys, nepageidaujamas asmens, kuriam toks elgesys skirtas, kai tokiu elgesiu siekiama tą asmenį įžeisti ar sukurti bauginančią, priešišką, agresyvią ar trikdančią aplinką, arba kai tokiu elgesiu pasiekiami minėti rezultatai. Seksualinis priekabiavimas laikomas diskriminacija dėl lyties.

1.   Komiteto pirmininkas ir nariai užtikrina, kad būtų laikomasi šio elgesio kodekso ir kad jis būtų sąžiningai taikomas tinkamai atsižvelgiant į proporcingumo principą.

2.   Jei Komiteto pirmininkas mano, kad narys galėjo pažeisti šį elgesio kodeksą, jis, padedamas Generalinio sekretoriaus, gali išnagrinėti įtariamo pažeidimo aplinkybes. Jei Komiteto pirmininkas, išklausęs susijusį narį ir pakvietęs jį raštu pateikti pastabas, padaro išvadą, kad šis narys pažeidė elgesio kodeksą, pirmininkas, pasikonsultavęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju ir Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininku, susijusio nario nacionalinės delegacijos pirmininku ir susijusio nario frakcijos pirmininku, priima motyvuotą sprendimą, kuriuo nustatoma nuobauda, ir apie tai praneša susijusiam nariui.

3.   Jei asmuo, kuris galėjo pažeisti šį elgesio kodeksą, yra Komiteto pirmininkas, jam priskirtą 2 dalyje nurodytą vaidmenį atlieka pirmasis pirmininko pavaduotojas, o toje pačioje dalyje pirmajam pirmininko pavaduotojui priskirtą vaidmenį atlieka pirmininko pavaduotojas, priklausantis skirtingai frakcijai ir nacionalinei delegacijai nei pirmasis pirmininko pavaduotojas.

4.   Nuobauda gali apimti vieną ar kelias toliau išvardytas priemones:

5.   Pakartotinių pažeidimų atveju 4 dalies b ir c punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos.

6.   Susijęs narys per dvi savaites nuo pranešimo apie 2 dalyje nurodytą motyvuotą sprendimą gali pateikti vidaus skundą Biurui. Gavus tokį skundą sustabdomas susijusiame motyvuotame sprendime nustatytos nuobaudos taikymas. Ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo skundo pateikimo, Biuras savo narių balsų dauguma paskelbia pagrįstą sprendimą, kuriuo panaikinamas, patvirtinamas arba keičiamas Komiteto pirmininko motyvuotas sprendimas. Jei Biuro sprendimu patvirtinamas Komiteto pirmininko sprendimas, jis gali būti paremtas pastarajame sprendime išdėstytais argumentais. Tačiau jei Biuro sprendimu panaikinamas arba pakeičiamas Komiteto pirmininko sprendimas, jame nurodomi Biuro argumentai. Biuras praneša susijusiam nariui apie pagrįstą sprendimą.

7.   Susijęs narys pagal SESV 263 straipsnį gali pateikti ieškinį Teisingumo Teismui dėl sprendimo panaikinimo per du mėnesius nuo pranešimo apie pagrįstą Biuro sprendimą gavimo.

1.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio, šis straipsnis taikomas Komiteto nario įtariamo priekabiavimo prie darbuotojo atvejais. „Darbuotojas“ – tai pareigūnas, laikinasis darbuotojas, sutartininkas, pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas, deleguotasis nacionalinis ekspertas ar stažuotojas.

2.   Kiekvienu nauju penkerių metų Komiteto kadencijos laikotarpiu įsteigiama Patariamoji valdyba dėl priekabiavimo (toliau – Patariamoji taryba), kurią sudaro šeši nariai. Biuras iš Finansų ir administracinių reikalų komisijos narių pasiūlo pirmininką ir du kitus narius. Generalinis sekretorius pasiūlo du narius iš darbuotojų. Personalo komitetas pasiūlo vieną narį. Komiteto pirmininkas skiria Patariamosios tarybos pirmininką ir narius, užtikrindamas į lyčių pusiausvyrą. Jei Patariamosios tarybos narys praranda savo kaip komiteto nario arba darbuotojo statusą, kuo greičiau pasiūlomas ir paskiriamas naujas narys. Jei Patariamosios tarybos narys yra vienas iš asmenų, susijusių su svarstomu atveju, jo veikla sustabdoma visam procedūros laikotarpiui, ir kuo greičiau pasiūlomas ir paskiriamas naujas laikinasis narys. Patariamoji taryba priima sprendimus paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip penkiems nariams, o balsams pasiskirsčius vienodai lemiamą balsą turi Patariamosios tarybos pirmininkas. Patariamoji taryba veikia visiškai autonomiškai, nepriklausomai ir konfidencialiai, o jos svarstymai yra slapti. Patariamajai tarybai dirbti padeda Komiteto Generalinis sekretoriatas. Generalinis sekretoriatas padeda Patariamajai tarybai visiškai konfidencialiai. Bet kokį tokio konfidencialumo pažeidimą tiria Pirmininkas ir tai gali turėti atitinkamų padarinių susijusiam asmeniui.

3.   Darbuotojai, kurie mano, kad patyrė Komiteto nario priekabiavimą, apibrėžtą Tarnybos nuostatų 12a straipsnyje, gali pateikti pagalbos prašymą pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį arba pagal analogiją pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11 straipsnio pirmą pastraipą arba 81 straipsnį. Pagal terminuotą sutartį dirbantys darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai ar stažuotojai gali pateikti pagalbos prašymą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnį. Prieš pateikdamas prašymą susijęs darbuotojas gali neoficialiai kreiptis į savo paskyrimų tarnybą, bet kurį Patariamosios tarybos narį arba Komiteto Generalinį sekretoriatą.

4.   Gavusi 3 dalyje nurodytą prašymą, paskyrimų tarnyba apie tai praneša Patariamajai tarybai ir nurodo atsakingam Generalinio sekretoriato skyriui atlikti preliminarų tariamų faktų tyrimą, siekiant nustatyti, ar esama prima facie priekabiavimo įrodymų. Atsakingas skyrius per 30 dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikia Patariamajai tarybai ir paskyrimų tarnybai prašymu paremto preliminaraus tyrimo medžiagą ir, atitinkamais atvejais, rašytinius pasiūlytų liudytojų pareiškimus, taip pat iš atitinkamų Generalinio sekretoriato skyrių gautą informaciją. Jei atlikus preliminarų tyrimą nustatoma, kad nėra pakankamai prima facie priekabiavimo įrodymų ir jei Patariamoji taryba pritaria, paskyrimų tarnyba, prieš priimdama sprendimą pagal Tarnybos nuostatų 24 straipsnį, konsultuojasi su Teisės reikalų skyriumi ir suteikia atitinkamam darbuotojui galimybę būti išklausytam. Jei, remiantis preliminariu tyrimu, esama pakankamai prima facie priekabiavimo įrodymų, atvejis perduodamas Patariamajai tarybai.

5.   Patariamoji taryba atlieka išsamų kiekvieno jai perduoto atvejo tyrimą. Patariamoji taryba susijusiam Komiteto nariui pateikia kaltinimų, pareikštų prieš jį, santrauką. Susijusiam Komiteto nariui suteikiama pakankamai laiko – ne mažiau kaip 15 darbo dienų – pateikti savo pastabas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, atitinkamas darbuotojas gauna susijusio Komiteto nario pastabų santrauką. Patariamoji taryba įvertina, ar visi liudytojai ar tretieji asmenys turi būti išklausyti, ir ar reikalingas papildomas tyrimas. Prieš priimant 6 dalyje nurodytą ataskaitą darbuotojas ir susijęs Komiteto narys gauna visų liudytojų parodymų santrauką ir yra atskirai išklausomi Patariamosios tarybos.

6.   Patariamoji taryba, remdamasi atitinkamo Generalinio sekretoriato skyriaus atlikta preliminaria analize ir savo išsamiu tyrimu, priima ataskaitą ir perduoda ją Komiteto pirmininkui, atitinkamam darbuotojui ir susijusiam Komiteto nariui. Ataskaitą sudaro: i) atitinkamo darbuotojo pareikštų kaltinimų santrauka; ii) tyrimo santrauka, įskaitant susijusio Komiteto nario ir apklaustų liudytojų pastabas; iii) faktų ir įrodymų, įskaitant liudytojų parodymus, įvertinimas; iv) išvados dėl to, ar būta priekabiavimo, ar ne, ir v) prireikus, rekomendacija dėl taikytinos nuobaudos, dėl tolesnių veiksmų arba dėl abiejų minėtų priemonių. Prireikus į ataskaitą įtraukiama mažumos nuomonė.

7.   Atsižvelgęs į Patariamosios tarybos pateiktą ataskaitą ir išklausęs susijusį Komiteto narį, pasikonsultavęs su pirmuoju pirmininko pavaduotoju, Finansų ir administracinių reikalų komisijos pirmininku, nacionalinės delegacijos pirmininku ir susijusio nario frakcijos pirmininku, Komiteto pirmininkas priima motyvuotą sprendimą dėl to, ar būta priekabiavimo, ar ne. Komiteto nariui taip pat gali būti skiriama nuobauda pagal 8 straipsnio 4 dalį. Sprendimas gali būti pagrįstas Patariamosios tarybos ataskaitos argumentais, jei jame pritariama ataskaitos išvadoms. Tačiau jei sprendimas skiriasi nuo ataskaitos išvadų, jame nurodomi jį pagrindžiantys argumentai. Komiteto pirmininkas apie šį motyvuotą sprendimą praneša atitinkamam darbuotojui ir susijusiam Komiteto nariui ir informuoja apie tai Patariamąją tarybą bei paskyrimų tarnybą.

8.   Susijęs narys pagal SESV 263 straipsnį gali pateikti ieškinį Teisingumo Teismui dėl sprendimo panaikinimo per du mėnesius nuo pranešimo apie motyvuotą Komiteto pirmininko sprendimą gavimo.

9.   Atsižvelgdama į Komiteto pirmininko motyvuotą sprendimą ir pasikonsultavusi su Teisės reikalų skyriumi, paskyrimų tarnyba priima galutinį sprendimą dėl pagalbos prašymo. Jei Komiteto pirmininko motyvuotame sprendime padaroma išvada, kad būta priekabiavimo, paskyrimų tarnyba nusprendžia, kokių veiksmų reikia imtis siekiant paremti priekabiavimą patyrusį asmenį. Jei Komiteto pirmininko motyvuotame sprendime padaroma išvada, kad priekabiavimo nebūta, ir paskyrimų tarnyba ketina atmesti pagalbos prašymą, ji prieš tai suteikia atitinkamam darbuotojui galimybę būti išklausytam. Jei pateikiamas tyčinis melagingas arba klaidinantis pagalbos prašymas, prieš atitinkamą darbuotoją gali būti pradėta drausminė procedūra.

10.   Jei su įtariamo priekabiavimo atveju susijęs asmuo yra Komiteto pirmininkas, 2, 7 ir 9 dalyse jam priskirtą vaidmenį atlieka pirmasis pirmininko pavaduotojas, o 7 dalyje pirmajam pirmininko pavaduotojui priskirtą vaidmenį atlieka pirmininko pavaduotojas, priklausantis skirtingai frakcijai ir nacionalinei delegacijai nei pirmasis pirmininko pavaduotojas.

11.   Paskyrimų tarnyba gali bet kada nuspręsti priimti laikinąsias priemones, kurios, be kita ko, gali apimti leidimą atitinkamam darbuotojui dirbti namuose arba Komiteto patalpose, tačiau atokiau nuo susijusio nario, arba atostogų suteikimą. Paskyrimų tarnyba informuoja Patariamąją tarybą apie priimtas priemones, nurodydama, ar būtina informuoti susijusį Komiteto narį.

1.   Jei įtariamas pažeidimas gali būti laikomas nusikalstama veika, pirmininkas informuoja atitinkamas nacionalines institucijas atitinkamose valstybėse narėse.

2.   Komitetas visapusiškai bendradarbiauja su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis.